Inkaravimas

Inkaravimas

Bendrosios nuostatos

Taikymo sritis

(1) P Šis skyrius taikytinas projektuojant laikinuosius ir nuolatinius inkarus, kurie naudojami:

atraminiams statiniams;

šlaitų, iškasų ir tunelių stabilumui užtikrinti;

statinio kėlimo į viršų jėgoms atlaikyti;

tempimo jėgai grunto arba uolienos laikantiesiems sluoksniams perduoti.

(2)P Šis skyrius taikytinas:

įtemptiems inkarams, kurie susideda iš inkaro galvos, laisvosios templės dalies ir įtvirtintos templės dalies, sujungtos su gruntu injekciniu skiediniu;

neįtemptiems inkarams, kurie susideda iš inkaro galvos, laisvosios templės dalies ir įtvirtintosios templės dalies, pvz., inkaro dalies, sujungtos su gruntu injekciniu skiediniu, horizontaliesiems inkarams, sraigtiniams inkarams, uoliniams varžtams.

(3) Šis skyrius neturėtų būti taikomas gruntą stiprinant smaigais.

(4)P Inkarams, susidedantiems iš tempiamų polių, projektuoti turi būti taikomas 7 skyrius.

Apibrėžtys

Ribiniai būviai

(1)P Inkarams turi būti tikrinami šie ribiniai būviai bei jų deriniai:

templės arba inkaro galvos konstrukcinis suirimas nuo įtempių;

inkaro galvos iškreivinimas arba korozija;

injekcinių inkarų suirimas inkaro šaknies ir grunto sandūroje;

injekcinių inkarų suirimas templės ir šaknies sandūroje;

horizontaliųjų inkarų suirimas dėl nepakankamo jų atsparumo;

tempimo jėgos nuostoliai inkare dėl žymaus jo galvos poslinkio ar dėl valkšnumo ir relaksacijos;

statinio elementų suirimas arba žymi deformacija dėl pridėtos inkaravimo jėgos;

atraminio statinio ir pagrindo visuminio stabilumo netekimas;

inkarų grupės sąveika su pagrindu ir statiniu.

Projektavimo atvejai ir poveikiai

(1)P Projektuojant turi būti atsižvelgta į:

visas aplinkybes statinio statybos metu;

visas numatomas aplinkybes per visą statinio eksploatavimo laiką;

2 išvardytus ribinius būvius ir jų derinius;

laukiamą gruntinio vandens lygį ir spūdinio vandens slėgį vandeninguosiuose sluoksniuose;

bet kurio inkaro suirimo pasekmes;

galimybę, kad jėgos, suteiktos iš anksto įtempiant inkarus, gali viršyti apkrovas, numatytas statinio projekte;

(2)P Projektuojant inkarus apkrova P turi būti vertinama kaip nepalankus poveikis.

Ką reikia įvertinti projektuojant ir statant

(1)P Inkaravimo projektas ir statybos darbų specifikacija turi įvertinti bet kurią neigiamą tempimo įtempių įtaką grunto masyvui inkaro aplinkoje.

(2)P Statybvietės tyrinėjimai turi apimti pagrindo zoną, į kurią bus perduodamos tempimo jėgos.

(3)P Iš anksto įtemptų inkarų galvos turi būti tokios, kad būtų galima įtemptą templę ar strypą išbandyti apkrova ir užveržti, o jeigu to reikalaujama projekte atpalaiduoti, nukrauti ir vėl įtempti.

(4)P Visų tipų inkarų galvos turi būti suprojektuotos įvertinant didžiausiąjį jėgos nuo inkaro kampo nuokrypį, atsižvelgiant į EN 1537:1999 6.3 reikalavimus ir galimybę perimti deformacijas, kurios gali atsirasti per visą statinio eksploatavimo laiką.

(5)P Kai inkarams yra naudojamos skirtingos medžiagos, skaičiuotiniai stipriai turi būti parenkami, atsižvelgiant į jų deformacijų suderinamumą.

(6)P Kadangi inkaravimo sistemų efektyvumas priklauso nuo laisvosios templės dalies, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

jėga nuo inkaro turi būti perduodama į pakankamai toli esantį grunto masyvą, kad ji neturėtų neigiamo poveikio šio masyvo stabilumui;

jėga nuo inkaro turi būti perduodama į pagrindą pakankamai dideliu atstumu nuo esamų pamatų, siekiant išvengti neigiamo poveikio jiems;

reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta netoli vienas kito esančių inkarų neigiamų tarpusavio poveikių įtvirtintų templių zonoje.

(7) Neigiamo įnkarų tarpusavio poveikio įtvirtintų templių zonoje galima išvengti, kai tarp inkarų, jei tai įmanoma, yra ne mažesnis kaip 1,5 m atstumas.

(8)P Turi būti naudojamos tik tos inkarų sistemos, kurios buvo išbandytos tiriamuoju bandymu (žr., EN 1537:1999) arba kurių elgsenai ar ilgaamžiškumui prognozuoti taikoma ankstesnė sėkminga palyginamoji patirtis yra patvirtinta dokumentais.

(9)P Normali templės kryptis turi būti tokia, kad neatsirastų įtempių ir deformacijų dėl galimo suirimo. Jei nėra galimybės tai užtikrinti, projektuojant turi būti įvertintas toks neigiamas efektas.

(10)P Inkaruojant gruntiniais injekciniais ir sraigtiniais inkarais charakteristinis išorinis inkaro atsparumas turi būti nustatomas iš tinkamumo bandymo remiantis 7 reikalavimais arba palyginamąja patirtimi. Skaičiuotinis stipris turi būti tikrinamas priimamuoju bandymu įrengus inkarą.

(11)P Iš anksto įtempto inkaro laisvosios templės dalies elgsena turi būti tikrinama pagal EN 1537:1999.

(12)P Turi būti suteikiama pakankama įvaržos jėga, siekiant užtikrinti, jog inkaro ribinis tinkamumo būvis bus tenkinamas esant priimtiniems galvos poslinkiams.

(13)P Iš anksto įtemptų inkarų antikorozinė apsauga turi atitikti EN 1537:1999 6.9 reikalavimus.

(14)P Plieninės inkaro templės antikorozinė apsauga turi būti suprojektuota įvertinant pagrindo aplinkos agresyvumą.

(15) Jeigu reikia metalines temples apsaugoti nuo korozijos, turėtų būti taikomos tokios priemonės, kaip apsauginis apvalkalas arba padengimas plienu.

Projektavimas pagal ribinį saugos būvį

Inkaravimo projektavimas

(1)P Inkaro ribinės laikomosios galios skaičiuotinė vertė turi atitikti ribinę sąlygą:

(2) Skaičiuotinės inkaro ribinės laikomosios galios vertė gali būti nustatoma iš inkaro bandymo rezultatų arba skaičiavimais.

Skaičiuotinės ribinės laikomosios galios vertės, nustatytos iš bandymų rezultatų

(1)P Skaičiuotinė ribinės laikomosios galios vertė turi būti nustatoma iš charakteristinės vertės pagal lygtį:

Pastaba  Dalinis koeficientas įvertina inkaro ribinės laikomosios galios nepalankius nuokrypius.

(2)P Lygtyje (2) turi būti naudojami daliniai koeficientai, apibrėžti A.3.3.4 (1)P.

pastaba  Dalinio koeficiento vertė gali būti teikiama nacionaliniame priede. Rekomenduotinos vertės nuolatinėms ir trumpalaikėms situacijoms yra pateiktos A.12 lentelėje.

Charakteristinės vertės turėtų būti susietos su tinkamumo bandymų rezultatais taikant koreliacijos koeficientą

Pastaba  5.2(3) taikoma inkarams, kai ne kiekvienas iš jų yra tikrinamas priimamuoju bandymu. Jeigu yra naudojamas koreliacijos koeficientas , jo vertė turi būti parinkta remiantis palyginamąja patirtimi arba imama tokia, kuri yra nacionaliniame priede.

Ribinės laikomosios galios skaičiuotinės vertės skaičiavimas

(1)P Ribinės laikomosios galios skaičiuotinės vertės turi būti nustatytos, kaip nurodyta 2.4.7 ir 2.4.

Inkaro konstrukcinio atsparumo skaičiuotinė vertė

(1)P Inkaro konstrukcinis atsparumas turi būti projektuojamas tenkinant šią sąlygą:

(2)P Inkarų medžiagos atsparumas turi būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į EN 1992, EN 1993 ir EN 1937:1999 reikalavimus.

(3)P Jeigu yra atliekami inkarų tinkamumo bandymai, tai, parenkant , turi būti atsižvelgta į bandymo apkrovą (žr. EN 1537:1999, 9.5).

Inkaro apkrovos skaičiuotinė vertė

(1)P Inkaro apkrovos skaičiuotinė vertė turi būti nustatyta skaičiuojant atramines konstrukcijas ir imamos didžiausiosios vertės:

apkrova nuo atraminės konstrukcijos, nustatyta pagal ribinį saugos būvį arba, jeigu tai aktualu,

apkrova nuo atraminės konstrukcijos, nustatyta pagal ribinį tinkamumo būvį.

Projektavimas pagal ribinį tinkamumo būvį

(1)P Tikrinant atraminę konstrukciją pagal ribinį tinkamumo būvį, inkaras turi būti modeliuojamas kaip spyruoklė.

(2)P Iš anksto įtemptas inkaras (t. y. gruntinis inkaras) turi būti modeliuojamas kaip tampri iš anksto įtempta spyruoklė.

(3) Analizuojant 6(2)P skaičiuotinę situaciją turėtų būti parenkami nepalankiausi mažiausių ir didžiausių inkaro standumo bei mažiausių ir didžiausių išankstinių įtempių deriniai.

(4) Norint įsitikinti, jog inkaras yra pakankamai saugus, ribinio tinkamumo būvio apkrovoms turėtų būti naudojamas modelio koeficientas.

Pastaba  Modelio koeficiento vertė galėtų būti nurodyta  nacionaliniame priede.

Kai neįtemptas inkaras modeliuojamas kaip neįtempta spyruoklė, turėtų būti imamas toks jos standumas, kad apskaičiuoti atraminės sienos poslinkiai derintųsi su inkaro pailgėjimu ir poslinkiu.

(6) Turėtų būti įvertinama deformacijų nuo inkarų įtempimo jėgų atsiradimo galimybė šalia esančiuose pamatuose.

Tinkamumo bandymai

(1)P Tinkamumo bandymai turi būti atliekami injekciniams ir sraigtiniams inkarams bei uoliniams varžtams. Jie turi būti atliekami remiantis EN 1537:1999 reikalavimais.

(2) Siekiant nustatyti inkaro charakteristinį atsparumą, turėtų būti atlikta ne mažiau kaip trys tinkamumo bandymai kiekvienai skirtingai pagrindo ar statinio sąlygai.

(3)P Injekcinio inkaro tinkamumo bandymas apkrova turi atitikti EN 1537:1999 reikalavimus.

(4) Jeigu sraigtiniams inkarams ar uoliniams varžtams nėra atliekamas specialus bandymas, tinkamumo bandymas jiems turi būti atliekamas pagal metodiką, pateiktą EN 1537:1999, kuri skirta injekciniams inkarams.

Priimamasis bandymas

(1)P Projekte turi būti nurodyta, kad visiems gruntiniams inkarams turi būti atliekamas priimamasis bandymas prieš juos įveržiant, kol jie dar netapo darbiniais.

(2)P Priimamasis bandymas turi būti atliekamas pagal taisykles, pateiktas EN 1537:1999, kurios skirtos gruntiniams inkarams.

(3) Kai inkarų grupėse atstumas tarp įtvirtintų jų templės dalių yra mažesnis negu 1,5 m, užbaigus įveržimą, pasirinktinai turėtų būti atliekami kontroliniai bandymai.

Priežiūra ir stebėjimas

(1)P Priežiūra ir stebėjimas turi būti atliekami remiantis šio standarto 4 skyriaus bei EN 1537:1999 9.10 ir 9.11 reikalavimais.