LYDERIO PSICHOLOGIJA. POŽIŪRIAI Į LYDERYSTŹ BRUOŽŲ, POREIKIŲ, ELGESIO, S„VEIKOS TEORIJŲ KONTEKSTE. DISFUN KCINIS IR NEUROTINIS LYDERIO SUPRATIMAS

Lyderio psichologija. Požiūriai į lyderystź bruožų, poreikių, elgesio, s¹veikos teorijų kontekste. Disfun kcinis ir neurotinis lyderio supratimas.

Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančių nurodymus. Tie vadovaujantys asmenys socialinėje psichologijoje vadinami lyderiais, o vykdantieji–pasekėjais. Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius. Formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais. Neformalūs lyderiai yra tie, kurie užima grupės lyderių roles dėl to, kad yra energingesni, greičiau negu kiti grupės nariai sugeba parinkti veiksmams tikslus, suderinti grupės narių pastangas tiems tikslams pasiekti. Lyderio elgesyje išskiriamos šios pagrindinės f-jos: 1.grupės veikimo tikslų ir metodų iškėlimas, 2.atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų tikslų 3.grupės narių informavimas apie veikim¹, jo rezultatus ir kt. 4.grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės 5.arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių 6.grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus. Lyderiavimas būna skirtingas priklausomai nuo lyderio asmeninių savybių, lyderiavimo motyvų, nuo grupės ir ir visuomenės tikslų supratimo ir nuo grupės ypatybių. Dabartinėje socialinėje psichologijoje labiausiai paplitusios lyderystės teorijos: “Lyderio bruožų teorija”. Svarbiausias jos teiginys–žmonės gimsta lyderiais, t.y. tam tikrų įgimtų savybių rinkinys padeda individui bet kokioje grupėje užimti viešpataujanči¹ padėtį. 1.“lyderystė kaip grupės funkcija”. Grupės lyderiu tampa individas, nuosekliausiai besilaikantis grupės normų ir vertybių. Lyderystė–tai grupės vidinės raidos rezultatas. 2.Lyderystė kaip situacijos funkcija” . Pastebėta, jog tie patys asmenys įvairiose grupėse užima nevienod¹ padėtį. Vadinasi, lyderystź s¹lygoja pati situacija, nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. Skiriami tokie klasikiniai lyderystės stiliai: 1.autoritarinis lyderis nesiskaito su grupės nuomone, maksimaliai koncentruoja valdži¹ savo rankose, grupės nariams komanduoja, įsakinėja, juos baudžia. Grupėje niekas nerodo iniciatyvos, nes lyderis “visk¹ žino pats”. 2.Demokratinis lyderis–“saviškis”. Grupėje nebijoma pasakyti savo nuomonės, parodyti iniciatyvos, čia nieks neišjuoks ir nebaus. Lyderis grupe pasitiki, su ja tariasi, priimdamas sprendimus. 3.Liberalusis lyderis elgiasi taip, lyg būtų eilinis grupės narys. Grupėje leidžiama elgtis taip, kaip norima, suteikiama visiška laisvė. F.Fydleris dar skiria du lyderių tipus, priklausančius nuo bendrųjų lyderiavimo tikslų: 1.į grupės pasiekimus besiorientuojantis lyderis. 2.rūpinasi grupės narių tarpasmeninių santykių kokybe ir jų komfortu. Atsižvelgiant į veiklos pastovum¹ ir įvairiapusiškum¹, skiriami situacijos ir visapusiški lyderiai.