Mokymosi rezultatų vertinimo problemos

Mokymosi rezult. vertinimas–1 aktualiausių visų laikų pedagogikos problemų. Vertinimas yra informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas, kad būtų galima padaryti sprendim¹. Vertinimo terminas siejamas su visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie mokinius ir klases. Informacij¹ apie mokinius galima surinkti neformaliais būdais (stebint ar kalbantis), formaliais būdais (namų darbai, testai, atsiliepimai raštu). Mokymosi rezultatų vertinimo privalumai yra: planavimo tikslumas ir skaidrumas mokiniams ir mokytojams, vertinimo kriterijų ir formų s¹sajos su mokom¹j¹ medžiaga. Žinių, mokėjimų, įgūdžių vertinimas–tai grįžtamasis ryšys mokymo procese. Reikia siekti , kad vertinimas būtų kuo objektyvesnis, kad būtų grindžiamas kuo pilnesniu mokinio individualybės pažinimu, kad padėtų mokiniui suvokti, savo mokymosi rezultatus ir skatintų tobulėti. Svarbus vertinimo tikslas yra ir suteikti mokiniams grįžtam¹jį ryšį apie tai, kaip jiems sekasi. Mokinių mokymosi rezultatų vertinimas turi skatinti moksleivių mokymosi motyvacij¹ bei vis¹ ugdymosi proces¹. Jis svarbus mokinių ir mokytojų santykiams, nes mokymosi rezultatų vertinimas gali lemti tolesnį mokinių mokym¹si gimnazijose, univers., daryti įtak¹ jų tolesnei karjerai. Turi svarbi¹ visuomeninź reikšmź. Mokinių pasiekimų vertinimas padeda suderinti tris pagr. šiuolaikinio ugdymo rezultatų vertinimo reikalavimus: 1) vertinimo metodai ir įrankiai turi atitikti ugdymo tikslus, uždavinius, ugdymo turinį ir metodus; 2)sprendimai t.b. daromi lyginant įv. būdais gaut¹ informacij¹; 3)vertinimo metodai ir įrankiai t.b. parenkami atsižvelgiant į mokinių brandum¹ ir į tai, kokios informacijos ir kokiems tikslams reikia. Išskiriamos tokios tikrinimo ir vertinimo funkcijos: 1)mokomoji, nes būtina nustatyti, ar mokiniai yra pasirengź nauj¹ medžiag¹ suvokti, išsiaiškinti mokymosi sunkumus, nustatyti mokymo metodų efektyvum¹; 2)lavinamoji, nes mokytojas skatina mokinių protinius veiksmus, atliekami kūrybiniai bei savarankiški darbai; pateikiant užduotis mokiniai skatinami susikaupti, mintyse ieškoti atsakymo; 3)auklėjamoji, parodo mokinių pagrindinės veiklos – jų mokymosi rezultatus; 4)kontrolės, rodo atskiro mokinio ar mokinių grupės mokymosi rezultatų lygį; 5) diagnostinė, išryškėja kai mokytojas dėsto nauj¹ medž., nes aktualu, kaip buvo suvoktas išmoktas išeitas kursas ar jo dalis; 6) mokinių pažinimo funkcija suteikia informacijos apie atsakinėjančio mokinio temperamento bei charakterio bruožus, ypač jo kalbos išsivystymo lygį. Skirtingos vertinimo rūšys siejamos su skirtingais vertinimo tikslais bei vertinimo procedūromis. Siūlomos vertinimo rūšys: diagnostinis, ugdomasis, ipsatyvinis, ideografinis, norminis ir kriterinis, kurie susijź su pažymio rašymu bei apibendrinamasis (suminis) vertinimai. Diagnost. vert.–vert. rūšis, kuria siekiama išsiaiškinti asmens teigiamas ir neigiamas mokymosi puses, siekiant suteikti pagalb¹ ir numatyti tolesnius poreikius. Ugdom. vert.–padeda apibrėžti ir numatyti moksleivio ateities veiksmus ir ugdymo/si kryptį arba patvirtinti. Ipsatyv. vert.–pamatuoja moksleivio veikl¹, j¹ palygina su ankstesne, naudojantis moksleivio paties susikurtais kriterijais. Ideograf. vert.–moksleivio pažangos vertinimo būdas, kai stebima ir vertinama asmens daroma pažanga, lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais. Normin. vert.–pagrįstas pasiekimais ir kitų asmenų atliktais vertinimais, graduojant ne tik vertinimo sugebėjimus, bet ir lyginant juos su kitų atitinkamos grupės moksleivių rezultatais. Kriter. vert.–leidžia pamatuoti, kaip asmenys atlieka užduotis, lyginant su tam tikrais numatytais standartais, arba lyginant tarpusavyje. Apibendr. (suminio) vert. rezultatai yra skirti suinteresuotiems asmenims ir institucijoms. Šis vertinimas asocijuojasi su kokybės įvertinimu.