Auklėjimas veiklai pasaulyje: tikrovės pažinimui ir bendravimo veikloje tobulinimui

Auklėjimas veiklai pasaulyje: tikrovės pažinimui ir bendravimo veikloje tobulinimui

Auklėjimas veiklai pasaulyje rūpinasi auklėtinių likimu, laime. Jis turi psichologiškai ir dvasiškai rengti juos darbui, santykiams su pasauliu, kad galėtų sėkmingai gyventi. Ši¹ veiklos samprat¹ sudaro: tikrovės pažinimas, bendravimas ir darbas. Tikrovė-pažinimo objektas. Juo labiau ir giliau ji pažįstama, juo labiau ji darosi mums artimesnė ir lengviau pasiduoda mūsų įtakai bei valdymui. Skirtinga objektyvi ir subjektyvi tikrovė. Objektyvioji-tai gamta ir kultūros kūriniai, subjektyvioji - dvasinis žmogaus gyvenimas. Pažinti tikrovź verčia įgimtasis „tyrimo instinktas“-smalsumas. Jis verčia plačiau pažinti tikrovź. Mokymasis yra tikrovės pažinimo būdas. Žinojimo poreikis stiprinamas tada, kai sudaromos s¹lygos pajusti žinių trūkum¹ kuriam nors veiksmui atlikti. Kadangi poreikiai yra cikliški, jie praeina, kai juos patenkini, tad reikia nuolat sukelti žinių trūkumo išgyvenim¹. Žinios, susietos su mokėjimais k¹ nors daryti. Pirma žinios, paskui mokėjimas. Žingeidumas formuojamas iš poreikio sužinoti nauja. Jis tampa pastovia charakterio savybe, motyvuojančia daugiau sužinoti, negu reikia kokiam nors veiksmui atlikti. Sekmės išgyvenimas daugeliui mokinių yra stiprus motyvas mokytis, dirbti. Todėl pedagogui reikia kaip galima dažniau palaikyti mažiausi¹ laimėjim¹, nesekmės atvejais žadinti pasitikėjim¹ savo jėgomis, padėti įveikti sunkumus. Interesų ugdymas atveria platesnź perspektyv¹ tikrovės pažinimui. Kai veiklai vadovauja interesas, ji lengvai atliekama, nekelia nuovargio, todėl ilgai palaikomas s¹monės aktyvumas. Polinkiai skiriasi nuo interesų tuo, kad jie kreipia asmenį į praktinź veikl¹. Gali būti ir netiesioginiai pažįstamosios veiklos motyvai  - atlyginimo laukimas, noras gauti ger¹ pažymį, baimė prarasti prestiž¹ kolektyve ir kita. Siekiant kad tautoje dominuotų šviesuomenė, būtinas visuotinis vidurinis švietimas. Jam pasiekti naudotini visi galimi mokymosi ir savišvietos motyvacijos ugdymo metodai: 1.Tam negali būti prievartos, bet s¹moninga. 2. Švietimo institucijas reikia pritaikyti jaunimo poreikiams, interesams ir intelekto galioms. 3. Švietimo įstaigose auklėjimui taikytini pagalbos ir vadovavimo metodai, ypač skatinamieji, teigiam¹ pažįstamosios veiklos motyvacij¹ palaikantys metodai. 4. Būtina socialinė vaikų globos pedagoginė tarnyba, besirūpinanti jaunimo švietimu. 5. Reikalingas platus suaugusiųjų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų tinklas. Specialių auklėjimo tikrovės pažinimui metodų ir formų nėra, nes šis auklėjimas labiausiai integruotas į mokymo vyksm¹.

Bendravimo veikloje tobulinimas. Šalinant blogybes reikia gerinti žmonių bendravim¹. Blogybių pagrindas yra santykiai, todėl reikia pagerinti bendravim¹ šeimoje, mokykloje. Demokratinių santykių tobulinimas pradedamas šeimoje, tźsiamas mokykloje. Žmogus yra suverenus (savavaldis), bet jis neturi pažeisti kitų žmonių teisių ir laisvių, kito suverenumo. Demokratinis žmonių bendravimas grindžiamas teisingumu, griežtu įstatymų laikymusi. Pagarba žmogui yra elementarus būtinumas geriems santykiams palaikyti. Ekonominių santykių tobulinimas susietas su turto kūryba, jos vaisių panaudojimo, vartojimo teisingumu ir tikslingumu. Čia santykiai grindžiami abipusės naudos principu, bendru gerovės siekimu, pasitikėjimu vienas kito s¹žiningumu. Paprasčiausias mandagumas sudaro geras s¹lygas vaisingam bendravimui. Psichologinis santykių tobulinimas apima vidinio auklėtinių gyvenimo tyrim¹, jo duomenų analizź, diagnozź ir auklėjimo prognozź. Svarbiausia tiksliai nustatyti, kokios vidinės ir išorinės priežastys trukdo normaliam bendravimui ir kaip jas pašalinti. Gero charakterio ugdymas prisideda prie bendravimo tobulinimo. Bendravimui tobulinti svarbus bendradarbiavimo mokymas šeimoje, mokykloje, įstaigoje.