PSICHIKOS TYRIMO GALIMYBĖS IR BŪDAI. SPECIFINIAI RAIDOS IR PEDAGOGINĖS PSICHOLOGIJOS TYRIMO BŪDAI

PSICHIKOS TYRIMO GALIMYBĖS IR BŪDAI. SPECIFINIAI RAIDOS IR PEDAGOGINĖS PSICHOLOGIJOS TYRIMO BŪDAI.

Psichikos reiškiniai nėra prieinami tiesioginiam stebėjimui. Jei kito žmogaus psichikos stebėti neįmanoma, tai reikia pažinti savo paties vidinį gyvenim¹. Taip įsitvirtino savistabos metodas. Išgyvenimas, vienalaikis stebėjimas deformuoja reiškinius. Kai žm pats išgyvena, pats tuos išgyvenimus stebi ir apibendrindamas daro išvadas, ir jos gali netikti kitų individų išgyvenimams. Dėl to imta naudoti ir kiti metodai. Tai yra stebėjimo ir eksperimento metodai. Naudodamas stebėjimo metodus, tiriantysis laukia, kol pageidaujamų reiškinių kils natūralioje veikloje. Stebimi ir registruojami ne patys reiškiniai, o jų išoriniai pasireiškimai-veido mimika, kalbėjimu. Pastebėti pasireiškimai protokoluojami, filmuojami, daromos išvados apie atminties, valios, temperamento ypatybes. Taikant eksperimentų metodus, tiriantysis nelaukia, kol pageidaujamų reiškinių natūraliai atsiras, o specialiai juos sukelia ir stebi. Psichikos reiškiniams tirti naudojami apklausos, biografinio tyrimo metodai. Psichinių reiškinių lygiams nustatyti naudojami testų metodai-matematiškai sutvarkytos ir patikrintos uždavinių sistemos, kurias sprendžia tiriamasis ir gauna įvertinimus. Aprašomojo pobūdžio strategija (tiriama žmogaus biografija, žmogaus veiklos rezultatai). Stebėjimas-tyrimo metodas, kai fiksuojamas išorinis žmogaus elgesys ar jo vidiniai išgyvenimai ir iš to daromos išvados apie psichinės veiklos dėsningumus. Jis g.b atsitiktinis ir mokslinis. Atsitiktinis-kasdieninis stebėjimas, neturint iš anksto numatyto tikslo; mokslinis-sistemingas stebėjimas, kuris turi aiškų tiksl¹ ar atliekamas pagal iš anksto nustatyt¹ plan¹. Objektyvus stebėjimas-kai tyrėjas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elgesį. Eksperimentinė strategija. Eksperimentinis tyrimas tai pagal tam tikr¹ plan¹ sukeltų eksperimentuojamo išgyvenimų stebėjimas. Daug kartų keisdamas žmogų veikiančias s¹lygas, eksperimentatorius gali tiksliai nustatyti priežastis, kurios sukelia vienus ar kitus psichinius reiškinius, stebėti tų reiškinių kitim¹ ir raid¹. Raidos ir pedagoginės psichologijos tyrimo būdai. 1.“Dvynių metodas”–kad nustatyti faktorius ir veiksnius, vienas ar kitas psichines savybės.2. Longitudinis tyrimas.-galima nustatyti kokios žmogaus ypatybes nekinta vis¹ gyvenim¹, kokios keičiasi. 3.“Dienoraščio metodas”- paprastai ilgai stebimas asmuo. 4.Skersinio pjūvio metodas –tiriant lyginami skirtingo amžiaus, bet panašus pagal kitus svarbius požymius žmones.