GRUPĖS PSICHOLO GINIS APIBŪDINIMAS. GRU PIŲ RŪŠYS. REFERE NTINĖ GRUPĖ. SOCIOME TRINIAI METODAI.

GRUPĖS PSICHOLO GINIS APIBŪDINIMAS. GRU PIŲ RŪŠYS. REFERE NTINĖ GRUPĖ. SOCIOME TRINIAI METODAI.

Grupė žmonių bendrija, kurios narius jungia koks nors bendraspožymis(bendra veikla, tarpusavio santykiai). Grupės rūšys: s¹lyginė. S¹lyginėmis vad. grupės sudaromos loginio m¹stymo keliu, pagal tam tikras bendras ypatybes. S¹lyginai sudaromų grupių nariai yra teoriškai jungiami į grupź, o ne patys į j¹ įsijungia savo praktikine veikla. Tarp tokios grupės narių nėra ne tik tarpasmeninių santykių, bet ir tie asmenys gali būti niekada nesusitikź, nieko nežinoti vieni apie kitus. Realiomis laikomos tokios grupės, kurių nariai veikia tuo pačiu metu bendroje erdvėje ir turi vienokių ar kitokių tarpusavio santykių. Jos dar vad. kontaktinėmis grupėmis, nes čia tarp grupių narių esama tam tikrų kontaktų. Pagal grupes sudarančių asmenų skaičių jos yra skirstomos į dideles(makro) ir mažas(mikro) grupes. Didelėse grupėse nėra tiesioginių kontaktų artimesnių tarpusavio santykių, nors jos gali būti ne tik s¹lyginės, bet ir realios(pvz.skautų organizacija). Didelės grupės dar skirstomos į organizuotas ir neorganizuotas. Mažosiomis grupėmis vad. tokios grupės, kurias sudaro nedidelis skaičius individų, jų nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus(pvz. šeima, laivo įgula). Jos nariai nuolat bendrauja. Dėl to ji visada yra kontaktinė grupė su įvairiausiais tarpasmeniniais santykiais tarp grupės narių. Formalios ir neformalios grupės. Formalios(oficialios) grupės yra specialiai kieno nors sudaromos pagal aukštesnėse instancijose nustatyt¹ tvark¹(etatų s¹raš¹, taisykles). Formalių grupių organizacijos taisyklėse dažniausiai numatomas ir atskirų grupės narių oficialios rolės, kurias jie turės atlikti, ir tam tikri dalykiniai santykiai tarp grupės narių. Pvz. laive numatomos kapitono, šturmano, jungos ir tt. pozicijos ir atitinkamos rolės. Neformalios grupės susidaro specialiai neorganizuojant psichologinės motyvacijos pagrindu. Kaip pvz. neformalios grupės formuojasi tarpusavio simpatijų, pažiūrų panašumo pagrindu dėl to, kad pripažįstamas ne pagal instrukcijas, bet iš vidinio įsitikinimo kitų asmenų autoritetas arba kompetencija kurioje nors srityje. N. grupės gali atsirasti savaime be ryšio su formaliomis grupėmis. Dažniausiai neformalios grupės susidaro formalių grupių viduje kaip antroji struktūra. Tokios grupės gali būti uždaros arba atviros kitiems formalios grupės nariams. Klikos vad. mikro grupės neturinčios oficialaus visuomeninio tikslo, padėties visuomenėje, oficialių veikimo taisyklių, tačiau griežtai reguliuojančios savo narių elgsen¹ savo viduje susidariusiais papročiais ir tam tikromis antisocialinėmis, moralinėmis normomis. Jos dažnai būna izoliuotos nuo teigiamų socialinių grupių. Referentinė grupė. Žmonės paprastai priklauso ne vienai, bet kelioms ar keliolikai grupių. Referentine vad. asmenybei reikšmingiausia grupė: 1.į kuri¹ orientuojamasi veikiant; 2. Kuri imama etalonu vertinant savo padėtį pvz. moksleivis blogas mokinys, bet geras žaidėjas. Labiausiai jis vertina savo kaip geriausio žaidėjo pozicij¹;3.kurios nariu žmogus nori tapti pvz. žmogus nori tapti valdančios grupės nariu;4.kurios vertybės yra priimamos kaip teisingiausios. Sociometriniai metodai. Apklausos metodams priskiriamas Dž. Moreno pasiūlytas sociometrinis metodas. Taikant jį mikro grupės nariams pasiūloma pagal kokius nors kriterijus pasirinkti kitus grupės narius. Pagal gautus teigiamų ar neigiamų pasirinkimų rezultatus grupės nariai pasiskirsto į 5 pogrupius:1.žvaigždės-populiarios asmenybės, su kuriomis veikti pageidauja daugelis grupių narių; 2.mėgstamieji-individai gavź kelet¹ teigiamų pasirinkimų; 3.priimtieji-grupės nariai gavź, bent vien¹ teigiam¹ pasirinkim¹; 4. Izoliuotieji-negavź nei teigiamų nei neigiamų pasirinkimų; 5.atstumtieji-gavź tik neigiamus pasirinkimus. Ši metodika gali būti panaudota kiekvieno grupės nario statusui išaiškinti. Sociometrinis metodas pateikia greit¹ mikrogrupės narių santykių fotografij¹, vaizd¹, koks jis yra tyrimo metu. Jis parodo kokias padėtis mikrogrupėje užima atskiri jos nariai, kas yra neformalūs grupės lyderiai, koks grupės sutelktumas ir kt. šiuo metodu nėra nustatomas tarpasmeninių santykių, egzistuojančių mikrogrupėje, priežastys, negalima prognozuoti tolesnės grupės gyvenimo dinamikos. Dėl to s. metodas mikrogrupių tyrimuose jungiamas su kitais metodais-stebėjimu, eksperimentu, anketom, pokalbiu.