Verslo psichologija

Verslo psichologija nagrinėja žmonių santykius, kurie susiklosto versle. Pagrindiniai verslo psichologijos tyrimo metodai: eksperimentinis, sociometrija, anketos, interviu, tyrimas iš dokumentų. Verslo psichologija remiasi šiais mokslais: sociologija, teise, vadyba, ekonomika, filosofija. Kiekviena veikla vertinama ir ekonominiu ir psichologiniu požiūriu. Verslo psichologijos problematika – asmenybės tobulėjimas, sprendimų priėmimo aspektai, profesinė atranka, reklama, socialinis-psichologinis klimatas, įvaizdis, vadovavimo stilius, vadovo, kaip asmenybės, pozicijos. Įvaizdis–tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikr¹ objekt¹ žmonių s¹monėje. Firmos įvaizdis–tai abstrakti visos visuomenės ir tam tikrų visuomenės grupių nuomonė apie įmonź. Kiekviena organizacija siekia suformuoti tam tikr¹ lojalių klientų rat¹ ir įvairiomis priemonėmis pritraukti naujų klientų. Įvaizdžių tipus: 1)žmogaus įvaizdis; 2)regiono įvaizdis; 3)ženklo įvaizdis; 4) įmonės ar organizacijos įvaizdis. Grupė–s¹veikaujantys žmonės, laikantys save grupe, teigiantys, kad jie skiriasi nuo kitų grupių. Būtina, kad žmogus jaustųsi ir laikytu save grupės nariu – kaip tik tai vadovas ir turi užtikrinti, kad darbuotojas jaustųsi gerai. Bendriems veiksmams būdingos dvi ypatybės: darbo pasidalijimas ir lanksti koordinacija. Jos reikalauja grupės darnos. Vadovauti–reiškia organizuoti žmonių veikl¹ organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos sėkmės s¹lygas. Sėkmingai vadovauti iš elgsenos pozicijų reiškia: realizuoti tiksl¹ (užduoties poreikiai); siekti, kad kiekvienas darbuotojas būtų aktyvus, laimingas ir patenkintas (individo poreikiai); siekti suburti komand¹ ir palaikyti jos bendradarbiavimo dvasi¹ (grupės poreikiai).