Mokymo rezultatų tikrinimo metodai

Mokymo rezultatų tikrinimo metodai.

Mokinių žinios t.b. tikrinamos visuose etapuose (parengimas, suvokimas, įvertinimas ir t.t.). Principas reikalauja, kad mokytojas naudotų įvairius metodus. Tikrinimo ir įvertinimo funkcijos: 1. Mokomoji funkcija. 2. Lavinamoji funkcija. Tikrindamas mokytojas skatina ir protinius mokinio veiksmus – aktyvuojasi mokinių m¹stymas, lavėja atmintis, mokiniai pratinami susikaupti, plėtojamas jų dėmesys. 3. Auklėjamoji funkcija. Ši funkcija reikšminga tuo, kad parodo pagrindines mokinių mokymosi veiklos rezultatus ir kaip sistemingai ir objektyviai vertinamos mokinių žinios, vystomas požiūris į dėstom¹ dalyk¹. 4. Kontrolės funkcija. Ji būtina, nes parodo mokytojo darbo efektyvum¹. 5. Diagnostinė funkcija. Esmė tame, kad mokytojas turėtų žinoti, kaip mokiniai kokybiškai įsisavino žinias. Jei sužino, kad mokiniai gerai įsisavino praėjusias temas, gali toliau tźsti pamokas. 6. Pažinimo funkcija. Jos esmė yra ta, kad tikrinant mokymosi rezultatus, atsiskleidžia mokinių charakteris. Mokytojas gali geriau pažinti savo ugdytinį. Mokymo metodai: 1. Žodiniai metodai (žodinė apklausa): pateiktos užduotys ir klausimai turi būti aiškūs, suprantami. Problema - ne visi mokinai yra įtraukti į aktyvų darb¹, todėl geriau kai vienas atsakinėja prie lentos, o klasei yra skiriama kita užduotis. Taikyti j¹ pamokos pradžioje tikslinga tik tuomet, kai įtvirtinama praeitos pamokos medžiaga, nes ji riboja galimybź patikrinti didesnį mokinių skaičių ir užima daug laiko, be to jei pamokos pradžioje mokinys įvertinamas, mokinys gali reaguoti įvairiai: jei pažymys jo netenkina - trukdys klasės darbui. 2.Frontali žodinė apklausa (testai - testavimui būdingi 3 etapai - testo parinkimas, io atlikimas ir rezultatu interpretavimas): leidžia patikrinti kaip mokinys geba trumpai bet tiksliai reikšti savo mintis, aktyvina mokinių dėmesį ir labai pagyvina patį žinių tikrinim¹. Pagrindinis trūkumas - sunku teisingai įvertinti žinias, nes mokinys atsako trumpai, atsakymas gali netiksliai atspindėti žinių apimtį; neugdo mokinio kalbos įgūdžių. 3.Tikrinimo metodai raštu: vienu metu patikrinamos visų mokinių žinios, mokiniai pratinami glaustai dėstyti savo mintis. Problema - kai kuriems raštu dėstyti mintis nelengva, tad mokytojas gali susidaryti vaizd¹, kad mokinys ne visk¹ suprato. Praktiniai tikrinimo metodai (įskaitos, egzaminai).

Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo metodai.

1)diagnostinis vertinimas-siekiama išsiaiškinti teigiamas ir neigiamas mokymosi puses, siekiant suteikti pagalb¹ ir nustatyti tolesnius mokymosi būdus.

2) Formuojamasis (ugdomasis) vertinimas- padeda apibrėžti ir numatyti moksleivio ateities tikslus, ugdymo kryptį. Aiškiai nurodo tobulėjimo galimybes, sietinas su žinių vertinimu, mokinio vertybėm ir nuostatom.

Ipsatyvus vertinimas (nesuprantu kas per žodis) pamatuoja mokinio veikl¹ lyginant su ankstesne, orientuotas į pasitikėjimo savimi skatinim¹.

4) Norminis ir kriterinis vertinimas: pagrįstas pasiekiamais ir kt. asmenų patikrintais vertinimais. Mokinių veikla vertinama apibrėžtais kriterijais.

5) apibendrinamasis (suminis) vertinimas-naudojamas mokymo periodo pabaigoje. Pirmiausiai ši informacija skirta mokytojams ir kitų institucijų vadovams.