Mokymo rezultatų tikrinimo ir vertinimo esmė bei funkcijos

Mokymo rezultatų tikrinimo ir vertinimo esmė bei funkcijos

Svarbu kad žinių vertinimas ir tikrinimas būtų lankstus, auklėtų visuomenės ir moksleivių požiūrius. Vertinim¹ turime suvokti ne kaip siaur¹ mokinio įvertinim¹, kurio tikslas ya pažymys, bet turime suprasti plači¹ja prasme, kuris tolsta nuo moksleivio mokymo, o artėja prie moksleivio mokymosi kaitos. Žinių tikrinime yra jau įvykź daug pokyčių:1)atsisakyta vertinimo pažymiais pradinėse klasėse; 2) dešimtbalės sitemos įvedimas; 3) vertinimas gav standartus, program¹; 4) valstybiniai egzaminai; 5) standartų paskelbimas; 6) moksleivis, kaip ir studentas neturi jaustis vertinimo objektu. Objektas-moksleivio mokymosi veiklos į nuolatinį tobulėjim¹, rezultatas. Vertinime l. svarbu ko išmoko, kaip išmoko, kiek prasmingas mokymasis, kokia mokymosi motyvacija. Tikrinime ir vertinime svarbi¹ viet¹ turi užimti mokymasis motyvais. Dažnai m-klos įveda tam tikr¹ vertinimo skalź. Vertinimo privalumas- kad duoda grįžtam¹ informacij¹ mokytojui, kuris yra orientuotas organizuoti ir valdyti tolesnį mokymosi proces¹.

Mokinių žinios turi būti tikrinamos ir veiklos rezultatai vertinami stebint vis¹ mokinių mokymosi proces¹. Žinių pasisavinimas vyksta šiais mokymosi etapais: 1)Parengimas. Pagrindinis tikslas – sužadinti mokinių nor¹ aktyviai veikti, atrasti kažk¹ naujo, skatinti sukoncentruoti dėmesį. Šiame etape svarbu mokiniui kokybiškai įsisavinti žinias, todėl mokytojas turi ugdytiniui sužadinti smalsum¹, parodyti teigiam¹ nor¹ jų atžvilgiu veikti ir dirbti. 2)Suvokimas-supratimas. Ugdytinis supažindinamas su nauja medžiaga. Gerų rezultatų duoda naujos medžiagos perteikimas naudojant vaizdines priemones, bendraujant su ugdytiniais, įtraukiant juos į efektyvi¹ veikl¹. 3)Įvertinimas (žinių tobulinimas). Pedagogas turi organizuoti šį etap¹ taip, kad iki šio etapo naudotas žinias mokiniai sujungtų su jau išmoktomis ir taikytų jas naujose situacijose. 4) Mokymosi rezultatų taikymas. Tai baigiamasis žinių perėmimo etapas ir galutinis žinių įtvirtinimas Šiame etape dominuoja įv pratimai, užduotys, pagal situacij¹ skiriami namų darbai. Žinias geriausiai vertinti 3-iame etape. Tikrinimo rūšys: 1)Parengiamasis tikrinimas. Jo esmė yra ta, kad primirštas žinais reikia patikrinti. Tai padeda numatyti situacij¹ ir kaip organizuoti darb¹, kokiais metodais dirbti mokytojui toliau. Ši tikrinimo rūšis atlieka kontrolės f-j¹. 2)Sisteminis tikrinimas. Tai sistemingas, pastovus mokinio rezultatų tikrinimas. Jį pedagogas turi vykdyti atsižvelgdamas į mokinių amžių, raidos dydį, įsis¹moninimo ypatumus. Jis atlieka kontrolės f-j¹. Tai pagrindinė mokinių mokymosi rezultatų tikrinimo rūšis.3)Suvestinis (baigiamasis) tikrinimas. Šis tikrinimas atliekamas baigiant tem¹, skyrių, mokslo metus ir pan. Tai dažniausiai būna baigiamasis egzaminas. Atlieka kontrolės f-j¹. Vertinimo ir tikrinimo funkcijos:1) mokomoji; 2) auklėjamoji; 3) lavinamoji: 4) kontrolinė. Vertinimas turi parodyti moksleiviui stipri¹sias ir silpn¹sias jo puses, ugdo pasitikėjim¹ savo jėgomis, sukelia motyvacij¹  Mokytojas vertinime turėtų žinoti, savźs mokymas padeda autoritetui įgyti, jį išlaikyti. Prisiima sau tam tikr¹ atsakomybź už vertinimo proces¹. Turi žinoti vertinimo tiksl¹, kada vertinti, kokiu būdu. Svarbus supažindinimas mokinio su vertinimo sistema, paliekant vietos mokinių pasirinkimui. Negali būti lyginamas vienas su kitu. Mokinys turi žinoti ko siekiama vertinant. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, apibrėžti.