Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

ástatymaiávairiøApskaitosArchitektûraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultûraLiteratûraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisëTurizmasValdymasšvietimas

Valstybës eksporto skatinimo politika

ekonomika



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Valstybës eksporto skatinimo politika

Po nepriklausomybës atkûrimo vykusios reformos iš esmës pakeitë Lietuvos ûkinius santykius su kitomis šalimis. Prisijungimas prie Pasaulinës prekybos organizacijos, pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šaliø, sudarytos sàlygos laisvam kapitalo judëjimui á Lietuvà ir iš jos leidžia teigti, kad Lietuva tapo atviros ekonomikos šalimi. O atvirose ir nedidelëse šalyse ûkio augimui lemiamà reikšmæ turi užsienio prekybos, ypaè eksporto, plëtra. Tokios ypatingos svarbos priežastis pirmiausia yra ta, kad maža ekonomika dažniausiai neturi pakankamai ištekliø gaminti platø asortimentà prekiø ir paslaugø, kad galëtø patenkinti vartojimo bei investicijø poreikius šalies viduje. Todël, norëdama ásivežti pageidaujamø produktø, šalis atitinkamai turi gebëti pasiûlyti užsienio rinkoms tam tikras prekes ir paslaugas, už kurias gautomis pajamomis galëtø finansuoti reikiamà importà. Todël mažose atvirose šalyse eksportas yra laikomas pagrindiniu užsienio valiutos šaltiniu, ypaè svarbiu tokiai pereinamosios ekonomikos šaliai kaip Lietuva, kurioje dauguma žaliavø ir beveik visos investicinës prekës yra importuojamos.



Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje paslaugø dalis užsienio prekyboje yra mažesnë, todël mûsø šalies ekonomika ypaè priklauso nuo prekiø eksporto. Tai patvirtina ir pastarøjø metø ávykiai. Kai 1998 m. antrojoje pusëje Rusijos rinka mûsø prekëms faktiškai užsidarë ir ženkliai sumažëjo Lietuvos eksporto apimtis, šalies ekonomikos spartø augimà staiga pakeitë nuosmukis ir vos pavyko išvengti finansø krizës. Šiuo metu didëjanti eksporto apimtis yra spartaus Lietuvos ûkio augimo šaltinis.

Nors dažnai eksportas yra iš anksto laikomas egzogeniniu kintamuoju modeliuojant ûkio sistemà, taèiau tai nëra garantuota a priori. Tinkamiau panaudojus technologijas ir dël kitø gamybos masto ekonomijos efektø visiškai gali bûti, kad BVP taip pat lemia gebëjimà daugiau eksportuoti. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog dabar bûtent eksportà galima laikyti ûkio varomàja jëga, o mechanizmai, kurie eksportà skatintø dël ûkio vidinio augimo, dar yra labai silpni. Ekonometriniu požiûriu ilgalaikiame BVP ir eksporto ryšyje eksportà galima laikyti tiek silpnai, tiek griežtai egzogeniniu.

Lietuvoje naudojamas užsienio praktikoje plaèiai taikomas eksporto elastingumo užsienio šaliø paklausai bei santykinëms kainoms tyrimas, kuris parodo kiek Lietuvos eksportui yra svarbûs paklausos bei kainø rodikliai tam tikruose regionuose. Toliau yra pereinama prie Lietuvos eksporto konkurencingumo kitimo analizës. Be bendrø tendencijø apžvalgos, ekonometriniu bûdu dar yra ávertinama, kiek svarbûs Lietuvos eksporto konkurencingumui yra kainø veiksniai bei tiesioginës užsienio šaliø investicijos. Galiausiai ávertinama, kiek tikslinga taikyti skirtingus metodus prognozuojant Lietuvos visuminá eksportà.

Pastaràjá dešimtmetá Lietuvos ekonomika ženkliai pakito, todël dabartinei situacijai modeliuoti ir ûkio raidai prognozuoti senesni statistiniai duomenys taikomosios vertës beveik neturi. Dël šios priežasties apsiribojama išsamesniu 1995–2003 m. statistiniu tyrimu. Pagrindinis naudojamø statistiniø duomenø šaltinis yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Statistikos departamento pateikiami užsienio prekybos duomenys apskaièiuojami remiantis muitiniø deklaracijomis.

Eksporto subsidijos

Viena svarbiausiø priemoniø, kuria siekiama padidinti eksportà yra eksporto subsidijos, skiriamos firmoms ar atskiriems asmenims, eksportuojantiems prekes á užsiená.

Eksporto subsidijos – tai vyriausybës piniginiai išmokëjimai ûkio subjektams, eksportuojantiems savo produkcijà á užsienio valstybes.

Eksporto subsidijos:

Netiesioginës eksporto subsidijos, kai vyriausybë suteikia paramà eksportuotojams, organizuodama užsienyje parodas, muges; reklamuodama prekes; pateikdama informacijà apie verslo rinkos konjunktûrà; padëdama užmegzti verslo kontaktus;

Tiesioginës eksporto subsidijos, kai vyriausybë eksportuotojams skiria pinigines išmokas, kurios bûna dviejø rûšiø: a) specifinës eksporto subsidijos, kai nustatoma fiksuota pinigø suma už eksportuojamos prekës vienetà ir b) vertybinës eksporto subsidijos, kai nustatomas fiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekës vertës.

1 paveiksle parodytas subsidijas naudojantis šalies ûkis. Tarkime, kad pasaulinë kompiuterio kaina yra 5000 JAV doleriø. Laisvosios prekybos sàlygomis vidaus vartotojai ásigytø Qd prekës kieká, kurá vaizduoja paklausos kreivës taškas G, o pagamintø Qs kieká, kurá parodo pasiûlos kreivës taškas E, ir GE kiekis galëtø bûti eksportuojamas.

1 pav. Eksporto subsidijos naudojimo ekonominës pasekmës.

Kad padidintø kompiuteriø pramonës gamybà, vyriausybë nustato 20 procentø eksporto subsidijas tik eksportuojamiems kompiuteriams. Gaminantys tokias prekes vidaus gamintojai už jas gauna po 6000 JAV dol. Tokiu atveju firma nepardavinës prekiø vidaus rinkoje po 5000 JAV dol., kai gali jas parduoti užsienyje po 6000 JAV dol. Vidaus gamintojai apribos pasiûlà vidaus rinkoje iki Qd1, kad vietiniai vartotojai mokëtø po 6000 JAV dol., t.y. tà paèià kainà, kurià eksportuotojai užsidirba, parduodami prekes užsieniui. Qd1 – kiekis, kurá vidaus vartotojai ástengs ásigyti už 6000 JAV dol. Bendra vidaus gamyba padidës iki Qs1, ir bus eksportuojamas AB produkcijos kiekis.

Nors subsidijos padidina eksportà, taèiau tai turës átakos gryniesiems visuomenës kaštams. Juos vaizduoja trikampiai H ir K. Trikampis H ávertina visuomenës grynuosius kaštus, atsiradusius sumažëjus vartojimui vidaus rinkoje nuo Qd iki Qd1. Trikampis K ávertina visuomeninius kaštus, atsirandanèius didëjant produkcijos apimèiai nuo Qs iki Qs1, nors ribiniai vidaus gamybos kaštai tame intervale yra didesni už kainà, kurià užsienieèiai moka už kompiuterius. Vartotojø nuostolius dël subsidijø naudojimo nusako I ir H figûrø plotai (I + H), o gamintojo gaunamà pelnà – I, H ir L figûrø plotai (I + H + L).

Subsidijos, sumažinanèios vietiniø gamintojø gamybos kaštus, padeda jiems gauti naudà dviem bûdais:

  1. Jos palengvina konkurencijos sàlygas su pigesnëmis importuotojø prekëmis. Tuo ir pasireiškia jø svarbiausias importo ribojimo vaidmuo;
  2. Vietiniø gamintojø su mažesniais gamybos kaštais pagaminti produktai lengviau patenka á eksporto rinkas.

Taigi, naudojant eksporto subsidijas, atsiranda galimybë pagerinti šalies užsienio prekybos balansà. Jeigu vyriausybë siekia pagerinti užsienio prekybos balansà su kokia nors konkreèia šalimi, ji skiria tikslines subsidijas šalies gamintojams, eksportuojantiems produkcijà á tà šalá.

Eksportas paprastai dažniau yra subsidijuojamas nei apmokestinamas. Taèiau apie eksporto subsidijas nemažai diskutuojama, nes jø naudojimas pažeidžia tarptautinius susitarimus. Pasaulinë prekybos organizacija laiko tai nesàžiningos konkurencijos priemonëmis ir leidžia importuojanèioms šalims taikyti kompensacinius muitus, padedanèius apsaugoti vidaus rinkà. Didžiausia dalis eksporto subsidijø tenka žemës ûkio produktams.

2 paveiksle nagrinëjama tokia situacija: JAV importuoja tam tikrà kieká plieno iš Pietø Korëjos. Vykdant laisvàjà prekybà ir netaikant subsidijø, JAV rinkoje nusistovi pusiausvyra taške A, t.y. importuojamas iš Pietø Korëjos plieno kiekis yra Mo, o kaina Po. Taèiau Pietø Korëjos vyriausybë pradeda subsidijuoti plieno eksportà, ir tai leidžia sumažinti plieno kainà iki P1 ir padidinti JAV importo kieká iki M1 (taškas C). Bet JAV áveda iš Pietø Korëjos ávežamam plienui kompensaciná muità tokio dydžio, kad plieno kaina šalies viduje vël pasiekia Po lygá.

2 pav. Eksporto subsidijø ir kompensaciniø muitø taikymas.

1 lentelëje pateikiamas eksporto subsidijø ir kompensaciniø muitø taikymo gerovës efektas.

1 lentelë. eksporto subsidijø ir kompensaciniø muitø taikymo gerovës efektas

Prekybos politika

Pusiausvyros poslinkis

Gerovës efektas

Iš taško Á taškà

JAV

Pietø Korëjoje

Pasaulyje (abiejose šalyse kartu)

Pietø Korëjos eksporto subsidija

A C

+ ACEF

- BCEF

- ABC

JAV kompensaciniai muitai

C A

- ACD

+ ABCD

+ ABC

Pasaulis (abi šalys kartu)

A

+ ADEF

- ADEF

Eksporto subsidijos ir kompensaciniai muitai sukelia sekanèias pasekmes:

  1. Dël Pietø Korëjos eksporto subsidijos plienui pusiausvyra pasislenka iš taško A á taškà C. Vadinasi, JAV vartotojai patiria naudà (ACEF figûros plotas), nes, sumažëjus kainai iki P1, jie gali ásigyti daugiau plieno. Pietø Korëjos vyriausybë, subsidijuodama eksportà, patiria nuostoliø, kuriuos atitinka figûros BCEF plotas. Vadinasi, bendrai paëmus, pasaulis pralaimi dël Pietø Korëjos eksporto subsidijø plienui (ABC trikampio plotas).
  2. JAV ávedus kompensacinius muitus Pietø Korëjos plienui, pusiausvyra grážta iš taško C á taškà A. Po šio žingsnio JAV vartotojai pralaimi (ACEF figûros plotas), taèiau vyriausybë iš muitø gauna pajamø, kurias atitinka ADEF staèiakampio plotas, t.y. muito dydis (Po - P1) padaugintas iš importo kiekio Mo. Vadinasi, JAV patiria nuostolá (ACD trikampio plotas). Ávedus kompensaciná muità, Pietø Korëjos plieno eksportas sumažëja iki kiekio Mo, todël vyriausybei reikia skirti mažiau lëšø plieno subsidijoms. Vadinasi, Pietø Korëja, skirdama subsidijoms lëšas, kurias atitinka ADEF staèiakampio plotas, laimi ABCD figûros plotà dël kompensaciniø muitø ávedimo ir sumažëjusio eksporto. Bendrai paëmus, pasaulis patiria naudà (ABC trikampio plotas).
  3. Taikant eksporto subsidijas ir kompensaciná muità kartu, matome, kad gerovës efektas pasaulyje tampa lygus nuliui, nes JAV gauna naudà (ADEF staèiakampio plotas), Pietø Korëja patiria nuostolius (ADEF staèiakampio plotas).

Vadinasi, kai viena šalis naudoja eksporto subsidijas, o kita taiko kompensacinius muitus, prekybos apimtys išlieka nepakitusios, taèiau pirmosios valstybës mokesèiø mokëtojai, to patys nežinodami, atiduoda dalá savo pajamø šaliai, ávedusiai muitus.

Išvystytose pramoninëse valstybëse subsidijas gaunanèiø ûkio srièiø lyginamasis svoris pagal pramonës pagaminamo produkto vertæ svyruoja nuo 0,5 proc. JAV iki 14,6 proc. Graikijoje.

Nagrinëjant eksporto subsidijø naudojimo pasekmes ir jas palyginæ su importo muitais, galime nustatyti pagrindinius šiø tarptautinës prekybos politikos priemoniø skirtumus (2 lentelë).

2 lentelë. Importo muitø ir eksporto subsidijø skirtumai

Rodikliai

Importo muitas

Eksporto subsidija

Santykinë importuojamø prekiø kaina pasaulinëje rinkoje

Sumažëja

Padidëja

Santykinë eksportuojamø prekiø kaina pasaulinëje rinkoje

Padidëja

Sumažëja

Prekybos sàlygos

Pagerinamos kitø šaliø sàskaita

Pabloginamos kitø šaliø sàskaita

Importuojamø prekiø kaina šalies vidaus rinkoje

Padidëja (sumažëja Mestlerio paradokso atveju)

Lieka nepakitusi

Eksportuojamø prekiø kaina šalies vidaus rinkoje

Lieka nepakitusi

Padidëja (sumažëja Mestlerio paradokso atveju)

Eksportuojamø prekiø paklausa šalies vidaus rinkoje

Lieka nepakitusi

Sumažëja

Importuojamø prekiø paklausa šalies vidaus rinkoje

Sumažëja

Lieka nepakitusi

Pagrindinis tarptautinës prekybos priemoniø: importo muito ir eksporto subsidijos skirtumas yra tas, kad importo muitas veikia importuojamø prekiø kainos padidëjimà, o eksporto subsidijos – eksportuojamø prekiø kainos šalies vidaus rinkoje padidëjimà. Importo muito ávedimas didelëje šalyje pagerina jos prekybos sàlygas – sumažina tokios šalies importo kainà ir padidina santykinæ vietiniø prekiø, konkuruojanèiø su importu, pasiûlà, bet kartu sumažina importo paklausà. Eksporto subsidijai, taikomai didelëje šalyje, bûdingas atvirkštinis efektas: ji pablogina tokios šalies prekybos sàlygas: padidina eksporto kainà, santykinë eksporto pasiûlà ir sumažina vidaus paklausà eksportuojamoms prekëms. Importo muitas pagerina šalies prekybos sàlygas kitø šaliø naudai. Vadinasi, šiø abiejø tarptautinës prekybos politikos priemoniø naudojimas iškreipia šalies vidaus kainas ir vartojimo struktûrà.

Taèiau importo muitai ir eksporto subsidijos gali sàlygoti ir atvirkštiná efektà. Šá paradoksà, kuris laikomas labiau teorine nei ekonomine realybe, suformulavo L. Mestleris.

Mestlerio paradoksas – importo muitas gali sàlygoti importuojamos prekës kainos sumažëjimà, o ne padidëjimà šalies vidaus rinkoje, kai žymiai sumažëja jos santykinë kaina pasaulinëje rinkoje, ávedus muitus. Eksporto subsidijos gali daryti átakà eksportuojamos prekës kainos sumažëjimui, o ne padidëjimui šalies vidaus rinkoje dël per didelio jos santykinës kainos kritimo pasaulinëje rinkoje.

Kadangi eksporto subsidijos yra papildoma našta mokesèiø mokëtojams, todël jø naudojimà stengiamasi pateisinti ávairiais argumentais. Argumentai, pateisinantys eksporto subsidijas, orientuojami á tai, kad jie palaiko užimtumà eksportuojanèiose šalyse, pagerina mokëjimø balansà eksporto augimo sàskaita.

Eksporto kreditai

Eksporto kreditavimas – finansinis netarifinis tarptautinës prekybos politikos metodas, numatantis vyriausybës finansiná skatinimà, norint vystyti nacionaliniø firmø eksportà.

Eksporto kreditavimo formos:

  1. Subsidiniai kreditai nacionaliniams eksportuotojams – kreditai, išduodami šalies bankø mažesne nei rinkos palûkanø norma;
  2. Šalies kreditai kitø šaliø importuotojams – išduodami tik esant bûtinai sàlygai, t.y. pirkti prekes tik iš šalies, suteikianèios toká kredità, firmø;
  3. Nacionaliniø eksportuotojø eksporto rizikos draudimai, apimantys komercinæ rizikà (importuotojo nesugebëjimà apmokëti už prekes) ir politinæ rizikà (nenumatytà vyriausybës veiklà, neleidžianèià importuotojui ávykdyti savo ásipareigojimø eksportuotojui). Ši forma labai naudinga ûkio subjektams, gaminantiems eksportinæ produkcijà ir finansuojantiems eksporto operacijas. Eliminuojama eksporto rizika sudaro palankesnes sàlygas prekybos apimèiø didëjimui, leidžia sumažinti eksportuojamø produktø kainas.

Eksportuotojams teikiami eksporto kreditai:

  1. Trumpalaikiai – laikotarpiui iki vieneriø metø. Naudojami vartojimo prekiø ir žaliavø eksportui kredituoti.
  2. Vidutiniai – laikotarpiui nuo vieneriø iki penkeriø metø. Naudojami mašinø ir árengimø eksportui kredituoti.
  3. Ilgalaikiai – ilgesniam nei penkeriø metø laikotarpiui. Naudojami investiciniø prekiø ir projektø eksportui kredituoti.

Organizacinë eksporto kreditø teikimo forma, taip pat ir tarpusavio santykiai tarp eksporto kreditavimo agentûrø ir šaliø yra sudëtingi. Tokios agentûros gali bûti departamentai, veikiantys vyriausybës ministerijos viduje, savarankiška organizacija, privati firma, dirbanti kontroliuojama vyriausybës. Nacionalinës agentûros, teikianèios eksporto kreditus, norëdamos koordinuoti politikà ir keistis informacija apie klientus, dažnai pasirašo tarpusavio sutartis su kitø šaliø agentûromis dël eksporto finansavimo. Vieni didžiausiø susivienijimø, teikianèiø eksporto kreditus, yra šie:

    • Eksporto kreditinë grupë – vyriausybiø ir agentûrø atstovø grupë, teikianti eksporto kreditus. Ji reguliuoja vidutiniø eksporto kreditø teikimà dvejiems metams ar ilgesniam laikotarpiui. Grupës nariai ásipareigoja vykdyti šias sàlygas: apmokëti grynais pinigais mažiausiai penkiolika procentø eksporto kontrakto vertës; kreditø išmokas vykdyti reguliariais laiko tarpais (penkeriø metø laikotarpiu turtingoms ir dešimties metø laikotarpiu visoms kitoms šalims); susieti minimalias kreditø procentø normas su rinkos normomis ir kt.;
    • Berno sàjunga – Tarptautinë kreditø ir investicijø draudimo sàjunga – patariamasis agentûrø, užsiimanèiø eksporto kreditavimu, organas, informacijos pasikeitimui trumpalaikio eksporto kreditavimo srityje.

Eksporto kreditai – tai išorinës pagalbos kitoms šalims atmaina. Subsidijavimo apimtis per lengvatiná kreditavimà apskaièiuojama kaip lengvatinio kredito procento normos ir kintanèios rinkos procento normos skirtumas. Bankø praktikoje eksporto kreditø procento normos dažniausiai yra mažesnës nei kitø rûšiø kreditø, ir todël nustatomos šalims susitarus. Esama daug kiekybiškai neávertinamø eksporto skatinimo bûdø naudojant eksporto kreditus, pavyzdžiui, kredito gràžinimo datos nukëlimas vëlesniam laikui, kredito apmokëjimas pirkëjo valiuta ar prekëmis, vyriausybës lengvatinis eksporto kredito draudimas ir kt.

Savanoriški eksporto apribojimai

Savanoriški eksporto apribojimai – tai susitarimai tarp eksportuojanèios ir importuojanèios šalies, kai eksportuotojas sutinka apriboti eksporto apimtá.

Savanoriški eksporto apribojimai – tai yra ir importo apribojimo bûdas. Šalys vyriausybiniu lygiu susitaria, kokios tarpusavio prekybos apimtys konkreèiais produktais jas labiausiai tenkins. Abi iš susitarusiøjø šaliø specialiomis sutartimis pasižada šiuos ásipareigojimus vykdyti ir kontroliuoti, kad jø laikytøsi privatûs verslininkai ir kompanijos. Ši kontrolë ágyvendinama eksporto iš kiekvienos šalies apribojimais. Tai yra tam tikros eksporto á kità šalá kvotos. Žodis „savanoriškas“ nagrinëjamos tarptautinës prekybos politikos priemonës pavadinime labai sàlygiškas. Žinoma, kiekviena šalis, sutikusi su tokiomis eksporto kvotomis, norëtø, kad jø nebûtø ir ji galëtø eksportuoti žymiai daugiau produktø. Taèiau, jeigu pirmoji šalis taip pasielgtø, tai antroji šalis irgi ágytø teisæ taip pat elgtis jos atžvilgiu. Vadinasi, valstybë, savanoriškai apribodama eksporto apimtis, iš tikrøjø apriboja ir importo á savo šalá apimtis. Naudojant šià p[priemonæ:

  1. mažinama eksporto apimtis;
  2. mažinami kasmetiniai eksporto augimo tempai;
  3. padidinamos eksportuojamø prekiø kainos.

Šià priemonæ šalys naudoja tekstilës, automobiliø, plieno ir kitø produktø eksportui apriboti, nes tokiu bûdu tikisi išvengti griežtø tarptautinës prekybos apribojimø (kvotø, administraciniø priemoniø ir pan.).

Naudojant šià priemonë, vartotojai patiria nuostolius, o gamintojai – naudà. Prekes importuojanti valstybë iš to negauna pajamø á biudžetà. Savanoriškø eksporto apribojimø naudojimo pasekmës, palyginti su importo kvota ir laisvàja prekyba, pavaizduotos 3 paveiksle.

3 pav. Pateiktas gerovës efektas dël savanoriškø eksporto apribojimø naudojimo dviem atvejais: šio paveikslo A atveju parodoma, kad importo apribojimas neveikia pasaulinës kainos lygio, tuo tarpu B atveju yra priešingai. 3 paveikslas parodo, kiek daugiau savanoriški eksporto apribojimai kainuoja importuojanèiai šaliai, palyginti su importo kvota. Jeigu importuojanèios šalies vyriausybë, pavyzdžiui JAV, nustato importo kvotà. Lygià M1 dydžiui, prekës á tà šalá bus importuojamos pasaulinës rinkos kaina, ir šios šalies vartotojai patirs naudà.

A. Kai apribotas importas neveikia pasaulinës kainos lygio (mažos šalies atveju)

B. Kai apribotas importas veikia pasaulinës kainos lygá (didelës šalies atveju).

3 pav. Savanoriškø eksporto apribojimø gerovës efektas palyginus su importo kvota ir laisvàja prekyba.

Šalies gaunamas pajamas iš prekybos vaizduoja c figûros plotas, o prekybos sàlygø pagerëjimà e figûros plotas, jeigu šalies nustatyta importo kvota gali sumažinti pasaulinæ kainà. Bet jei M1 – apimtis, nustatoma užsienio eksportuotojø kaip savanoriškas eksporto apribojimas, sutinkant su fiksuota šalies importo rinkos dalimi, jokios valdžios institucijos negali turëti átakos nei jiems, nei jø prekiø JAV pirkëjams. Atsižvelgiant á šá apribojimà ir planuojamà importo paklausà, užsienio eksportuotojai nustato aukštesnæ kainà. Tokiu atveju, prekiø kiekis M1 bus importuojamas aukštesne kaina P1. Importuojanti šalis patiria nuostoliø, priversdama užsienio eksportuotojus apriboti šalies importà, užuot reguliuotø prekybà, nustatydama importo kvotà. Taèiau užsienio eksportuotojai patiria naudà iš savanoriškø eksporto apribojimø, palyginti su nustatyta importo kvota. Užsienio eksportuotojai gauna naudà dël kainos padidëjimo, kurià vaizduoja c figûros plotas (3 pav. A dalis) arba c+e plotas (3 pav. B dalis). Visas pasaulis ir dël savanoriškø eksporto apribojimø, ir importo kvotos patiria nuostolius. Abi šios tarptautinës prekybos politikos priemonës apriboja prekybà M1 dydžiu; abi visam pasauliui sàlygoja nuostolius, kuriuos vaizduoja (b+d) trikampio plotas, o didelës šalies atveju – f trikampio plotas. Mažos ir didelës šalies nauda iš prekybos, kai taikomi savanoriški eksporto apribojimai ir importo kvotos, pateikiama 3 ir 4 lentelëse.

3 lentelë. Mažos šalies nauda iš prekybos

Ekonominiai pokyèiai

Importuojanti šalis

Užsienio eksportuotojai

Visas pasaulis

Grynasis pelnas iš prekybos

Esant laisvajai prekybai

c+(b+d)+h

c+(b+d)+h

Taikant importo kvotà

c+h

c+h

Esant savanoriškiems eksporto apribojimams

h

c

c+h

Grynasis pelnas iš savanoriškø eksporto apribojimø (SEA)

SEA, palyginti su laisvàja prekyba

-c-(b+d)

c

-(h+d)

SEA, palyginti su importo kvota

-c

c

4 lentelë. Didelës šalies nauda iš prekybos

Ekonominiai pokyèiai

Importuojanti šalis

Užsienio eksportuotojai

Visas pasaulis

Grynasis pelnas iš prekybos

Esant laisvajai prekybai

c+(b+d)+h

e+f+g

c+(b+d)+e+f+g+h

Taikant importo kvotà

c+e+h

g

c+e+g+h

Esant savanoriškiems eksporto apribojimams

h

c+e+g

c+e+g+h

Grynasis pelnas iš savanoriškø eksporto apribojimø (SEA)

SEA, palyginti su laisvàja prekyba

-c-(b+d)

c-f

-(b+d)-f

SEA, palyginti su importo kvota

-c-e

c+e

Importuojanèiai šaliai savanoriški eksporto apribojimai teikia nuostolius, palyginti su laisvàja prekyba. Šiuos nuostolius iliustruoja (b+d) trikampio plotas. Užsienio eksportuotojams savanoriškø eksporto apribojimø naudojimo poveikis gali bûti ávairiapusis, palyginti su laisvàja prekyba. Jeigu užsienio eksporto pasiûlos kreivë yra tokio pavidalo kaip parodyta 3 pav. A dalyje, savanoriški eksporto apribojimai teikia jiems naudà, kurià vaizduoja c figûros plotas. Jeigu importuojanti šalis yra didelë, tai užsienio eksportuotojams sàlygoja dvi priešingas pasekmes. Viena vertus, jie gauna dalá JAV rinkos, nors jø gaunama nauda iš prekybos sumažëja ( jie patiria nuostoliø, kuriuos vaizduoja f figûros plotas). Antra vertus, kiekvienai firmai, kuri laikosi savanoriškø eksporto apribojimø susitarimo, atitenka didesnë eksporto á JAV dalis. Naudà šiuo atveju vaizduoja c ir e figûrø plotas.

Vadinasi, nauda ir nuostoliai taikant savanoriškus eksporto apribojimus, kaip parodyta 3 pav., priklauso nuo to, su kuo jie yra lyginami: ar su laisvàja prekyba, ar su importo kvotomis.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 1442
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2025 . All rights reserved