MOKYMOSI OBJEKTYVŪS IR SUBJEKTYVŪS VEIKSNIAI. MOKYMOSI MOTYVACIJA, JOS RŪŠYS. IŠMOKIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO MOTYVACIJOS LYGIO

MOKYMOSI OBJEKTYVŪS IR SUBJEKTYVŪS VEIKSNIAI. MOKYMOSI MOTYVACIJA, JOS RŪŠYS. IŠMOKIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO MOTYVACIJOS LYGIO.

Vidiniai (objektyvūs )mokymosi veiksniai. Dėmesys ir nuostata. I-oji mokymosi s¹lyga: tai, kas būtina sužinoti ir išmokti, turi atsispindėti psichikoje, ji turi tai išskirti iš visų kitų suvokiamų išorinio ir vidinio pasaulio dalykų. Mokymasis galimas su s¹lyga, jeigu yra k¹ mokytis. Tam tikri daiktai, savybės, įvykiai gali sukelti psichikos aktyvum¹, pasireiškiantį dėmesiu, nes jie susieti su vidiniais jos veiklos stimulais-informacijos poreikiu, individo reikmėmis. Žmogaus asmenybės pasireiškimai, perdirbant atrinkant ir panaudojant informacij¹ vad. nuostatomis. Lemiam¹ reikšmź mokymesi turi individo nuostatos. Išoriniai (subjektyvūs) mokymosi veiksniai. Mokymosi medžiagos turinys ir forma. I-oji mokymosi medžiagos savybė-jos turinys. Mokymosi objektas g.b. faktiniai duomenys ar apibendrintos žinios, s¹vokos ar principai, mokėjimai, įgūdžiai. II-oji–jos forma. Ji g.b. gyvenimiška, kai mokoma, remiantis realiais daiktais, ir didaktinė, kai mokoma, remiantis mokymosi objektais ir užduotims. Ji g.b. daiktinė, vaizdinė, kalbinė, simbolinė. III-oji-jos sunkumas, nuo kurios priklauso mokymosi veiksmingumas, jo sparta ir teisingumas. IV-mokymosi medžiagos apimtis. Mokymosi medžiagos apimtis suprantama kaip reikalingas išmokti atskirų jos elementų kiekis. V-mokymosi medžiagos emocinis savybės. Stiprius teigiamus jausmus sukelianti medžiaga išmokstama lengviau, negu nuobodi. VI-prasmingumas. Prasmingumas priklauso nuo to, ar moksleivio arsenale yra s¹vokų, žinių, veiksmų, reikalingų mokymosi medžiagos elementams suprasti. Mokymosi motyvacija, jos prigimtis, tipai Motyvacija-tai veiksnių bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Mokymosi motyvacija yra susijusi su vaizduote, lytimi ir santykiais šeimoje Naujausios šiuolaikinės psichologijos pažiūriu motyvac. esmė g.b. nesuderinamumas tarp to, kas dabar yra, ir kas gali būti suvokta. Mokymosi motyvai atskleidžia, kodėl mokinys siekia arba nesiekia tikslo, galima atspėti jo poelgio prasmź. Mokinio poelgį, apsisprendim¹ nulemia tai, koks motyvas nugali. Motyvacijos rūšys. Vidinė motyvacija. Ankstyvoj vaikystėj ryški smalsumo motyvacija. Išorinė motyvacija: Labai svarbi yra ateities, gyvenimo prasmės motyvacija. Dar v. norės mokytis tada, kai kuri nors mokymosi dalis taps jo veiklos motyvu. Tokie motyvai g.b.: 1.Mokymosi rezultatai. 2.Mokymosi tikslai: siekimas įgyti naujų žinių ir įgūdžių, išmokti nauj¹ dalyk¹. 3.Pats mokymosi procesas: tai, proto jėgų naudojimas savo sugebėjimams išreikšti. Išmokimo priklausomybė nuo motyvacijos lygio 1.Teigiam¹ motyvacij¹ skatina sėkmė. 2. Nesėkmė ir bausmė mokymosi motyvacij¹ mažina. Grįžtamasis ryšys ir pastiprinimas kartu veikia v. mokym¹si ir jo motyvacij¹. Mokytojo pasakymai, kad atsakymas klaidingas, ir dar pakritikavimas, vaik¹ veikia kaip dviguba bausmė.