Auklėjimo principai

Auklėjimo principai remiasi auklėjimo pamatais. Principas–tai pagr. idėja, nušviečianti visų auklėjimo veiksmų turinį, priemones, būdus. Svarbiausias būdas–pagalba, s¹lygų sudarymas. 1.Tikslingumo principas. Problema kyla tada, kai reikia rinktis konkrečius tikslus konkrečioje situacijoje, kuri¹ lemia visos auklėjimo grupės ar vieno auklėtinio išsiauklėjimo poreikiai, kokie nors svarbūs įvykiai. Tikslingo auklėjimo uždavinys reikalauja, kad jų veiksmingumas būtų matuojamas laipsniu, kuriuo tas tikslas pasiektas. Todėl auklėjamasis pokalbis ar monologas, ar visas renginys turi realizuoti konkretų tiksl¹. 2.Pastabumo ir atjautos principas. Jis reikalauja: pastebėti auklėtinio fizinės ir dvasinės problemas, sunkybes; Tikėti jo galiomis įveikti negali¹, sunkumus bei sprźsti vidines problemas, Įsijausti į jo būklź mintimis ir jausmais, j¹ išgyvenant; Suprasti auklėtinį išsiaiškinant medicinos, filosofijos, psichologijos, etikos ar teisės žiniomis jo negalias ir sunkybes; Kvalifikuotai ir aktyviai pagelbėti, vadovauti. 3.Saugos principas. Auklėjant rūpinamasi apsaugoti žmogų nuo aplinkos neigiamų įtakų, mokyti jį apsisaugojimo veiksmų, išvengti fizinės ar dvasinės žalos. Čia priklauso sauga nuo neigiamų ekologijos, klimato, maisto, asocialumo, subkultūros, amoralumo įtakų. Saugoti vaik¹ nuo blogio. 4.Veiksmingumo principas. Veiksmingas auklėjimas, kai laikomasi visų minėtų auklėjimo principų, kai jie kvalifikuotai taikomi bet kuriame ugdymo veiksme: šviečiant, lavinant, prusinant, pamokant, globojant, formuojant specialias asmenybės savybes. 5.Individualizavimo principas. Pamatinis teiginys-auklėjant reikia rūpintis kiekvienos individualybės galia perimti vertybes, jomis reguliuoti elgesį. Auklėtinių psichikos savybių pažinimas teikia galimybź individualiai prie jų prieiti, rasti tinkamesnį turinį ir metodus. 6.Kūrybingumo principas. Kūrybingumo principas auklėjimo veikloje realizuojamas skatinimu: laisvai reikštis įgimtam spontaniškumui, susiformuoti kūrybinės veiklos pastovius motyvus, adekvačiai ir kritiškai vertinti mokslinės, techninės, meninės bei literatūrinės kūrybos produktus, įžvelgti kūrinių dvasines vertybes, jas išgyventi. 7.Prasmingumo principas. Prasmingumo principas reikalauja veikl¹, t.y. buvim¹ pasaulyje, veiklos rezultatus vertinti žmogaus, tautos, pasaulio pažangos matais. Jie ir yra tie kriterijai, kuriais atrenkama, kas darytina, kas ne, kaip elgtis, kaip ne. prasmė suvokiama, kai randamas ryšys tarp veiklos ir rezultatų, tarp poelgių ir santarvės, tarp praeities, dabarties ir ateities. 8.Peržangos principas. Veiklos prasmės suvokimas jau yra veiklos, buvimo materialiojoje tikrovėje peržengimas ir įžengimas į ideali¹j¹ dvasinź tikrovės sritį. Šis principas reikalauja, remiantis realybe, atskleisti idėjų lobyn¹ ir jomis turtinti auklėtinių s¹monź ir savimonź. Prasmingumo ir peržangos principams įgyvendinti auklėtojams padeda filosofijos ir jos šakų, ypač etikos, estetikos, poetikos studijavimas, humanitariniai mokslai.