ATMINTIS, JOS PROCESAI, RÛŠYS, FORMOS, TIPAI. ATMINTIES VEIKSNIAI

ATMINTIS, JOS PROCESAI, RÛŠYS, FORMOS, TIPAI. ATMINTIES VEIKSNIAI.

Atmintis yra ankstesnio patyrimo atspindys, kurá sudaro ásiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas anksèiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta. Atmintis yra aktyvi veikla, kuri vad. anemine veikla, žmogaus pažinimo veiklos sudedamoji dalis. Atminties procesai vyksta drauge su kitais psichiniais procesais: jutimu, m¹stymu. Atmintis skirstoma á rûšis pagal konkreèi¹ veikl¹: motorinë- judesiø ir jø sistemø ásiminimas, saugojimas ir atgaminimas; sensorinë- daiktø ir reiškiniø savybiø ásiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Vaizdinë atmintis: á regim¹j¹, girdim¹j¹, lytëjimo; emocinë- jausmø ir pergyvenimø ásiminimas, saugojimas ir atgaminimas; žodinë- tai žodžiais pateikiamos medžiagos ásiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Ši atmintis yra specifiškas žmogaus psichinis veiklos bruožas. Ji susijusi su žiniø ásisavinimu ir kaupimu. Atmintis g. b. loginë ir mechaninë. Mechaninë- kai ásimenama ir atgaminima neturinti prasmës medžiaga; loginë- pagrásta medžiagos, jos loginiø ryšiø supratimu. Pagal saugojimo trukmê atmintis skirstoma á trumpalaikê, operatyvinê ir ilgalaikê. Operatyvinë atmintis–žmogus operuoja ávairaus dydžio ásimenam¹ja medžiaga. Trumpalaikë atmintis- reiškiniai, neseniai ávykê ávykiai. Atminties procesai: ásiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas. Ásiminimas–valingas ir nevalingas. Prasminis ásiminimas vyksta tada, kai ásimenama medžiaga yra suprasta, kai ji susiejama su atmintyje turimu patyrimu. Mokymosi s¹lyga yra motyvacija. Ásiminimo s¹lyga yra medžiagos kartojimas. Kartojimai atliekami pagal schem¹: ištisai- dalimis-ištisai. Ásiminimo sëkmei bûtini teigiami pastiprinimai, kai ásiminimo faktus lydi kokia nors maloni emocinë bûsena. Laikymas atmintyje yra informacijos, užkoduotos nervinëse l¹stelëse saugojimas. Atmintyje išlaikoma ne viskas ir ne vienodu lygiu. Medžiagos išlaikymas nëra mechaniškas jos buvimas atmintyje kaip nesikeièiantis antspaudas. Užmiršimas nevyksta tolygiai tuoj pat po išmokimo jis didesnis, o vëliau lëtëja. Užmirštama tai, kas asmenybei nereikšminga. Yra visiškas ir dalinis užmiršimas. Pagr. užmiršimo priežastys-netvirtas ásiminimas, nuostatø pasikeitimai. Atsiminimas yra medžiagos išvedimas iš atminties atsargø á s¹monës lauk¹. Esant kryptingam atsiminimui, aktualizuojami reikalingi asociaciniai ryšiai. Tokiam aktualizavimui dedamos ávairios pastangos vad. Mnemoninës priemonës. Atsiminimø rûšys: atpažinimas, atgaminimas ir prisiminimas. Atpažinimas yra medžiagos atsiminimas tik pakartotinai j¹ suvokiant. Atgaminimas- medžiagos atsiminimas be pakartotinio jos suvokimo. Jis gali bûti valingas ir nevalingas. Prisiminimas- valingo atsiminimo rûšis, pasireiškia tada, kai tiesiogiai atgaminti nesiseka, o reikia panaudoti áv mnemonines priemones. Atsiminimø greitumas, tikslumas priklauso nuo ásiminimo ir išlaikymo ypatybiø. Atminties tipai: konkretus vaizdinis, abstraktus žodinis, mišrus. Vaizdinës atminties tipas skirstomas á potipius pagal tai, kokio modalumo medžiaga lengviausiai ásimenama. VEIKSNIAI 1.dëmesys- jis lemia atminties sëkmê. 2.ásiminimas priklauso nuo interesø, su kuriais medžiaga gali sietis.3.atminties efektyvumas priklauso nuo smegenø funkcinës bûklës. 4.svarbus nuostatos vaidmuo. 5.emocijas sukeliantys ávykiai ásimenami sëkmingiau nei neutralûs. Individualûs jos skirtumai: Vieni žm turi ger¹ kiti blog¹ atmintá. Labai skiriasi áv. profesijø žmoniø atmintis. Apie ši¹ atmintá reikia sprêsti iš ypatybiø visumos: 1.greito ásiminimo-lëto užmiršimo. 2.lëto ásiminimo-lëto užmiršimo 3.lëto ásiminimo-greito užmiršimo. 4.greito ásiminimo-greito užmiršimo. Žm. grupiø atminties skirtumai vad. jos tipais: 1.Vaizdusis: a)regimosios b)girdimosios c)motorinës 2.Žodinis. 3. Mišrus.