Visuomeninis auklėjimas

Visuomeninis auklėjimas.

Normalų visuomenės gyvenim¹ apibūdina asmens ir visuomenės interesų derinimas, laisvosios iniciatyvos praktinių rezultatų ne vien tikslams, bet ir visuomenės gerovei, visuomenės pastangos tobulinti valdži¹, kad ji tarnautų visų piliečių labui. Universaliosios taikos, santarvės, žmonių doros idėjos vis plačiau skverbiasi į širdis, o tai gali stiprinti visuotinis visuomeninis auklėjimas, besiremiantis demokratijos idėjomis, kurių pamatas santarvė, asmens ir visuomenės teisių ir priedermių harmonija. Visuomeninio auklėjimo tikslas – išauklėti žmogų, gebantį tobulinti visuomenės narių santarvź. Tam reikia sprźsti šiuos uždavinius: 1.Plėtoti tarpasmeninių ir socialinių santykių dor¹. Doras visuomenės narių elgesys neatsiejamas nuo teisinio elgesio t.y. kas dorai gyvena, tas natūraliai laikosi teisės normų, kylančių iš prigimtinių žmogaus teisių ir pareigų. 2.Ugdyti demokratinź s¹monź. Reikia supažindinti su demokratijos principais, įprasminti jų teisingum¹ ir visuotinum¹ visuomenės ir valstybės gyvenimui, atsižvelgti į auklėtinių subrendim¹ suprasti ir perimti universalias nuostatas, pritaikyti išsilavinimo ypatumams. Demokratija – tokia visuomenės organizacija, kuri¹ kuria pati visuomenė savo teisėms apginti specialių institucijų pagalba. 3.Formuoti visuomeninės veiklos motyvus ir įgūdžius. Į visuomeninź veikl¹ bus įsitraukiama, jeigu asmuo susikurs motyvus. Iš minėtų uždavinių kyla toks visuomeninio auklėjimo turinys: 1.socialinis auklėjimas-visuomeninio auklėjimo pradinis elementas, parengiantis auklėtinius platesnei visuomeninei veiklai. Jo tikslas – doros pagrindu formuoti interesų bendrumo visais klausimais s¹monź. Todėl sprendžiami šie uždaviniai: a)skleisti interesų bendrum¹ tarp vyresniųjų ir jaunesniųjų šeimoje, kolektyve ar bendruomenėje; b)tobulinti dalijim¹si darbo, mokymosi patirtimi ir kitokia informacija; c)tirti auklėtinių organizacinius gebėjimus ir gabesniuosius įtraukti į vadovaujantį darb¹. 2.Teisinis auklėjimas – demokratinio auklėjimo pamatas, nes visuomenės tvarkos gynimas grindžiamas pirmiausia teisės mokslu, teisėsauga, teisėtvarka, įvairiomis teisinėmis įstaigomis. Teisinio auklėjimo uždavinys: supažindinti su demokratinės visuomenės normomis, kurių įgyvendinimas palaiko visuomeninź tvark¹. Visuomeninė drausmė stiprina valstybź, įgalina j¹ normaliai funkcionuoti. 3.Politinis auklėjimas. Jo pamatas – žmogaus ir visuomenės laisvė ir gerovė. Šio auklėjimo uždavinys – padėti auklėtiniams susiformuoti teising¹ nuostat¹ į valstybź, valdži¹, jos struktūr¹, kūrim¹ ir tikslus, supažindinti su partijų ir organizacijų paskirtimi, su įvairių valstybių politine santvarka. Tam padeda istorijos, geografijos, politologijos kursai. 4.Ekonominis auklėjimas. Ekonomika turi rūpintis gamybos klestėjimu, kad būtų užtikrintas visų biudžetas–valstybės ir žmonių pajamos ir išlaidų balansas, kad augtų visų gerovė. Šio auklėjimo tikslas–sukurti jaunimo nuostatas nenusikalstamai ir kompetentingai darbuotis visuomenės gerovei. 5.Pilietinis auklėjimas grindžiamas socialiniu, patriotiniu, teisiniu, politiniu, ekonominiu auklėjimui. Jo tikslas–pilietinė santarvė, sutelktumas vykdant piliečių pareigas valstybei, visuomenei. Visuomeninio auklėjimo veiksmingas metodas – atskirų atvejų, įvykių, bylų tyrimas taikant kritiško m¹stymo procedūras. Juos išanalizavus, daromos išvados.