Tvermės (koncentracijos) dėsnių tyrimas, remiantis J. Piaget teorija

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS;

Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, Psichologijos didaktikos katedra;

Studijų dalykas: kognityvinė psichologija

Tvermės (koncentracijos) dėsnių tyrimas, remiantis J. Piaget teorija

Šveicarų psichologas J. Piaget (1896 – 1980) yra vienas žinomiausių kognityvinės teorijos atstovų, kurie teigia, kad individai m¹sto ir renkasi, kad jų mintys ir supratimas turi įtakos jų ateities veiksmams ir mintims. M¹styma yra aktyvus procesas, m¹stydamas žmogus suvokia pasaulį. Piaget intelekt¹ apibūdino kaip operacijų visum¹. Vaikui augant, operacijos pamažu formuojasi, auga, sudėtingėja (R. Žukauskienė ,,Raidos psichologija“).

Piaget išskyrė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas. Nuo vienos prie kitos stadijos pereinama asimiliacijos, akomodacijos ir pusiausvyros procesų dėka. Šie procesai paaiškina, kaip kuriamos ir vartojamos s¹vokos (D. Gailienė ,,Asmenybės ir bendravimo psichologija“). Žmonės taip organizuoja savo mintis, kad jos turėtų prasmź, svarbesnes atskiria nuo mažiau svarbių, sujungia vienas su kitom. Kartu žmonės adaptuoja savo m¹stym¹, kad galėtų priimti naujas mintis, kadangi nauja patirtis suteikia papildomos informacijos. Ši adaptacija vyksta dviem būdais: per asimiliacij¹ ir akomodacij¹. Asimiliacija – tai naujos probleminės situacijos įjungimas į kitas situacijas, kurias vaikas gali išsprźsti, nekeisdamas jau turimų veiksmo schemų, t.y. asimiliacijoje nauja informacija tiesiog pridedama prie jau esančios pažintinės struktūros. Akomodacija – tai turimų schemų pakeitimas naujam uždaviniui sprźti (R. Žukauskienė ,,Raidos psichologija“). Vaikas supranta, kad naujo ptyrimo negalima paaiškinti jau turimomis s¹vokomis, kad būtina susikurti naujų. Pamatźs lėktuv¹ vaikas supras, kad tai ne koks paukštis ir kad būtina nauja s¹voka. Išsiaiškinźs tai, k¹ patyrė, įgijźs naujų žinių, vaikas atgauna kognityvinź pusiausvyr¹. Susidūrus su nauja patirtimi, pusiausvyra vėl prarandama, isijungia asimiliacijos ir akomodacijos procesai. Anot Piaget, dėl asimiliacijos, akomodacijos, pusiausvyros procesų vyksta ir pažintinė vaiko raida.

Keturios kognityvinės raidos stadijos, pagal Piaget:

Sensomotorinė (nuo gimimo iki dviejų metų).

Pasaulis patiriamas pojūčiais ir veiksmais (žiūrint, liečiant, ramtant ir pan.). iš pradžių vaikas neskiria savźs nuo aplinkos, nesupranta, kad kažkas egzistuoja už jo. Vaikas yra egocentriškas (D. Gailienė ,,Asmenybės ir bendravimo psichologija“). Įsis¹monina, kad objektai egzistuoja ir tada, kai jis jų negali matyti (objektų pastovumo supratimas); pradeda prisiminti ir įsivaizduoti (R. Žukauskienė ,,Raidos psichologija“).

Priešoperacinė (2 – 6 metų).

Daiktus jau ženklina žodžiai ir vaizdai, tačiau nem¹sto logiškai. Suformuluodamas s¹vokas jau vartoja kalb¹, tačiau jo s¹vokos labai individualios ir dažnai neatitinka tikrovės.   Mažėja eocentrizmas. Vaikams dar sunku atlikti protines operacijas (mintinius veiksmus), jie daugiau tiki tuo, k¹ mato. Pavyzdžiui, perpylus vandenį į aukšt¹ siaur¹ stiklinź jiems atrodo, kad vandens padaugėjo. Vaikai dar neturi tvermės sampratos. Nesupranta, kad keiciantis formai, mežiagos kiekis nekinta.

Konkrecių operacijų ( metų).

Logiškai m¹stoma apie konkrečius įvykius, atliekamos aritmetinės operacijos. Vaikai jau turi tvermės samprata. Jie ima vartoti sudėtingas logines s¹vokas, gali sprźsti klasifikacijos, grupavimo ar išdėstymo eilėje užduotis, tačiau iki galo neįsis¹monina čia veikiančių dėsnių.

Formalių operacijų (nuo 12 metų). Nuo konkretaus m¹stymo einama prie abstraktaus. Paaugliai jau gali samprotauti hipotetiniais teiginiais ir kelti hipotezes. Toks m¹stymas būdingas ir suaugusiems (D. Gailienė ,,Asmenybės ir bendravimo psichologija“).

Mes plačiau pakalbėsime apie Piaget išskirt¹ priešoperacinź stadij¹. Tai tarsi pereinamas laikotarpis vaikui. Perėjimas nuo sensorinio – motorinio pasaulio suvokimo prie loginio m¹stymo. Kuris leidžia vaikui suprasti pasaulį kitokį, remiantis ne tik savo patirtimi, bet ir konkrečiais apm¹stymais. Pagal Piaget, iki septynerių metų vaikai dar negali atlikti protinių operacijų. Penkiamečiui ,,labai daug“ vandens aukštoje siauroje stiklinėje, kuris sumažėja jį perpylus į platesnź ir žemesnź. Taip yra todėl, kad vaikai kreipia dėmasį tik į aukštį, ir nesugeba atlikti protinės operacijos – mintyse perpilti pien¹ atgal. Jie neturi tvermės sampratos – nesupranta, kad keičiantis formai, medžiagos kiekis nekinta

(D. Myers ,,Psichologija“).

Viena problema, su kuria vaikai susiduria, yra laipsniškas pasikeitimų nesupratimas, nes jo m¹stymas yra statiškas ir jie geriau suvokia pastovius, nejudančius dalykus negu procesus, sukeliančius pasikeitim¹. Vaikas gali pastebėti, kad objekto forma pasikeitė, bet jis nesupranta, kas tai sukėlė, pavyzdžiui, vaikas nesupranta, kad augama nuolat, pamažu. Kita problema, tai dėmesio sutelkimas tik į vien¹ situacijos bruož¹ ir retai – į kitas. Vaikas negali įvertinti dviejų objektų savybių (pavyzdžiui, ilgio ir pločio) tarpusavio santykių. Nesupranta, kad močiutė gali būti ir kažkieno mama. Ir trečia problema yra ta, kad vaikas dar nesugeba objektų klasifikuoti į klases ir kategorijas. Pagal Piaget vaikas klasifikuoja daiktus pagal atsitiktinį, jam labiausiai krentantį į akis, net nepastovų požymį, pavyzdžiui, spalv¹, dydį (R. Žukauskienė ,,Raidos psichologija“).

Tyrimo objektas. Buvo tiriama šešiolika metų vaikai ir bandoma išsiaiškinti, ar vaikai supranta tvermės (koncentracijos) dėsnius.

Tyrmo tikslas. Nustatyti priešoperacinio m¹stymo ypatumus, konservacijos dėsnių supratim¹ ir jų įsis¹moninimo eiliškum¹.

Tyrimo uždaviniai. Atliekant bandymus nustatyti, ar   metų vaikai supranta tūrio, masės, ilgio, skaičiaus ir visumos ir dalies dėsnius. Gautus rezultatus pateikti lentelėse, diagramose bei palyginti rezultatus su grupelės rezultatais.

Tyrimo hipotezė. Keturių ir penkių metų vaikai dar neturėtų būti įsis¹moninź tvermės (koncentracijos) dėsnių. Tačiau šešių ir septynių metų vaikai jau turėtų suprasti kai kuriuos dėsnius ir galėtų paaiškinti, kodėl taip mano. Penkių ir šešių metų vaikai turėtų suvokti skaičiaus, masės tvermės, septynerių metų – tūrio, ilgio, o visumos ir dalies dėsnio dar visai nesuprasti.

Tiriamieji. Eglė – 5 metai, Milgint – 6 metai, Aurimas – 6 metai, Dominykas – 6 metai, Juozas – 4 metai, Vilius – metai, Adomas – metai, Simas – 6 metai, Kamil 6 metai, Dovydas – 5 metai, Eva – 6 metai, Emilija – 6 metai, Evita – 5 metai, Barbora – 6 metai, Gabija – 5 metai, Snieguolė- 6 metai Visi vaikai lanko darželį. Be jokių protinių atsilikimų.

Tyrimo metodika.

Priemonės:

(Rasa)

stikliniai indai ( vienodos stiklinaitės ir viena aukšta, siaura stiklinė),

vienodo dydžio plastilino rutuliukai,

vienodo ilgio lazdelės,

lėkštutės ir šaukšteliai,

vienodo dydžio popierinių kvadratėlių (7 balti, 3 raudoni),

Popierinių gėlių puokštė, kurioje yra 7 tulpės ir narcizai.

(Ieva)

stikliniai indai ( vienodos stiklinaitės ir viena aukšta, siaura stiklinė),

vienodo dydžio plastilino rutuliukai,

vienodo ilgio lazdelės,

lėkštutės ir šaukšteliai,

vienodo dydžio kaladėlių (7 žalios, 3 raudonos),

Gyvų gėlių puokštė, kurioje yra 7 gvazdikai ir rožės.

(Olga)

stikliniai indai ( vienodos stiklinaitės ir viena aukšta, siaura stiklinė),

vienodo dydžio plastilino rutuliukai,

vienodo ilgio lazdelės,

lėkštutės ir šaukšteliai,

vienodo dydžio popierinių kvadratėlių (7 balti, 3 raudoni),

Dirbtinų gėlių puokštė, kurioje yra 7 herberai ir rožės.

(Gintarė)

stikliniai indai ( vienodos stiklinaitės ir viena aukšta, siaura stiklinė),

vienodo dydžio plastilino rutuliukai,

vienodo ilgio lazdelės,

lėkštutės ir šaukšteliai,

vienodo dydžio kaladėlių (7 baltas, 3 raudonas),

gėlių puokštė, kurioje yra 7 tulpės ir narcizai

Instrukcija vaikui:

Tūrio konservacijos dėsniui.

Vaikui rodomos stiklinaitės su vienodu kiekiu vandens. Vaiko klausiama: Ar abiejose stiklinaitėse vandens yra po lygiai? Kodėl?“

Iš vienos stiklinaitės vanduo perpilamas į aukšt¹ ir siaur¹ stiklinź. Vaiko klausiama: Ar abiejose stiklinėse vandens yra po lygiai? Kodėl?“

Masės konservacijos dėsniui.

Tyrimo duomenys