IŠMOKIMO TEORIJOS. REAKCIJOS S¥LYGOJAMAS. OPERANTINIS, SOCIALINIS IŠMOKIMAS. IŠMOKTAS BEJËGIŠKUMAS

IŠMOKIMO TEORIJOS. REAKCIJOS S¥LYGOJAMAS. OPERANTINIS, SOCIALINIS IŠMOKIMAS. IŠMOKTAS BEJËGIŠKUMAS.

Norint kryptingai mokyti ir kurti mokymosi, kuris visada baigtøsi išmokimu, situacijas, svarbu teisingai suprasti apie išmokimo mechanizmus, dësningumus ir etapus, žinoti jo tëkmës s¹lygas. Ankstesnës išmokimo teorijos: 1.Geštaltistai aiškina, kad išmokstama, kai susidaro ryšiai tarp ženklo ir pažyminèiojo. Svarbiausias vaidmuo tenka suvokimui. E.C.Tolmano teorija stimulas yra vientisa situacija, o reakcija yra vientiso organizmo atsakas á tokios situacijos poveiká. Priešingai bihevioristams, jie mažiau dëmesio teikia mëginimams, o daugiau-staigiam supratimui. Mokant bûtina laikytis patvirtinimo, bet ne pastiprinimo principo. Tolmanas pradëjo vartoti latentinio išmokimo s¹vok¹, t.y. kai išmokimas yra paslëptas, nepastebimas, kuris iš tikrøjø vyksta. 2.Bihevioristinës  teorijos E.L.Thorndike teorija: Didžiulis vaidmuo išmokstant tenka mëginimui. Pradinis išmokimo momentas-probleminë situacija, kuriai susidarius, organizmas pasireiškia kaip 1 visuma ir aktyviai veikia mëginimø ir klaidø bûdu. Per tokias pratybas jis išmoksta. Jis nustatë 3 dësnius-pasirengimo, pratybø ir efekto, kurie yra svarbûs norint suprasti išmokim¹. C.L.Hullo teorija išmokim¹ siejo su susidariusiu ágûdžiu, o ágûdžio susidarym¹-su s¹lygomis, buvusiomis prieš pastiprinim¹. Poreikis-pirminis aktyvumo šaltinis, o galutinis aktyvumo tikslas-patenkinti t¹ poreiká. Mokantis poreikiai silpnëja, ypaè po išorinio pastiprinimo. Poreikio patenkinimas atlieka pirminio, vidinio, pastiprinimo vaidmená. Antrinis pastiprinimas -tai bet kurio stimulo, kuris lydi pirmini stimul¹, poveikis. Hullo teorija padeda suprasti didžiulá mokymosi motyvacijos vaidmená. Jis aiškino, kad galimas ir paslëptas išmokimas, kuris neatsispindi veiksmuose. B.F.Skinnerio teorija: Padëjo pagrindus programuotam mokymui. Skinneris išskyrë reaktyvøjá ir instrumentini elgesá, tyrinëjo kaip išmokstama susidarant klasikiniams s¹lyginiams refleksams (KSR): kaip išmokstama atsirandant instrumentiniams refleksams (IR). Jie vienas nuo kito skiriasi tuo, kad susidarant KSR gyvûnas bûna pasyvus, o IR susidarymui bûtini paties gyvûno veiksmai. Naujesnës išmokimo teorijos: l.Ch.Osgoodo tarpiškumo teorija: Mëgino suderinti Tolmano ir Hullo teorijas. Ypaè vertino individualø patyrim¹ ir poreiká išmokti. Nustatë, kad išmokim¹ sudaro 2 etapai: 1) Ásis¹moninamos atskirø dirgikliø reikšmës, 2) Kyla naujos reakcijos. Bûtina 1-ojo etapo s¹lyga-gretimumas laike tarp dirgiklio objekto ir dirgiklio ženklo. Bûtinas pastiprinimas, atitink¹s organizmo poreiká. 2-jam etapui bûtina, kad dirgikliai ženklai turëtø ryšá su motyvacija ir padëtø aktualizuotis organizmo poreikiui. Išmokimo efektas pasireiškia mažëjant tam poreikiui. 2.J.Piaget pusiausvyros teorija: Išmokim¹, lemia naujø dalykø ásis¹moninimas, s¹lygotas ankstesnës vaiko patirties, bet jo sistemingai nekontroliuojamas. Išmokim¹ visada parodo pakitês elgesys tomis pat situacijomis. Piaget išskyrë 2 išmokimo fazes: asimiliacijos (AŠ) ir akomodacijos (AK). 3.J. Nuttino teorija: Išmokimas prasideda nuo besimokanèiojo poreikio ásis¹moninti nauj¹ veiksmo bûd¹ ar ágyti naujø žiniø. Operantinis s¹lygojimas-mokymasis, kaip asmuo ar gyvûnas linkês atlikti tam tikr¹ veiksm¹ arba jo neatlikti atsižvelgiant á tai, ar jis anksèiau už tai buvo skatinamas ar baudžiamas. Socialinis išmokimas. Elgesá lemia aplinkos galimybës ir asmenybës resursai. Dominuojanèiø elgesio bûdø yra išmokstama per socialines situacijas. Išmokimas sudëtingais ryšiais yra susijês su tais žmonëmis, nuo kuriø priklauso, ar bus tie poreikiai patenkinti. Išmoktas bejëgiškumas. Gyvenime bûna ávykiø, kuriø žm ar gyvûnas negali kontroliuoti. Tada kyla specifinës reakcijos, kurios yra vad. išmoktu bejëgiškumu turinèiu emociná-motyvaciná ir pažintiná aspektus. Šios reakcijos apimtas žmogus darosi pasyvus, susitaikantis. Išryškëja pažinimo stoka, sumažëja galimybë adekvaèiai suvokti aplink¹ ir adekvaèiai reaguoti. Nekontroliuojamomis situacijomis žmonës išmoksta bejëgiškumo. Bejëgiškumas ir pasyvaus visiško pasidavimo jausmas, kurio išmokstama tada, kai gyvûnas arba žm nepajëgia išvengti kartotiniø nemaloniø ávykiø. Reakcija Stimulas suaktyvina organizm¹, nurodomasis dirgiklis informuoja, koks veiksmas gali patenkinti poreiká. Nuo dirgiklio, kurio pobûdis ir intensyvumas gali kisti, priklauso kada ir kur organizmas reaguos ir kokia bus ta reakcija. Pastiprinimas átvirtina nurodomojo dirgiklio reakcijos ryšá.