Auklėjimas darbui ir profesijai

Auklėjimas darbui ir profesijai. Fizinis grūdinimas

Auklėjimo darbui tikslas–ugdyti teigiam¹ nuostat¹ į techninį darb¹ bei jo rezultatus ir į savo intelektinio, fizinio pajėgumo plėtotź. Pagrindinė auklėjimo darbui priemonė yra darbų, buities kultūros mokymas. Vaikai mokomi paprastų rankų darbų su popieriumi, kartonu, audiniais, sintetinėmis ir gamtinėmis medžiagomis panaudojant paprasčiausius rankinius darbo įrankius: peilį, žirkles, adat¹, pjūklelį. Berniukai ir mergaitės padaro įvairių buičiai ir mokyklai reikalingų dirbinių, mokoma ne tik atlikti įvairius darbo veiksmus, bet ir komponuoti, modeliuoti, konstruoti. Darbiniam auklėjimui mokykla panaudoja ruoš¹ ir kitokį nauding¹ darb¹. Darbas–svarbiausia ir pagrindinė asmens saviraiškos priemonė, jos dorovinio subrendimo apraiška. Reikšmingas tinkamas darbo organizavimas. Pirmiausia rūpinamasi poreikio dirbti plėtote. Poreikio produktyviai dirbti ugdymas–esminė psichologinio rengimo s¹lyga. Žmogui įgimtas aktyvumo poreikis, bet neįgimtas poreikis dirbti darb¹. Formuojant poreikį dirbti, gilinami ir plečiami darbo, pažinimo interesai. Susidomėjimas pačiu darbo procesu palaiko dėmesį mokslinei, technologinei informacijai apie jį, rūpestingum¹ taikyti žinias praktikoje, tobulinti kvalifikacijas ir darbo produktyvum¹. Jeigu dirbama kolektyve, susidaro s¹lygos tarpasmeniniams ir kooperaciniams santykiams formuoti. Ekonominis auklėjimas mokykloje susietas su moksliniu darbo organizavimu. Ek.auklėjimo tikslas–formuoti tinkam¹ nuostat¹ į materialines vertybes, vartojim¹, mokyti racionaliai organizuoti darb¹, didinti darbo produktyvum¹ ir gerinti jo kokybź. 1 svarbiausių darbo ekonomikos klausimų –darbo organizavimas. Mokykla turi išmokyti savarankiškai mokytis, t.y. patiems organizuoti mokym¹si. Ekonomiškas mokinių elgesys mokykloje ir namie leidžia numanyti, kad jie tinkamai dirbs ir elgsis. Darbinis, ekonominis auklėjimas ir mokymas yra rengimo profesijai pagrindas. Kartu bendrojo lavinimo mokykloje dažnai naudojamos specialios priemonės iki profesinio mokymo dirbti kvalifikuot¹ ir specializuot¹ darb¹. Ekologinis auklėjimas-darbas vyksta lauke at patalpoje. Profesinis švietimas–supažindina mokinius su profesine tikrove. Jis vykdomas pamokose ir po pamokų. Mokykloje dėstomi ne tik mokslo pagrindai, bet ir aiškinama, kokioms profesijoms tos žinios gali būti panaudotos. Tam tikslui naudotina tokia schema:

Profesinis švietimas yra bendrasis ir specialusis. Prof.švietimui naudojamos įvairios priemonės: paskaitos, pokalbiai, susitikimai su verslininkais, filmų demonstravimai, radijas, televizija ir kt. Profesinis orientavimas–aukštesnė mokinių rengimo profesijai pakopa, nes ji sudaro s¹lygas susidomėti atskiromis darbo sritimis, vertinti savo polinkius ir galias sėkmingai dirbti profesinį darb¹,s¹moningai bei protingai rinktis profesij¹. Profesinis veiklinimas sudaro s¹lygas pagal auklėtinių interesus plėtoti sugebėjimus, kaupti profesinio darbo arba artimo profesiniam darbui patirtį, patikrinti savo jėgas ir profesinź motyvacij¹. Tam pasitarnauja įvairūs būreliai, laboratoriniai darbai, ekspedicijos, rašinių rašymas, praktinis darbas. Profesinis konsultavimas darosi neišvengiamas individualizuojant profesinį orientavim¹ ir veiklinim¹, nes didelis mokinių skaičius turi asmeninių problemų, nepajėgia be kitų pagalbos išsirinkti specialybės. Fizinis grūdinimas–būtina auklėjimo darbui ir profesijai s¹lyga. Fizinis pasirengimas darbui ir profesijai yra pakankamas, kai auklėtiniai įgyja įprotį kasdien rūpintis savo sveikata, kūno higiena, pajėgumu ir patvarumu, tinkamai derinti darb¹ ir poilsį.