Amplitudės detektorių schemos, jų privalumai, trūkumai, panaidojimo sritys

Amplitudės detekcija gaunama naudojant diod¹ arba tranzistorinź pakop¹. Diodinė detekcija yra paprasčiausia ir labiausiai paplitusi detekcijos rūšis. Skiriamos dvi diodinio detektoriaus schemos: nuoseklioji ir lygiagrečioji.

Nuosekliojoje detekcijos schemoje kintamosios srovės šaltinis, diodas ir detektoriaus apkrova sujungti nuosekliai (1.1 pav.). Ši schema naudojama tuomet, kai detektoriaus srovės nuolatinė dedamoji gali tekėti kintamosios srovės šaltiniu.

Lygiagrečiojoje detekcijos schemoje kintamosios srovės šaltinis, diodas ir detektoriaus apkrova sujungti lygiagrečiai (1.2 pav.).

Ši schema naudojama tuomet, kai detektoriaus srovės nuolatinė dedamoji neturi tekėti kintamosios srovės šaltiniu. Lygiagrečiojo detektoriaus įėjimo varža yra mažesnė už nuosekliojo, todėl, kad lygiagrečiai įėjimo varžai būna prijungta apkrovos varža:

Taigi lygiagrečiojo detektoriaus įėjimo varža 1,5 karto mažesnė negu nuosekliojo. Ieškant realaus lygiagrečiojo detektoriaus su puslaidininkiniu diodu įėjimo varžos, reikia įskaičiuoti atgalinės diferencialinės varžos, įjungtos lygiagrečiai apkrovos varžai, įtak¹:

Didėjant apkrovos varžai, lygiagrečiojo detektoriaus įėjimo varža pasidaro lygi 1/3 atgalinės  diferencialinės diodo varžos:

Skirtingai nuo nuosekliojo detektoriaus, tarp lygiagrečiojo detektoriaus apkrovos gnybtų veikia didelė aukštojo dažnio įtampa, lygi signalo šaltinio įtampai. Kad būtų mažesnė aukštojo dažnio įtampa, sekančios pakopos įėjime naudojamas žemųjų dažnių filtras.

Nuoseklaus ir lygiagretaus diodinio detektoriaus atskiras variantas yra detektoriaus schema su įtampos dvigubintuvu. Naudojant toki¹ schem¹ pasiekiamas mažesnis ŽD signalo nuostolis detektoriuje. Grandinė su kitomis pakopomis derinama skiriamaisiais kondensatoriais C1 ir C2

Tranzistoriniai detektoriai skirstomi į kolektorinius, emiterinius ir bazinius, žiūrint į kuri¹ tranzistoriaus grandinź įjungta apkrova. Kolektoriniuose detektoriuose (1.4 pav.) naudojama netiesinė kolektoriaus srovės priklausomybė nuo įtampos tarp bazės ir emiterio. Signalas ne tik detektuojamas, bet ir stiprinamas, todėl detektoriaus perdavimo koeficientas gali būti didesnis už vienet¹. Tokio detektoriaus detekcinė charakteristika yra netiesinė ir tiks detektorius riboja signal¹.

Ribojimo režim¹ nulemia apkrovos varžos: kuo didesnė detektoriaus apkrovos varža, tuo mažesnei signalo amplitudei esant prasideda ribojimas, detektoriaus įėjimo varža palyginti nedidelė.

Emiterinio detektoriaus schema pateikta 1.5 pav.

Skirtingai nuo kolektorinio, emiterinis detektorius nebijo perkrovų. Kondensatorius C2, įjungtas lygiagrečiai apkrovai, filtruoja aukštojo dažnio virpesius. Jo talpinė varža aukštesniems moduliuojančiojo signalo dažniams daug kartų didesnė už apkrovos rezistoriaus varž¹. Emiterinio detektoriaus perdavimo koeficientas visuomet didesnis už vienet¹.

Bazinio detektoriaus principinė elektros schema beveik nesiskiria nuo kolektorinio detektoriaus schemos, skirtumas tik tas, kad detekcija vyktų bazės grandinėje. Bazinio detektoriaus perdavimo koeficientas didesnis už emiterinio.

Apibendrinus galima teigti, kad visi tranzistoriniai detektoriai turi perdavimo koeficient¹ didesnį už vienet¹, ir juos naudojant sumažinami signalo nuostoliai detekcijos grandinėje.