MORALĖS RAIDA, Ž.PJEŽĖ, I.KOHLBERSAS APIE MORALĖS RAIDOS STADIJAS. VALIOS RAIDA

MORALĖS RAIDA, Ž.PJEŽĖ, I.KOHLBERSAS APIE MORALĖS RAIDOS STADIJAS. VALIOS RAIDA.

Pježė teigė, kad visa moralė nėra grupės primesta individui ir suaugusio vaikui. Vaiko supratimas apie socialinius susitarimus keičiasi, kartu keičiasi ir jo moralė, neliečiamos, šventos, neginčytinos taisyklės pradedamos priimti kaip lanksčios. Moralės raidos stadijos:1)heteronominės moralės (paklusimo kito autoritetui) ar moralinio realizmo stadija. Ši stadija būdinga 5-10m. vaikams. Iki jos pradžios vaikai nelabai supranta socialines taisykles. Maždaug 5-6m. vaikams prasideda moralinio realizmo stadija. Jie pradeda labiau domėtis taisyklėmis, jas gerbti ir priima jas kaip pateiktas suaugusiųjų. Pježė nuomone, vaiko požiūris į taisykles kaip į šventas ir nekeičiamas priklauso nuo:a)prievarta palaikomas suaugusiojo autoritetas, kuris remiasi neginčytinu požiūriu į taisykles ir į suaugusius, kurie jas įgyvendina; b)kognityvinis nesubrendimas ir vaiko egocentrizmas. Dėl egocentrizmu vaiko suprantama moralė apibūdinama moraliniu realizmu, t.y. nesugebėjimas atskirti subjektyvių ir objektyvių patirties bruožų. Vaikas mano, kad kiekv. kitas žm m¹sto taip, kaip ir jis, todėl taisykles traktuoja kaip nekintam¹ realybź. Vaikas neskiria socialinių taisyklių ir jis tiki nuolatiniu teisingumu, kad klaiding¹ veiksm¹ seka bausmė. Neišvengiama bausmė už blogus veiksmus palaiko moralės nustatyt¹ tvark¹. Heteronomiškas vaikas mano, kad yra tik 1 teisingas moralinis požiūris į t¹ situacij¹ ir kad kiekv. tos situacijos dalyvis autonomiškai jos laikosi. Suprasdamas perspektyv¹ vaikas geba suprasti, k¹ galvoja ir jaučia kt. žm. 2)autonominės moralės stadija arba bendradarbiavimo moralė (būdinga 10m. ir vyresn. vaikams). Vaikas iš heteronominės stadijos pereina į ši¹ stadij¹. Šiam perėjimui l. svarbi vaiko socialinė patirtis, bendravimas su bendraamžiais. Vaikas, bendraudamas su savo vienmečiais išmoksta sprźsti konfliktus, jis pradeda suvokti abipusiškum¹, kuris svarbus bendradarbiauti tarpusavyje. Pježė teigė, kad suprastas abipusiškumas yra perėjimo iš heteronominio į autonominį lygį pagrindas. Supratźs abipusiškum¹ vaikas mano, kad bausmė t.b. abipusiškai pagrįsta, ir bausmė visiems to nusikaltimo dalyviams t.b. paskirta vienodai. Kohlbergas moralės raid¹ siejo su sutrikusia kognityvine pusiausvyra. Jis 6 stadijas suskirstė į 3 moralinės raidos lygius. I.Prekonvencinis moralės lygmuo. Moralė dar reguliuojama iš išorės. Vaikas sprendžia ar veiksmai teisingi ar klaidingi. Elgesys, kurio rezultatas yra bausmė, laikomas blogu, o tas už kurį apdovanojama-geru. Vaikas prisiderina prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų. Prekonvencinis lygmuo skirstomas į 2 stadijas: 1)bausmės ir paklusnumo orientacija. Vaikai ignoruoja kt. asmenų ketinimus ir motyvus, sprźsdami ar jų veiksmai geri ar blogi. Jie neginčijamai priima autoriteto požiūrį kaip į savo ir nukreipia dėmesį į tai, kaip išvengti bausmės; 2)naivus hedonizmas arba instrumentinė orientacija. Jeigu reikia aukotis kito asmens labui, tai pagrindžiama asmens poreikiu gauti iš jo koki¹ nors paslaug¹. Vaikas ima suprati abipusiškumo princip¹, tai reiškia abipusį pasikeitim¹ palankumu. II.Konvencinis moralės lygmuo. Individai žiūri į soc. normas kaip į moralės pagrind¹. Vaikai palaiko ir remia esamos soc. sistemos įstatymus. 3)stadija “gero berniuko-geros mergaitės orientacija. Būdami “geri” vaikai stengiasi, kad juos mylėtų. Vaikas jau gali nujausti k¹ jaučia kiti žmonės 4)socialinės tvarkos palaikymo orientacija. Taisyklės t.b. vienodai taikomos ir galiojančios kiekvienam. Įstatymų negalima pažeisti, nesvarbu, kokios aplinkybės, nes jos yra būtinos soc. tvarkai palaikyti. III.Pokonvencinis moralės lygmuo. Individo neriboja moralinis diktatas, kuris yra priimtinas visuomenėje. 5)socialinės sutarties, teisėtumo orientacija. Individas taisykles mato, kaip lankstų instrument¹ žmogiškosiomis vertybėmis palaikyti. Asmuo turui laikytis įstatymų, kurie atitinka jo teises ir daugumos interesus. 6)orientavim¹si į universalius etinius principus. Būdinga pripažinti visuotinź žmonių lygybź ir gerbti kiekv. asmens kaip individualybės vertź.