PEDAGOG PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS. MOKYMO IR AUKLËJIMO VIENO VË. UGDYMO PRIKL AUSOMYBË NUO ASME NYBËS SAMPRATOS

pedagog psichologijos objektas. MOKYMO IR AUKLËJIMO VIENO VË. UGDYMO PRIKL AUSOMYBË NUO ASME NYBËS SAMPRATOS.

PP–mokslas apie mintis ir elgesá, kurie susijê su mokymu ir mokymusi. PP padeda sprêsti problemas, mokytojui iškylanèias mokant ar auklëjant. Išmokimas g.b. stichiškas, atsirasti žmogui bendraujant ir s¹veikaujant su kt. žmonëmis ir aplinkiniu pasauliu. Žm gali gauti tam tikrø žiniø atsitiktinai iš knygø, savo gyvenimo. Tai atsitiktinis išmokimas. Kai išmokimo s¹lygos specialiai sudarytos-išmokimas bus tikslingai organizuotas ir kryptingas. Toks tikslingai nukreiptas išmokimo organizavimas vadinamas mokymu. Mokymas tai tam tikrø žiniø, mokëjimø ir ágûdžiø perteikimas mokiniui. Mokymas-mokanèiojo ir mokomojo s¹veikos procesas, kai mokomajam formuojamos tam tikros žinios, mokëjimai ir ágûdžiai. Jie susiformuoja tik tuo atveju, jei mokytojo poveikis sukelia tam tikr¹ fiziná ir psichiná aktyvum¹. Išmokimas-kitoká tiksl¹ turinèioje veikloje vad. atsitiktiniu. Išmokstama ir tada, kai nesama specialios užduoties išmokti; geriau išmokstama tai, kas susijê su aktyvia žmogaus veikla, ko reikia tai veiklai, kam ji skirta. Savaiminis išmokimas-geriausia mokymo forma. Mokinio psichika pati atrenka ir átvirtina bûtinas žinias ir veiksmus be specialiø mokinio pastangø ir mokytojo prievartos. Tai, ko natûraliai išmoksta mokinys, lemia jo asmenybë, interesai. Mokymasis-specifinë žmogaus veikla, kurios tiesioginis tikslas-išmokimas, tai bet kuri veikla fiziniø, praktiniø ar kalbos veiksmø visuma. Mokymo ir auklëjimo vienovë. Mokymas ugdo mokinius ne tik protiniu, bet ir doroviniu, estetiniu požiûriu. Mokymas visada auklëja. Auklëjimas m-kloje vyksta mokymo metu. Mokymas tai tik iš auklëjimo veiksniø. Kiekv. mokymo dalykas daro savit¹ auklëj¹m¹j¹ átak¹. Auklëjam¹j¹ mokymo átak¹ lemia šie veiksniai: mokymo turinys, mokymo proceso organizavimas, mokytojo asmenybë ir kt. Brandžios asmenybës kriterijai. Brandaus gyvenimo kelio etapas-labai sudëtingas. Šiuo laikotarpiu rutuliuojasi dauguma svarbiø gyvenimo ávykiø, už kuriuos žm s¹moningai jauèiasi es¹s atsakingas. Svarbiausias veiksnys lemiantis brand¹- m¹stymo bûdas ir apsisprendimø pagrástumas. Brandus žm yra tas, kuris sugeba pripažinti savo jausmø prieštaringum¹. Brandaus žm išaiškëja 3 jo bruožai: 1)gali kantriai laukti, 2)gali atidëti savo norø patenkinim¹, 3)tvirtai laikosi savo tikslø ir prireikus suranda aplinkinius kelius. Freudas teigë, kad subrendimas reiškia žmogaus sugebëjim¹ mylëti ir dirbti. Tai galima pasiekti tik galutinai išsprendus Edipo konflikt¹, taip pat kai asmuo perkelia didelê dalá libido ir jo Ego pasidaro labai stiprus. Adleris manë, kad psichologiškai sveikas yra tas, kuris turi išvystyt¹ socialiná interes¹. Subrendês žm yra labai suinteresuotas kitais žmonëmis ir jø gerove. Menkavertiškumo jausmas sukelia kompensaciná troškim¹ pirmauti. Troškimas bûti stipriam yra bûdingas abiem lytims ir pasireiškia noru bûti vyriškiausiam iš visø. Jungas teigë, jog žm natûraliai siekia save realizuoti. Tai apima visø asmenybës dimensijø susidarym¹ ir jø suderinim¹. Visk¹ integruojantis visiško savês pajutimas paprastai pasireiškia 2-joje gyvenimo pusëje. Jungas skiria jaun¹ amžiø, senstantá žm-ø, senatvê. Žmogaus esminiai pasikeitimai, lûžiai vyksta apie 40-sius gyvenimo metus. Senatvëje vël nesirûpinama savo s¹mone. Eriksonas 1-asis sujungë visus žm-aus gyvenimo tarpsnius nuo gimimo iki senatvës á vien¹ sistem¹.. Rogerso nuomone, aukšèiausia žm raidos dimensij¹ sudaro natûralios žm-aus pastangos tobulinti savo gabumus, talent¹ ir visk¹ savyje, kas yra humaniška, vertinga ir tikra. Visiškai funkcionuojanti asmenybë tobulëja toliau, siekia psichinës sveikatos ir visiškai subrêsti. Tokia asmenybë brangina aukšèiausias vertybes bei idealus ir siekia juos ágyvendinti visuomenëje.