IŠMOKIMO TEORIJOS. REAKCIJOS S„LYGOJAMAS. OPERANTINIS, SOCIALINIS IŠMOKIMAS. IŠMOKTAS BEJĖGIŠKUMAS

IŠMOKIMO TEORIJOS. REAKCIJOS S„LYGOJAMAS. OPERANTINIS, SOCIALINIS IŠMOKIMAS. IŠMOKTAS BEJĖGIŠKUMAS.

Norint kryptingai mokyti ir kurti mokymosi, kuris visada baigtųsi išmokimu, situacijas, svarbu teisingai suprasti apie išmokimo mechanizmus, dėsningumus ir etapus, žinoti jo tėkmės s¹lygas. Ankstesnės išmokimo teorijos: 1.Geštaltistai aiškina, kad išmokstama, kai susidaro ryšiai tarp ženklo ir pažyminčiojo. Svarbiausias vaidmuo tenka suvokimui. E.C.Tolmano teorija stimulas yra vientisa situacija, o reakcija yra vientiso organizmo atsakas į tokios situacijos poveikį. Priešingai bihevioristams, jie mažiau dėmesio teikia mėginimams, o daugiau-staigiam supratimui. Mokant būtina laikytis patvirtinimo, bet ne pastiprinimo principo. Tolmanas pradėjo vartoti latentinio išmokimo s¹vok¹, t.y. kai išmokimas yra paslėptas, nepastebimas, kuris iš tikrųjų vyksta. 2.Bihevioristinės  teorijos E.L.Thorndike teorija: Didžiulis vaidmuo išmokstant tenka mėginimui. Pradinis išmokimo momentas-probleminė situacija, kuriai susidarius, organizmas pasireiškia kaip 1 visuma ir aktyviai veikia mėginimų ir klaidų būdu. Per tokias pratybas jis išmoksta. Jis nustatė 3 dėsnius-pasirengimo, pratybų ir efekto, kurie yra svarbūs norint suprasti išmokim¹. C.L.Hullo teorija išmokim¹ siejo su susidariusiu įgūdžiu, o įgūdžio susidarym¹-su s¹lygomis, buvusiomis prieš pastiprinim¹. Poreikis-pirminis aktyvumo šaltinis, o galutinis aktyvumo tikslas-patenkinti t¹ poreikį. Mokantis poreikiai silpnėja, ypač po išorinio pastiprinimo. Poreikio patenkinimas atlieka pirminio, vidinio, pastiprinimo vaidmenį. Antrinis pastiprinimas -tai bet kurio stimulo, kuris lydi pirmini stimul¹, poveikis. Hullo teorija padeda suprasti didžiulį mokymosi motyvacijos vaidmenį. Jis aiškino, kad galimas ir paslėptas išmokimas, kuris neatsispindi veiksmuose. B.F.Skinnerio teorija: Padėjo pagrindus programuotam mokymui. Skinneris išskyrė reaktyvųjį ir instrumentini elgesį, tyrinėjo kaip išmokstama susidarant klasikiniams s¹lyginiams refleksams (KSR): kaip išmokstama atsirandant instrumentiniams refleksams (IR). Jie vienas nuo kito skiriasi tuo, kad susidarant KSR gyvūnas būna pasyvus, o IR susidarymui būtini paties gyvūno veiksmai. Naujesnės išmokimo teorijos: l.Ch.Osgoodo tarpiškumo teorija: Mėgino suderinti Tolmano ir Hullo teorijas. Ypač vertino individualų patyrim¹ ir poreikį išmokti. Nustatė, kad išmokim¹ sudaro 2 etapai: 1) Įsis¹moninamos atskirų dirgiklių reikšmės, 2) Kyla naujos reakcijos. Būtina 1-ojo etapo s¹lyga-gretimumas laike tarp dirgiklio objekto ir dirgiklio ženklo. Būtinas pastiprinimas, atitink¹s organizmo poreikį. 2-jam etapui būtina, kad dirgikliai ženklai turėtų ryšį su motyvacija ir padėtų aktualizuotis organizmo poreikiui. Išmokimo efektas pasireiškia mažėjant tam poreikiui. 2.J.Piaget pusiausvyros teorija: Išmokim¹, lemia naujų dalykų įsis¹moninimas, s¹lygotas ankstesnės vaiko patirties, bet jo sistemingai nekontroliuojamas. Išmokim¹ visada parodo pakitźs elgesys tomis pat situacijomis. Piaget išskyrė 2 išmokimo fazes: asimiliacijos (AŠ) ir akomodacijos (AK). 3.J. Nuttino teorija: Išmokimas prasideda nuo besimokančiojo poreikio įsis¹moninti nauj¹ veiksmo būd¹ ar įgyti naujų žinių. Operantinis s¹lygojimas-mokymasis, kaip asmuo ar gyvūnas linkźs atlikti tam tikr¹ veiksm¹ arba jo neatlikti atsižvelgiant į tai, ar jis anksčiau už tai buvo skatinamas ar baudžiamas. Socialinis išmokimas. Elgesį lemia aplinkos galimybės ir asmenybės resursai. Dominuojančių elgesio būdų yra išmokstama per socialines situacijas. Išmokimas sudėtingais ryšiais yra susijźs su tais žmonėmis, nuo kurių priklauso, ar bus tie poreikiai patenkinti. Išmoktas bejėgiškumas. Gyvenime būna įvykių, kurių žm ar gyvūnas negali kontroliuoti. Tada kyla specifinės reakcijos, kurios yra vad. išmoktu bejėgiškumu turinčiu emocinį-motyvacinį ir pažintinį aspektus. Šios reakcijos apimtas žmogus darosi pasyvus, susitaikantis. Išryškėja pažinimo stoka, sumažėja galimybė adekvačiai suvokti aplink¹ ir adekvačiai reaguoti. Nekontroliuojamomis situacijomis žmonės išmoksta bejėgiškumo. Bejėgiškumas ir pasyvaus visiško pasidavimo jausmas, kurio išmokstama tada, kai gyvūnas arba žm nepajėgia išvengti kartotinių nemalonių įvykių. Reakcija Stimulas suaktyvina organizm¹, nurodomasis dirgiklis informuoja, koks veiksmas gali patenkinti poreikį. Nuo dirgiklio, kurio pobūdis ir intensyvumas gali kisti, priklauso kada ir kur organizmas reaguos ir kokia bus ta reakcija. Pastiprinimas įtvirtina nurodomojo dirgiklio reakcijos ryšį.