PEDAGOGO PSIHOLOGINĖS SAVYBĖS. Bendrieji PEDAGOGINIAI MOKĖJIMAI ir ĮGŪDŽIAI. PEDAGOGINIAI SUGEBĖJIMAI. PEDAGOGO PROFESINĖS RAIDOS STADIJOS

PEDAGOGO PSIHOLOGINĖS SAVYBĖS. Bendrieji PEDAGOGINIAI MOKĖJIMAI ir  ĮGŪDŽIAI. PEDAGOGINIAI SUGEBĖJIMAI. PEDAGOGO PROFESINĖS RAIDOS STADIJOS.

Pedagogo savybės Jų reikia turėti iš prigimties ir įgyti. Yra prigimtinės savybės ir įgyjamos. 1)Prigimtinės savybės: meilė vaikams ir pakantumas. 2)Įgyjamos sav. Pedagogu tampama per išsimokslinim¹ ir patyrim¹ t.y. per pedagoginį pasirengim¹. Per išsimokslinim¹ įgyjamos savybės skirstomos į 2 grupes-bendražmogišk¹sias savybes -dorovingumas, dvasingumas ir intelektualumas; ir profesinės savybės įgyjamos per pedagoginį išsimokslinim¹ ir pedagoginį patyrim¹. Žinios įgyjamos studijuojant pedagogikos, psichologijos, filosofijos ir kt. Pedagogo veikla-labai sudėtingas ir daugialypio psichologinio turinio darbas, reikalaujantis iš asmenybės aukšto idėjiškumo, gilių ir visapusiškų žinių, pastovaus domėjimosi dėstomu dalyku, aiškios profesinės pedagoginės krypties, meilės vaikams, mokymo ir auklėjimo teorijos ir praktikos žinojimo. Pedagoginėje veikloje mokytojas ne tik atskleidžia savo fizines ir dvasines jėgas, bet ir formuoja jas, ir kuo geriau jis supranta savo pasirinktos specialybės visuomeninį ir asmeninį reikšmingum¹, tuo platesnės jo asmenybės formavimosi ir visapusiško vystymosi galimybės. Vaikų mokymo ir auklėjimo meistriškumas labai priklauso nuo pedagogo asmeninių savybių ir nuo pedagoginių sugebėjimų. Tai tam tikras psichinių asmenybės savybių derinys, kuris yra s¹lyga pasiekti vaikų mokymo ir auklėjimo gerų rezultatų. Pedagogas privalo turėti ne tik atitinkamų žinių, bet ir tų žinių dėstymo mokėjimų bei įgūdžių. Jis turi mokėti sutelkti moksleivių dėmesį, vystyti jų m¹stym¹. tam, kad mokinys gautų produktyvų išsilavinim¹, būtų protiškai vystomas ir auklėjamas, mokytojui reikia turėti dėstymo mokėjimų ir įgūdžių, kurie padėtų kiekvien¹ mokinį įtrauktų į aktyvų mokym¹si. Pedagoginiai mokėjimai ir įgūdžiai. Svarbiausi iš jų: 1)Informaciniai mokėjimai ir įgūdžiai: išskirti svarb. didaktinius vienetus (s¹vokas, mokėjimus), kurti būdus jiems formuoti, toliau vystyti ir paversti tam tikra moksleivių žinių sistema; tobulinti mokykloje dėstomo dalyko metodus; kalbėtis su vaikais jiems suprantamai, trumpai, aiškiai; užtikrinti grįžtam¹jį ryšį, t.y. įgytų žinių ir mokėjimų tikrinim¹, įvertinim¹. 2)Mobilizuojantys mokėjimai ir įgūdžiai: mokyti moksleivius taikyti žinias praktiniams uždaviniams sprźsti. 3)Lavinantys mokėjimai ir įgūdžiai: taikyti vis¹ dėstymo metodų įvairovź; vadovauti moksleivių protinei veiklai; mokant kurti problemines situacijas, reikalaujančias savarankiško vaikų m¹stymo; formuluoti ir kelti moksleiviams klausimus, reikalaujančius pritaikyti anksčiau pritaikytas įgytas žinias. 4)Orientaciniai mokėjimai ir įgūdžiai:skiepyti moksleiviams nuolatinį domėjim¹si mokymusi ir mokslu. Pedagoginių sugebėjimų vystymasis susijźs su pedagoginiais mokėjimais ir įgūdžiais. Juos įvaldant ir taikant įvairiose situacijose, formuojasi ir vystosi pedagoginiai sugebėjimai, lemiantys pedagogo veiklos sėkmź. Pedagoginių sugebėjimų rūšys: 1)Didaktiniai, leidžiantys sėkmingai tobulinti žinių ir įgūdžių perteikimo moksleiviams metodus. Jie padeda mokytojui planuoti medžiag¹, padaryti j¹ prieinama moksleiviams. 2)Konstrukciniai mokėjimas numatyti pedagogo darbo rezultatus. 3)Percepciniai, pasireiškiantys adekvačiu vaiko psichologijos ir jo psichinės būklės tam tikru momentu suvokimu ir supratimu. 4)Komunikaciniai, padedantys nustatyti teisingus tarpusavio santykius su vaikais. 5)Organizaciniai. Pedagoginiai sugebėjimai tai ne tik sėkmingos pedagoginės veiklos s¹lyga, bet ir jos rezultatas. Jie formuojasi ir vystosi kaip bendros psichinių mokytojo asmenybės savybių, pažiūrų ir veiksmų struktūros elementas. Pedagoginės veiklos efektyvumas daug priklauso nuo pedagogo kalbos kultūros. Pedagogo kalboje išryškėja būdingos jo asmenybei savybės, atsiskleidžia jo emocinės būsenos, charakterio bruožai.