CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Geotechniniai duomenys - Bendrosios nuostatos

elektra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Geotechniniai duomenys

Bendrosios nuostatos

(1)P Geotechninę informaciją reikia surinkti, u˛rayti ir įvertinti. Ją sudaro statybvietės geologinės, geomorfologinės, seisminės, hidrologinės sąlygos ir istorija. Turi būti įvertinti grunto kaitos po˛ymiai.

(2)P Geotechninius tyrinėjimus reikia planuoti, atsi˛velgiant į projektuojamam statiniui keliamus statybos ir eksploatavimo reikalavimus. Geotechninių tyrinėjimų rodikliai per˛iūrimi, kai darbų vykdymo metu gaunama naujos informacijos.

(3)P Įprastiniai lauko tyrinėjimai bei laboratoriniai bandymai turi būti atliekami ir rezultatai pateikiami pagal tarptautinius standartus ir rekomendacijas. Nukrypimai nuo ių standartų ir papildomi bandymų reikalavimai turi būti pateikti ataskaitose.

(4) Laboratorinių ir lauko bandymų reikalavimai imami i EN 1997-2.

Geotechniniai tyrinėjimai

Bendrosios nuostatos

(1)P Geotechniniai tyrinėjimai turi teikti pakankamai duomenų apie statybvietės ir jos aplinkos grunto ir hidrogeologines sąlygas, kurių reikia esminėms pagrindo savybėms aprayti ir patikimoms charakteristinėms jų vertėms, naudojamoms projektiniams skaičiavimams, nustatyti.

(2)P Geotechninių tyrinėjimų sudėtis ir apimtis priklauso nuo jų etapo ir geotechninės kategorijos

(˛r. EN 1997-2, 2 skyrių).

(3) Labai dideliems ar neįprastiems statiniams, esant neįprastiems pavojams, neįprastoms ir ypač sudėtingoms grunto ar apkrovos sąlygoms, ir statiniams, statomiems didelio seismingumo rajonuose, iplėstinių tyrinėjimų, apraytų EN 1997, gali neu˛tekti, norint įvykdyti projekto reikalavimus.

(4) Jei tyrinėjimų pobūdis ir apimtis yra susiję su statinio geotechnine kategorija, grunto sąlygos, kurios gali turėti įtakos geotechninės kategorijos parinkimui, turi būti nustatytos kiek įmanoma anksčiau.

(5) Į tyrinėjimus turi įeiti statybvietės ap˛iūra, kad galima būtų projekto prielaidas patikrinti statybos metu.

ˇvalgybiniai tyrinėjimai

(1)P ˇvalgybiniais tyrinėjimais siekiama:

įvertinti statybvietės tinkamumą;

palyginti alternatyvias statybvietes, jei tai aktualu;

įvertinti pokyčius, kurie gali atsirasti dėl siūlomų darbų;

planuoti projektinius ir kontrolinius tyrinėjimus, įskaitant grunto, turinčio ˛ymios įtakos statinio elgsenai, apraymą ir iplitimą;

nustatyti karjerų vietas, jei tai aktualu.

Projektiniai tyrinėjimai

(1)P Projektiniais tyrinėjimais siekiama:

suteikti informacijos, kuri reikalinga atitinkamam laikinų ir ilgalaikių darbų projektavimui;

suteikti informacijos, kurios reikia statybos būdui parinkti;

nustatyti sunkumus, kurie galėtų atsirasti statybos metu.

(2)P Projektiniai tyrinėjimai turi patikimai nustatyti viso grunto pasiskirstymą, savybes ir jų pasikeitimą dėl siūlomos statybos.

(3)P Statinio normalios eksploatacijos kriterijų rodikliai turi būti patvirtinti prie pradedant galutinį projektavimą.

(4) Tam, kad būtų u˛tikrinta, jog projektiniai tyrinėjimai aprėps visas svarbias grunto savybes, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į:

grunto profilį;

gamtines ir dirbtines tutumas;

uolienų, gruntų ar sampylos savybių kitimą;

po˛eminio vandens įtaką;

sprūd˛ius, plyius ar kitokį nevientisumą;

gruntų ar uolienų masių valknumą;

gruntų ir uolienų brinkimą bei slūgimą;

atliekas ar dirbtines med˛iagas.

(5)P Ataskaitoje turi būti pateikta statybvietės bei ją supančios aplinkos istorija.

(6)P Turi būti tyrinėjami visi sluoksniai, susiję su projektu.

(7)P Tyrinėjimų metu turi būti nustatyti po˛eminio vandens lygiai. Reikia pa˛ymėti bet kokius pavirinio vandens lygius (˛r. EN 1997-2).

(8) Turi būti nustatyti versmių vandens, turinčio įtakos po˛eminio vandens slėgiui, ekstremalūs lygiai.

(9)P Turi būti nustatyti alia statybvietės esančių bet kokių sausinimo ar vandens ėmimo grę˛inių vietos bei pajėgumai.

Geotechninių rodiklių vertinimas

Bendrosios nuostatos

(1) iame poskyryje pateikti tik da˛niausiai atliekamų laboratorinių ir lauko bandymų metodai geotechniniams rodikliams nustatyti. Kitus bandymus galima taikyti tik įrod˛ius jų tinkamumą palyginamąja patirtimi.

Gruntų ir uolienų apibūdinimas

(1)P Grunto ar uolienų apibūdinimas ir sudėtis turi būti nustatoma, prie vertinant kitų bandymų rezultatus.

(2)P Gruntas ir uoliena turi būti tiriami, identifikuojami ir apraomi pagal nustatytą tvarką. Turi būti atliktas geologinis įvertinimas.

(3) Gruntai turi būti klasifikuojami ir grunto sluoksniai apraomi pagal pripa˛intą geotechninę gruntų klasifikaciją ir apraymo sistemą.

(4) Uoliena turėtų būti klasifikuojama pagal jos med˛iagos ir ryių kokybę. Uolienų kokybė turi būti apraoma pagal dūlėjimą, struktūrą, dominuojantį mineralų dydį ir pagrindinių mineralų kietumą. Ryių kokybė apibūdinama pagal jų tipą, plotį, iplitimą ir u˛pildo kokybę.

(5) Greta vizualaus gruntų ir uolienų vertinimo gali būti taikomi įvairūs klasifikavimo, identifikavimo ir kiekybinio vertinimo tyrimai (˛r. EN 1997-2):

gruntų:

granuliometrinės sudėties;

Vienetinio svorio;

poringumo;

drėgnio;

dalelių formos;

dalelių paviriaus iurktumo;

tankumo rodiklio;

Aterbergo ribų;

brinkimo;

karbonatingumo;

organinės med˛iagos kiekio

uolienų:

mineralinės sudėties;

petrologijos;

drėgnio;

vienetinio svorio;

poringumo;

garso sklidimo greičio;

įmirkio greičio;

brinkimo;

imirkimo rodiklio;

ainio gniu˛domojo stiprio

Vienetinis svoris

(1)P Vienetinį svorį reikia nustatyti tiksliai, nes nuo jo priklauso poveikių skaičiuotinės bei charakteristinės vertės.

(2) Vienetinis svoris nustatomas i nesuardyto grunto ar uolienos bandinio (˛r. EN 1997-2). Jį galima rasti ir literatūroje ar pagal pripa˛intas koreliacines priklausomybes, pavyzd˛iui, remiantis zondavimo bandymais.

Tankumo rodiklis

(1)P Tankumo rodiklis nusako biriųjų gruntų sutankinimo laipsnį, palyginti su tankiausiomis ir puriausiomis grunto būsenomis, kaip apibrė˛ta pagal standartinį laboratorinio bandymo metodą.

Sutankinimo laipsnis

(1)P Grunto masyvo ar sampylos sutankinimo laipsnis ireikiamas sauso grunto tankio ir did˛iausio sauso grunto tankio, kuris nustatomas standartiniu sutankinimo bandymu, santykiu.

Kerpamasis stipris

(1)P Nustatant grunto kerpamąjį stiprį reikia atsi˛velgti į:

gruntą veikiančių įtempių lygį;

stiprio anizotropikumą, ypač ma˛ai plastikiems moliams;

suai˛ėjimą, ypač kietų molių;

deformacijų greičio poveikį;

labai dideles galimas deformacijas;

esamą slydimo pavirių;

laiko poveikį;

sankibiųjų gruntų jautrumą;

soties laipsnį.

(2) Jei kerpamasis stipris nustatomas remiantis bandymų rezultatais, turi būti įvertintas pasikliautinumo lygmuo, teorijoje taikomas kerpamojo stiprio vertėms apskaičiuoti, be to, turi būti įvertintas grunto suardymo laipsnis ėminio paėmimo metu ir jo nevienalytikumas.

(3) Vertinant laiko įtaką, turi būti atsi˛velgta į tai, kad laikotarpis, per kurį gruntas bus faktikai nedrenuotas, priklauso nuo jo vandens laidumo, vandens buvimo ir vietos geometrinių rodiklių.

(4)P Efektyviųjų kerpamojo stiprio rodiklių ir vertės turi būti laikomos pastoviomis tik tame įtempių intervale, kuriame jos buvo nustatytos.

Grunto standumas

(1)P Vertinant grunto standumą turi būti atsi˛velgta į:

drenavimo sąlygas;

vidutinį efektyviųjų įtempių lygį;

natūralią ar dirbtinę iankstinę konsolidaciją;

kerpamosios deformacijos ar sukeltų kirpimo įtempių lygį, kai pastarasis normalizuojamas pagal suirimo kerpamąjį stiprį.

(2) Patikimus grunto standumo rodiklius da˛nai labai sunku nustatyti lauko ar laboratoriniais bandymais. Dėl bandinių ėmimo pa˛aidos ar kitų prie˛asčių matavimais, nustatytais tiriant laboratorinius bandinius, da˛nai nepakankamai įvertinamas statybvietės grunto standumas. Todėl būtų naudinga analizuoti anksčiau pastatytų statinių elgsenos stebėjimus.

Uolienų ir jų masyvų kokybė ir savybės

Bendrasis vertinimas

(1)P Vertinant uolienų ir jų masyvų kokybę ir savybes, reikia skirti uolienos med˛iagos, gautos i nesuardyto kerno bandinio, elgseną ir daug didesnių uolienų masyvų, kurių struktūra gali būti nevienalytė dėl sluoksniuotumo, sandūrų, kirpimo zonų ir karstinių ertmių, elgseną. Turi būti aptartos ios sandūrų savybės:

isidėstymas;

orientacija;

plyiai, tutumos;

vientisumas;

laidumas;

iurktumas, įskaitant, ankstesnių poslinkių įtaką sandūroms;

u˛pildas.

(2)P Be to, nustatant uolienų ir uolienų masyvų savybes, turi būti atsi˛velgiama į:

įtempius natūraliomis sąlygomis;

vandens slėgį;

skirtingų sluoksnių savybių aikią kaitą.

(3) Įvertinamos tokios uolienos masyvų savybės:

stipris ir standumas;

sandūros, ypač lū˛ių zonose;

vandens laidumas skirumo plyiais;

idūlėjusių uolienų deformacinės savybės.

ios savybės gali būti nustatytos naudojant uolienų masyvų klasifikaciją, apraytą EN 1997-2.

(4)P Turi būti įvertintas uolienos jautrumas, pavyzd˛iui, klimato ar įtempių pokyčiams. Be to, reikia atsi˛velgti į cheminio dūlėjimo įtaką įrengus pamatus ant uolos.

(5) Vertinant uolienų ir uolienos masyvų kokybę, reikia atsi˛velgti į iuos dalykus:

kai kurios poringos minktosios uolienos greitai suyra ir tampa silpnos, ypač jei jos neapsaugotos nuo dūlėjimo;

kai kurios uolienos greitai tirpsta, dėl to gruntinis vanduo igrau˛ia kanalus, kavernas ir karstines ertmes, kurios gali pasiekti ˛emės pavirių;

kai kurios molio turinčios uolienos, jei jos neu˛dengtos ir laikomos atvirai, labai brinksta nuo vandens.

Vienaaio gniu˛dymo uolienų stipris ir deformatyvumas

(1)P Vertinant uolienų vienaaį gniu˛domąjį stiprį ir deformatyvumą, reikia atsi˛velgti į:

apkrovos aies orientaciją, atsi˛velgiant, pvz., į bandinio anizotropikumą, uolienų pagrindo ploktumas, skalūnuotumą;

bandinių ėmimo metodą, jų laikymo sąlygas;

itirtų bandinių skaičių;

itirtų bandinių matmenis;

drėgnį ir soties laipsnį bandymo metu;

bandymo trukmę ir įtempių greitį;

Jungo modulio nustatymo metodą ir ainių įtempių lygį ar lygius, kuriems esant jis buvo nustatytas.

Uolienos sandūrų kerpamasis stipris

(1)P Vertinant uolienos sandūrų med˛iagų kerpamąjį stiprį, reikia atsi˛velgti į:

sandūrų orientaciją remiantis uolienos tyrimais, atsi˛velgiant į numatomų poveikių kryptis;

kirpimo bandymo kryptį;

itirtų bandinių skaičių;

kerpamojo ploto dydį;

porinio vandens slėgio sąlygas;

galimybę prasidėti progresuojančiam irimui, darančiam įtaką uolienos būviui pagrinde.

(2) Silpnos uolienų ploktumos da˛niausiai sutampa su sandūromis, uolienų pagrindo ploktumomis, suskilinėjimu, sluoksniuotumu ar su grunto ir uolienos ar betono ir uolienos sandūra. Kerpamojo stiprio iose ploktumose matavimų duomenys turi būti naudojami analizuojant uolienų masyvų ribinę pusiausvyrą.

Gruntų ir uolienų laidumo ir konsolidacijos rodikliai

Gruntų laidumo ir konsolidacijos rodikliai

(1)P Vertinant laidumo ir konsolidacijos rodiklius, reikia atsi˛velgti į iuos veiksnius:

nevienalytikumą,

anizotropikumą,

įtrūkius ir sprūd˛ius,

įtempių kaitą iki numatomų apkrovų.

(2) Laidumo matavimų duomenys, gauti laboratorijoje bandant ma˛us bandinius, gali neatitikti laidumo, kuris būna natūraliomis sąlygomis. Todėl, jeigu tik įmanoma, reikėtų atlikti lauko bandymus, nes jais gaunamos vidutinės didelio pagrindo masyvo laidumo vertės. Tačiau reikia atsi˛velgti į galimus laidumo pokyčius dėl padidėjusių efektyviųjų įtempių, palyginti juos su gamtoje esančiais.

(3) Kartais laidumą galima nustatyti pagal grunto granuliometrinę sudėtį.

Uolienos laidumo rodikliai

(1)P Kadangi uolienų masyvų laidumas daugiausia priklauso nuo sandūrų masto ir nuo jų nevientisumo, lū˛ių bei įtrūkimų, todėl jis turi būti imatuotas atitinkamu lauko bandymu ar įvertintas remiantis darbo toje vietoje patirtimi.

(2) Statybvietėje laidumą galima nustatyti atliekant isiurbimo bandymus kartu su srauto tyrimais, atsi˛velgiant į hidrogeologines sąlygas ir sandūrų bei kitokių nevientisumų struktūros ˛emėlapius.

(3) Laboratoriniai laidumo bandymai atliekami tik nevientisumo, pavyzd˛iui, įvairių plyių poveikiams nagrinėti.

Lauko bandymų geotechniniai rodikliai

Statinio zondavimo bandymas

(1)P Zondavimo metodu vertinant kūginio atsparumo, movos trinties ir porinio vandens slėgio vertes reikia atsi˛velgti į iuos dalykus:

į detalų kūgio ir trinties movos tipą. Jis gali turėti didelės įtakos rezultatams ir todėl naudoto zondo tipui turi būti pateiktos tolerancijos;

rezultatai gali būti interpretuojami tik ˛inant, kaip yra isidėstę grunto sluoksniai, todėl da˛nai grę˛imą reikia taikyti kartu su zondavimo bandymais;

į po˛eminio vandens ir vir jo esančio grunto poveikį;

nevienalyčiuose gruntuose, kuriuose yra u˛registruota ˛ymi rezultatų kaita, turi būti iskirtos zondavimo vertės gruntams, tiesiogiai susijusiems su statiniu;

į nustatytas priklausomybes su kitais bandymų rezultatais, tokiais kaip tankio matavimų ir kitų zondavimo metodų rezultatais.

Standartinio ir dinaminio zondavimo bandymas

(1)P Vertinant smūgių skaičių, reikia atsi˛velgti į:

bandymo tipą;

detalų bandymo eigos apraą;

po˛eminio vandens slūgsojimo sąlygas;

viruje esančio grunto slėgio įtaką;

grunto tipą, ypač jei pasitaiko akmeningi ir ˛virg˛dingi gruntai.

Bandymas sparnuote

(1)P Vertinant bandymo rezultatus reikia atsi˛velgti į:

isamų bandymo eigos apraą;

ar buvo naudota standartinė sparnuotė;

tai, ar matavimai skirtinguose gyliuose buvo atlikti siekiant apibūdinti grunto sluoksnių stiprį pagal gylį;

oninę trintį iilgai strypo.

(2) Bandymas sparnuote gali būti taikomas vertinant sankibių gruntų kerpamąjį stiprį nedrenuojant .

Pastaba Bandymas sparnuote yra paprastas ir pigus būdas patikrinti sunkios įrangos bei transporto priemonių galimybę va˛iuoti minktu gruntu.

(3) Siekiant gauti ivestines vertes, imatuotos vertės turi būti koreguojamos koeficientais, priklausančiais nuo takumo ribos, plastikumo rodiklio, efektyviųjų vertikaliųjų įtempių, ir remtis vietoje įgyta patirtimi.

Svorinio zondavimo bandymas

(1)P Vertinant svorinio zondavimo rezultatus turi būti atsi˛velgta į:

isamų bandymo eigos apraą;

po˛eminio vandens slūgsojimo sąlygas;

viruje esančio grunto slėgio įtaką;

grunto tipą, ypač jei pasitaiko akmeningi ir ˛virg˛dingi gruntai.

(2) Svorinis zondavimas gali būti taikomas grunto sluoksnių ribų ir nesankibių gruntų tankumui įvertinti.

Bandymas presiometru

(1)P Vertinant presiometrinio ribinio slėgio ir modulio vertes, turi būti atsi˛velgta į:

įrangos tipą,

taikytą presiometro įgilinimo į gruntą būdą ir eigą.

(2) Bandymų kreivės, kurios rodo didesnį u˛ vidutinį grunto suardymo laipsnį, neturi būti naudojamos. Jei bandymo metu nepasiekiamas ribinis presiometrinis slėgis, jį galima bandyti nustatyti konservatyviai ar nuosaikiai ekstrapoliuojant. Bandymams, kurių metu nustatyta tik presiometrinės kreivės prad˛ia, įprastinės su atsarga, o dar geriau vietinės koreliacijos, gautos toje pačioje statybvietėje, gali būti naudojamos atsargiai nustatant presiometrinį ribinį slėgį pagal modulio vertes.

Bandymas dilatometru

(1)P Vertinant dilatometru gautas vertes reikia įvertinti įgilinimo į gruntą eigą.

(2)P Grunto sluoksniuotumas ir ypač kai kurie pagrindiniai rodikliai, tokie kaip granuliometrinė sudėtis ir soties laipsnis, turi būti nustatyti prie bandymą.

(3) Kai norima įvertinti stiprio rodiklius, reikia atsi˛velgti į statinio zondavimo rezultatus.

(4) Dilatometrinės vertės turėtų būti naudojamos kaip rodiklis įvertinant grunto sluoksnių standumo modulio ivestines vertes.

Tanklumo bandymas

(1)P Vertinant u˛pilo med˛iagos tanklumą, reikia atsi˛velgiant į:

grunto ar uolienos tipą;

granuliometrinę sudėtį;

dalelių formą;

med˛iagos nevienalytikumą;

grunto soties laipsnį arba jo drėgnį;

naudotinos įrangos tipą.

(2) Kai grunto tankinimui kontroliuoti taikomi matavimai, atlikti lauke (tokie kaip zondavimas, dinaminio tankinimo bandymai, bandymai tampu, nuosėd˛ių matavimai), bandomojo tankinimo rezultatai (˛r. 5.3(4)) turi būti siejami su laboratorinių tanklumo bandymų rezultatais, siekiant gauti tiesioginį grunto ar uolienos u˛pildo sutankinimo matą.

Grunto tyrinėjimų ataskaita

Bendrieji reikalavimai

(1)P Geotechninių tyrinėjimų rezultatai turi būti pateikiami grunto tyrinėjimų ataskaitoje, kuri turi sudaryti geotechninio projekto ataskaitos, apraytos 2.8, dalį.

(2)P Būtina EN 1997-2 nuoroda, kaip naudoti laboratorinių ir lauko bandymų rezultatus geotechniniams rodikliams.

(3) Grunto tyrinėjimų ataskaitoje turi būti:

visa turima geotechninė informacija, įskaitant geologinius ypatumus ir tiesiogiai su jais susijusius duomenis;

geotechninės informacijos įvertinimas, idėstant prielaidas, padarytas vertinant bandymų rezultatus.

Informacija gali būti pateikta kaip viena ataskaita arba ją galima pateikti dalimis.

Geotechninių duomenų pateikimas

(1)P Pateikiami tokie geotechniniai duomenys:

visų atliktų lauko ir laboratorinių darbų ataskaita;

lauko tyrinėjimų ir laboratorinių bandymų metodų apraas.

Bandymų apraai turi remtis EN 1997-2 .

(2) Be to, ataskaitoje turi būti pateikti tokie duomenys:

visų konsultantų ir subrangovų pavardės;

geotechninių tyrimų tikslai ir apimtys;

datos, kada buvo vykdyti lauko ir laboratoriniai darbai;

u˛statomo ploto ˛valgybos duomenys apie:

- po˛eminius vandenis;

- alia esančių statinių elgseną;

- atvirus karjerus ir atsarginių karjerų zonas;

- nestabilias zonas;

- sunkumus kasant;

statybvietės istorija;

statybvietės geologinės sąlygos, įskaitant ir sprūd˛ius;

topografiniai duomenys;

aerofotonuotraukos;

turima darbo ioje vietoje patirtis;

duomenys apie rajono seismingumą;

ėminių ėmimas, transportavimas ir laikymas;

naudotos lauko įrangos tipai;

lauko ir laboratorinių darbų apimties lentelės ir lauko darbų vadovų pastabos, padarytos atliekant po˛eminius tyrimus;

duomenys apie po˛eminio vandens lygio grę˛iniuose kaitą laikui bėgant tuo metu, kai atliekami lauko bandymai, ir pagal pjezometrus, atlikus lauko bandymą;

grę˛inių pjūviai, įskaitant kerno nuotraukas su po˛eminių sluoksnių apraymais, remiantis lauko apraymais ir laboratorinių bandymų rezultatais;

radono buvimas ar galimybė jam rastis;

duomenys apie grunto jautrumą alčiui;

lauko ir laboratorinių tyrinėjimų rezultatų grupavimas ir pateikimas prieduose.

Geotechninių duomenų vertinimas

(1)P Geotechninių duomenų vertinimas turi apimti:

lauko ir laboratorinių tyrinėjimų ap˛valgą. Bet kokie duomenų trūkumai (pvz., jų trūksta, jie nesvarbūs, jų nepakanka arba jie yra netikslūs) turi būti nurodyti ir paaikinti. Ėminių ėmimo, transportavimo ir laikymo procedūros turi būti įvertintos interpretuojant bandymo rezultatus. Turi būti įvertinti visi, ypač prietaringi bandymų rezultatai, kad būtų nustatyta, ar jie yra klaidinantys, ar atspindi tikrą reikinį, į kurį reikia atsi˛velgti projektuojant;

geotechninių rodiklių ivestinių verčių ap˛valgą;

bet kokius siūlymus papildomiems lauko ir laboratoriniams darbams paaikinant, kokių jų reikia. Be to, reikia pridėti isamią papildomų tyrinėjimų programą nurodant klausimus, į kuriuos turi būti gauti atsakymai.

(2) Papildomai, jei tai aktualu, vertinant geotechninius duomenis, turėtų būti pateikta:

lentelėse ir grafikuose lauko ir laboratorinių darbų rezultatų palyginimą su projekto reikalavimais, jei atrodo, kad tai būtina;

histogramomis iliustruoti svarbiausių duomenų verčių intervalai bei pasiskirstymas;

po˛eminio vandens lygis ir jo sezoniniai svyravimai;

pagrindo pjūviai, rodantys įvairių darinių sanklodą;

isamus visų darinių sluoksnių apraas, įskaitant jų fizines savybes, deformacines bei stiprio charakteristikas;

netolygumų, tokių kaip įdubų ir tutumų, paaikinimas;

kiekvieno sluoksnio geotechninių duomenų ivestinės vertės bei jų grupavimas.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1187
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechniniai-duomenys-Bendros25766.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechniniai-duomenys-Bendros25766.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Geotechniniai-duomenys-Bendros25766.php">Geotechniniai duomenys - Bendrosios nuostatos</a>

Geotechniniai duomenys - Bendrosios nuostatos

elektra

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: