Tautinis, patriotinis ir nacionalinis auklëjimas.

TAUTINIS AUKLËJIMAS.

Tautiškasis auklëjimas siekia tautos dvasi¹ ir patirtá perkelti á auklëtinio prot¹ ir širdá, kad jis gebëtø išreikšti savo tautybê, o tautinio auklëjimo tikslas – išugdyti žmogø, galintá vykdyti tautos paskirtá bei pašaukim¹ ir ágyvendinti jos ideal¹ – tautinê darn¹ vardan Tëvynës stiprybës ir klestëjimo.Iškyla tokie auklëjimo uždaviniai:

Ugdyti kultûrinio, socialinio ir tautinio intelekto vienovê, ágalinèius sprêsti tautos gynybos uždavinius šiandieninëmis s¹lygomis.

Ugdyti fizinê gali¹ ir kovinê parengtá, operatyviai vykdyti karinës ir socialinës saugos uždavinius.

Rengti tautos vaikus produktyviam protiniam ir fiziniam darbui, siekiant dvasinio ir ekonominio klestëjimo.

Átvirtinti etinius, organizacinius áproèius gyventi darnø bendruomeniná gyvenim¹ tautoje.

Šie uždaviniai sprendžiami visame ugdymo procese, šeimoje, mokykloje.

Tautinës išminties ugdymas. Išmintis – prigimties dovana, bet ja reikia mokëti naudotis. Bûtinos šios s¹lygos:

bendrasis intelektualinis išprusimas, ágalintis kvalifikuotai sprêsti universali¹sias tautos problemas. Bendrasis intelektinis išprusimas ágyjamas mokantis, lavinantis. Tautai reikia universaliø vertybiø, kurios j¹ ájungtø á žmonij¹. Tai pasiekiama per gamtos mokslus, kurie pateikia gausi¹ tø srièiø informacij¹, sužinoma daug rûšiø, tipø, potipiø, detaliø. Matematika išmoko formalizuotai m¹styti, bet ji formaliu m¹stymo mechanizmu ir liktø, jeigu nerastø s¹sajø su praktiniu darbu. Fizika- svarbi materialiam pasauliui pažinti ir valdyti. Humanitariniai mokslai teikia visuotiniø žmogiškøjø idëjø, kuriomis turi gyventi tauta.

Socialinis intelektas, pajëgus ásigilinti á tarpasmeninius santykius, grupiø interesus, priimti adekvaèius sprendimus tautos sutelktumui tobulinti (tikyba, etika). Šis ugdymas šeimoje ir mokykloje kuria gebëjim¹ jautriai suprasti žmogø ir adekvaèiai reaguoti á visuomeninio bendravimo blogybes.

Kultûrinis intelektas, planuojantis ir reaguojantis tautos kûrybinës potencijos išplitim¹ pasaulyje. (filosofija, meno studijos).

Tautieèiø fizinis ir karinis rengimas Valstybingumas reikalauja apsaugos ir gynimo. Todël iškyla šie uždaviniai:

fiziškai grûdinti jaunim¹, stiprinti sportu, sveiku gyvenimo bûdu;

aprûpinti taut¹ modernia ginkluote ir parengti žmones ja naudotis pratybø ir tarptautiniø konfliktø metu;

átraukti gyventojus á civilinës saugos sistem¹ ir parengti juos savisaugos tikslams.

Protinis lavinimas ir darbinis auklëjimas. Protinis lavinimas negali apsiriboti dëstomø dalykø žiniomis, jos turi bûti panaudojamos mokslinei kultûrai ugdyti. Darbinis auklëjimas- tai santykiø su darbo medžiagomis, árankiais, procesu ir rezultatø ugdymas. Paprastai apsiribojama darbo operacijø mokymu – buities, technologijos ágûdžiais.

Bendruomenës gyvenimo teigiamø áproèiø ugdymas. Bendruomenei reikia šviesos. J¹ teikia dvasios kultûra: mokslas, religija,, menas. Tautai reikia tiesos. Gyvenimas bus atviras ir skaidrus, kai visi informacijos šaltiniai pulsuos tiesa ir ji bus prieinama.Tauta yra sutelkta, kai supranta savo paskirties esmê.

Tautinio auklëjimo pamatas yra tautiškumo ugdymas. Tautinio auklëjimo metodø visum¹ s¹lygoja mokymo ir lavinimo metodai ir formos, nes žmogus ugdomas vykdyti tautiná pašaukim¹ ir siekti tautos idealo – tautinës darnos ir harmonijos. Žmogaus ugdymo svarbiausias metodas – savarankiško, kûrybinio mokymosi organizavimas siekiant išplëtoti kritišk¹ analitiná-sintetiná m¹stym¹ ir produktyvi¹ vaizduotê.

PATRIOTINIS AUKLËJIMAS

Patriotinis auklëjimas yra integralus tautinio ir tautiško auklëjimo vienovës elementas. Jis susietas su subjektyvia individo nuostata tautos atžvilgiu. Patriotas pirmiausia suvokia, supranta, ásis¹monina ir gerbia savo tautinê individualybê, deramai tarnauja tautiniam pašaukimui ir idealui, dr¹siai ir viešai liudija savo tautybê. Patriotizmo požymiai:

Savigarbus tautiškumas – tai tautinis orumas, kontroliuojantis elgesá tautos atžvilgiu, sulaikantis nuo netinkamø veiksmø prieš tautos prakilnum¹ ir žygá á gerovê. Jis ágalina tautietá bûti pavyzdžiu visiems ir visur, kaip dera gyventi. Tautinis orumas atmeta visk¹, kas prieš taut¹ ir Tëvynê. Èia vaidmuo skiriamas tautos istorijai.

Tautos savitumo meilë. Tautos savitum¹ s¹lygoja jos etnotipas, geografinë aplinka, kalba, kultûra. Žmonës to savitumo nepastebi, jei nëra progos lyginti vienos tautos charakterá ir individualybê su kitos tautos ypatumais. Sutapimas su savo tautos charakteriu yra natûralus, jam nereikia patriotinës meilës, nes ji natûraliai dega, traukdama tautietá vien¹ prie kito. Taèiau ši¹ meilê reikia kurstyti, jei norime ugdyti s¹moning¹ ir tvirt¹ patriot¹.

Tëvynës meilë natûraliai liepsnoja kiekvieno širdyje. Tëvynës meilë – stipriausias patriotizmo ugdymo veiksnys. Stipriausia dël to, kad Tëvynë yra daug konkretesnis objektas negu tauta kaip tautieèiø visuma, kurioje atskiri nevykëliai žmonës gali sudrumsti skaidrias emocijas.

Aktyvi veikla dël tautos dvasios stiprybës – objektyvioji patriotizmo išraiška. Stipri tautos dvasia - kultûros pamatas. Dvasia kuria, kovoja, laimi, pralaimi. Ji pralaimi, kai egoizmo jëgos ardo laisvës, doros pamatus. Egoizmas viešpatauja ten, kur iškyla biologinës, materialinës žmogaus silpnybës. Todël reikia ugdyti stipri¹ dvasi¹, atsparum¹ tinginystei, apsileidimui, neveiklumui, átraukti á aktyvi¹ veikl¹.

Aktyvi veikla prieš blogybes yra teigiamas aktyvumas, nes slopina visa, kas negera ar pavojinga tautai, tëvynei, valstybei. Patriotizmas neatsiejamas nuo kovos prieš antipatriotizm¹. Patriotas negali pakêsti tëvynës šmeižikø, išdavikø ir pan. Kovotojø su negerovëmis rengimas – subtilus uždavinys, nes yra pavojus sukelti agresyvum¹, nepakantum¹, žiaurum¹ žmonëms, kurie átariami antipatriotine veikla.

Šie požymiai leidžia patriotizm¹ apibûdinti taip: jis yra emocionalus savo tautos ir tëvynës savitumo išgyvenimas, atsiskleidžiantis s¹moninga aktyvia veikla tautos laisvei, nepriklausomybei ir sutelktumui stiprinti, tautos dorai, materialinei ir dvasinei galimybei didinti, kovoti su ávairiomis blogybëmis.Iš èia iškyla du pagrindiniai metodai: emocijø sukëlimo (ákvëpimo) ir veikdinimo.

NACIONALINIS AUKLËJIMAS

Tautiškas, tautinis ir patriotinis auklëjimas gilinosi á asmenybës subjektyvøjá pasaulá: á jos pažiûras, intelekt¹, jausmus, nusiteikimus bei nuostatas. Nacionalinis auklëjimas skverbiasi á asmenybës galias kurti tautai objektyvias materialines ir dvasines gërybes, t.y. tautos kultûr¹. Tam verta išskirti tokias kultûrinës kûrybos sritis: moksl¹, men¹ bei literatûr¹, technik¹, ekonomik¹, teisê, politik¹.

Švietimas kaip jaunimo rengimo tautinei kultûrai kurti veiksnys. Èia švietimas suprantamas kaip ugdymo institucijø sistema.Šiai kultûrai sukurti reikia bendrojo ir profesinio aukštojo išsilavinimo. Ugdymo institucijoms bûtinas patraukiamasis pobûdis, t.y. jos savo turiniu ir mokymo organizacija turi kviesti mokytis, bûti pritaikytos vaikø prigimèiai ir tautos pašaukimui ugdyti kûrybingus kultûros žmones. Kartu reikia ir motyvacijos, skatinanèi¹ siekti aukštesnio išsilavinimo.

Universalusis nacionalinio auklëjimo pobûdis. Nacija turi bûti atvira pasauliui, bet neprarasti savo individualybës. Nacionalinis auklëjimas ágyja universalø pobûdá, kai kuriamas auklëtiniø nusiteikimas naudotis universaliomis žmonijos idëjomis mokslo, meno, technikos, teisës ir kitose srityse, kai skatinama ásitraukti á universaliø vertybiø tobulinim¹ ir kûrim¹, kai praktiškai atliekami universalios reikšmës darbai.Nacionalinis auklëjimas pašauktas ugdyti žmones, galinèius dirbti tarptautinëse organizacijose taikai ginti, kultûros srityse bendradarbiauti. Tautø bendravimui kenkia atskirø žmoniø ir jø susivienijimø piktybiški veiksmai.

Nacionalinio auklëjimo tikslas – parengti asmenybê, gebanèi¹ vadovautis universaliomis vertybëmis ir jas kurti tokio lygio, kad iškeltø nacij¹ á tarptautinës bendrijos rang¹. Jam pasiekti reikia aukšèiausio, diferencijuoto lavinimo. Aukšèiausiu lavinimu reikëtø laikyti klasikinio ir modernaus mokymo vienovës taikym¹.Èia tinka kûrybiniai mokymo metodai. Reikia ugdyti intelektualiná elit¹. Pagrindinë mokymo forma yra pamoka