Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Valstybės eksporto skatinimo politika

ekonomika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Valstybės eksporto skatinimo politika

Po nepriklausomybės atkūrimo vykusios reformos iš esmės pakeitė Lietuvos ūkinius santykius su kitomis šalimis. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos, pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į Lietuvą ir iš jos leidžia teigti, kad Lietuva tapo atviros ekonomikos šalimi. O atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamą reikšmę turi užsienio prekybos, ypač eksporto, plėtra. Tokios ypatingos svarbos priežastis pirmiausia yra ta, kad maža ekonomika dažniausiai neturi pakankamai išteklių gaminti platų asortimentą prekių ir paslaugų, kad galėtų patenkinti vartojimo bei investicijų poreikius šalies viduje. Todėl, norėdama įsivežti pageidaujamų produktų, šalis atitinkamai turi gebėti pasiūlyti užsienio rinkoms tam tikras prekes ir paslaugas, už kurias gautomis pajamomis galėtų finansuoti reikiamą importą. Todėl mažose atvirose šalyse eksportas yra laikomas pagrindiniu užsienio valiutos šaltiniu, ypač svarbiu tokiai pereinamosios ekonomikos šaliai kaip Lietuva, kurioje dauguma žaliavų ir beveik visos investicinės prekės yra importuojamos.



Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje paslaugų dalis užsienio prekyboje yra mažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto. Tai patvirtina ir pastarųjų metų įvykiai. Kai 1998 m. antrojoje pusėje Rusijos rinka mūsų prekėms faktiškai užsidarė ir ženkliai sumažėjo Lietuvos eksporto apimtis, šalies ekonomikos spartų augimą staiga pakeitė nuosmukis ir vos pavyko išvengti finansų krizės. Šiuo metu didėjanti eksporto apimtis yra spartaus Lietuvos ūkio augimo šaltinis.

Nors dažnai eksportas yra iš anksto laikomas egzogeniniu kintamuoju modeliuojant ūkio sistemą, tačiau tai nėra garantuota a priori. Tinkamiau panaudojus technologijas ir dėl kitų gamybos masto ekonomijos efektų visiškai gali būti, kad BVP taip pat lemia gebėjimą daugiau eksportuoti. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog dabar būtent eksportą galima laikyti ūkio varomąja jėga, o mechanizmai, kurie eksportą skatintų dėl ūkio vidinio augimo, dar yra labai silpni. Ekonometriniu požiūriu ilgalaikiame BVP ir eksporto ryšyje eksportą galima laikyti tiek silpnai, tiek griežtai egzogeniniu.

Lietuvoje naudojamas užsienio praktikoje plačiai taikomas eksporto elastingumo užsienio šalių paklausai bei santykinėms kainoms tyrimas, kuris parodo kiek Lietuvos eksportui yra svarbūs paklausos bei kainų rodikliai tam tikruose regionuose. Toliau yra pereinama prie Lietuvos eksporto konkurencingumo kitimo analizės. Be bendrų tendencijų apžvalgos, ekonometriniu būdu dar yra įvertinama, kiek svarbūs Lietuvos eksporto konkurencingumui yra kainų veiksniai bei tiesioginės užsienio šalių investicijos. Galiausiai įvertinama, kiek tikslinga taikyti skirtingus metodus prognozuojant Lietuvos visuminį eksportą.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika ženkliai pakito, todėl dabartinei situacijai modeliuoti ir ūkio raidai prognozuoti senesni statistiniai duomenys taikomosios vertės beveik neturi. Dėl šios priežasties apsiribojama išsamesniu 1995–2003 m. statistiniu tyrimu. Pagrindinis naudojamų statistinių duomenų šaltinis yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Statistikos departamento pateikiami užsienio prekybos duomenys apskaičiuojami remiantis muitinių deklaracijomis.

Eksporto subsidijos

Viena svarbiausių priemonių, kuria siekiama padidinti eksportą yra eksporto subsidijos, skiriamos firmoms ar atskiriems asmenims, eksportuojantiems prekes į užsienį.

Eksporto subsidijos – tai vyriausybės piniginiai išmokėjimai ūkio subjektams, eksportuojantiems savo produkciją į užsienio valstybes.

Eksporto subsidijos:

Netiesioginės eksporto subsidijos, kai vyriausybė suteikia paramą eksportuotojams, organizuodama užsienyje parodas, muges; reklamuodama prekes; pateikdama informaciją apie verslo rinkos konjunktūrą; padėdama užmegzti verslo kontaktus;

Tiesioginės eksporto subsidijos, kai vyriausybė eksportuotojams skiria pinigines išmokas, kurios būna dviejų rūšių: a) specifinės eksporto subsidijos, kai nustatoma fiksuota pinigų suma už eksportuojamos prekės vienetą ir b) vertybinės eksporto subsidijos, kai nustatomas fiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekės vertės.

1 paveiksle parodytas subsidijas naudojantis šalies ūkis. Tarkime, kad pasaulinė kompiuterio kaina yra 5000 JAV dolerių. Laisvosios prekybos sąlygomis vidaus vartotojai įsigytų Qd prekės kiekį, kurį vaizduoja paklausos kreivės taškas G, o pagamintų Qs kiekį, kurį parodo pasiūlos kreivės taškas E, ir GE kiekis galėtų būti eksportuojamas.

1 pav. Eksporto subsidijos naudojimo ekonominės pasekmės.

Kad padidintų kompiuterių pramonės gamybą, vyriausybė nustato 20 procentų eksporto subsidijas tik eksportuojamiems kompiuteriams. Gaminantys tokias prekes vidaus gamintojai už jas gauna po 6000 JAV dol. Tokiu atveju firma nepardavinės prekių vidaus rinkoje po 5000 JAV dol., kai gali jas parduoti užsienyje po 6000 JAV dol. Vidaus gamintojai apribos pasiūlą vidaus rinkoje iki Qd1, kad vietiniai vartotojai mokėtų po 6000 JAV dol., t.y. tą pačią kainą, kurią eksportuotojai užsidirba, parduodami prekes užsieniui. Qd1 – kiekis, kurį vidaus vartotojai įstengs įsigyti už 6000 JAV dol. Bendra vidaus gamyba padidės iki Qs1, ir bus eksportuojamas AB produkcijos kiekis.

Nors subsidijos padidina eksportą, tačiau tai turės įtakos gryniesiems visuomenės kaštams. Juos vaizduoja trikampiai H ir K. Trikampis H įvertina visuomenės grynuosius kaštus, atsiradusius sumažėjus vartojimui vidaus rinkoje nuo Qd iki Qd1. Trikampis K įvertina visuomeninius kaštus, atsirandančius didėjant produkcijos apimčiai nuo Qs iki Qs1, nors ribiniai vidaus gamybos kaštai tame intervale yra didesni už kainą, kurią užsieniečiai moka už kompiuterius. Vartotojų nuostolius dėl subsidijų naudojimo nusako I ir H figūrų plotai (I + H), o gamintojo gaunamą pelną – I, H ir L figūrų plotai (I + H + L).

Subsidijos, sumažinančios vietinių gamintojų gamybos kaštus, padeda jiems gauti naudą dviem būdais:

  1. Jos palengvina konkurencijos sąlygas su pigesnėmis importuotojų prekėmis. Tuo ir pasireiškia jų svarbiausias importo ribojimo vaidmuo;
  2. Vietinių gamintojų su mažesniais gamybos kaštais pagaminti produktai lengviau patenka į eksporto rinkas.

Taigi, naudojant eksporto subsidijas, atsiranda galimybė pagerinti šalies užsienio prekybos balansą. Jeigu vyriausybė siekia pagerinti užsienio prekybos balansą su kokia nors konkrečia šalimi, ji skiria tikslines subsidijas šalies gamintojams, eksportuojantiems produkciją į tą šalį.

Eksportas paprastai dažniau yra subsidijuojamas nei apmokestinamas. Tačiau apie eksporto subsidijas nemažai diskutuojama, nes jų naudojimas pažeidžia tarptautinius susitarimus. Pasaulinė prekybos organizacija laiko tai nesąžiningos konkurencijos priemonėmis ir leidžia importuojančioms šalims taikyti kompensacinius muitus, padedančius apsaugoti vidaus rinką. Didžiausia dalis eksporto subsidijų tenka žemės ūkio produktams.

2 paveiksle nagrinėjama tokia situacija: JAV importuoja tam tikrą kiekį plieno iš Pietų Korėjos. Vykdant laisvąją prekybą ir netaikant subsidijų, JAV rinkoje nusistovi pusiausvyra taške A, t.y. importuojamas iš Pietų Korėjos plieno kiekis yra Mo, o kaina Po. Tačiau Pietų Korėjos vyriausybė pradeda subsidijuoti plieno eksportą, ir tai leidžia sumažinti plieno kainą iki P1 ir padidinti JAV importo kiekį iki M1 (taškas C). Bet JAV įveda iš Pietų Korėjos įvežamam plienui kompensacinį muitą tokio dydžio, kad plieno kaina šalies viduje vėl pasiekia Po lygį.

2 pav. Eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymas.

1 lentelėje pateikiamas eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymo gerovės efektas.

1 lentelė. eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymo gerovės efektas

Prekybos politika

Pusiausvyros poslinkis

Gerovės efektas

Iš taško Į tašką

JAV

Pietų Korėjoje

Pasaulyje (abiejose šalyse kartu)

Pietų Korėjos eksporto subsidija

A C

+ ACEF

- BCEF

- ABC

JAV kompensaciniai muitai

C A

- ACD

+ ABCD

+ ABC

Pasaulis (abi šalys kartu)

A

+ ADEF

- ADEF

Eksporto subsidijos ir kompensaciniai muitai sukelia sekančias pasekmes:

  1. Dėl Pietų Korėjos eksporto subsidijos plienui pusiausvyra pasislenka iš taško A į tašką C. Vadinasi, JAV vartotojai patiria naudą (ACEF figūros plotas), nes, sumažėjus kainai iki P1, jie gali įsigyti daugiau plieno. Pietų Korėjos vyriausybė, subsidijuodama eksportą, patiria nuostolių, kuriuos atitinka figūros BCEF plotas. Vadinasi, bendrai paėmus, pasaulis pralaimi dėl Pietų Korėjos eksporto subsidijų plienui (ABC trikampio plotas).
  2. JAV įvedus kompensacinius muitus Pietų Korėjos plienui, pusiausvyra grįžta iš taško C į tašką A. Po šio žingsnio JAV vartotojai pralaimi (ACEF figūros plotas), tačiau vyriausybė iš muitų gauna pajamų, kurias atitinka ADEF stačiakampio plotas, t.y. muito dydis (Po - P1) padaugintas iš importo kiekio Mo. Vadinasi, JAV patiria nuostolį (ACD trikampio plotas). Įvedus kompensacinį muitą, Pietų Korėjos plieno eksportas sumažėja iki kiekio Mo, todėl vyriausybei reikia skirti mažiau lėšų plieno subsidijoms. Vadinasi, Pietų Korėja, skirdama subsidijoms lėšas, kurias atitinka ADEF stačiakampio plotas, laimi ABCD figūros plotą dėl kompensacinių muitų įvedimo ir sumažėjusio eksporto. Bendrai paėmus, pasaulis patiria naudą (ABC trikampio plotas).
  3. Taikant eksporto subsidijas ir kompensacinį muitą kartu, matome, kad gerovės efektas pasaulyje tampa lygus nuliui, nes JAV gauna naudą (ADEF stačiakampio plotas), Pietų Korėja patiria nuostolius (ADEF stačiakampio plotas).

Vadinasi, kai viena šalis naudoja eksporto subsidijas, o kita taiko kompensacinius muitus, prekybos apimtys išlieka nepakitusios, tačiau pirmosios valstybės mokesčių mokėtojai, to patys nežinodami, atiduoda dalį savo pajamų šaliai, įvedusiai muitus.

Išvystytose pramoninėse valstybėse subsidijas gaunančių ūkio sričių lyginamasis svoris pagal pramonės pagaminamo produkto vertę svyruoja nuo 0,5 proc. JAV iki 14,6 proc. Graikijoje.

Nagrinėjant eksporto subsidijų naudojimo pasekmes ir jas palyginę su importo muitais, galime nustatyti pagrindinius šių tarptautinės prekybos politikos priemonių skirtumus (2 lentelė).

2 lentelė. Importo muitų ir eksporto subsidijų skirtumai

Rodikliai

Importo muitas

Eksporto subsidija

Santykinė importuojamų prekių kaina pasaulinėje rinkoje

Sumažėja

Padidėja

Santykinė eksportuojamų prekių kaina pasaulinėje rinkoje

Padidėja

Sumažėja

Prekybos sąlygos

Pagerinamos kitų šalių sąskaita

Pabloginamos kitų šalių sąskaita

Importuojamų prekių kaina šalies vidaus rinkoje

Padidėja (sumažėja Mestlerio paradokso atveju)

Lieka nepakitusi

Eksportuojamų prekių kaina šalies vidaus rinkoje

Lieka nepakitusi

Padidėja (sumažėja Mestlerio paradokso atveju)

Eksportuojamų prekių paklausa šalies vidaus rinkoje

Lieka nepakitusi

Sumažėja

Importuojamų prekių paklausa šalies vidaus rinkoje

Sumažėja

Lieka nepakitusi

Pagrindinis tarptautinės prekybos priemonių: importo muito ir eksporto subsidijos skirtumas yra tas, kad importo muitas veikia importuojamų prekių kainos padidėjimą, o eksporto subsidijos – eksportuojamų prekių kainos šalies vidaus rinkoje padidėjimą. Importo muito įvedimas didelėje šalyje pagerina jos prekybos sąlygas – sumažina tokios šalies importo kainą ir padidina santykinę vietinių prekių, konkuruojančių su importu, pasiūlą, bet kartu sumažina importo paklausą. Eksporto subsidijai, taikomai didelėje šalyje, būdingas atvirkštinis efektas: ji pablogina tokios šalies prekybos sąlygas: padidina eksporto kainą, santykinė eksporto pasiūlą ir sumažina vidaus paklausą eksportuojamoms prekėms. Importo muitas pagerina šalies prekybos sąlygas kitų šalių naudai. Vadinasi, šių abiejų tarptautinės prekybos politikos priemonių naudojimas iškreipia šalies vidaus kainas ir vartojimo struktūrą.

Tačiau importo muitai ir eksporto subsidijos gali sąlygoti ir atvirkštinį efektą. Šį paradoksą, kuris laikomas labiau teorine nei ekonomine realybe, suformulavo L. Mestleris.

Mestlerio paradoksas – importo muitas gali sąlygoti importuojamos prekės kainos sumažėjimą, o ne padidėjimą šalies vidaus rinkoje, kai žymiai sumažėja jos santykinė kaina pasaulinėje rinkoje, įvedus muitus. Eksporto subsidijos gali daryti įtaką eksportuojamos prekės kainos sumažėjimui, o ne padidėjimui šalies vidaus rinkoje dėl per didelio jos santykinės kainos kritimo pasaulinėje rinkoje.

Kadangi eksporto subsidijos yra papildoma našta mokesčių mokėtojams, todėl jų naudojimą stengiamasi pateisinti įvairiais argumentais. Argumentai, pateisinantys eksporto subsidijas, orientuojami į tai, kad jie palaiko užimtumą eksportuojančiose šalyse, pagerina mokėjimų balansą eksporto augimo sąskaita.

Eksporto kreditai

Eksporto kreditavimas – finansinis netarifinis tarptautinės prekybos politikos metodas, numatantis vyriausybės finansinį skatinimą, norint vystyti nacionalinių firmų eksportą.

Eksporto kreditavimo formos:

  1. Subsidiniai kreditai nacionaliniams eksportuotojams – kreditai, išduodami šalies bankų mažesne nei rinkos palūkanų norma;
  2. Šalies kreditai kitų šalių importuotojams – išduodami tik esant būtinai sąlygai, t.y. pirkti prekes tik iš šalies, suteikiančios tokį kreditą, firmų;
  3. Nacionalinių eksportuotojų eksporto rizikos draudimai, apimantys komercinę riziką (importuotojo nesugebėjimą apmokėti už prekes) ir politinę riziką (nenumatytą vyriausybės veiklą, neleidžiančią importuotojui įvykdyti savo įsipareigojimų eksportuotojui). Ši forma labai naudinga ūkio subjektams, gaminantiems eksportinę produkciją ir finansuojantiems eksporto operacijas. Eliminuojama eksporto rizika sudaro palankesnes sąlygas prekybos apimčių didėjimui, leidžia sumažinti eksportuojamų produktų kainas.

Eksportuotojams teikiami eksporto kreditai:

  1. Trumpalaikiai – laikotarpiui iki vienerių metų. Naudojami vartojimo prekių ir žaliavų eksportui kredituoti.
  2. Vidutiniai – laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų. Naudojami mašinų ir įrengimų eksportui kredituoti.
  3. Ilgalaikiai – ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Naudojami investicinių prekių ir projektų eksportui kredituoti.

Organizacinė eksporto kreditų teikimo forma, taip pat ir tarpusavio santykiai tarp eksporto kreditavimo agentūrų ir šalių yra sudėtingi. Tokios agentūros gali būti departamentai, veikiantys vyriausybės ministerijos viduje, savarankiška organizacija, privati firma, dirbanti kontroliuojama vyriausybės. Nacionalinės agentūros, teikiančios eksporto kreditus, norėdamos koordinuoti politiką ir keistis informacija apie klientus, dažnai pasirašo tarpusavio sutartis su kitų šalių agentūromis dėl eksporto finansavimo. Vieni didžiausių susivienijimų, teikiančių eksporto kreditus, yra šie:

    • Eksporto kreditinė grupė – vyriausybių ir agentūrų atstovų grupė, teikianti eksporto kreditus. Ji reguliuoja vidutinių eksporto kreditų teikimą dvejiems metams ar ilgesniam laikotarpiui. Grupės nariai įsipareigoja vykdyti šias sąlygas: apmokėti grynais pinigais mažiausiai penkiolika procentų eksporto kontrakto vertės; kreditų išmokas vykdyti reguliariais laiko tarpais (penkerių metų laikotarpiu turtingoms ir dešimties metų laikotarpiu visoms kitoms šalims); susieti minimalias kreditų procentų normas su rinkos normomis ir kt.;
    • Berno sąjunga – Tarptautinė kreditų ir investicijų draudimo sąjunga – patariamasis agentūrų, užsiimančių eksporto kreditavimu, organas, informacijos pasikeitimui trumpalaikio eksporto kreditavimo srityje.

Eksporto kreditai – tai išorinės pagalbos kitoms šalims atmaina. Subsidijavimo apimtis per lengvatinį kreditavimą apskaičiuojama kaip lengvatinio kredito procento normos ir kintančios rinkos procento normos skirtumas. Bankų praktikoje eksporto kreditų procento normos dažniausiai yra mažesnės nei kitų rūšių kreditų, ir todėl nustatomos šalims susitarus. Esama daug kiekybiškai neįvertinamų eksporto skatinimo būdų naudojant eksporto kreditus, pavyzdžiui, kredito grąžinimo datos nukėlimas vėlesniam laikui, kredito apmokėjimas pirkėjo valiuta ar prekėmis, vyriausybės lengvatinis eksporto kredito draudimas ir kt.

Savanoriški eksporto apribojimai

Savanoriški eksporto apribojimai – tai susitarimai tarp eksportuojančios ir importuojančios šalies, kai eksportuotojas sutinka apriboti eksporto apimtį.

Savanoriški eksporto apribojimai – tai yra ir importo apribojimo būdas. Šalys vyriausybiniu lygiu susitaria, kokios tarpusavio prekybos apimtys konkrečiais produktais jas labiausiai tenkins. Abi iš susitarusiųjų šalių specialiomis sutartimis pasižada šiuos įsipareigojimus vykdyti ir kontroliuoti, kad jų laikytųsi privatūs verslininkai ir kompanijos. Ši kontrolė įgyvendinama eksporto iš kiekvienos šalies apribojimais. Tai yra tam tikros eksporto į kitą šalį kvotos. Žodis „savanoriškas“ nagrinėjamos tarptautinės prekybos politikos priemonės pavadinime labai sąlygiškas. Žinoma, kiekviena šalis, sutikusi su tokiomis eksporto kvotomis, norėtų, kad jų nebūtų ir ji galėtų eksportuoti žymiai daugiau produktų. Tačiau, jeigu pirmoji šalis taip pasielgtų, tai antroji šalis irgi įgytų teisę taip pat elgtis jos atžvilgiu. Vadinasi, valstybė, savanoriškai apribodama eksporto apimtis, iš tikrųjų apriboja ir importo į savo šalį apimtis. Naudojant šią p[priemonę:

  1. mažinama eksporto apimtis;
  2. mažinami kasmetiniai eksporto augimo tempai;
  3. padidinamos eksportuojamų prekių kainos.

Šią priemonę šalys naudoja tekstilės, automobilių, plieno ir kitų produktų eksportui apriboti, nes tokiu būdu tikisi išvengti griežtų tarptautinės prekybos apribojimų (kvotų, administracinių priemonių ir pan.).

Naudojant šią priemonė, vartotojai patiria nuostolius, o gamintojai – naudą. Prekes importuojanti valstybė iš to negauna pajamų į biudžetą. Savanoriškų eksporto apribojimų naudojimo pasekmės, palyginti su importo kvota ir laisvąja prekyba, pavaizduotos 3 paveiksle.

3 pav. Pateiktas gerovės efektas dėl savanoriškų eksporto apribojimų naudojimo dviem atvejais: šio paveikslo A atveju parodoma, kad importo apribojimas neveikia pasaulinės kainos lygio, tuo tarpu B atveju yra priešingai. 3 paveikslas parodo, kiek daugiau savanoriški eksporto apribojimai kainuoja importuojančiai šaliai, palyginti su importo kvota. Jeigu importuojančios šalies vyriausybė, pavyzdžiui JAV, nustato importo kvotą. Lygią M1 dydžiui, prekės į tą šalį bus importuojamos pasaulinės rinkos kaina, ir šios šalies vartotojai patirs naudą.

A. Kai apribotas importas neveikia pasaulinės kainos lygio (mažos šalies atveju)

B. Kai apribotas importas veikia pasaulinės kainos lygį (didelės šalies atveju).

3 pav. Savanoriškų eksporto apribojimų gerovės efektas palyginus su importo kvota ir laisvąja prekyba.

Šalies gaunamas pajamas iš prekybos vaizduoja c figūros plotas, o prekybos sąlygų pagerėjimą e figūros plotas, jeigu šalies nustatyta importo kvota gali sumažinti pasaulinę kainą. Bet jei M1 – apimtis, nustatoma užsienio eksportuotojų kaip savanoriškas eksporto apribojimas, sutinkant su fiksuota šalies importo rinkos dalimi, jokios valdžios institucijos negali turėti įtakos nei jiems, nei jų prekių JAV pirkėjams. Atsižvelgiant į šį apribojimą ir planuojamą importo paklausą, užsienio eksportuotojai nustato aukštesnę kainą. Tokiu atveju, prekių kiekis M1 bus importuojamas aukštesne kaina P1. Importuojanti šalis patiria nuostolių, priversdama užsienio eksportuotojus apriboti šalies importą, užuot reguliuotų prekybą, nustatydama importo kvotą. Tačiau užsienio eksportuotojai patiria naudą iš savanoriškų eksporto apribojimų, palyginti su nustatyta importo kvota. Užsienio eksportuotojai gauna naudą dėl kainos padidėjimo, kurią vaizduoja c figūros plotas (3 pav. A dalis) arba c+e plotas (3 pav. B dalis). Visas pasaulis ir dėl savanoriškų eksporto apribojimų, ir importo kvotos patiria nuostolius. Abi šios tarptautinės prekybos politikos priemonės apriboja prekybą M1 dydžiu; abi visam pasauliui sąlygoja nuostolius, kuriuos vaizduoja (b+d) trikampio plotas, o didelės šalies atveju – f trikampio plotas. Mažos ir didelės šalies nauda iš prekybos, kai taikomi savanoriški eksporto apribojimai ir importo kvotos, pateikiama 3 ir 4 lentelėse.

3 lentelė. Mažos šalies nauda iš prekybos

Ekonominiai pokyčiai

Importuojanti šalis

Užsienio eksportuotojai

Visas pasaulis

Grynasis pelnas iš prekybos

Esant laisvajai prekybai

c+(b+d)+h

c+(b+d)+h

Taikant importo kvotą

c+h

c+h

Esant savanoriškiems eksporto apribojimams

h

c

c+h

Grynasis pelnas iš savanoriškų eksporto apribojimų (SEA)

SEA, palyginti su laisvąja prekyba

-c-(b+d)

c

-(h+d)

SEA, palyginti su importo kvota

-c

c

4 lentelė. Didelės šalies nauda iš prekybos

Ekonominiai pokyčiai

Importuojanti šalis

Užsienio eksportuotojai

Visas pasaulis

Grynasis pelnas iš prekybos

Esant laisvajai prekybai

c+(b+d)+h

e+f+g

c+(b+d)+e+f+g+h

Taikant importo kvotą

c+e+h

g

c+e+g+h

Esant savanoriškiems eksporto apribojimams

h

c+e+g

c+e+g+h

Grynasis pelnas iš savanoriškų eksporto apribojimų (SEA)

SEA, palyginti su laisvąja prekyba

-c-(b+d)

c-f

-(b+d)-f

SEA, palyginti su importo kvota

-c-e

c+e

Importuojančiai šaliai savanoriški eksporto apribojimai teikia nuostolius, palyginti su laisvąja prekyba. Šiuos nuostolius iliustruoja (b+d) trikampio plotas. Užsienio eksportuotojams savanoriškų eksporto apribojimų naudojimo poveikis gali būti įvairiapusis, palyginti su laisvąja prekyba. Jeigu užsienio eksporto pasiūlos kreivė yra tokio pavidalo kaip parodyta 3 pav. A dalyje, savanoriški eksporto apribojimai teikia jiems naudą, kurią vaizduoja c figūros plotas. Jeigu importuojanti šalis yra didelė, tai užsienio eksportuotojams sąlygoja dvi priešingas pasekmes. Viena vertus, jie gauna dalį JAV rinkos, nors jų gaunama nauda iš prekybos sumažėja ( jie patiria nuostolių, kuriuos vaizduoja f figūros plotas). Antra vertus, kiekvienai firmai, kuri laikosi savanoriškų eksporto apribojimų susitarimo, atitenka didesnė eksporto į JAV dalis. Naudą šiuo atveju vaizduoja c ir e figūrų plotas.

Vadinasi, nauda ir nuostoliai taikant savanoriškus eksporto apribojimus, kaip parodyta 3 pav., priklauso nuo to, su kuo jie yra lyginami: ar su laisvąja prekyba, ar su importo kvotomis.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1410
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved