ASMENYBĖ, JOS STRUKTŪRA, AKTYVUMO FORMOS. POREIKIŲ KAIP ASMENYBĖS RAIDOS PASKATŲ HIERARCHINĖ STRUKTŪRA. ASME NYBĖS MOTYVACINĖ SFERA (KRYPTINGUMAS)

ASMENYBĖ, JOS STRUKTŪRA, AKTYVUMO FORMOS. POREIKIŲ KAIP ASMENYBĖS RAIDOS PASKATŲ HIERARCHINĖ STRUKTŪRA. ASME NYBĖS MOTYVACINĖ SFERA (KRYPTINGUMAS).

Asmenybė-savojo Aš turėjimas. Žm, kaip somatinių, fiziologinių ir psichinių savybių integruota visuma, santykiaujanti su gamtine ir visuomenine aplinka vad asmenybe. Asmenybės požymiai: 1.Asmenybė-kiekv žm, visada bendrauja su kitomis asmenybėmis ir užima tam tikr¹ padėtį grupėse, Asmenybė, kaip sudėtinga sistema unikali, nepasikartojama, visos žmogaus psichinės veiklos-procesų, būsenų, savybių-integratorius, s¹lygojantys žmogaus savo “aš” supratim¹, savireguliavim¹ ir adaptacij¹ prie aplinkos. Asmenybės struktūra-asmenybės somatinės, fiziologinės ir psichinės savybės. Psichinź asmenybės struktūr¹ Z.Froidas skirstė į pas¹monės ir savimonės postruktūres. Išskiriama aktyvioji, impulsyvioji, instinktinė asmenybės pusė. Antr¹j¹ asmenybės struktūrinź dalį sudaro normatyvioji asmenybės pusė, pasireiškianti kitų žmonių reikalavimu supratimu ir vidine kontrole. Ji kontroliuoja, apriboja ir nukreipia impulsyvi¹j¹ asmenybės veikl¹. Trečias asmenybės komponentas-“pats” susidaro iš impulsyviosios-instinktinės ir normatyviosios-reguliuojančios asmenybės pusių s¹veikos. S.Rubinšteinas siūlė asmenybės struktūr¹ skirstyti nustatant:ko asmenybė siekia, k¹ ji sugeba, kas ji yra. Šitas skirstymas orientuotas tik į psichines savybes. Poreikių hierarchinė struktūra. Maslow teorija, kalbama apie žmogaus poreikius, jie išdėstyti piramidėje: 1.Fiziologiniai-alkio, troškulio, apsisaugojimas nuo šalčio, karščio. Jei šitie poreikiai nepatenkinti, tai apie kitus poreikius kalbėti negalima.2.Saugumo-žmogui reikalinga saugi aplinka, stabilumas, tvarka, pasitikėjimas. 3.Meilės nepriklausomybės-tai bendras poreikis. Bendraujant žm jaučiasi saugiau pagrindinis tikslas tampa priklausyti kokiai nors grupei. Žmogui reikia draugų, šeimos. Priklausomybės poreikis yra meilės poreikis. Meilė pagrįsta simpatija, pasitikėjimu. 4.Savźs vertinimo- kiekvienas nori, kad jo poelgiai, darbai būtų atitinkamai pastebėti ir įvertinti, jei šie poreikiai nepatenkinti gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas. 5.Saviraiškos poreikis. Šį poreikį žmogus patenkina turėdamas savo originalia nuomonź, mokėdamas kritiškai įvertinti žmonių veiklos rezultatus. Asmenybės s¹veik¹ su aplinka lemia subjekto aktyvumas. 1iš šaltinių-reikmė. Ji pradeda veikti, kai subjektas pajunta išorinį ar vidinį trūkum¹ arba perteklių, slegiantį organizm¹. Reikmė sukelia poreikį, kreipiantį individ¹ į objekt¹, galintį t¹ poreikį tenkinti. Kitas aktyvumo šaltinis-s¹monė, žinojimas. Tikrovės žinojimas motyvuoja veiklos kryptį, būd¹. Asmenybės santykiai su tikrove yra pažintiniai ir emociniai. Emocijos ir jausmai-aktyvumo šaltinis. Svarbų vaidmenį vaidina valia-sunkumus įveikiančio aktyvumo šaltinis. Reikmė, poreikis, s¹monė, žinojimas, emocijos, valia-motyvacijos veiksniai. Vitalinis aktyvumas laiduoja gyvos būtybės egzistavim¹. Žmonių bendravimas išugdė socialinį aktyvum¹. Darbe išsivystė kūrybinis aktyvumas, tai visuomeninis aktyvumas. Socialinį aktyvum¹ reguliuoja tam tikra informacija reikalavimai. Individas adaptuojasi prie aplinkos ir tampa aktyviu kolektyvo gyvenimo nariu, individas įgyja asmeninį ir socialinį status¹. Asmeninis-savo vertės ir vietos kolektyve supratimas, socialinis-asmens padėties ir vertė, kuri¹ jam priskiria kiti kolektyvo nariai. Motyvai-tai, kas “skatina” veikti. Motyvacija-procesas, reguliuojantis asmenybės veikl¹ ir santykius. Motyvacija pastebima iš veiksmų, ji atsiskleidžia veiksmų ir elgesio kryptyje. Asmenybėje vyksta motyvų kaita. Vieni motyvai gali sukelti vienus veiksmus ir duoti jiems kryptį, kiti-kitus. Motyvacija-motyvų kaitos procesas, reguliuojantis asmenybės veiklos ir santykių kryptį, intensyvum¹.