ŽMOGAUS PAŽINTINĖS SFEROS RAIDA. Ž.PJEŽĖ, DŽ. BRUNERIS APIE ŠIOS SFEROS RAIDA, JOS ETAPUS

ŽMOGAUS PAŽINTINĖS SFEROS RAIDA. Ž.PJEŽĖ, DŽ. BRUNERIS APIE ŠIOS SFEROS RAIDA, JOS ETAPUS.

Asmenybės raida skirstoma į šias sferas: 1)fizinė (augimas, motorika); 2)pažintinė (kalba, m¹stymas, atmintis, įgyjamos žinios); 3) psichosocialinė (emocijos, moralės raida, ryšiai su kitais žm.). Kognityvinės teorijos atstovas-J.Piaget sudarė raidos stadijų sek¹, kuri apibūdina vaiko intelekto raid¹. Intelekt¹ apibūdina kaip operacijų visum¹. Iki 2m. vaikas, norėdamas išsprźsi jam kilusį uždavinį, visus veiksmus turi atlikti realiai, jis nesugeba jo atlikti mintyse. Pamažu vietoje materialaus veiksmo atlikimo vaikas pradeda juos atlikti viduje. Pagrindiniais psich. procesais, lemiančiais vaiko pažintinź raid¹ J. P. laiko: 1)adaptacija (adaptuojamas mastymas, kad galėtu priimti naujas mintis); 2)asimiliacija (naujos probleminės situacijos įjungimas į kitas situacijas); 3)akomodacija (turimų schemų pakeitimas naujoms, užduočiai sprźsti); 4)pusiausvyra (reiškia asimiliacijos ir akomodacijos tarpusavio sugyvendinim¹). Individo elgesys priklauso nuo vidinių jėgų ir individo s¹veikos su aplinka. Kognityvinės raidos stadijos: a)Sensomotorinė numatant perspektyva, operuojama tik ta medžiaga su kuria galima atlikti fizinius veiksmus(justi, matyti, girdėti) (aplink¹ pažysta per jutimus ir motorinius sugebėjimus). Ji tźsiasi iki 3m. ; b) ikimokyklinis 2-6m.–priešoperacinė (ikioperacinė). Vaikai žeidžia tai k¹ buvo matź, jie elgiasi pagal trafaret¹, reproduktyvus m¹stymas tźsiasi iki 4-4,5m. 5-6m. daugiau žaidžia kūrybinis žaidimus, tai intuitivinis m¹stymas. 6-7m. pradeda operuoti abstrakcijomis. (pasaulio pažinimui naudojamas simbolinis m¹stymas; m¹stymas egocentriškas); c) 7-11m.–konkrečių operacijų Operuoja tik konkrečiomis s¹vokomis(tai kas buvo matyta, girdėta). Po 11m. įgyjama konkretaus asmeniško patyrimo.(patirčiai ir suvokimams paaiškinti taiko logines operacijas ir principus); d)nuo 12m.–formalių operacijų (sugeba m¹styti abstrakčiomis ir hipotetinėmis s¹vokomis). Individui augant jo protinių struktūrų pobūdis kinta, nes asmuo siekia protinės pusiausvyros–suprasti tarpusavyje konfliktuojantį patyrim¹ ir suvokim¹. Visiška J.Piaget priešingybė–kognityvinės psichologijos atstovas J.Bruneris. Jis mano, kad m¹stymui labai svarbi kalba, kad ji ne tik atspindi patirtį, bet ir j¹ transformuoja. Suaugź turi skatinti vaiko žingeidum¹, kurdami turining¹ aplink¹ bei specialiai lavinti vaik¹, ir taip galima pagreitinti vaiko pažintinź raid¹. Bruneris skiria du kalbos komponentus: semantinį ir sintaksinį; daugiausia sintaksės taisyklių išmokstama 2-5 metų vaikai. Tuo metu mokantis ypač didelź įtaka turi įgimtas elementas. Sintaksinės įsis¹moninimo formos yra universalios. Vaikas gali taisyklingai kalbėti dar prieš išmokdamas parinkti žodžius ir sakinius, atitinkančius situacijos prasmź. Bruneris skiria 3 m¹stymo stadijas: 1)daiktinė-veiksminė;2)vaizdų;3)s¹vokų.