JUTIMAS IR SUVOKIMAS. POJŪČIŲ IR SUVOKIMŲ RŪŠYS, SAVYBĖS IR YPATUMAI. JUTIMO JAUTRUMAS, JO KITIMAS, KOMPENSACIJA

JUTIMAS IR SUVOKIMAS. POJŪČIŲ IR SUVOKIMŲ RŪŠYS, SAVYBĖS IR YPATUMAI. JUTIMO JAUTRUMAS, JO KITIMAS, KOMPENSACIJA.

Jutimas. Gyvas organizmas gali orientuotis aplinkoje ir prie jos prisitaikyti, kai gauna informacijos apie joje vykstančius kitimus. Gyvo organizmo ryšys su išorine aplinka ir jo paties vidiniais būviais palaikomas jutimu. Jutimas-psichinis procesas, atspindintis daiktų ir reiškinių savybes ir organizmo vidinius būvius, kai jie tiesiogiai veikia atitinkamus jutimo organus. Jutimas yra procesas, o jo rezultatas-pojūtis. Pojūčiai- jutiminio pažinimo procesai, kuriais pažįstame tikrovės daiktų ir reiškinių savybes, kai jos veikia jutimo organus. Pojūtis signalizuoja organizmui apie aplinkos įvykius, padeda susiorientuoti juose. Pojūčių rūšys: Kontaktiniai ir distanciniai pojūčiai. Kontaktiniai-skonio, skausmo ir kt., distanciniai-regėjimo, girdėjimo. Pl receptorių išsidėstym¹-išoriniai(regėjimo, girdėjimo), receptoriai yra organizmo paviršiuje; vidiniai-receptoriai yra organizmo viduje. Tai alkio, troškulio, judėjimo pojūčiai. Pagal pažįstamų tikrovės savybių turinį skiriami regėjimo, uodimo, skonio, lietimo, temperatūros ir kt. pojūčiai. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Šviesos pojūčius sukelia ar šviesos generatoriai, ar tų generatorių skleidžiamų bangavimų atspindžiai. Girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai nuo 16 iki 20000 virpesių per sekundź dažnumo. Girdėjimo pojūčiai teikia informacij¹ apie garsų aukštum¹, intensyvum¹, tembr¹ ir viet¹, iš kurios garsai sklinda. Vibracijos pojūčiais juntami oro ar kitų medžiagų virpėjimai. Uodimo pojūčių dirgiklis yra smulkios medžiagų dalelytės, patenkančios į nosies ertmź. Skonio pojūčio (saldumo, kartumo, rūgštumo ir sūrumo) dirgiklis yra įv medžiagos, ištirpusios vandenyje, seilėse ar kituose skysčiuose.. Lietimo, temperatūros, skausmo ir niežulio pojūčių receptoriai yra išsidėstź odos paviršiuje. Skausmo pojūčius sukelia specifinių skausmo taškų dirginimas ar intensyvus lietimo ir temperatūros receptorių dirginimas. Temperatūros-sukelia aukštesnės ar žemesnės temperatūros už kūno temperatūr¹ daiktų prisilietimas prie odoje išsidėsčiusių šilumos ir šalčio taškų. Vidinių pojūčių receptoriai yra išsidėstź organizmo viduje. Organinių pojūčių receptoriai yra išsidėstź įvairių vidaus organų srityse (sotumo, troškulio, alkio ir kiti organiniai pojūčiai)i. Pusiausvyros pojūčių receptoriai yra išsidėstź vidinėse ausų srityse. Judėjimo pojūčiais gauname informacij¹ apie žmogaus kūno dalių judesių viet¹, jėg¹, greitį. Suvokimai-daiktų ir reiškinių, veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas. Suvokimai yra priskiriami jutiminiam pažinimui. Suvokimai yra kompleksinių dirgiklių atspindžiai. Reikšming¹ suvokimo dalį sudaro percepciniai judesiai: akių judesiai, rankų čiuopimo judesiai. Suvokimo rūšys: Suvokimai skirstomi į rūšis pagal jutimo organus, kuriais jie gaunami, pagal suvokimais pažįstamus objektus ir pagal asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygius. (erdvės, laiko, judėjimo suvokimo). Visi daiktai ir reiškiniai turi erdvinių savybių: dydį, form¹ ir tt. Laiko suvokimas yra reiškinių trukmės ir nuoseklumo atspindėjimas. Judėjimo suvokimu vad. objektų padėties pasikeitimų per tam tikrus laiko tarpus atspindėjim¹. Skiriamos nenumatyto (nevalingo) ir numatyto (valingo) suvokimo rūšys priklausomai nuo asmenybės suvokimų saviorganizacijos lygio. Nenumatytu suvokimo atveju nėra išankstinio tikslo, nei pastangų k¹ nors suvokti; numatyto- atveju iškyla tikslas k¹ nors suvokti, s¹moningai ieškoma objektų, stengiamasi pažinti objektus. Planingas suvokimas vadinamas stebėjimu. Jutimo jautrumas, jo kitimas, kompensacija. Jautrumas-jutimo organų ypatumas reaguoti į tam tikro intensyvumo dirgiklį ir jo pakitimus. Svarbus jutimo organų ypatumas-prisitaikymas prie dirginimo stiprumo, pasireiškiantis jautrumo pakitimu-adaptacija. Dažnai adaptacija pasireiškia jautrumo padidėjimu. Jautrumas priklauso nuo ankstesnio dirginimo pobūdžio, jo intensyvumo ir nuo vėlesnės dirginimo jėgos.