Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

PUSLAIDININKINIAI DIODAI

elektra



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

PUSLAIDININKINIAI DIODAI

Puslaidininkinį diodą sudaro puslaidininkio kristalo luste sudaryta pn sandūra, išvadai ir korpusas. Silpniau legiruota diodo sritis vadinama baze. Kita, labiau legiruota sritis, iš kurios, tekant tiesioginei srovei, į bazę injektuojami krūvininkai, vadinama emiteriu. Diodo p srities išvadas vadinamas anodiniu, n srities – katodiniu išvadu.



Šiame skyriuje aptarsime puslaidininkinių diodų tipus ir šių diodų savybes.

1. Diodų pn sandūrų sudarymo būdai

Atsižvelgiant į pn darinių konstrukcijas, puslaidininkiniai diodai skirstomi į taškinius ir plokštinius.

Taškiniam diodui naudojamas puslaidininkinės medžiagos lustas, prie kurio prispausta metalinė adata (1 pav.). Jeigu puslaidininkis yra elektroninio laidumo, tai adatos galas iš anksto padengiamas trivalente akceptorine priemaiša – aliuminiu, indžiu arba galiu. pn sandūra sudaroma elektrinio formavimo būdu: per kontaktą praleidžiamas galingas srovės impulsas. Jis įkaitina adatos ir kristalo sąlyčio vietą, ir adatos galas įsilydo į puslaidininkį. Be to, aukštoje temperatūroje priemaišos atomai skverbiasi į puslaidininkį. Todėl po adatos galu susidaro nedidelė p puslaidininkio sritis ir pn sandūra. Taškinių diodų pn sandūros plotas paprastai esti ne didesnis kaip 50 mm

Pirmieji plokštiniai diodai buvo gaminami įlydimo būdu. Įlydimo technologijos esmę iliustruoja 2 pa­veikslas. Į elektroninio laidumo silicio lustą 600–700 0C temperatūroje įlydoma aliuminio tabletė. Aliuminio atomams įsiskverbus į silicį, aplink aliuminio tabletę susidaro skylinio laidumo silicio sritis. Germanio pn sandūrą galima sudaryti sulydant germanį su indžiu. Įlydimo būdu suda­romos staigios pn sandūros. Lydytinių sandūrų plotas gali būti didelis.

Tobulesnė yra pn sandūrų sudarymo technologija, pagal kurią priemaišos atomai į puslaidininkio kristalą difunduoja iš dujinės aplinkos. Difuzijos krosnyje virš elektroninio laidumo silicio praleidžiamas dujų mišinys, kuriame yra akceptorinės priemaišos – boro (3 pav., a). 1000–1300 0C temperatūroje (artimoje silicio lydymosi temperatūrai) boro atomai dėl koncentracijos gradiento skverbiasi į silicį. Parinkus terminės priemaišų difuzijos temperatūrą ir trukmę, gaunamas pageidaujamas boro pasiskirstymas (3 pav., b). Efektinė priemaišų koncentracija, kaip žinome, lygi priemaišų koncentracijų skirtumui: jei , tai ; jei , tai ; čia ir – akceptorinės ir donorinės priemaišų koncentracijos. Todėl, kai akceptorinės priemaišos koncentracija lusto paviršiniame sluoksnyje viršija pradinę donorinės priemaišos koncentraciją, pasikeičia laidumo tipas, paviršinis sluoksnis tampa p puslaidininkiu (3 pav.). Taip terminės priemaišų difuzijos būdu sudaroma pn sandūra.

Terminės priemaišų difuzijos būdu galima sudaryti artimą staigiai arba tolydinę pn sandūrą. Sandūros tipą lemia efektinės priemaišų koncentracijos gradientas, priklausantis nuo priemaišų difuzijos sąlygų – temperatūros ir trukmės. Šie veiksniai lemia ir pn sandūros gylį .

Kadangi terminės priemaišų difuzijos būdu pn sandūra sudaroma perkompensuojant pradines priemaišas, priemaišų koncentracija kitokio laidumo sluoksnyje visuomet yra didesnė nei pradinė priemaišų koncentracija. Kitokio laidumo puslaidininkio sluoksnį su bet kokia priemaišų koncentracija galima sudaryti epitaksijos būdu.

Epitaksijos metu virš puslaidininkio plokštelės (padėklo) pra­leidžiamas dujų srautas. Padėklo paviršiuje aukštoje (apie 1200 0C) temperatūroje vyksta cheminė reakcija tarp srautą sudarančių medžiagų (silicio tetrachlorido SiCl4 ir vandenilio H2). Reakcijos metu išsiskyrę silicio atomai lieka ant padėklo paviršiaus (4 pav.). Tvarkingai išsidėstę ant padėklo jie sudaro sluoksnį, kuris pratęsia padėklo kristalinę gardelę. Įmaišius į dujų srautą junginius su priemaišų atomais (pvz., BCl3 ar PCl3), galima užauginti n, p, taip pat n– p bei n+, p+ puslaidininkių sluoksnius. Čia minusas žymi, kad puslaidininkis yra silpnai legiruotas, pliusas reiškia, kad priemaišos koncentracija didelė.


Kartais puslaidininkiniams diodams tikslinga naudoti sudėtingus puslaidininkinius darinius, formuojamus epitaksine-difuzine tech­nologija. Taikant šią technologiją ant n+ tipo silicio padėklo užauginamas epitaksinis n– silicio sluoksnis. Terminės priemaišų difuzijos būdu į šį sluoksnį įvedus akceptorinių priemaišų, paviršinė epitaksinio sluoksnio dalis paverčiama p puslaidininkiu (5 pav.).

Plokštinio diodo pn sandūros plotas gali būti didelis. Tada diodas gali praleisti stiprią srovę. Tačiau, jeigu sandūros plotas didelis, sandūros elektrinė talpa yra didelė, o diodo dažninės savybės prastos. Mažo ploto pn sandūroms sudaryti buvo sukurtos mezatechnologijos ir planariosios technologijos.

Diodų mezadarinių gamybą iliust­ruoja 6 paveikslas. Kaip padėklas naudojamas n silicis. Terminės prie­maišų difuzijos būdu padėklo paviršiuje sudaromas p silicio sluoksnis. Po to puslaidininkio paviršius padengiamas silicio dioksido SiO2 sluoksniu. Fotolitografijos būdu silicio dioksido sluoksnis nuo paviršiaus dalies nuėsdinamas. Likęs SiO2 sluoksnis naudojamas kaip apsauginis, ėsdinant silicį. Po ėsdinimo gautas darinys atvaizduotas 6 paveiksle. Pašalinus silicio dioksido sluoksnį, puslaidininkinė plokštelė dalinama į lustus su nedidelio ploto pn sandūromis.

Naudojant planariąją technologiją, puslaidininkinis darinys formuojamas apdorojant viršutinį plokščią padėklo paviršių. Kai taikoma planarioji epitaksinė-difuzinė technologija, ant n+ silicio padėklo užauginamas n– silicio sluoksnis. Po to paviršiuje sudaromas silicio dioksido sluoksnis ir jame fotolitografijos būdu atidaroma anga, per kurią vykdoma terminė priemaišų difuzija. Perkompensavus pradines priemaišas, sudaroma p laidumo sritis (7 pav.). Planariųjų darinių sričių išvadus galima jungti prie vienos lusto pusės.

Kartais vietoj pn sandūrų dioduose naudojamos metalo ir puslaidininkio sandūros su Šotkio barjerais. Šotkio epitaksinio mezadarinio struktūra atvaizduota 8 paveiksle. Metalo sluoksnis ant tinkamai apdoroto puslaidininkio paviršiaus užgarinamas vakuume.

Mikrobangų ir lazeriniuose dioduose naudojamos įvairialytės sandūros. Jas išsamiau aptarsime vėliau.


Puslaidininkiniai diodai naudojami kintamosios srovės lygintuvuose, detektoriuose, impulsinėse grandinėse, o kartais net kaip generatorių ir stiprintuvų aktyvieji elementai.

2. Lygintuviniai diodai

Kintamosios srovės lygintuvuose srovės lyginimui panaudojama ventilinė puslaidininkinių diodų savybė. Lygintuvams geriausiai tiktų idealūs ventiliai, kurių voltamperinė charakteristika atvaizduota 9 paveiksle, a. Realūs puslaidinin­kiniai diodai, kaip žinome, atsiveria tik tuomet, kai tiesioginė įtampa tampa didesnė nei slenkstinė įtampa (9 pav., b). Ši įtampa priklauso nuo puslaidininkio.

Svarbiausieji lygintuvinio diodo parametrai – tai didžiausia leidžiamoji tiesioginė srovė ir didžiausia leidžiamoji atgalinė įtampa. Jas riboja pn sandūros perkaitimas ir pramu­šimas. Diodai, kurių maksimali leidžiamoji srovė stipresnė nei 10 A, vadinami lygintuviniais galios diodais. Galios dioduose naudojamos didelio ploto pn sandūros. Srovės tankis sandūroje būna iki 200 A/cm2. Siekiant geriau išsklaidyti sandūroje išsiskiriančią šilumą, naudojami radiatoriai, kartais net priverstinis aušinimas. Leidžiamasis silicio sandūrų perkaitimas yra didesnis nei germanio, nes silicio draudžiamoji juosta yra platesnė.

Lygintuvinis diodas mažiau kaista, jeigu jam panaudotas n+n–p darinys, kurio n+ pagrindas pasižymi maža varža. Stiprias sroves galima lyginti sujungus du ar daugiau diodų lygiagrečiai. Siekiant padidinti atsparumą elektriniam pramušimui, lygintuviniams diodams naudojami p–n arba pin dariniai su plačiomis pn sandūromis. Aukštoms įtampoms lyginti naudojami lygintuviniai stulpeliai, sudaryti iš nuosekliai sujungtų pn sandūrų. Jų atgalinė įtampa būna iki dešimčių kilovoltų. Gaminami ir kitokie diodų blokai, pavyzdžiui, blokai, kuriuose diodai sujungti pagal lygintuvinio tiltelio schemą.

Kai diodas naudojamas grandinėje, kur veikia nuolatinė ir kintamoji įtampos, diodo varža nuolatinei srovei ir varža kintamajai srovei yra nevienodos.

Varža nuolatinei srovei (statinė varža) randama pagal formulę:

; (1)

čia ir – diodo įtampos ir srovės nuolatinės dedamosios.

Varža silpnai kintamajai srovei (dinaminė, diferencialinė varža) išreiškiama formule:

; (2)

čia ir – įtampos pokytis ir jį atitinkantis srovės pokytis diodo darbo taško aplinkoje.

1 užduotis

Per germanio sandūrą 300 K temperatūroje teka 100 mA soties srovė. Apskaičiuokime sandūros statinę ir dinaminę varžas, kai veikia 0,2 V tiesioginė įtampa.

Sprendimas

Kai veikia tiesioginė įtampa, per sandūrą teka srovė

.

Tada diodo statinė varža

.

Diferencijuodami pn sandūros voltamperinės charakteristikos išraišką gauname:

Tada

.

3. Puslaidininkiniai stabilitronai

Prasidėjus pn sandūros elektriniam pramušimui, pn sandūros įtampa, kaip žinome, mažai kinta, nors sandūros atgalinė srovė stiprėja. Ši pn sandūros savybė panaudojama puslaidininkiniuose (silicio) stabilitronuose, skirtuose nuolatinei įtampai stabilizuoti.

Puslaidininkinių stabilitronų darbo įtampa būna nuo 3 iki 400 V, didžiausia sklaidomoji galia – nuo šimtų milivatų iki dešimčių vatų. Siekiant sumažinti temperatūrinį įtampos koeficientą, kartais stabilitronuose nuosekliai sujungiamos kelios pn sandūros. Pavyzdžiui, su mažai legiruota plačia sandūra, kurioje vyksta griūtinis pramušimas, nuosekliai jungiamos kelios pn sandūros tiesiogine kryptimi. Kylant temperatūrai, griūtinio pramušimo įtampa didėja, o tiesiogine kryptimi įjungtų pn sandūrų įtampos mažėja. Taip galima gauti mažą temperatūrinį stabilizuojamos įtampos koeficientą.

Mažoms įtampoms stabilizuoti naudojami stabistoriai – puslaidininkiniai diodai, įjungti tiesiogine kryptimi. Jų įtampos temperatūrinis koeficientas neigiamas.

4. Aukštadažniai diodai

Aukštadažniais vadinami diodai, taikomi plačiame dažnių diapazone (iki kelių šimtų megahercų) lyginti srovę, detektuoti signalus ir atlikti kitokias virpesių apdorojimo funkcijas.

Diodo ekvivalentinė grandinė silpnai kintamajai srovei atvaizduota 10 pa­veiksle, a. Joje – pn sandūros dina­minė varža, – sandūros talpa, – p ir n sričių, esančių už pn sandūros ribų (diodo bazės ir emiterio) varža, – nuotėkio varža.

Bazės varža paprastai būna daug didesnė už emiterio varžą. Todėl varžą nulemia bazės varža .

Pagal (2) ir (4.27) formules pn sandūros dinaminė varža išreiškiama formule:

. (3)

Iš šios formulės matyti, kad pn sandūros dinaminė varža priklauso nuo difuzinės srovės . Kai , difuzinė srovė neteka, ir idealios pn sandūros dinaminė varža yra be galo didelė.

pn sandūros talpa susideda iš barjerinės ir difuzinės talpų, kurios priklauso nuo įtampos.

Jeigu veikia ne tik kintamoji įtampa, bet ir nuolatinė atgalinė įtampa, tai diodo pn sandūros dinaminė varža būna didelė, o difuzinė talpa lygi nuliui. Tada diodo ekvivalentinės grandinės schema tampa paprastesnė, sudaryta iš nuosekliai sujungtų bazės varžos ir barjerinės talpos . Taigi diodo dažnines savybes lemia laiko konstanta . Mažinant šią konstantą galima išplėsti diodo darbo dažnių diapazoną.

Diodo sandūros barjerinę talpą galima sumažinti mažinant pn sandūros plotą. Ši diodų dažninių savybių gerinimo galimybė panaudojama taškiniuose, mikrolydytiniuose dioduose, mezadioduose ir planariuosiuose dioduose. Jeigu plokštinio diodo bazės skerspjūvio plotas lygus pn sandūros plotui, tai mažėjant sandūros plotui, didėja bazės varža, ir laiko konstanta gali nesumažėti.

Varža sumažėja, padidinus bazėje priemaišų koncentraciją. Tačiau, esant didesnei priemaišų koncentracijai, pn sandūra tampa plonesnė. Kai pn sandūra plonesnė, jos barjerinė talpa yra didesnė, o pramušimo įtampa – mažesnė. Taigi tenka ieškoti kitų laiko konstantos mažinimo būdų.

Plokštinių diodų bazės varžą ir sandūros barjerinę talpą pavyksta sumažinti, panaudojant epitaksine-difuzine technologija sudarytus n+n–p darinius (5 pav.). Juose silpnai legiruota n– bazės sritis esti plona, todėl bazės varža maža. pn sandūra susidaro tarp silpnai legiruotų sričių, taigi ji yra stora, jos barjerinė talpa maža, o pramušimo įtampa pakankamai didelė.

Nagrinėjant mikrobangų puslaidininkinių diodų savybes, reikia atsižvelgti ne tik į diode panaudoto puslaidininkinio lusto parametrus, bet ir į diodo išvadų parazitinį induktyvumą bei parazitinę talpą tarp išvadų . Mikrobangų srityje naudojami Šotkio ir taškiniai diodai. Siekiant, kad būtų mažesnis kontakto plotas, taškinių diodų metalinė adata nusmailinama. Kontaktas elektriniu būdu neformuojamas, taigi naudojamas metalo-puslaidininkio kontaktas. Siekiant sumažinti induktyvumą ir talpą , mikrobangų detektoriniai ir kiti diodai gaminami be vielinių išvadų.

5. Varikapai

pn sandūros barjerinė talpa priklauso nuo atgalinės įtampos. Remiantis šia pn sandūros savybe buvo sukurti varikapai – kintamosios talpos diodai, dar vadinami varaktoriais. Taigi varikapai yra puslaidininkiniai diodai, naudojami kaip elektrinio valdymo kondensatoriai, jų talpa valdoma keičiant sandūros atgalinę įtampą.

Varikapo savybes apibūdina voltfaradinė charakteristika . Ji priklauso nuo pn sandūros sudarymo būdo ir tipo. Svarbiausi varikapo parametrai – tai maksimali talpa , minimali talpa ir koeficientas . Maksimali varikapų talpa būna iki kelių šimtų pikofaradų, koeficientas – iki 5, kartais net iki 10.

Dar vienas svarbus varikapo parametras yra jo elektrinė kokybė , kurią lemia reaktyviosios ir aktyviosios varžų santykis:

. (4)

Varikapo kokybė priklauso nuo jo, kaip aukštadažnio diodo, ekvivalentinės grandinės (10 pav.) parametrų. Tiesa, kai veikia atgalinė įtampa, pn sandūros dinaminė varža yra labai didelė, todėl jos galima nepaisyti.

Kai dažnis žemas, varža yra maža lyginant su likusios grandinės dalies varža, todėl varikapo ekvivalentinės grandinės schema tampa dar paprastesnė (11 pav., a). Tada, užrašę grandinės pilnutinės varžos išraišką ir radę šios varžos dedamąsias, pagal (4) formulę gautume:

. (5)

Kai dažnis aukštas, talpos varža tampa maža, ir galima nepaisyti nuotėkio varžos įtakos (11 pav., b). Tada

. (6)

Taigi varikapo kokybę lemia nuotėkio varža ir bazės varža. Iš formulių (5) ir (6) matyti, kad, kylant dažniui, kokybė didėja, pasiekia maksimalią vertę ir paskui aukštų dažnių srityje, kai lemiamos įtakos turi bazės varža, mažėja.

Varikapai naudojami elektriniu būdu derinamuose radijo ir televizinių imtuvų virpamuosiuose kontūruose, parametriniuose stiprintuvuose ir kituose įtaisuose, kur reikia elektriniu būdu valdomų nedidelių talpų.

Impulsiniai diodai

Impulsiniai diodai naudojami impulsinės technikos įtaisuose. Impulso frontai išlieka statūs, jeigu grandinės praleidžiamųjų dažnių juosta plati. Taigi impulsiniai diodai turi būti aukštadažniai.

Kad išsiaiškintume puslai­dininkinio diodo impulsinės veiksenos ypatumus, panagri­nėkime diodu tekančią srovę, kai, veikus tiesioginei įtampai, staiga pakeičiamas įtampos poliškumas (12 pav., a).

Sakykime, kad priemaišų koncentracija diodo n srityje – emiteryje – daug kartų didesnė už priemaišų koncentraciją p srityje – bazėje. Tada, veikiant tiesioginei įtampai, vyksta elektronų difuzija per pn sandūrą ir jų injekcija į bazę. Tekant tiesioginei srovei, pn sandūroje ir diodo bazėje yra daug nepusiausvirųjų skylių ir elektronų (13 pav.). Todėl laiko momentu staiga pasikeitus įtampos poliškumui, per sandūrą teka stipri atgalinė srovė (12 pav., b). Šios sro­vės stiprį riboja tik diodo bazės ir grandinės, kurioje diodas įjungtas, varžos. Tekant stipriai atgalinei srovei, elektronai, kaip šalutiniai krūvininkai, ekstrahuojami (ištraukiami, išsiurbiami) iš bazės, ir pn sandūra plečiasi. Tuo pat metu, žinoma, vyksta ir rekombinacija. Dėl šių reiškinių nepusiausvirųjų krūvininkų mažėja, ir, praėjus tam tikram laikui , diodo atgalinė srovė pradeda silpnėti (12 pav., b). Prabėgus laikui , nepusiausvirųjų krūvininkų koncentracija pn sandūros aplinkoje sumažėja ir atsikuria didelė diodo atgalinė varža.

Iš aptarimo aišku, kad diodas gali atlikti ventilio funkcijas tik tuomet, kai atgalinės įtampos impulso trukmė daug ilgesnė už laiko tarpą , per kurį atsikuria sandūros atgalinė varža. Kitaip tariant impulsinis diodas turi tenkinti sąlygą:

; (7)

čia – virpesių periodas, – dažnis.

Siekiant pagreitinti atgalinės varžos atsistatymą ir padidinti impulsinių diodų veikimo spartą, reikia mažinti pn sandūros difuzinę talpą. Tai galima padaryti mažinant krūvininkų gyvavimo trukmę ir šalutinių krūvininkų bazėje sukurtą krūvį.

Siekiant sumažinti krūvininkų gyvavimo trukmę, puslaidininkis legiruojamas specialiomis priemaišomis, dažniausiai auksu. Aukso atomai įsiterpia tarp puslaidininkio kristalinės gardelės mazgų. Dėl susidariusių gardelės defektų sumažėja krūvininkų laisvasis kelias ir gyvavimo trukmė.

Šalutinių krūvininkų ekstrakcijos trukmę pavyksta sumažinti pn darinių gamyboje taikant difuzinę bei epitaksinę-difuzinę technologijas. Difuzinio diodo bazėje dėl netolygaus priemaišų pasiskirstymo susikuria elektrinis laukas, stabdantis šalutinių krūvininkų difuziją. Tada šalutiniai krūvininkai kaupiasi prie pn sandūros. Pradėjus veikti atgalinei įtampai, jie greičiau ekstrahuojami. Epitaksijos ir difuzijos būdu sudarytuose n+n–p dariniuose silpnai legiruotas bazės sluoksnis yra plonas. Tekant difuzinei srovei, krūvininkai šį sluoksnį greitai įveikia ir n+ srityje greitai rekombinuoja. Kai prie pn sandūros nepusiausvirasis krūvis mažesnis, jis greičiau ekstrahuojamas.

Didele veikimo sparta pasižymi Šotkio diodai. Kaip jau žinome, jiems būdinga labai vertinga savybė: tekant tiesioginei srovei, įveikę metalo-puslaidininkio sandūrą puslaidininkio elektronai patenka į metalą, taigi nėra šalutinių krūvininkų injekcijos ir kaupimo.

Impulsinių diodų veikimo sparta priklauso ir nuo barjerinės talpos. Todėl pageidautina, kad impulsinio diodo pn sandūros plotas būtų mažas.

Impulsiniams diodams keliamus reikalavimus geriausiai tenkina taškiniai, mikrolydytiniai diodai, difuziniai mezadiodai, epitaksiniai-difuziniai planarieji diodai, Šotkio mezadiodai.

Kadangi dėl stabdančio elektrinio lauko difuziniuose dioduose šalutiniai krūvininkai kaupiasi ploname bazės sluoksnyje, pasibaigus šalutinių krūvininkų ekstrakcijai, atgalinė srovė staiga silpnėja. Ši difuzinių diodų savybė panaudojama formuoti impulsams su labai trumpais frontais. Tam tikslui skirti diodai vadinami krūvio kaupimo diodais. Krūvio kaupimo diodų pn dariniai formuojami taikant difuzinę, epitaksinę-difuzinę bei planariąsias technologijas.

7. Tuneliniai ir atvirkštiniai diodai

1958 metais L. Esakis (Esaki) pastebėjo, kad, esant labai didelėms priemaišų koncentracijoms p ir n srityse, pn sandūros voltamperinė charakteristika yra anomali (14 pav., a). Charak­teristikos anomaliją lemia tunelinė srovė.

Kai priemaišų koncentracija viršija 1018 cm–3, puslaidininkis išsigimsta. Priemaišiniai lygmenys sudaro leidžiamąsias juostas. Iš donorinių lygmenų sudaryta juosta persikloja su laidumo juosta; išsigimusiame n puslaidininkyje Fermio lygmuo yra laidumo juostoje (2.21 pav., a). Juosta, sudaryta iš akceptorinių lygmenų persikloja su valentine juosta; išsigimusiame p puslaidininkyje Fermio lygmuo yra valentinėje juostoje (2.21 pav., b).

Išsigimusių puslaidininkių sandūra esti labai plona (0,01 mm). 15 paveiksle atvaizduota tokia sandūra ir jos energijos lygmenų diagramos, atitinkančios 14 paveiksle, a, pažymėtus keturis voltamperinės charakteristikos taškus.


Kai neveikia išorinė įtampa, Fermio lygmuo yra bendras visam dariniui (15 pav., b). Per sandūrą srovė neteka.

Prijungus atgalinę įtampą, prieš elektronų užimtus valentinės juostos lygmenis atsiranda neužimtų laidumo juostos lygmenų (15 pav., c). Kadangi šiuos lygmenis skiria labai plonas potencialo barjeras, tai elektronai iš p srities valentinės juostos tuneliniu būdu skverbiasi į n srities laidumo juostą. Didėjant atgalinei įtampai, prieš užimtus lygmenis atsiduria vis daugiau laisvų lygmenų. Todėl tunelinė srovė ir pn sandūros atgalinė srovė sparčiai stiprėja.

Pradėjus veikti tiesioginei įtampai, prieš elektronų užimtus laidumo juostos lygmenis atsiranda neužimtų valentinės juostos lygmenų. Kylant įtampai, tokių lygmenų daugėja ir jų skaičius pasiekia maksimumą (15 pav., d) voltamperinės charakteristikos taške.

Toliau kylant tiesioginei įtampai, ima mažėti lygmenų, esančių prieš neužimtus leidžiamuosius energijos lygmenis, skaičius. Atitinkamai kinta ir tunelinė srovė. 15 paveiksle, e, atvaizduota pn sandūros energijos lygmenų diagrama, atitinkanti voltamperinės charakteristikos 3 tašką. Šiame taške tunelinė srovė neteka, tačiau tiesioginė sandūros srovė nelygi nuliui. Taip yra todėl, kad, veikiant tiesioginei įtampai, sandūroje sumažėja potencialo barjero aukštis ir pradeda tekėti difuzinė srovė. Kylant tiesioginei įtampai, ji stiprėja.

Taigi išsigimusių puslaidininkių pn sandūros voltamperinės charak­teristikos eigą lemia tunelinė ir difuzinė srovės. Tai iliustruoja 14 paveikslas, b, kuriame atvaiz­duotos tunelinės ir difuzinės srovių priklausomybės nuo įtampos. Sumuodami šias sroves, gauname tunelinio diodo voltamperinę charakteristiką, atvaizduotą 14 pa­veiksle, a.

Tunelinio diodo voltamperinės charakteristikos dalyje tarp 2 ir 3 taškų dinaminė varža yra neigiama. Todėl tunelinius diodus galima naudoti silpniems elektriniams virpesiams stiprinti ir generuoti. Tekant tunelinei srovei, elektronai tiesiai iš n srities laidumo juostos patenka į p srities valentinę juostą, taigi nesikaupia šalutiniai krūvi­ninkai. Todėl tuneliniai diodai pasižymi didele veikimo sparta ir yra naudojami formuoti trumpų frontų impulsus. Dėl gerų dažninių savybių tuneliniai diodai naudojami mikro­bangų įtaisuose.

Parinkus mažesnę priemaišų koncentraciją, galima pasiekti, kad n srityje Fermio lygmuo sutaptų su laidumo juostos dugnu, o p srityje – su valentinės juostos viršumi (16 pav., a). Tada tunelinė srovė teka tik veikiant atgalinei įtampai, ir gaunama 16 paveiksle, b, atvaizduota diodo voltamperinė charakteristika. Kaip matyti, kai veikia nedidelė įtampa, diodo atgalinė srovė esti stipresnė nei tiesioginė. Diodo atgalinė varža yra daug mažesnė už jo varžą tiesiogine kryptimi. Todėl toks diodas vadinamas atvirkštiniu diodu. Atvirkštiniai diodai taikomi silpnų aukštadažnių signalų apdorojimo įtaisuose, pavyzdžiui, detektoriuose.

8. Išvados


Taškinį diodą sudaro puslaidininkio lustas, prie kurio prispausta metalinė adata. Plokštinių diodų gamyboje taikomos įlydimo, difuzinė, epitaksinė-difuzinė, planarioji ir kitos technologijos. Kartais vietoje pn sandūrų dioduose naudojamos metalo-puslaidininkio sandūros su Šotkio barjerais.

Puslaidininkinių diodų veikimas pagrįstas ventiline pn sandūros savybe. Puslaidininkiniuose stabilitronuose, skirtuose nuolatinei įtampai stabilizuoti, panaudojami tunelinis ir griūtinis pn sandūros pramušimai. Mažoms įtampoms stabilizuoti naudojami stabistoriai – puslaidininkiniai diodai, įjungti tiesiogine kryptimi. Varikapuose panaudojama pn sandūros barjerinės talpos priklausomybė nuo atgalinės įtampos.

Lygintuviniuose dioduose naudojamos didelio ploto pn sandūros. Siekiant geriau sklaidyti sandūrose išsiskiriančią šilumą, lygintuviniai galios diodai montuojami ant radiatorių, o kartais net priverstinai aušinami. Siekiant padidinti leidžiamąją atgalinę įtampą, panaudojami pin diodai su plačiomis pn sandūromis. Aukštoms įtampoms lyginti naudojami lygintuviniai stulpeliai, sudaryti iš nuosekliai sujungtų pn sandūrų.

Aukštadažnis diodas turi turėti mažą bazės varžą ir mažą pn sandūros barjerinę talpą. Mažą plokštinių pn sandūrų barjerinę talpą ir mažą bazės varžą pavyksta gauti panaudojant epitaksine-difuzine technologija sudarytus planariuosius n+n–p darinius. Mikrobangų ruože naudojami Šotkio ir taškiniai diodai.

Impulsinių diodų veikimo spartą riboja šalutinių krūvininkų ekstrakcijos iš diodo bazės ir diodo atgalinės varžos atsistatymo procesai. Siekiant pagreitinti atgalinės varžos atsistatymą, reikia mažinti pn sandūros difuzinę talpą. Kaip mažos galios impulsiniai diodai naudojami taškiniai diodai, difuziniai mezadiodai, epitaksiniai-difuziniai planarieji diodai. Didelė veikimo sparta būdinga Šotkio diodams, kuriuose, tekant tiesioginei srovei, nesikaupia šalutiniai krūvininkai.

Tuneliniuose dioduose naudojamos plonos pn sandūros, susidarančios tarp stipriai legiruotų p ir n sričių. Dėl tunelinės srovės tunelinio diodo voltamperinė charakteristika yra anomali ir turi krintančią dalį, kurioje diodo dinaminė varža yra neigiama. Tekant tunelinei srovei, nesikaupia šalutiniai krūvininkai, todėl tuneliniai diodai pasižymi didele veikimo sparta.

9. Kontroliniai klausimai ir užduotys

Kaip gaminami taškiniai diodai?

Kas būdinga plokštiniams diodams? Išvardinkite jų gamybos technologijas.

Kaip pn sandūros sudaromos terminės priemaišų difuzijos būdu?

Aptarkite epitaksijos technologiją ir jos taikymą pn dariniams formuoti.

Kaip gaminami mezadiodai? Kokiomis savybėmis jie pasižymi?

Aptarkite planariosios technologijos esmę ir planariųjų epitaksinių-difuzinių diodų savybes.

Aptarkite lygintuvinių ir lygintuvinių galios diodų ypatumus.

Nubraižykite aukštadažnio diodo ekvivalentinės grandinės schemą. Aptarkite, kas lemia diodo dažnines savybes.

Aptarkite diodų dažninių savybių gerinimo būdus.

Silicio diodo soties srovė 125 oC temperatūroje yra 30 mA. Apskai­čiuokite diodo statinę ir dinaminę varžas, kai veikia 0,2 V tiesioginė ir atgalinė įtampos.

Ats.: 20 W, 6,7 kW W , 390 kW

Išveskite diodo statinės ir dinaminės varžų išraiškas, įvertindami diodo bazės varžą .

Paaiškinkite puslaidininkinio stabilitrono veikimą. Aptarkite, kas lemia stabilitrono įtampos temperatūrinį koeficientą. Kaip pavyksta jį sumažinti?

Kokia varikapų paskirtis? Aptarkite jų parametrus. Paaiškinkite nuo ko ir kaip priklauso varikapo elektrinė kokybė.

Diodo bazės varža – 10 W jo pn sandūros barjerinė talpa – 5 pF. Įvertinkite diodo darbo dažnių juostą.

Kokie procesai riboja impulsinio diodo veikimo spartą?

Kaip pavyksta sumažinti diodo atgalinės varžos atsistatymo trukmę?

Kodėl didelė veikimo sparta būdinga Šotkio diodams?

Įvertinkite diodo darbo dažnių diapazoną, jeigu žinoma, kad diodo atgalinė varža atsistato per 4 ns.

Ats.: 25 MHz.

Kas būdinga tunelinio diodo pn sandūrai?

Iš kokių dedamųjų susideda tunelinio diodo srovė?

Sudarykite tunelinio diodo pn sandūros energijos lygmenų diagramą.

Aptarkite, kaip ir kodėl tunelinė srovė priklauso nuo įtampos.

Kodėl tuneliniai diodai pasižymi didele veikimo sparta? Kam jie taikomi?

Kas būdinga atvirkštinio diodo sandūrai ir voltamperinei charak­teristikai?

Pusl.diodai 2001.05.24 14:33 2001.10.18 14:49 2001.11.10



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 4508
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved