PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS, ŠAKOS, KRYPTYS, UŽDAVINIAI, REIKŠMĖ, VIETA MOKSLŲ SISTEMOJE

PSICHOLOGIJOS OBJEKTAS, ŠAKOS, KRYPTYS, UŽDAVINIAI, REIKŠMĖ, VIETA MOKSLŲ SISTEMOJE

P-mokslas apie siel¹. P-mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmź, raid¹, reiškimosi formas ir mechanizmus. P remiasi empiriniu tyrinėjimu. Empiriniai faktai tai egsena, kuri g.b. tyrėjo užfiksuota. Išskiriami šie elgsenos lygiai: 1)fiziologinės reakcijos; 2)motorika ir judesiai 3)kalbinės reakcijos. Psichologijos objektas-psichika ir jos reiškiniai. Jausdamas, suvokdamas, m¹stydamas žm tiria ir pažįsta visus tikrovės reiškinius, kuria įvairias mokslines teorijas, konstruoja sudėtingiausias šiuolaikines mašinas. Psichologijos kryptys: Psichoanalizė-žm psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o svarbiausi¹ iš jų- seksualinį potraukį (libido) pagal Froid¹. Jis teigė, kad šis potraukis stengiasi prasiskverbti į s¹monź ir j¹ užvaldyti. Žm s¹monė gali tuos potraukius kontroliuoti. Geštaltpsichologija. Pagrind psichikos duomuo es¹s pavidalas (geštaltas). Geštaltpsichologai tyrė suvokimo procesus ir padarė išvad¹, kad suvokimo procesas- regėjimo lauko pertvarkymas į “ger¹” pavidal¹, atitinkantį vidines organizmo tendencijas. Biheviorizmas. Bihevioristai atmetė s¹monź kaip psichologijos objekt¹ ir tyrė organizmo reakcijas į stimul¹, nekreipė dėmesio į tai, kad žmogaus reakcija į stimulus ir situacijas pasireiškia ne judesiais, bet žodžiais, kad tai prasminė reakcija. Humanistinė psichologija Gilinamasi į sav¹jį “aš” ir savo egzistavimo pažinim¹. Svarsto svarbias asmenybės problemas. Ji asmenybź traktuoja kaip uždar¹, šalia visuomenės egzistuojantį prad¹, atsisako objektyvaus mokslinio tyrimo metodų, pasikliaudama vien fenomenologiniu aprašymu Psichologijos šakos: vaiko psichologija. Istorinė psichologija (teigia, kad žmogaus pažinimo procesas nebaigtas, todėl nebaigta ir psichinių pažinimo funkcijų raida. Socialinė-tiria mažų grupių, kolektyvų bendravimo psichinius ypatumus. Gerontopsichologija-tiria senų žmonių psichik¹. Darbo tiria racionalaus darbo organizavimo formas. Pedagoginė- tiria pagr. žmogaus ugdymo psichologinius dėsnius; medicininė- padeda patikslinti nervų ir psichinių ligų diagnostik¹ ir atkurti sutrikusias funkcijas; juridinė- padeda nustatyti padaryt¹ nusikaltim¹. Psihogenetika-tiria ar elgsenos formos perduodamos paveldėjimo keliu iš kartos į kart¹; psicholingvistika; psichofarmologija-nagrinėja kaip psichiškai aktyvūs preparatai veikia smegenų mechanizmus, valdančius žmogaus elgesį. Psichologijos žinios reikalingos ir pedagogo darbui. P mokslo uždaviniai.- išnagrinėti psichinź realybź, j¹ klasifikuoti, aprašyti, kiek galima išaiškinti ir nustatyti jos dėsningum¹. P mokslo tikslas-tikrasis psichinės realybės supratimas. 1.Psichologijos uždavinys-kuo aiškiausiai ir kuo išsamiausiai aprašyti psichines apraiškas, 2.psichines apraiškas klasifikuoti. 3.surasti principus ir dėsnius, pagal kuriuos psichinis gyvenimas vyksta. Suradus principus, sudaroma bendroji pažiūra. Psicholog. reikšmė. praturtina filosofijos, sociologijos, technikos ir kt. mokslus žiniomis apie žmonių dvasinį gyvenim¹, padeda siekti geresnių rezultatų įv. veiklos rūšyse, užtikrinti asmenybės tobulėjim¹ dirbant. Psichlog. žinios būtinos žmogui, pažinti kitų žmonių ir savo vidinį pasaulį ir bendrauti su savo šeimos nariais, draugais ir kt. Psichlogijoje susisieja visi pagr. mokslai. Atskiro žmogaus pasaulio pažinimas, gyvenimo prasmės supratimas valios ir m¹stymo problemų tyrimas psicholog. priartina prie filosofijos mokslų. Jos žiniomis remiasi pedagogika, medicina, teisė, vadyba ir technikos mokslai.