PEDAGOG PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS. MOKYMO IR AUKLĖJIMO VIENO VĖ. UGDYMO PRIKL AUSOMYBĖ NUO ASME NYBĖS SAMPRATOS

pedagog psichologijos objektas. MOKYMO IR AUKLĖJIMO VIENO VĖ. UGDYMO PRIKL AUSOMYBĖ NUO ASME NYBĖS SAMPRATOS.

PP–mokslas apie mintis ir elgesį, kurie susijź su mokymu ir mokymusi. PP padeda sprźsti problemas, mokytojui iškylančias mokant ar auklėjant. Išmokimas g.b. stichiškas, atsirasti žmogui bendraujant ir s¹veikaujant su kt. žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Žm gali gauti tam tikrų žinių atsitiktinai iš knygų, savo gyvenimo. Tai atsitiktinis išmokimas. Kai išmokimo s¹lygos specialiai sudarytos-išmokimas bus tikslingai organizuotas ir kryptingas. Toks tikslingai nukreiptas išmokimo organizavimas vadinamas mokymu. Mokymas tai tam tikrų žinių, mokėjimų ir įgūdžių perteikimas mokiniui. Mokymas-mokančiojo ir mokomojo s¹veikos procesas, kai mokomajam formuojamos tam tikros žinios, mokėjimai ir įgūdžiai. Jie susiformuoja tik tuo atveju, jei mokytojo poveikis sukelia tam tikr¹ fizinį ir psichinį aktyvum¹. Išmokimas-kitokį tiksl¹ turinčioje veikloje vad. atsitiktiniu. Išmokstama ir tada, kai nesama specialios užduoties išmokti; geriau išmokstama tai, kas susijź su aktyvia žmogaus veikla, ko reikia tai veiklai, kam ji skirta. Savaiminis išmokimas-geriausia mokymo forma. Mokinio psichika pati atrenka ir įtvirtina būtinas žinias ir veiksmus be specialių mokinio pastangų ir mokytojo prievartos. Tai, ko natūraliai išmoksta mokinys, lemia jo asmenybė, interesai. Mokymasis-specifinė žmogaus veikla, kurios tiesioginis tikslas-išmokimas, tai bet kuri veikla fizinių, praktinių ar kalbos veiksmų visuma. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Mokymas ugdo mokinius ne tik protiniu, bet ir doroviniu, estetiniu požiūriu. Mokymas visada auklėja. Auklėjimas m-kloje vyksta mokymo metu. Mokymas tai tik iš auklėjimo veiksnių. Kiekv. mokymo dalykas daro savit¹ auklėj¹m¹j¹ įtak¹. Auklėjam¹j¹ mokymo įtak¹ lemia šie veiksniai: mokymo turinys, mokymo proceso organizavimas, mokytojo asmenybė ir kt. Brandžios asmenybės kriterijai. Brandaus gyvenimo kelio etapas-labai sudėtingas. Šiuo laikotarpiu rutuliuojasi dauguma svarbių gyvenimo įvykių, už kuriuos žm s¹moningai jaučiasi es¹s atsakingas. Svarbiausias veiksnys lemiantis brand¹- m¹stymo būdas ir apsisprendimų pagrįstumas. Brandus žm yra tas, kuris sugeba pripažinti savo jausmų prieštaringum¹. Brandaus žm išaiškėja 3 jo bruožai: 1)gali kantriai laukti, 2)gali atidėti savo norų patenkinim¹, 3)tvirtai laikosi savo tikslų ir prireikus suranda aplinkinius kelius. Freudas teigė, kad subrendimas reiškia žmogaus sugebėjim¹ mylėti ir dirbti. Tai galima pasiekti tik galutinai išsprendus Edipo konflikt¹, taip pat kai asmuo perkelia didelź dalį libido ir jo Ego pasidaro labai stiprus. Adleris manė, kad psichologiškai sveikas yra tas, kuris turi išvystyt¹ socialinį interes¹. Subrendźs žm yra labai suinteresuotas kitais žmonėmis ir jų gerove. Menkavertiškumo jausmas sukelia kompensacinį troškim¹ pirmauti. Troškimas būti stipriam yra būdingas abiem lytims ir pasireiškia noru būti vyriškiausiam iš visų. Jungas teigė, jog žm natūraliai siekia save realizuoti. Tai apima visų asmenybės dimensijų susidarym¹ ir jų suderinim¹. Visk¹ integruojantis visiško savźs pajutimas paprastai pasireiškia 2-joje gyvenimo pusėje. Jungas skiria jaun¹ amžių, senstantį žm-ų, senatvź. Žmogaus esminiai pasikeitimai, lūžiai vyksta apie 40-sius gyvenimo metus. Senatvėje vėl nesirūpinama savo s¹mone. Eriksonas 1-asis sujungė visus žm-aus gyvenimo tarpsnius nuo gimimo iki senatvės į vien¹ sistem¹.. Rogerso nuomone, aukščiausia žm raidos dimensij¹ sudaro natūralios žm-aus pastangos tobulinti savo gabumus, talent¹ ir visk¹ savyje, kas yra humaniška, vertinga ir tikra. Visiškai funkcionuojanti asmenybė tobulėja toliau, siekia psichinės sveikatos ir visiškai subrźsti. Tokia asmenybė brangina aukščiausias vertybes bei idealus ir siekia juos įgyvendinti visuomenėje.