Auklėjimas tautai ir visuomenei

Auklėjimas tautai ir visuomenei.

S.Šalkauskis auklėjim¹ tautai skirsto į: tautišk¹, tautinį, patriotinį, nacionalinį, tarptautinį, anttautinį, visuomeninį auklėjim¹. Tauta – žmonijos evoliucijos ir istorijos sukurta savita sutelktinė būtybė, susidedanti iš šeimų, susieta bendra kalba, papročiais, istoriniu likimu. Jos istorijoje žmonės sukūrė savit¹ materialinź ir dvasinź kultūr¹: tautosak¹, papročius, dailź, įrankius, žinij¹.Tautos prigimtis yra biologinių, psichinių ir dvasinių pradų vienis. Auklėjimas turi padėti šiuos pradus išskleisti, sukurti darni¹ ir adekvači¹ tautos savimonź, gebėjim¹ užtikrinti savo egzistencij¹ ir išreikšti save pasauliui. Tauta gyva atskirų asmenų tautybe, t.y. viešu savo tautinės priklausomybės pareiškimu, atsiskleidžiančiu žodžiais ir darbais. Kartu ji yra stiprus priklausomumo išgyvenimas, skatinantis siekti tautos idealo – tautinės darnos ir lygiateisio buvimo pasaulyje. Tautiškumas reiškiasi tuo,kad būdingas tautos savitumas – jos individualybė: etniniu tipu, gimt¹ja kalba, papročiais ir kt. Tautiškumas – tai būdas, forma, kuria reiškiasi tauta. Tautiškas auklėjimas naudojasi tomis tautinėmis formomis, jos yra svarbiausios priemonės ugdyti tautiškam žmogui, gebančiam reikšti savo tautybź. Etninis žmogaus tipas susiformuoja veikiant žmogaus kūn¹ gamtinei, ekonominei, kultūrinei tautos gyvenimo aplinkai. Gimtoji kalba, tautosaka, tradicijos, šventės, tautinė literatūra, istorija naudojama visuose mokymo dalykuose, įvairiausiose auklėjimo formose. Sakoma, kad tautiškumas perduodamas su motinos pienu. Tautiškumo ugdymo metodai ir formos susietos su tautos tradicijomis, papročiais.

Tautinis auklėjimas. Tautiškasis auklėjimas siekia tautos dvasi¹ ir patirtį perkelti į auklėtinio prot¹ ir širdį, kad jis gebėtų išreikšti savo tautybź, o tautinio auklėjimo tikslas – išugdyti žmogų, galintį vykdyti tautos paskirtį bei pašaukim¹ ir įgyvendinti jos ideal¹ – tautinź darn¹ vardan Tėvynės stiprybės ir klestėjimo.Iškyla tokie auklėjimo uždaviniai: 1.Ugdyti kultūrinio, socialinio ir tautinio intelekto vienovź, įgalinčius sprźsti tautos gynybos uždavinius šiandieninėmis s¹lygomis, 2.Ugdyti fizinź gali¹ ir kovinź parengtį, operatyviai vykdyti karinės ir socialinės saugos uždavinius, 3.Rengti tautos vaikus produktyviam protiniam ir fiziniam darbui, siekiant dvasinio ir ekonominio klestėjimo, 4.Įtvirtinti etinius, organizacinius įpročius gyventi darnų bendruomeninį gyvenim¹ tautoje.Šie uždaviniai sprendžiami visame ugdymo procese, šeimoje, mokykloje.

Patriotinis auklėjimas yra integralus tautinio ir tautiško auklėjimo vienovės elementas. Jis susietas su subjektyvia individo nuostata tautos atžvilgiu. Patriotas pirmiausia suvokia, supranta, įsis¹monina ir gerbia savo tautinź individualybź, deramai tarnauja tautiniam pašaukimui ir idealui, dr¹siai ir viešai liudija savo tautybź.:

Patriotizmo požymiai:

Savigarbus tautiškumas

Tautos savitumo meilė

Tėvynės meilė

Aktyvi veikla dėl tautos dvasios

Aktyvi veikla prieš blogybes

Šie požymiai leidžia patriotizm¹ apibūdinti taip: jis yra emocionalus savo tautos ir tėvynės savitumo išgyvenimas, atsiskleidžiantis s¹moninga aktyvia veikla tautos laisvei, nepriklausomybei ir sutelktumui stiprinti, tautos dorai, materialinei ir dvasinei galimybei didinti, kovoti su įvairiomis blogybėmis.Iš čia iškyla du pagrindiniai metodai: emocijų sukėlimo (įkvėpimo) ir veikdinimo.

Nacionalinis auklėjimas. Tautiškas, tautinis ir patriotinis auklėjimas gilinosi į asmenybės subjektyvųjį pasaulį: į jos pažiūras, intelekt¹, jausmus, nusiteikimus bei nuostatas. Nacionalinis auklėjimas skverbiasi į asmenybės galias kurti tautai objektyvias materialines ir dvasines gėrybes, t.y. tautos kultūr¹. Tam verta išskirti tokias kultūrinės kūrybos sritis: moksl¹, men¹ bei literatūr¹, technik¹, ekonomik¹, teisź, politik¹.

Nacionalinio auklėjimo tikslas – parengti asmenybź, gebanči¹ vadovautis universaliomis vertybėmis ir jas kurti tokio lygio, kad iškeltų nacij¹ į tarptautinės bendrijos rang¹. Jam pasiekti reikia aukščiausio, diferencijuoto lavinimo. Aukščiausiu lavinimu reikėtų laikyti klasikinio ir modernaus mokymo vienovės taikym¹ .Čia tinka kūrybiniai mokymo metodai. Reikia ugdyti intelektualinį elit¹. Pagrindinė mokymo forma yra pamoka.

Visuomeninis auklėjimas. Normalų visuomenės gyvenim¹ apibūdina asmens ir visuomenės interesų derinimas, laisvosios iniciatyvos praktinių rezultatų ne vien tikslams, bet ir visuomenės gerovei, visuomenės pastangos tobulinti valdži¹, kad ji tarnautų visų piliečių labui. Universaliosios taikos, santarvės, žmonių doros idėjos vis plačiau skverbiasi į širdis, o tai gali stiprinti visuotinis visuomeninis auklėjimas, besiremiantis demokratijos idėjomis, kurių pamatas santarvė, asmens ir visuomenės teisių ir priedermių harmonija. Visuomeninio auklėjimo tikslas – išauklėti žmogų, gebantį tobulinti visuomenės narių santarvź. Tam reikia sprźsti šiuos uždavinius:

Plėtoti tarpasmeninių ir socialinių santykių dor¹.

Ugdyti demokratinź s¹monź.

Formuoti visuomeninės veiklos motyvus ir įgūdžius.

Visuomeninio auklėjimo veiksmingas metodas – atskirų atvejų, įvykių, bylų tyrimas taikant kritiško m¹stymo procedūras. Juos išanalizavus, daromos išvados.