CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Valstybės eksporto skatinimo politika

ekonomika

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Valstybės eksporto skatinimo politika

Po nepriklausomybės atkūrimo vykusios reformos i esmės pakeitė Lietuvos ūkinius santykius su kitomis alimis. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos, pasiraytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu alių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į Lietuvą ir i jos leid˛ia teigti, kad Lietuva tapo atviros ekonomikos alimi. O atvirose ir nedidelėse alyse ūkio augimui lemiamą reikmę turi u˛sienio prekybos, ypač eksporto, plėtra. Tokios ypatingos svarbos prie˛astis pirmiausia yra ta, kad ma˛a ekonomika da˛niausiai neturi pakankamai iteklių gaminti platų asortimentą prekių ir paslaugų, kad galėtų patenkinti vartojimo bei investicijų poreikius alies viduje. Todėl, norėdama įsive˛ti pageidaujamų produktų, alis atitinkamai turi gebėti pasiūlyti u˛sienio rinkoms tam tikras prekes ir paslaugas, u˛ kurias gautomis pajamomis galėtų finansuoti reikiamą importą. Todėl ma˛ose atvirose alyse eksportas yra laikomas pagrindiniu u˛sienio valiutos altiniu, ypač svarbiu tokiai pereinamosios ekonomikos aliai kaip Lietuva, kurioje dauguma ˛aliavų ir beveik visos investicinės prekės yra importuojamos.

Lyginant su kitomis Baltijos alimis, Lietuvoje paslaugų dalis u˛sienio prekyboje yra ma˛esnė, todėl mūsų alies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto. Tai patvirtina ir pastarųjų metų įvykiai. Kai 1998 m. antrojoje pusėje Rusijos rinka mūsų prekėms faktikai u˛sidarė ir ˛enkliai suma˛ėjo Lietuvos eksporto apimtis, alies ekonomikos spartų augimą staiga pakeitė nuosmukis ir vos pavyko ivengti finansų krizės. iuo metu didėjanti eksporto apimtis yra spartaus Lietuvos ūkio augimo altinis.

Nors da˛nai eksportas yra i anksto laikomas egzogeniniu kintamuoju modeliuojant ūkio sistemą, tačiau tai nėra garantuota a priori. Tinkamiau panaudojus technologijas ir dėl kitų gamybos masto ekonomijos efektų visikai gali būti, kad BVP taip pat lemia gebėjimą daugiau eksportuoti. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog dabar būtent eksportą galima laikyti ūkio varomąja jėga, o mechanizmai, kurie eksportą skatintų dėl ūkio vidinio augimo, dar yra labai silpni. Ekonometriniu po˛iūriu ilgalaikiame BVP ir eksporto ryyje eksportą galima laikyti tiek silpnai, tiek grie˛tai egzogeniniu.

Lietuvoje naudojamas u˛sienio praktikoje plačiai taikomas eksporto elastingumo u˛sienio alių paklausai bei santykinėms kainoms tyrimas, kuris parodo kiek Lietuvos eksportui yra svarbūs paklausos bei kainų rodikliai tam tikruose regionuose. Toliau yra pereinama prie Lietuvos eksporto konkurencingumo kitimo analizės. Be bendrų tendencijų ap˛valgos, ekonometriniu būdu dar yra įvertinama, kiek svarbūs Lietuvos eksporto konkurencingumui yra kainų veiksniai bei tiesioginės u˛sienio alių investicijos. Galiausiai įvertinama, kiek tikslinga taikyti skirtingus metodus prognozuojant Lietuvos visuminį eksportą.

Pastarąjį deimtmetį Lietuvos ekonomika ˛enkliai pakito, todėl dabartinei situacijai modeliuoti ir ūkio raidai prognozuoti senesni statistiniai duomenys taikomosios vertės beveik neturi. Dėl ios prie˛asties apsiribojama isamesniu 1995–2003 m. statistiniu tyrimu. Pagrindinis naudojamų statistinių duomenų altinis yra Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Statistikos departamento pateikiami u˛sienio prekybos duomenys apskaičiuojami remiantis muitinių deklaracijomis.

Eksporto subsidijos

Viena svarbiausių priemonių, kuria siekiama padidinti eksportą yra eksporto subsidijos, skiriamos firmoms ar atskiriems asmenims, eksportuojantiems prekes į u˛sienį.

Eksporto subsidijos – tai vyriausybės piniginiai imokėjimai ūkio subjektams, eksportuojantiems savo produkciją į u˛sienio valstybes.

Eksporto subsidijos:

Netiesioginės eksporto subsidijos, kai vyriausybė suteikia paramą eksportuotojams, organizuodama u˛sienyje parodas, muges; reklamuodama prekes; pateikdama informaciją apie verslo rinkos konjunktūrą; padėdama u˛megzti verslo kontaktus;

Tiesioginės eksporto subsidijos, kai vyriausybė eksportuotojams skiria pinigines imokas, kurios būna dviejų rūių: a) specifinės eksporto subsidijos, kai nustatoma fiksuota pinigų suma u˛ eksportuojamos prekės vienetą ir b) vertybinės eksporto subsidijos, kai nustatomas fiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekės vertės.

1 paveiksle parodytas subsidijas naudojantis alies ūkis. Tarkime, kad pasaulinė kompiuterio kaina yra 5000 JAV dolerių. Laisvosios prekybos sąlygomis vidaus vartotojai įsigytų Q_d prekės kiekį, kurį vaizduoja paklausos kreivės takas G, o pagamintų Q_s kiekį, kurį parodo pasiūlos kreivės takas E, ir GE kiekis galėtų būti eksportuojamas.

1 pav. Eksporto subsidijos naudojimo ekonominės pasekmės.

Kad padidintų kompiuterių pramonės gamybą, vyriausybė nustato 20 procentų eksporto subsidijas tik eksportuojamiems kompiuteriams. Gaminantys tokias prekes vidaus gamintojai u˛ jas gauna po 6000 JAV dol. Tokiu atveju firma nepardavinės prekių vidaus rinkoje po 5000 JAV dol., kai gali jas parduoti u˛sienyje po 6000 JAV dol. Vidaus gamintojai apribos pasiūlą vidaus rinkoje iki Q_d1, kad vietiniai vartotojai mokėtų po 6000 JAV dol., t.y. tą pačią kainą, kurią eksportuotojai u˛sidirba, parduodami prekes u˛sieniui. Q_d1 – kiekis, kurį vidaus vartotojai įstengs įsigyti u˛ 6000 JAV dol. Bendra vidaus gamyba padidės iki Q_s1, ir bus eksportuojamas AB produkcijos kiekis.

Nors subsidijos padidina eksportą, tačiau tai turės įtakos gryniesiems visuomenės katams. Juos vaizduoja trikampiai H ir K. Trikampis H įvertina visuomenės grynuosius katus, atsiradusius suma˛ėjus vartojimui vidaus rinkoje nuo Q_d iki Q_d1. Trikampis K įvertina visuomeninius katus, atsirandančius didėjant produkcijos apimčiai nuo Q_s iki Q_s1, nors ribiniai vidaus gamybos katai tame intervale yra didesni u˛ kainą, kurią u˛sieniečiai moka u˛ kompiuterius. Vartotojų nuostolius dėl subsidijų naudojimo nusako I ir H figūrų plotai (I + H), o gamintojo gaunamą pelną – I, H ir L figūrų plotai (I + H + L).

Subsidijos, suma˛inančios vietinių gamintojų gamybos katus, padeda jiems gauti naudą dviem būdais:

Jos palengvina konkurencijos sąlygas su pigesnėmis importuotojų prekėmis. Tuo ir pasireikia jų svarbiausias importo ribojimo vaidmuo;
Vietinių gamintojų su ma˛esniais gamybos katais pagaminti produktai lengviau patenka į eksporto rinkas.

Taigi, naudojant eksporto subsidijas, atsiranda galimybė pagerinti alies u˛sienio prekybos balansą. Jeigu vyriausybė siekia pagerinti u˛sienio prekybos balansą su kokia nors konkrečia alimi, ji skiria tikslines subsidijas alies gamintojams, eksportuojantiems produkciją į tą alį.

Eksportas paprastai da˛niau yra subsidijuojamas nei apmokestinamas. Tačiau apie eksporto subsidijas nema˛ai diskutuojama, nes jų naudojimas pa˛eid˛ia tarptautinius susitarimus. Pasaulinė prekybos organizacija laiko tai nesą˛iningos konkurencijos priemonėmis ir leid˛ia importuojančioms alims taikyti kompensacinius muitus, padedančius apsaugoti vidaus rinką. Did˛iausia dalis eksporto subsidijų tenka ˛emės ūkio produktams.

2 paveiksle nagrinėjama tokia situacija: JAV importuoja tam tikrą kiekį plieno i Pietų Korėjos. Vykdant laisvąją prekybą ir netaikant subsidijų, JAV rinkoje nusistovi pusiausvyra take A, t.y. importuojamas i Pietų Korėjos plieno kiekis yra M_o, o kaina P_o. Tačiau Pietų Korėjos vyriausybė pradeda subsidijuoti plieno eksportą, ir tai leid˛ia suma˛inti plieno kainą iki P₁ ir padidinti JAV importo kiekį iki M₁ (takas C). Bet JAV įveda i Pietų Korėjos įve˛amam plienui kompensacinį muitą tokio dyd˛io, kad plieno kaina alies viduje vėl pasiekia P_o lygį.

2 pav. Eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymas.

1 lentelėje pateikiamas eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymo gerovės efektas.

1 lentelė. eksporto subsidijų ir kompensacinių muitų taikymo gerovės efektas

Prekybos politika	Pusiausvyros poslinkis	Gerovės efektas
Prekybos politika	I tako Į taką	JAV	Pietų Korėjoje	Pasaulyje (abiejose alyse kartu)
Pietų Korėjos eksporto subsidija	A C	+ ACEF	- BCEF	- ABC
JAV kompensaciniai muitai	C A	- ACD	+ ABCD	+ ABC
Pasaulis (abi alys kartu)	A	+ ADEF	- ADEF

Eksporto subsidijos ir kompensaciniai muitai sukelia sekančias pasekmes:

Dėl Pietų Korėjos eksporto subsidijos plienui pusiausvyra pasislenka i tako A į taką C. Vadinasi, JAV vartotojai patiria naudą (ACEF figūros plotas), nes, suma˛ėjus kainai iki P₁, jie gali įsigyti daugiau plieno. Pietų Korėjos vyriausybė, subsidijuodama eksportą, patiria nuostolių, kuriuos atitinka figūros BCEF plotas. Vadinasi, bendrai paėmus, pasaulis pralaimi dėl Pietų Korėjos eksporto subsidijų plienui (ABC trikampio plotas).
JAV įvedus kompensacinius muitus Pietų Korėjos plienui, pusiausvyra grį˛ta i tako C į taką A. Po io ˛ingsnio JAV vartotojai pralaimi (ACEF figūros plotas), tačiau vyriausybė i muitų gauna pajamų, kurias atitinka ADEF stačiakampio plotas, t.y. muito dydis (P_o - P₁) padaugintas i importo kiekio M_o. Vadinasi, JAV patiria nuostolį (ACD trikampio plotas). Įvedus kompensacinį muitą, Pietų Korėjos plieno eksportas suma˛ėja iki kiekio M_o, todėl vyriausybei reikia skirti ma˛iau lėų plieno subsidijoms. Vadinasi, Pietų Korėja, skirdama subsidijoms lėas, kurias atitinka ADEF stačiakampio plotas, laimi ABCD figūros plotą dėl kompensacinių muitų įvedimo ir suma˛ėjusio eksporto. Bendrai paėmus, pasaulis patiria naudą (ABC trikampio plotas).
Taikant eksporto subsidijas ir kompensacinį muitą kartu, matome, kad gerovės efektas pasaulyje tampa lygus nuliui, nes JAV gauna naudą (ADEF stačiakampio plotas), Pietų Korėja patiria nuostolius (ADEF stačiakampio plotas).

Vadinasi, kai viena alis naudoja eksporto subsidijas, o kita taiko kompensacinius muitus, prekybos apimtys ilieka nepakitusios, tačiau pirmosios valstybės mokesčių mokėtojai, to patys ne˛inodami, atiduoda dalį savo pajamų aliai, įvedusiai muitus.

Ivystytose pramoninėse valstybėse subsidijas gaunančių ūkio sričių lyginamasis svoris pagal pramonės pagaminamo produkto vertę svyruoja nuo 0,5 proc. JAV iki 14,6 proc. Graikijoje.

Nagrinėjant eksporto subsidijų naudojimo pasekmes ir jas palyginę su importo muitais, galime nustatyti pagrindinius ių tarptautinės prekybos politikos priemonių skirtumus (2 lentelė).

2 lentelė. Importo muitų ir eksporto subsidijų skirtumai

Rodikliai	Importo muitas	Eksporto subsidija
Santykinė importuojamų prekių kaina pasaulinėje rinkoje	Suma˛ėja	Padidėja
Santykinė eksportuojamų prekių kaina pasaulinėje rinkoje	Padidėja	Suma˛ėja
Prekybos sąlygos	Pagerinamos kitų alių sąskaita	Pabloginamos kitų alių sąskaita
Importuojamų prekių kaina alies vidaus rinkoje	Padidėja (suma˛ėja Mestlerio paradokso atveju)	Lieka nepakitusi
Eksportuojamų prekių kaina alies vidaus rinkoje	Lieka nepakitusi	Padidėja (suma˛ėja Mestlerio paradokso atveju)
Eksportuojamų prekių paklausa alies vidaus rinkoje	Lieka nepakitusi	Suma˛ėja
Importuojamų prekių paklausa alies vidaus rinkoje	Suma˛ėja	Lieka nepakitusi

Pagrindinis tarptautinės prekybos priemonių: importo muito ir eksporto subsidijos skirtumas yra tas, kad importo muitas veikia importuojamų prekių kainos padidėjimą, o eksporto subsidijos – eksportuojamų prekių kainos alies vidaus rinkoje padidėjimą. Importo muito įvedimas didelėje alyje pagerina jos prekybos sąlygas – suma˛ina tokios alies importo kainą ir padidina santykinę vietinių prekių, konkuruojančių su importu, pasiūlą, bet kartu suma˛ina importo paklausą. Eksporto subsidijai, taikomai didelėje alyje, būdingas atvirktinis efektas: ji pablogina tokios alies prekybos sąlygas: padidina eksporto kainą, santykinė eksporto pasiūlą ir suma˛ina vidaus paklausą eksportuojamoms prekėms. Importo muitas pagerina alies prekybos sąlygas kitų alių naudai. Vadinasi, ių abiejų tarptautinės prekybos politikos priemonių naudojimas ikreipia alies vidaus kainas ir vartojimo struktūrą.

Tačiau importo muitai ir eksporto subsidijos gali sąlygoti ir atvirktinį efektą. į paradoksą, kuris laikomas labiau teorine nei ekonomine realybe, suformulavo L. Mestleris.

Mestlerio paradoksas – importo muitas gali sąlygoti importuojamos prekės kainos suma˛ėjimą, o ne padidėjimą alies vidaus rinkoje, kai ˛ymiai suma˛ėja jos santykinė kaina pasaulinėje rinkoje, įvedus muitus. Eksporto subsidijos gali daryti įtaką eksportuojamos prekės kainos suma˛ėjimui, o ne padidėjimui alies vidaus rinkoje dėl per didelio jos santykinės kainos kritimo pasaulinėje rinkoje.

Kadangi eksporto subsidijos yra papildoma nata mokesčių mokėtojams, todėl jų naudojimą stengiamasi pateisinti įvairiais argumentais. Argumentai, pateisinantys eksporto subsidijas, orientuojami į tai, kad jie palaiko u˛imtumą eksportuojančiose alyse, pagerina mokėjimų balansą eksporto augimo sąskaita.

Eksporto kreditai

Eksporto kreditavimas – finansinis netarifinis tarptautinės prekybos politikos metodas, numatantis vyriausybės finansinį skatinimą, norint vystyti nacionalinių firmų eksportą.

Eksporto kreditavimo formos:

Subsidiniai kreditai nacionaliniams eksportuotojams – kreditai, iduodami alies bankų ma˛esne nei rinkos palūkanų norma;
alies kreditai kitų alių importuotojams – iduodami tik esant būtinai sąlygai, t.y. pirkti prekes tik i alies, suteikiančios tokį kreditą, firmų;
Nacionalinių eksportuotojų eksporto rizikos draudimai, apimantys komercinę riziką (importuotojo nesugebėjimą apmokėti u˛ prekes) ir politinę riziką (nenumatytą vyriausybės veiklą, neleid˛iančią importuotojui įvykdyti savo įsipareigojimų eksportuotojui). i forma labai naudinga ūkio subjektams, gaminantiems eksportinę produkciją ir finansuojantiems eksporto operacijas. Eliminuojama eksporto rizika sudaro palankesnes sąlygas prekybos apimčių didėjimui, leid˛ia suma˛inti eksportuojamų produktų kainas.

Eksportuotojams teikiami eksporto kreditai:

Trumpalaikiai – laikotarpiui iki vienerių metų. Naudojami vartojimo prekių ir ˛aliavų eksportui kredituoti.
Vidutiniai – laikotarpiui nuo vienerių iki penkerių metų. Naudojami mainų ir įrengimų eksportui kredituoti.
Ilgalaikiai – ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui. Naudojami investicinių prekių ir projektų eksportui kredituoti.

Organizacinė eksporto kreditų teikimo forma, taip pat ir tarpusavio santykiai tarp eksporto kreditavimo agentūrų ir alių yra sudėtingi. Tokios agentūros gali būti departamentai, veikiantys vyriausybės ministerijos viduje, savarankika organizacija, privati firma, dirbanti kontroliuojama vyriausybės. Nacionalinės agentūros, teikiančios eksporto kreditus, norėdamos koordinuoti politiką ir keistis informacija apie klientus, da˛nai pasirao tarpusavio sutartis su kitų alių agentūromis dėl eksporto finansavimo. Vieni did˛iausių susivienijimų, teikiančių eksporto kreditus, yra ie:

Eksporto kreditinė grupė – vyriausybių ir agentūrų atstovų grupė, teikianti eksporto kreditus. Ji reguliuoja vidutinių eksporto kreditų teikimą dvejiems metams ar ilgesniam laikotarpiui. Grupės nariai įsipareigoja vykdyti ias sąlygas: apmokėti grynais pinigais ma˛iausiai penkiolika procentų eksporto kontrakto vertės; kreditų imokas vykdyti reguliariais laiko tarpais (penkerių metų laikotarpiu turtingoms ir deimties metų laikotarpiu visoms kitoms alims); susieti minimalias kreditų procentų normas su rinkos normomis ir kt.;
Berno sąjunga – Tarptautinė kreditų ir investicijų draudimo sąjunga – patariamasis agentūrų, u˛siimančių eksporto kreditavimu, organas, informacijos pasikeitimui trumpalaikio eksporto kreditavimo srityje.

Eksporto kreditai – tai iorinės pagalbos kitoms alims atmaina. Subsidijavimo apimtis per lengvatinį kreditavimą apskaičiuojama kaip lengvatinio kredito procento normos ir kintančios rinkos procento normos skirtumas. Bankų praktikoje eksporto kreditų procento normos da˛niausiai yra ma˛esnės nei kitų rūių kreditų, ir todėl nustatomos alims susitarus. Esama daug kiekybikai neįvertinamų eksporto skatinimo būdų naudojant eksporto kreditus, pavyzd˛iui, kredito grą˛inimo datos nukėlimas vėlesniam laikui, kredito apmokėjimas pirkėjo valiuta ar prekėmis, vyriausybės lengvatinis eksporto kredito draudimas ir kt.

Savanoriki eksporto apribojimai

Savanoriki eksporto apribojimai – tai susitarimai tarp eksportuojančios ir importuojančios alies, kai eksportuotojas sutinka apriboti eksporto apimtį.

Savanoriki eksporto apribojimai – tai yra ir importo apribojimo būdas. alys vyriausybiniu lygiu susitaria, kokios tarpusavio prekybos apimtys konkrečiais produktais jas labiausiai tenkins. Abi i susitarusiųjų alių specialiomis sutartimis pasi˛ada iuos įsipareigojimus vykdyti ir kontroliuoti, kad jų laikytųsi privatūs verslininkai ir kompanijos. i kontrolė įgyvendinama eksporto i kiekvienos alies apribojimais. Tai yra tam tikros eksporto į kitą alį kvotos. ˇodis „savanorikas“ nagrinėjamos tarptautinės prekybos politikos priemonės pavadinime labai sąlygikas. ˇinoma, kiekviena alis, sutikusi su tokiomis eksporto kvotomis, norėtų, kad jų nebūtų ir ji galėtų eksportuoti ˛ymiai daugiau produktų. Tačiau, jeigu pirmoji alis taip pasielgtų, tai antroji alis irgi įgytų teisę taip pat elgtis jos at˛vilgiu. Vadinasi, valstybė, savanorikai apribodama eksporto apimtis, i tikrųjų apriboja ir importo į savo alį apimtis. Naudojant ią p[priemonę:

ma˛inama eksporto apimtis;
ma˛inami kasmetiniai eksporto augimo tempai;
padidinamos eksportuojamų prekių kainos.

ią priemonę alys naudoja tekstilės, automobilių, plieno ir kitų produktų eksportui apriboti, nes tokiu būdu tikisi ivengti grie˛tų tarptautinės prekybos apribojimų (kvotų, administracinių priemonių ir pan.).

Naudojant ią priemonė, vartotojai patiria nuostolius, o gamintojai – naudą. Prekes importuojanti valstybė i to negauna pajamų į biud˛etą. Savanorikų eksporto apribojimų naudojimo pasekmės, palyginti su importo kvota ir laisvąja prekyba, pavaizduotos 3 paveiksle.

3 pav. Pateiktas gerovės efektas dėl savanorikų eksporto apribojimų naudojimo dviem atvejais: io paveikslo A atveju parodoma, kad importo apribojimas neveikia pasaulinės kainos lygio, tuo tarpu B atveju yra prieingai. 3 paveikslas parodo, kiek daugiau savanoriki eksporto apribojimai kainuoja importuojančiai aliai, palyginti su importo kvota. Jeigu importuojančios alies vyriausybė, pavyzd˛iui JAV, nustato importo kvotą. Lygią M₁ dyd˛iui, prekės į tą alį bus importuojamos pasaulinės rinkos kaina, ir ios alies vartotojai patirs naudą.

A. Kai apribotas importas neveikia pasaulinės kainos lygio (ma˛os alies atveju)

B. Kai apribotas importas veikia pasaulinės kainos lygį (didelės alies atveju).

3 pav. Savanorikų eksporto apribojimų gerovės efektas palyginus su importo kvota ir laisvąja prekyba.

alies gaunamas pajamas i prekybos vaizduoja c figūros plotas, o prekybos sąlygų pagerėjimą e figūros plotas, jeigu alies nustatyta importo kvota gali suma˛inti pasaulinę kainą. Bet jei M₁ – apimtis, nustatoma u˛sienio eksportuotojų kaip savanorikas eksporto apribojimas, sutinkant su fiksuota alies importo rinkos dalimi, jokios vald˛ios institucijos negali turėti įtakos nei jiems, nei jų prekių JAV pirkėjams. Atsi˛velgiant į į apribojimą ir planuojamą importo paklausą, u˛sienio eksportuotojai nustato auktesnę kainą. Tokiu atveju, prekių kiekis M₁ bus importuojamas auktesne kaina P₁. Importuojanti alis patiria nuostolių, priversdama u˛sienio eksportuotojus apriboti alies importą, u˛uot reguliuotų prekybą, nustatydama importo kvotą. Tačiau u˛sienio eksportuotojai patiria naudą i savanorikų eksporto apribojimų, palyginti su nustatyta importo kvota. U˛sienio eksportuotojai gauna naudą dėl kainos padidėjimo, kurią vaizduoja c figūros plotas (3 pav. A dalis) arba c+e plotas (3 pav. B dalis). Visas pasaulis ir dėl savanorikų eksporto apribojimų, ir importo kvotos patiria nuostolius. Abi ios tarptautinės prekybos politikos priemonės apriboja prekybą M₁ dyd˛iu; abi visam pasauliui sąlygoja nuostolius, kuriuos vaizduoja (b+d) trikampio plotas, o didelės alies atveju – f trikampio plotas. Ma˛os ir didelės alies nauda i prekybos, kai taikomi savanoriki eksporto apribojimai ir importo kvotos, pateikiama 3 ir 4 lentelėse.

3 lentelė. Ma˛os alies nauda i prekybos

Ekonominiai pokyčiai	Importuojanti alis	U˛sienio eksportuotojai	Visas pasaulis
Grynasis pelnas i prekybos
Esant laisvajai prekybai	c+(b+d)+h		c+(b+d)+h
Taikant importo kvotą	c+h		c+h
Esant savanorikiems eksporto apribojimams	h	c	c+h
Grynasis pelnas i savanorikų eksporto apribojimų (SEA)
SEA, palyginti su laisvąja prekyba	-c-(b+d)	c	-(h+d)
SEA, palyginti su importo kvota	-c	c

4 lentelė. Didelės alies nauda i prekybos

Ekonominiai pokyčiai	Importuojanti alis	U˛sienio eksportuotojai	Visas pasaulis
Grynasis pelnas i prekybos
Esant laisvajai prekybai	c+(b+d)+h	e+f+g	c+(b+d)+e+f+g+h
Taikant importo kvotą	c+e+h	g	c+e+g+h
Esant savanorikiems eksporto apribojimams	h	c+e+g	c+e+g+h
Grynasis pelnas i savanorikų eksporto apribojimų (SEA)
SEA, palyginti su laisvąja prekyba	-c-(b+d)	c-f	-(b+d)-f
SEA, palyginti su importo kvota	-c-e	c+e

Importuojančiai aliai savanoriki eksporto apribojimai teikia nuostolius, palyginti su laisvąja prekyba. iuos nuostolius iliustruoja (b+d) trikampio plotas. U˛sienio eksportuotojams savanorikų eksporto apribojimų naudojimo poveikis gali būti įvairiapusis, palyginti su laisvąja prekyba. Jeigu u˛sienio eksporto pasiūlos kreivė yra tokio pavidalo kaip parodyta 3 pav. A dalyje, savanoriki eksporto apribojimai teikia jiems naudą, kurią vaizduoja c figūros plotas. Jeigu importuojanti alis yra didelė, tai u˛sienio eksportuotojams sąlygoja dvi prieingas pasekmes. Viena vertus, jie gauna dalį JAV rinkos, nors jų gaunama nauda i prekybos suma˛ėja ( jie patiria nuostolių, kuriuos vaizduoja f figūros plotas). Antra vertus, kiekvienai firmai, kuri laikosi savanorikų eksporto apribojimų susitarimo, atitenka didesnė eksporto į JAV dalis. Naudą iuo atveju vaizduoja c ir e figūrų plotas.

Vadinasi, nauda ir nuostoliai taikant savanorikus eksporto apribojimus, kaip parodyta 3 pav., priklauso nuo to, su kuo jie yra lyginami: ar su laisvąja prekyba, ar su importo kvotomis.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1404
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Valstybs-eksporto-skatinimo-po63527.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Valstybs-eksporto-skatinimo-po63527.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/253/Valstybs-eksporto-skatinimo-po63527.php">Valstybės eksporto skatinimo politika</a>

Valstybės eksporto skatinimo politika

ekonomika

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: