Auklėjimo metodai

Auklėjimo metodai

Auklėtojų ir auklėtinių veiklos būdai, kuriais siekiama realizuoti auklėjimo tikslus. Šiuolaikinėje pedagoginėje literatūroje yra kelios metodų klasifikacijos. Auklėjimo metodai skirstomi į: 1)formuojančius auklėtinių s¹monź 2)formuojančius elgesį. Prie jų dar priskiriami 2 metodai–skatinimo ir bausmių. AM dar skirstomi pagal tai, kaip išmokstamas elgesys: įsisavinimas ir išmokimas. Įsisavinimas-tai objektyvių vertybių įvedimas į s¹monź. Išmokimas-tai naujų veiksmų, naujo elgesio įgijimas. Pagal pedagogo veikl¹: rodomieji, žodiniai, veiklinamieji, stimuliaciniai. Rodomieji–teigiamais pavyzdžiais formuoja auklėtinių dvasines vertybes, dorovinį elgesį. Žodinis–panaudojant žodį formuoja auklėtinių dvasines vertybes, elgesį. Veikinamasis –siekia mokinius įjungti į praktinź veikl¹, formuojanči¹ jų pažiūras, įsitikinimus, elgesį. Stimuliacinis–panaudojant žodį, veiksm¹, daiktus įtvirtinamas dorovinis elgesys ir santykiai su aplinka. Auklėjimui mokymo procese svarbiausios s¹lygos šios: 1.L.svarbu kūrybingai parodyti mokslinź-įrodom¹j¹ nagrinėjamos medžiagos jėg¹. 2.Reikia didelio dėmesio toms problemoms, kurios labai vertingos auklėjimo požiūriu. 3. Nagrinėjamos problemos sietinos su giliais emociniais išgyvenimais. 4. Ieškoti galimybių taip nuteikti mokinius, kad jiems patiems pasidarytų asmeniškai svarbios nagrinėjamos problemos bei su jomis susijusios vertybės. 5. Reikia, kad būtų konstruktyvūs santykiai ir tarp mokytojo bei mokinių, ir tarp pačių mokinių, partneriškumo, atvirumo, s¹žiningumo, tarpusavio pagarbos ir pagalbos atmosfera. 6. Mokytojo asmenybė, jo pavyzdys. 7.Mokytojas turi mokyti taip, kad būtų formuojamas jų noras įgyti žinių, jas suprasti, plėsti, skatinti aktyviai veikti, nugalėti kylančius sunkumus. 8. Siekti pažinimo, vertinimo ir emocinio išgyvenimo vienybės. Mokymas yra reikšminga auklėjimo priemonė. Auklėjimui didelź įtak¹ turi mokytojo ir mokinio tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Taip pat užklasinė veikla, įv renginiai mokykloje. Mokymo procese mokiniai vis geriau supranta žmogų, jo vidinį pasaulį, žmonių tarpusavio santykius ir jų elgesį, dorovines ir kitas vertybes, idealus. Ugdomas dvasingumas, patriotizmas, pareigingumas.