Poliniai pamatai

Poliniai pamatai

Bendrosios nuostatos

(1)P Šio skyriaus nuostatos tinka visų rūšių poliams: įremtiems, trinties, tempiamiems ir skersai apkrautiems, nepaisant jų įrengimo būdo (įkaltiems, įspraustiems, įsriegtiems ir gręžtiniams su injektavimu ar be jo).

(2) Šio skyriaus nuostatos neturėtų būti tiesiogiai taikomos projektuoti poliams, skirtiems mažinti nuosėdžius, tokiems kaip polinės plokštės.

(3)P Įrengiant polius turi būti laikomasi darbų vykdymo standartų:

gręžtiniams poliams: LST EN 1536:1999;

įlaidiniams poliams: LST EN 12063:2000;

spraustiniams poliams: LST EN 12699:2000.

Pastaba  EN 14199:2003 Specialieji geotechnikos darbai. Mini poliai (rengiamas).

Ribiniai būviai

(1)P Turi būti įvertinti čia išvardyti ribiniai būviai ir sudarytas jų sąrašas:

visuminio stabilumo praradimo;

polinio pamato pagrindo laikomosios galios netekimo;

iškėlimo ar polio pagrindo tempimo laikomosios galios netekimo;

pagrindo laikomosios galios veikiant skersinėms apkrovoms netekimo;

polio stiprio gniuždant, tempiant, lenkiant, klupdant ar kerpant netekimo;

pagrindo ir polinio pamato suirimo;

statinio ir pagrindo suirimo;

neleistinų nuosėdžių;

neleistino pakilimo;

neleistinų horizontalių poslinkių;

neleistinų virpesių.

Poveikiai ir skaičiuotinės situacijos

Bendrosios nuostatos

(1) Parenkant skaičiuotines situacijas reikia įvertinti poveikius, išvardytus 2.4.2(4).

(2) Poliai gali būti apkrauti ašine ir (ar) skersine kryptimi.

(3)P Skaičiuotinės situacijos turi būti nustatomos pagal 2.2.

(4) Gali prireikti statinio, polių pamato ir pagrindo tarpusavio sąveikos analizės, siekiant parodyti, kad yra įvykdyti ribinių būvių reikalavimai.

Poveikiai dėl pagrindo poslinkių

Bendrosios nuostatos

(1)P Pagrindas, kuriame įrengti poliai, dėl konsolidacijos, brinkimo, gretimo apkrovos, grunto valkšnumo, nuošliaužos ar žemės drebėjimo gali pasislinkti. Šiuos reiškinius reikia įvertinti, nes jie gali skatinti polyje neigiamąją šoninę trintį ar kelti jį į viršų, apkrauti skersine apkrova ar pastumti.

(2) Šiose situacijose projektuojant turėtų būti imamos didžiausiosios skaičiuotinės slenkančio pagrindo stiprio ir standumo vertės.

(3)P Projektuojant turi būti taikoma viena iš dviejų čia pateiktų prielaidų:

pagrindo poslinkiai laikomi poveikiu. Tuomet yra atliekama tarpusavio sąveikos analizė, siekiant nustatyti polyje atsiradusius įtempius, jėgas ir poslinkius;

didžiausia ribinė jėga, kuria pagrindas gali veikti polį, turi būti imama kaip skaičiuotinė apkrova. Įvertinant šią jėgą reikia atsižvelgti į grunto stiprį ir apkrovos šaltinį, kuris išreiškiamas slenkančio grunto svoriu, jo susispaudimu ar ardomojo poveikio didumu.

Neigiamoji šoninė trintis

(1)P Kai ribinio būvio skaičiavimai atliekami imant neigiamosios šoninės trinties apkrovą kaip poveikį, jos vertė turi būti didžiausia, kuri gali rastis slenkant gruntui žemyn polio atžvilgiu.

(2) Skaičiuojant didžiausias neigiamosios šoninės trinties apkrovas reikia atsižvelgti į šlyties stiprį tarp grunto ir polio paviršiaus bei į pagrindo poslinkius, atsirandančius dėl savaiminio grunto slūgimo ir apkrovos ant pagrindo šalia polio.

(3) Polių grupės didžiausia ribinė neigiamosios šoninės trinties jėga gali būti apskaičiuojama pagal priekrovos, sukeliančios poslinkius, svorį, įvertinant bet kokius požeminio vandens slėgio pokyčius dėl požeminio vandens nuleidimo, konsolidaciją ir polių kalimą.

(4) Kai tikimasi, kad įrengus polius pagrindo nuosėdžiai bus nedideli, siekiant ekonomiškumo, reikia atlikti tarpusavio sąveikos analizę, nuosėdį laikant poveikiu.

(5)P Skaičiuotinės nuosėdžio vertės turi būti apskaičiuojamos imant medžiagos svorio tankį ir suspaudžiamumą, kaip to reikalaujama 2.4.3.

(6) Skaičiuojant tarpusavio sąveiką, reikia atsižvelgti į polio poslinkius aplink jį supančio grunto atžvilgiu, grunto kerpamąjį stiprį polio paviršiuje, grunto svorį ir tikėtinas pagrindo paviršiaus šalia polio apkrovas, kurios yra neigiamosios šoninės trinties priežastis.

(7) Paprastai neigiamoji šoninė trintis ir trumpalaikės apkrovos nebūtinai turi būti vertinamos vienu metu kaip apkrovų deriniai.

Iškėlimas

(1)P Įvertinant iškėlimo poveikį ar kėlimo apkrovas, kurios gali rastis polio šoniniame paviršiuje, pagrindo poslinkis turi būti laikomas poveikiu.

1 pastaba Pagrindo plėtrumas ar kilimas gali rastis dėl nukrovimo, nukasimo, šalčio poveikio ar greta kalamų polių. Jis gali rastis ir dėl grunto drėgnio padidėjimo nupjovus greta augančius medžius, nustojus siurbti vandenį iš vandeningųjų sluoksnių, sustabdžius garavimą (užstačius naujais statiniais), įvykus avarijoms.

2 pastaba Kilimas gali rastis statybos metu, kol poliai dar neapkrauti statinio apkrovomis, ir gali būti neleistino pakilimo ar paties polio suirimo priežastimi.

Skersinis apkrovimas

(1)P Turi būti įvertintos skersinės apkrovos, atsiradusios dėl grunto, esančio šalia polio, slinkties.

(2) Turėtų būti įvertintos toliau išvardytos skaičiuotinės situacijos, skatinančios atsirasti skersinius poveikius poliui:

nevienodai apkrautos abi polinio pagrindo pusės (pvz., pylime ar ant jo);

nevienodi iškasų lygiai polinio pagrindo pusėje (pvz., iškasose ar arti jų);

polinis pamatas slenkančiame šlaite;

pasvirę poliai tankėjančiame pagrinde;

poliai seisminiuose rajonuose.

(3) Skersinė apkrova turėtų būti įvertinama analizuojant polių, laikomų standžiomis ar lanksčiomis sijomis, ir slenkančio grunto masyvo tarpusavio sąveiką. Kai silpnų grunto sluoksnių horizontalios deformacijos didelės, o poliai išdėstyti retai, poliui tenkanti skersinė apkrova iš esmės priklauso nuo silpnų grunto sluoksnių kerpamojo stiprio.

Projektavimo metodai ir projektiniai sprendimai

Projektavimo metodai

(1)P Projektas turi remtis viena iš šių nuostatų:

bandymų statine apkrova rezultatais, kurie skaičiavimais ar kitaip parodytų, kad galima remtis turima patirtimi;

empiriniais ar analiziniais skaičiavimo metodais, kurių tinkamumas yra įrodytas polių bandymais statine apkrova panašiomis sąlygomis;

bandymų dinamine apkrova rezultatais, kurių tinkamumas įrodytas bandymais statine apkrova panašiomis sąlygomis;

stebėta panašių polinių pamatų elgsena, jei ši prielaida paremta aikštelės tyrinėjimo rezultatais ir pagrindo bandymais.

(2) Skaičiavimams naudojamų rodiklių skaičiuotinės vertės turėtų būti nustatomos, kaip nurodyta 3 skyriuje, bet parenkant rodiklių vertes, galima atsižvelgti ir į bandymų apkrova rezultatus.

(3) Statine apkrova galima išbandyti bandomuosius polius, kurie yra įrengiami tam tikslui prieš užbaigiant projektą, ar pamato polius, kurie sudaro pamatų dalį.

Projektiniai sprendimai

(1)P Turi būti įvertinta pavienių polių ir polių grupių elgsena bei polius jungiančio elemento standumas ir stipris.

(2)P Parenkant skaičiavimo metodus ir rodiklių vertes ar remiantis bandymų apkrova duomenimis turi būti atsižvelgta į apkrovos trukmę ir jo pokyčius laikui bėgant.

(3)P Skaičiuojant ir interpretuojant bandymų apkrova rezultatus, turi būti atsižvelgta į būsimąjį užpylimą ar nukasimą bei galimą požeminio vandens režimo kitimą.

(4)P Parenkant polio tipą, įskaitant jo medžiagą ir įrengimo metodus, turi būti atsižvelgta į:

pagrindo ir požeminio vandens sąlygas statybvietėje, įvertinant ir galimus kliuvinius grunte;

įtempius, galinčius rastis įrengiant polį;

galimybę išlaikyti ir patikrinti įrengiamo polio vientisumą;

polių įrengimo metodo ir eiliškumo įtaką prieš tai įrengtiems poliams, esamiems statiniams ar požeminėms komunikacijoms;

leistinąsias nuokrypas, kurias galima užtikrinti įrengiant polius;

cheminių priemaišų, esančių grunte, ardomąjį poveikį;

galimybes, susijusias su požeminio vandens režimu;

polių kilojimą ir transportavimą;

polių įrengimo įtaką gretimiems pastatams.

(5) Vertinant anksčiau išvardytus veiksnius, reikėtų atkreipti dėmesį į:

polių išdėstymą polių grupėje;

gretimų statinių poslinkius ir virpesius įrengiant polius;

naudotino plakto ar vibratoriaus tipą;

dinaminius įtempius polyje kalimo metu;

kai yra įrengiami gręžtiniai poliai naudojant skiedinį, poreikį palaikyti skysčio slėgį tokio lygio, kad nenuvirstų gręžinio sienos ar neįvyktų hidraulinė griūtis jo dugne;

gręžinio dugno, o kartais ir ertmės sienų švarumą, ypač jeigu naudojami bentonitiniai skiediniai

kai kurių gręžinio sienos vietų nestabilumą betonavimo metu, dėl ko gali atsirasti grunto intarpų polio kamiene;

grunto ar vandens patekimą į jau įrengto polio elementą, dėl ko gali būti ardomas šviežias betonas, kai per jį tekės vanduo;

sauso smėlio sluoksnių įtaką, pasireiškiančią vandens iš polio betono nusiurbimu;

ardomąjį grunte esančių cheminių medžiagų poveikį;

grunto tankėjimą įrengiant spraustinius polius;

grunto ardymą gręžiant ertmę poliui.

Polio bandymas apkrova

Bendrosios nuostatos

(1)P Polio bandymas apkrova turi būti atliekamas šiais atvejais:

kai naudojami tokio tipo poliai ar jų įrengimo būdas, kuriems neturima palyginamosios patirties;

jeigu nebuvo daryti polių bandymai panašiomis grunto ir apkrovos sąlygomis;

kai poliai bus apkrauti taip, kad teorinių žinių ir praktinės patirties nepakanka projektui pagrįsti. Polio apkrovos eiga bandymo metu turi būti panaši į numatytą projekte;

kai stebėjimai polių įrengimo metu rodo jų elgseną esant kitokią, nei buvo tikimasi remiantis tyrimų rezultatais ar turima patirtimi, ir kai papildomi pagrindo tyrimai neatskleidžia tos skirtingos elgsenos priežasčių.

(2) Polio bandymai apkrova gali būti atliekami, norint:

nustatyti statybos metodo tinkamumą;

nustatyti polio ir jo pagrindo reakciją į apkrovą vertinant nuosėdžius ir ribinę apkrovą;

spręsti apie viso polinio pamato tinkamumą.

(3) Kai nėra galimybės polio išbandyti apkrova dėl sunkumų sumodeliuoti apkrovimą
(pvz. ciklinis apkrovimas), turėtų būti imamos labai apgalvotos skaičiuotinės medžiagų savybių vertės.

(4)P Jei daromas tik vienas bandymas, jis turi būti atliekamas toje vietoje, kurioje tikimasi prasčiausių grunto sąlygų. Jei tai padaryti neįmanoma, turi būti vertinama nustatant charakteristinę laikomosios galios reikšmę.

(5)P Jei numatyti du ar daugiau bandymų, jie turi būti atliekami tose vietose, kurios geriausiai atspindi visos aikštelės pagrindo sąlygas, bet vienas bandymas turi būti atliekamas toje vietoje, kurioje tikimasi prasčiausių grunto sąlygų.

(6)P Būtina išlaukti tam tikrą laiką nuo bandomojo polio įrengimo iki jo bandymo pradžios, kad polio medžiagos stipris būtų pakankamas, o porinio vandens slėgis pasiektų pradinę reikšmę.

(7) Kartais gali tekti matuoti porinio vandens slėgį, kuris atsiranda įrengiant polį, ir jo mažėjimą, kad galima būtų numatyti tinkamą bandymų apkrova pradžią.

Bandymai statine apkrova

Apkrovos tvarka

(1)P Polio bandymo apkrova tvarka , ypač apkrovos pakopų skaičius, jų trukmė ir cikliškumas, turi būti tokie, kad iš matavimų bandymo metu rezultatų būtų galima padaryti išvadas apie polinio pamato deformacijas, valkšnumą ir atsistatymą jį nukrovus. Bandant bandomuosius polius apkrovimas turi būti toks, kad galima būtų padaryti išvadas apie ribinę laikomąją galią.

(2) Prietaisai apkrovoms, įtempiams, deformacijoms ir poslinkiams matuoti prieš bandymą turi būti kalibruojami.

(3) Polio apkrovos kryptis bandant polį gniuždomąja ar tempiamąja apkrova turėtų sutapti su jo ašimi.

(4) Polio, skirto tempiamajam poliniam pamatui projektuoti, bandymą reikia atlikti taip, kad būtų pasiekta ribinė laikomoji galia. Apkrovos ir poslinkių grafiko ekstrapoliacija tempimo bandymams neturėtų būti taikoma.

Bandomieji poliai

(1)P Bandomųjų polių skaičius, reikalingas projektiniams sprendimams pagrįsti, priklauso nuo:

grunto sąlygų ir jų skirtumų visoje aikštelėje;

statinio geotechninės kategorijos;

anksčiau aprašytų įrodymų apie tokių pat polių elgseną panašiomis grunto sąlygomis;

polių skaičiaus ir jų tipų pamatų projekte.

(2)P Tyrimo vietos gruntą reikia labai kruopščiai ištirti. Gręžinių gylis ir lauko bandymai turi gerai atspindėti grunto sudėtį apie polį ir po jo padu. Reikia ištirti visus sluoksnius, kurie gali turėti įtakos polio būviui.

(3)P Bandomojo polio įrengimo darbai turi būti smulkiai aprašyti, kaip to reikalaujama 9.

Darbiniai poliai

(1)P Projekte turi būti nurodyta, kad pamato polių bandymų apkrova skaičius parenkamas remiantis polių įrengimo aprašais.

(2)P Bandomieji pamato poliai turi būti apkrauti bent jau projektine apkrova.

Bandymai dinamine apkrova

(1) Polio laikomajai galiai nustatyti gali būti atliekami bandymai dinamine apkrova, jeigu buvo tinkamai atlikti aikštelės tyrinėjimai ir jeigu šis būdas yra pagrįstas tokio pat tipo, skersmens ir ilgio polio bandymais statine apkrova analogiškomis grunto sąlygomis (žr. nuo 6.2.4 iki 6.2.6).

(2)P Jei taikomas ne vienas bandymo dinamine apkrova būdas, skirtingų bandymo būdų rezultatai visuomet turi būti palyginti vienas su kitu.

(3) Bandymai dinamine apkrova gali būti taikomi ir polių tinkamumui įvertinti, ir norint aptikti silpnus polius.

Bandymų apkrova ataskaita

(1)P Projekte turi būti nurodyta, kad reikia parengti visų bandymų apkrova ataskaitą. Kur reikia, šioje ataskaitoje turi būti pateikta:

aikštelės apibūdinimas;

grunto sąlygos nurodant jo tyrinėjimų duomenis;

polių tipas;

polių įrengimo aprašymas ir visi darbo metu pasitaikę sunkumai;

apkrovos ir matavimo priemonių, inkarinės sistemos aprašymas;

domkratų, dinamometrų ir poslinkio matuoklių kalibravimo duomenys;

bandomųjų polių įrengimo aprašai;

bandymo aikštelės ir polių nuotraukos;

bandymo rezultatai skaitmenimis;

kiekvienos apkrovos pakopos laiko ir poslinkių grafikai, jei taikoma pakopinė apkrovos tvarka;

išmatuotos apkrovos ir poslinkiai;

priežastys, dėl ko neįmanoma įvykdyti čia išvardytų reikalavimų.

Poliai, veikiami ašinių apkrovų

Bendrosios nuostatos

Projektavimas pagal ribinius būvius

(1)P Projekte turi būti įrodyta, kad nebus pasiekti šie ribiniai būviai:

pavienio polio gniuždymui ar tempimui atsparumo praradimo ribinis saugos būvis;

viso polinio pamato gniuždymui ar tempimui atsparumo praradimo ribinis saugos būvis;

statinio ar jo dalies ribinis saugos būvis, radęsis dėl polinių pamatų poslinkio ar jų nevienodų nuosėdžių;

polių laikomo statinio ribinis tinkamumo būvis, radęsis dėl polių poslinkio.

(2) Paprastai projekte reikia įvertinti saugos ribas, kad neatsirastų gniuždomoji ar tempiamoji suirtis, kai polinis pamatas slenka vos didėjant ar net mažėjant jo pagrindo atsparumui (žr. 6.2 ir 6.3).

(3) Gniuždomiems poliams dažnai labai sunku nustatyti ribinę laikomąją galią iš apkrovos nuosėdžių grafiko, kai jis nuosekliai kreivalinijinis. Šiais atvejais 10 % polio pado skersmens dydžio nuosėdis turėtų būti laikomas ribinės laikomosios galios kriterijumi.

(4)P Polių laikomame statinyje ribinis saugos būvis gali rastis dar prieš tai, kol rasis viso polių pagrindo ribinė laikomoji galia, kai poliai gali labai nusėsti. Šiais atvejais projektuojant turi būti atsižvelgia į atidžiai nustatytas galimų nuosėdžių ribas.

Pastaba   Polių nuosėdžiai aptarti 6.4.

Visuminis stabilumas

(1)P Turi būti įvertinta, kaip nurodyta 11 skyriuje, ar nebus prarastas pamatų kartu su poliais visuminis stabilumas.

(2) Jei gali rastis nestabilumas, turėtų būti nagrinėjami irimo paviršiai, einantys per polius ir žemiau jų.

(3)P Pagal 6.3.1(4)P turi būti patikrinta, ar nebus iškeltas grunto blokas kartu su poliais.

Grunto atsparumas gniuždymui

Bendrosios nuostatos

(1)P Siekiant įrodyti, kad polinis pamatas saugiai atlaikys skaičiuotines gniuždomąsias apkrovas, turi būti patenkinta toliau pateikta nelygybė visais ribinio saugos būvio apkrovų ir jų derinių atvejais:

(2) Iš tikrųjų į turėtų įeiti ir paties polio svoris, o į turėtų įeiti viršutinis grunto slėgis pamato pado lygyje. Tačiau į juos galima nekreipti dėmesio, jeigu jie artimi. Jų negalima nepaisyti, kai:

neigiamoji šoninė trintis yra didelė;

gruntas labai lengvas;

poliai išlenda virš žemės paviršiaus.

(3)P Polių grupėms turi būti taikomos dvi irimo schemos:

kiekvieno atskiro polio ribinė laikomoji galia;

polių ir grunto tarp jų, kaip vieno bloko, ribinė laikomoji galia.

Iš šių dviejų irimo schemų turi būti imama mažesnė skaičiuotinės laikomosios galios vertė.

(4) Polių grupės, veikiančios kaip blokas, laikomoji galia gniuždymui gali būti apskaičiuota bloką laikant vienu didelio skersmens poliu.

(5)P Nustatant skaičiuotinę pamato laikomąją galią turi būti įvertintas statinio dalies, jungiančios polių grupę, stipris ir standumas.

(6) Jei poliai laiko standų statinį, gali tekti įvertinti jo gebėjimą perskirstyti tarp polių apkrovą. Ribinis būvis rasis tik tada, kai didelė dalis polių pasieks ribinę galią, todėl nėra reikalo nagrinėti vieno polio kritinį būvį.

(7) Jei poliai laiko lankstų statinį, reikia laikytis prielaidos, kad silpniausias polis lemia ribinio būvio radimąsi.

(8) Ypač reikia atkreipti dėmesį į galimą kraštinių polių laikomosios galios nepakankamumą dėl ekscentrinės ar pasvirusios apkrovos nuo polių laikomo statinio.

(9)P Jei po polius laikančiu sluoksniu slūgso silpno grunto sluoksnis, reikia įvertinti jo įtaką pamato laikomajai galiai gniuždymui.

(10)P Skaičiuojant pagrindo po polio padu laikomąją galią, reikia imti grunto stiprį virš pado ir po juo.

Pastaba   Ši zona apima kelių polio skersmenų atstumą į viršų ir į apačią nuo jo pado. Bet koks silpnas gruntas šioje zonoje turi didelės įtakos pagrindo po polio padu stipriui.

(11) Reikėtų įvertinti pradūrimo galimybę, jei silpnas gruntas po polio padu slūgso 4 kartus mažesniame negu polio pado skersmuo gylyje.

(12)P Jei polio pado skersmuo didesnis už kamieno, reikia įvertinti nepalankią jo įtaką.

(13) Atviragalių vamzdinių ar dėžinio skerspjūvio spraustinių polių, kurių angos skersmuo ar bet kurios krypties matmuo didesnis kaip 500 mm, kai nenaudojami specialūs įtaisai kamščiui įrengti, pado pagrindo stipris turi būti ribojamas mažiausiu:

kerpamuoju stipriu tarp grunto kamščio ir polio vidinio paviršiaus;

pagrindo stipriu, nustatytu pagal pado skerspjūvio plotą.

Ribinė laikomoji galia gniuždymui bandant statine apkrova

(1)P Polio bandymų apkrova tvarka turi būti tokia, kaip aprašyta 5 ir geotechninio projektavimo ataskaitoje.

(2)P Bandomieji poliai turi būti įrengiami tokiu pačiu būdu ir tame pačiame sluoksnyje kaip ir būsimųjų pamatų poliai.

(3) Jei bandomojo polio skersmuo skiriasi nuo pamatų polio skersmens, nustatant laikomąją galią gniuždymui reikėtų įvertinti galimą jos skirtumą, atsiradusį dėl polių skersmens skirtumų.

(4) Kai naudojami labai didelio skersmens poliai, nepraktiška atlikti tikrų matmenų bandomojo polio bandymą apkrova. Galima bandyti mažesnio skersmens bandomuosius polius, tačiau:

bandomojo ir pamatų polių skersmenų santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,5;

mažesnio skersmens bandomieji poliai turi būti pagaminti ir įrengti tokiu pat būdu kaip ir pamatų poliai;

bandomieji poliai turi būti taip sukonstruoti, kad matavimais būtų galima atskirti pagrindo stiprį po polio padu ir jo šonuose.

Tokia nuostata dėl polio skersmens įtakos jo atsparumui gniuždymui grunto kamštyje turėtų būti labai atsargiai taikoma atviragaliams spraustiniams poliams.

(5)P Kai poliniai pamatai yra veikiami neigiamosios šoninės trinties, reikia atsižvelgti į bandymu apkrova nustatytą ribinę polio laikomąją galią ar ribinio saugos būvio kriterijais nustatytus nuosėdžius atitinkančią laikomąją galią. Koreguojama taip: iš bandymo metu matuotų apkrovų polio viršuje yra atimama išmatuota ar apskaičiuota nepalankiausia labiausiai tikėtina susispaudžiančio sluoksnio ir sluoksnio, esančio virš jo, kuriame gali rastis neigiamoji trintis, laikomoji galia.

(6) Bandymo apkrovomis metu, kai gali atsirasti neigiamoji šoninė trintis, visame polio šoniniame paviršiuje vystosi teigiamoji trintis ir tą reikia įvertinti 3.2.2(6). Didžiausia pamatų polio apkrova turėtų būti didesnė už skaičiuotinę išorinę apkrovą kartu su dviguba neigiamosios šoninės trinties jėga.

(7)P Nustatant ribinę charakteristinę laikomosios galios gniuždymui vertę iš išmatuotų vienu ar keliais polių bandymais verčių turi būti įvertinti grunto ir polio įrengimo skirtumai.

(8)P Statiniams, kurie neturi galimybės perduoti „silpnų“ polių apkrovas „stipriems“, turi būti tenkinama ši lygybė:

čia: ir – koreliacijos koeficientai, priklausantys nuo išbandytų polių skaičiaus ir taikomi atitinkamai vidutinei ir mažiausiajai vertėms.

Pastaba  Rekomenduojamos koreliacijos koeficientų vertės yra pateiktos A.9 lentelėje. Šios vertės gali būti nustatytos nacionaliniame priede.

(9) Statiniams, kurių standumas pakankamas perskirstyti apkrovas nuo „silpnų“ polių „stipriems“, ir vertės gali būti sumažintos 1,1 karto, tačiau vertė negali būti mažesnė kaip 1,0.

(10)P Turi būti parodyta sisteminė ir atsitiktinė pagrindo įvairovė įvertinant polių bandymų apkrova rezultatus.

(11)P Turi būti patikrinti bandomųjų polių įrengimo įrašai ir atsižvelgta į nuokrypius nuo normalių vykdymo sąlygų.

(12) Polio pagrindo laikomosios galios charakteristinę vertę galima nustatyti iš pagrindo laikomosios galios charakteristinių verčių po polio padu ir jo šonuose :

(13) Šios dedamosios gali būti gautos remiantis bandymų statine apkrova rezultatais ar nustatytos remiantis pagrindo tyrimų ar bandymų dinamine apkrova rezultatais.

(14)P Laikomosios galios skaičiuotinė vertė gaunama taip:

arba

Pastaba  Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Dalinių koeficientų rekomenduojamos vertės nuolatinei ir trumpalaikei situacijai pateiktos A.6, A.7 ir A.8 lentelėse.

Ribinė laikomoji galia remiantis grunto tyrimo duomenimis

(1)P Turint grunto tyrimo duomenis turi būti sukurtas polinių pamatų laikomosios galios gniuždymui nustatymo metodas, remiantis polių bandymų apkrovomis duomenimis ir palyginamąja patirtimi, kaip numatyta 1.5.2.2.

(2) Gali būti taikomas modelio koeficientas, kaip nurodyta 2.4.1(9), siekiant apsidrausti, kad nustatyta laikomoji galia gniuždymui yra pakankamai saugi.

(3)P Skaičiuotinė polio pagrindo laikomoji galia gniuždymui gaunama taip:

(4)P Kiekvienam poliui ir turi būti nustatoma taip:

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos dalinių koeficientų vertės nuolatinei ir trumpalaikei situacijai yra pateiktos A.6, A.7 ir A.8 lentelėse.

(5)P Charakteristinės ir vertės nustatomos taip:

čia: ir yra koreliacijos koeficientai, priklausantys nuo tyrimo vietų skaičiaus ir atitinkamai naudojami:

arba, kaip nurodyta 6.2.3(8).

Pastaba Koreliacijos koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos koreliacijos koeficientų vertės pateiktos A.10 lentelėje.

(6)P Turi būti išsiaiškintos sisteminės ir atsitiktinės pagrindo skirtumų dedamosios įvertinant grunto tyrimų duomenis ir apskaičiuotus atsparumus.

(7) Pakankamo standumo ir stiprio statiniams apkrovų perskirstymo nuo „silpnų“ „stipriesiems“ poliams koeficientai ir gali būti sumažinti 1,1 karto, tačiau negali būti mažesnis kaip 1,0.

(8) Charakteristinės vertės gaunamos:

čia: ir yra pagrindo po polio padu stiprio ir polio kamieno šoninio paviršiaus i-ajame sluoksnyje trinties stiprio charakteristinės vertės, gautos iš grunto rodiklių verčių.

Pastaba Jei yra taikomas šis skaičiavimo būdas, dalinių koeficientų ir A priede rekomenduojamos vertės gali būti koreguojamos modeliavimo koeficientu, didesniu kaip 1,0. Modeliavimo koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

(9)P Kai taikomas trečiasis projektavimo atvejas, pagrindo rodiklių charakteristinės vertės turi būti nustatomos pagal 2.4.5. Skaičiuojant polių pogrindo laikomosios galios skaičiuotines vertes naudojamos skaičiuotinės pagrindo rodiklių vertės, gaunamos iš charakteristinių verčių, taikant dalinius koeficientus.

(10) Įvertinant modelio, kuris remiasi grunto tyrimo duomenimis, tinkamumą, turėtų būti atsižvelgta į:

grunto tipą, jo granuliometriją, mineralinę sudėtį, dalelių šiurkštumą, tankį, konsoliduotumą, suspaudžiamumą ir vandens laidumą;

polių įrengimo būdą, gręžimo ar spraudimo būdą;

polio ilgį, skersmenį, medžiagą, jo kamieno ir pado formą (pvz., išplėstas);

grunto tyrimo būdą.

Ribinė laikomoji galia bandant dinaminiais poveikiais

(1)P Kai polis bandomas dinaminiu poveikiu (plakto smūgiais), matuojamos jo deformacijos ir pagreitis laiko atžvilgiu smūgio metu (žr. 5.3(1)) siekiant nustatyti atskiro polio pagrindo atsparumą gniuždymui; rezultatų pagrįstumas turi būti įrodomas ankstesniais tokio pat tipo panašaus ilgio ir skersmens polio bandymais statine apkrova tomis pačiomis grunto sąlygomis.

(2) Kai atliekamas bandymas dinaminio poveikio apkrova, tiesiogiai turėtų būti matuojamas polio atsakas.

Pastaba Prie šio tipo bandymų apkrova priklauso išmatuotų įtempio bangų sulyginimas su signalais. Signalų gretinimas leidžia apytikriai nustatyti polio pado ir kamieno paviršiaus laikomąją galią ir prognozuoti nuosėdžius.

(3)P Smūgio energija turi būti tokia didelė, kad sukeltų pakankamai dideles deformacijas, reikalingas polio laikomajai galiai nustatyti.

(4)P Polio laikomosios galios gniuždymui skaičiuotinė vertė turi būti nustatoma taip:

kai

Čia: ir yra koreliacijos koeficientai, priklausantys nuo bandytų polių skaičiaus ir taikomi atitinkamai vidutinei ir mažiausiajai vertėms.

Pastaba Dalinio ir koreliacijos koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.  Rekomenduojamos dalinio ir koreliacijos koeficientų vertės yra pateiktos A.11 lentelėje.

Ribinė pagrindo grunto laikomoji galia remiantis kalimo formulėmis

(1)P Polių kalimo formules galima naudoti tik tada, kai žinomas grunto sluoksniuotumas.

(2)P Jei polių kalimo formulės yra naudojamos ribinei polio pagrindo laikomajai galiai gniuždymui nustatyti, formulės pagrįstumas turi būti įrodytas ankstesniais eksperimentais bandant statinėmis apkrovomis tokio pat ilgio ir skersmens polius panašiomis grunto sąlygomis.

(3)P Įremtų polių, įkaltų į birius gruntus, laikomosios galios gniuždymui skaičiuotinė vertė turi būti nustatoma tokia pat tvarka, kaip numatyta 6.2.4.

(4) Kai polio laikomajai galiai gniuždymui tikrinti naudojama formulė grindžiama kalimo duomenimis, mažų mažiausia turėtų būti atliekami 5 polių kalimo bandymai juos būsimajame polių lauke išdėstant pakankamu atstumu vienas nuo kito, kad būtų galima nustatyti paskutinės smūgių serijos smūgių skaičių.

(5) Turi būti nustatytas kiekvieno polio įsmigis po paskutinių smūgių serijos.

Ribinė polio pagrindo laikomoji galia, nustatyta iš bangų sklidimo lygties analizės

(1)P Bangų lygties analizės metodas taikytinas tik tais atvejais, kai grunto susisluoksniavimas yra nustatytas gręžiniais ir lauko bandymais.

(2)P Kai bandymų lygties analizės metodas yra taikomas atskiro polio laikomajai galiai gniuždymui nustatyti, jo tinkamumas turi būti paremtas ankstesniais tokio pat ilgio, skersmens ir tokių pat polių bandymais statinine apkrova analogiškomis grunto sąlygomis.

(3)P Skaičiuotinė polio laikomosios galios gniuždymui vertė _, gaunama iš bangų sklidimo keliuose būdinguose poliuose lygčių analizės, turi būti nustatoma kaip numatyta 6.2.4 naudojant vietiniais eksperimentais gautas vertes.

Pastaba  Bangų sklidimo analizė yra pagrįsta grunto, polio ir kalimo įrenginio matematiniu modeliu nematuojant įtempių bangos statybvietėje. Šis metodas paprastai taikomas plakto galimybėms, dinaminiams grunto rodikliams ir polio kalimo metu atsirandantiems įtempiams tirti. Remiantis tais modeliais įmanoma nustatyti ir reikalingą atsaką, susietą su laukiama polio pagrindo laikomąja galia gniuždant.

Pakartotinis kalimas

(1)P Projekte turi būti nurodytas polių skaičius pakartotiniam kalimui. Jei pakartotinio kalimo rezultatai prastesni, jie turi būti naudojami ribinei laikomajai galiai gniuždymui nustatyti. Jei pakartotinio kalimo rezultatai geresni, į juos reikia atsižvelgti.

(2) Pakartotinį kalimą reikėtų atlikti dulkinguose gruntuose, nebent turima patirtis rodo, kad tai daryti nėra reikalo.

Pastaba Trinties polių pakartotinis kalimas molinguose gruntuose rodo mažesnę   jų laikomąją galią gniuždymui.

Grunto atsparumas tempimui

Bendrosios nuostatos

(1)P Tempiamų polių projektas turi atitikti projektavimo taisykles 6.2. Toliau pateikiamos tempiamų kartu su poliais pamatų projektavimo taisyklės.

(2)P Kad pamatas patikimai atlaikytų projektinę tempimo apkrovą, visoms ribinio saugos būvio apkrovų sąlygoms ir visiems jų deriniams turi būti tenkinama nelygybė:

(3)P Tempiamiems poliams turi būti įvertintos dvi ribinės laikomosios galios atsiradimo priemonės:

polių išrovimas iš grunto;

polių kartu su gruntu tarp jų iškėlimas.

(4)P Tikrinimas, ar nebus iškeltas grunto masyvas su poliais jame (žr. 1 paveikslą), turi būti atliekamas, kaip nurodyta 2.4.4.

(5) Vienas tempiamasis polis ar jų grupė, ypač praplatinti ar įleisti į uolą poliai, gali būti išrauti keliant grunto kūgį ar prizmę.

(6) Kai vertinamas grunto bloko su poliais iškėlimas, galima pridėti atsparumo kirpimui bloko šonuose jėgą prie iškėlimą stabdančių jėgų, kaip parodyta 1 paveiksle.

(7) Paprastai bloko skaičiuotinis tempiamasis atsparumas pasireiškia tada, kai atstumas tarp polių yra lygus ar mažesnis už polio skersmens ir jo ilgio pagrindiniame laikančiajame sluoksnyje sandaugos kvadratinę šaknį.

(8)P Nustatant polių grupės pagrindo tempiamąją laikomąją galią, reikia įvertinti grupės galimybę sumažinti vertikaliuosius efektyviuosius įtempius grunte, o kartu ir vieno polio, esančio grupėje, polio kamieno atsparumą.

(9)P Turi būti atsižvelgta į ypač pavojingą ciklinių ir priešingos krypties apkrovų įtaką pagrindo tempiamajam atsparumui.

(10) Įvertinant šios įtakos dydį, reikia taikyti palyginamąją patirtį, paremtą polių bandymais.

Ribinė laikomoji galia tempimui remiantis polių bandymo apkrova duomenimis

(1)P Polių bandymai apkrova pavienio polio pagrindo ribinei tempiamajai laikomajai galiai nustatyti atliekami pagal 5.1, 5.2 ir 5.4, atsižvelgiant ir į 6.2.2.

(2)P Skaičiuotinė tempiamosios laikomosios galios vertė randama taip:

Pastaba Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priedse. Rekomenduojamos dalinių koeficientų vertės nuolatinėmis ir trumpalaikėms skaičiuotinėms situacijoms pateiktos A.6, A.7 ir A.8 lentelėse.

1 – grunto paviršius;

2 – požeminio vandens lygis;

3 – bloko šonai, kuriuose yra .

1 paveikslas. Polių grupės kėlimo pavyzdžiai

(3) Jei poliai bus tempiami, paprastai reikia numatyti, kad turėtų būti išbandytas daugiau kaip vienas polis. Jei tempiamųjų polių bus daug, turėtų būti išbandyta ne mažiau kaip 2 % polių.

(4)P Turi būti patikrinti įrašai apie polių ar polio įrengimą ir, analizuojant bandymų apkrova rezultatus, įvertinti bet kokie nuokrypiai nuo normalių statybos sąlygų.

(5)P Polio pagrindo tempiamoji laikomosios galios charakteristinė vertė randama taip:

čia: ir yra koreliacijos koeficientai, priklausantys nuo bandytų polių skaičiaus taikomi atitinkamai vidutinei ir mažiausiajai išmatuotosioms laikomosios galios tempimui vertėms.

Pastaba Koreliacijos koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos koreliacijos koeficientų vertės pateiktos A.9 lentelėje.

Ribinė laikomoji galia tempimui remiantis grunto tyrimų duomenimis

(1)P Remiantis grunto tyrimų duomenimis, turi būti sukurtas polinių pamatų pagrindo laikomosios galios tempimui nustatymo metodas, pagrįstas polių bandymų apkrova duomenimis bei palyginamąja patirtimi, kaip nurodyta 1.5.2.2.

(2) Siekiant užtikrinti, kad nustatyta laikomoji galia tempimui yra su pakankama atsarga, galima įtraukti modeliavimo koeficientą, kaip nurodyta 2.4.1(9).

(3)P Polio laikomosios galios tempimui skaičiuotinė vertė turi būti randama taip:

čia:

Pastaba  Dalinių koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos dalinių koeficientų vertės nuolatinėms ir trumpalaikėms situacijoms pateiktos A.6, A.7 ir A.8 lentelėse.

(4)P Charakteristinė vertė turi būti nustatoma taip:

čia: ir yra koreliacijos koeficientai, priklausantys nuo pagrindo tyrimų vietų taikomi atitinkamai vidutinei ir mažiausiajai , vertėms arba kaip nurodyta 6.3.3(6).

Pastaba  Koreliacijos koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos koreliacijos koeficientų vertės pateiktos A.10 lentelėje.

(5)P Sisteminės ir atsitiktinės grunto skirtumų dedamosios turi būti jau žinomos vertinant apskaičiuotą laikomąją galią tempimui.

(6) Laikomosios galios tempimui charakteristinę vertę galima apskaičiuoti taip:

čia: – pagrindo polio šonuose i-ojo sluoksnio trinties stiprio charakteristinė vertė, gaunama iš grunto savybių rodiklių.

Pastaba Jei taikoma ši alternatyvi tvarka, dalinio koeficiento vertę, rekomenduotą A priede, gali tekti koreguoti modeliavimo koeficientu, didesniu už 1,0. Modeliavimo koeficientų vertės gali būti pateiktos nacionaliniame priede.

(7)P Kai vadovaujamasi trečiuoju projektavimo atveju, grunto rodiklių charakteristinės vertės turi būti nustatomos pagal 2.4.5. Skaičiuojant polių pagrindo laikomosios galios skaičiuotines gruntų savybių vertes, gaunamos charakteristines vertes padalijus iš dalinių koeficientų.

(8) Modelio, paremto grunto tyrimo rezultatais, tinkamumas turi būti nustatomas pagal 6.2.3(10).

Polinio pagrindo vertikalieji poslinkiai (Laikomo statinio tinkamumas)

Bendrosios nuostatos

(1)P Turi būti nustatyta ir patikrinta, ar vertikalieji poslinkiai, esant ribinėms tinkamumo būvio sąlygoms, atitinka reikalavimus, pateiktus 2.4.8 ir 2.4.9.

(2) Skaičiuojant polinio pamato vertikaliuosius poslinkius, reikėtų atsižvelgti į pasirinktų skaičiavimo bei gruntų savybių nustatymo metodų netikslumus. Taigi daugeliu atvejų skaičiuojant gaunamos tik apytikslės poslinkių vertės.

Pastaba polių, įrengtų vidutinio tankumo ir tankiuose gruntuose, ribinių saugos būvių projektavimo reikalavimai yra pakankami, kad atitiktų polių laikomo statinio ribinio tinkamumo būvio reikalavimus.

Gniuždomi poliniai pamatai

(1)P Turi būti patikrintas ribinio tinkamumo būvio atsiradimas dėl polių nuosėdžių jų laikomame statinyje įvertinant ir neigiamąsias šoninės trinties jėgas, jei tokių būtų.

Pastaba   Kai polių padas yra įleistas į vidutinio tankumo ar tvirtus gruntus, slūgsančius virš uolinių ar labai kietų gruntų, paprastai užtenka įvykdyti ribinio saugos būvio sąlygas, kad būtų įvykdyti ribiniam tinkamumo būviui keliami reikalavimai.

(2)P Įvertinant nuosėdžius turi būti įvertinti pavienio polio nuosėdžiai ir nuosėdžiai, atsirandantys dėl polių grupės įtakos.

(3) Analizuojant nuosėdžius reikia nustatyti galimus jų skirtumus.

(4) Analizuojant polinių pamatų ir statinio ant jų sąveiką atskiro polio apkrovos ir nuosėdžio pobūdis turėtų būti vertinamas empiriškai nustatytomis saugiomis prielaidomis, kai nėra bandymų apkrovomis duomenų.

Tempiami poliniai pamatai

(1)P Nustatant tempimo poslinkius turi būti laikomasi 6.4.2 nuostatų.

Pastaba  Reikia atsižvelgti į paties polio pailgėjimą.

(2)P Kai ribinio tinkamumo būvio sąlygos labai griežtos, turi būti atskirai patikrinti tempimo poslinkiai.

Skersinių apkrovų veikiami poliai

Bendrosios nuostatos

(1)P Polių, kuriuos veikia skersinės apkrovos, projektas turi atitikti projektavimo taisykles, pateiktas 4 ir 5 skirsniuose, žiūrint, kurios tinka. Skersinėmis apkrovomis veikiamų polių projektavimo taisyklės pateiktos toliau.

(2)P Įrodant, kad polis pakankamai saugiai atlaikys skaičiuotinę skersinę apkrovą, turi būti tenkinama nelygybė visais ribinio saugos būvio apkrovos variantų ir apkrovų derinių atvejais:

(3) Turi būti išnagrinėta viena iš šių irimo priežasčių:

trumpi poliai sukasi ir slenka kaip standus kūnas;

ilgi liauni poliai lenkiami lūžta ir kartu perstumia gruntą, esantį arti polio viršaus.

(4)P Nustatant skersine apkrova veikiamų polių laikomąją galią turi būti įvertinta grupės įtaka jai.

(5) Turėtų būti įvertinta, kad polių grupę veikianti skersinė apkrova atskiriems poliams gali sukelti gniuždymo, tempimo ir skersines jėgas.

Polių bandymas skersine apkrova

(1)P Polių bandymas skersine apkrova atliekamas, kaip nurodyta 5.2.

(2) Priešingai, nei aprašyta 5, bandant skersine apkrova paprastai nėra būtina pasiekti ribinę laikomąją galią. Poveikio didumas ir kryptis bandymo metu turi būti panašūs į projektinius.

(3)P Turi būti atsižvelgta į grunto skirtumus, ypač į kelis viršutinius metrus, kai parenkamas bandomų polių skaičius ir nustatoma skaičiuotinė laikomoji galia skersinei apkrovai remiantis bandymų apkrova duomenimis.

(4) Turi būti patikrinti įrašai apie bandomojo polio įrengimo darbus ir atsižvelgta į bet koks nuokrypius nuo normalių statybos sąlygų, įvertinant polio bandymų apkrova rezultatus. Nustatant polių grupės pagrindo skaičiuotinę laikomąją galią skersinei apkrovai remiantis atskiro polio bandymų rezultatais, reikia atsižvelgti į polių sąveiką ir jų įtvirtinimo būdą.

Polių atsparumas skersinei apkrovai remiantis grunto bandymų rezultatais ir polių stiprio rodikliais

(1)P Polio ar jų grupės atsparumas skersinei apkrovai turi būti skaičiuojamas imant atitinkamą poveikių, pagrindo reakcijos ir poslinkių įtakos derinį.

(2)P Skersinės apkrovos veikiamo polio analizė, kaip nurodyta 8, turi numatyti, kad polis grunte gali ir nulūžti.

(3) Skaičiuojant ilgo, liauno polio atsparumą skersinei apkrovai, galima remtis sijos, apkrautos viršuje ir įtvirtintos deformuojamoje aplinkoje, apibūdinamoje horizontaliu pagrindo reakcijos moduliu, teorija.

(4)P Nustatant pamato atsparumą skersinėms apkrovoms, turi būti atsižvelgta į polio ir statinio jungties pasisukimo laisvės laipsnį.

Polių skersiniai poslinkiai

(1)P Nustatant skersinius polinio pamato poslinkius reikia atsižvelgti į:

grunto standumą ir jo priklausomybę nuo deformacijų dydžio;

atskirų polių lenkiamąjį standumą;

polių įtvirtinimo statinyje pobūdį;

polių grupės įtaką;

besikeičiančios krypties ar ciklinės apkrovos įtaką.

(2) Bendroji polinio pamato poslinkių analizė turėtų būti pagrįsta laukiamais judėjimo kinematinės laisvės laipsniais.

Polių projektavimas

(1)P Turi būti patikrintas polių stipris, kaip nurodyta 2.4.6.4.

(2)P Poliai turi būti suprojektuoti taip, kad tiktų visoms situacijoms, kurios gali pasitaikyti. Jas sudaro:

aplinkos sąlygos, pvz., korozinė aplinka;

įrengimo aplinkybės, pvz., sudėtingos grunto sąlygos – status uolinių gruntų šlaitas, rieduliai;

kiti veiksniai, turintys įtakos kalamumui, tarp jų ir sandūrų kokybė;

iš anksto pagamintų polių pristatymo į aikštelę ir kalimo aplinkybės.

(3)P Projektuojant polius kaip statinio elementus turi būti atsižvelgta į tai polių rūšiai nurodytas statybos leidžiamąsisa nuokrypas, poveikių dedamąsias bei pamato darbą.

(4)P Kad nekluptų, turi būti patikrinti liauni poliai, einantys per vandenį ar storus silpnų gruntų sluoksnius.

(5) Paprastai polių klupimo sąlygų nebūtina tikrinti, kai kerpamasis drėgno grunto stipris didesnis kaip 10 kPa.

Statybos priežiūra

(1)P Polių planas turi būti pagrindu jų įrengimo darbams.

(2) Plane turėtų būti pateikti tokie projektiniai duomenys:

polių tipas;

kiekvieno polio padėtis ir jo polinkis, taip pat leistinosios nuokrypos;

polių skerspjūvis;

statybvietėje gaminamų polių armavimo duomenys;

polių ilgis;

polių numeriai;

reikiama polio laikomoji galia;

polio pado lygis arba reikalingas atsparumas įgilinant;

įrengimo tvarka;

žinomi kliuviniai;

bet kokios kitos kliūtys polių darbams atlikti.

(3)P Turi būti nurodyta, kad bus stebimas visų polių įrengimas ir kad juos įrengus, bus daromi įrašai.

(4) Įrašai apie kiekvieną polį turėtų būti tokie, kaip tai numato poliams skirti geotechninių darbų standartai   EN 1536:1999, EN 12063:1999; EN 12699:2000:

polio numeris;

įranga;

polio skerspjūvis ir ilgis;

įrengimo data ir laikas (pažymint ir įrengimo pertraukas);

statybvietėje gaminamiems poliams – betono mišinio sudėtis, jo sąnaudos ir betonavimo būdas;

bentonito skiedinio (jei jis naudojamas) svorio tankis, pH, Marsho klampa ir smulkių dalelių kiekis;

vientiso sraigtinio gręžimo ir injekciniams poliams betono ar skiedinio tūris ir betonavimo slėgis, vidinis ir išorinis skersmuo, grąžto menčių žingsnis ir įsriegis per apsisukimą;

spraustiniams poliams atsako matavimo duomenys, plakto svoris, kitimo aukštis, plakto energija, smūgių dažnis, smūgių skaičius bent jau paskutiniams 25 cm įkalti;

vibratorių perduodama energija (kai jie naudojami);

gręžimo variklio sukimo momentas (kai jie naudojami);

gręžtiniams poliams sluoksniai, aptikti gręžiant, ir dugno sąlygos, jei polio pado svarba yra lemiama;

kliuviniai, aptikti įrengiant polius;

padėties ir krypties nuokrypiai ir įrengtų polių lygiai.

Pastaba EN 14199:2003 Specialieji geotechniniai darbai. Mini poliai (rengiamas) .

(5) Įrašai turi būti laikomi ne mažiau kaip 5 metus nuo polių įrengimo. Įrašai apie jų įrengimo darbus turėtų būti surinkti ir susegti baigus darbus ir laikomi su kitais statybos dokumentais.

(6)P Jei stebint aikštelę ar peržiūrėjus įrašus kyla abejonių dėl polių įrengimo kokybės, reikia atlikti tyrimus siekiant išsiaiškinti sąlygas ir ar reikia taikyti korekcines priemones. Tai turi būti arba polių bandymas statine apkrova, arba vientisumo bandymas, įrengiant naują polį ar pakartotinai kalant polį, jei jis spraustinis. Kartu turi būti atlikti grunto bandymai polio aplinkoje.

(7)P Bandymai polio vientisumui nustatyti turi būti atliekami tiems poliams, kurių kokybė labai priklauso nuo mažiausių įrengimo proceso netikslumų, jei įrengimo procesas nėra tinkamai kontroliuojamas.

(8) Dinaminiai polio vientisumo mažoms deformacijoms bandymai gali būti atliekami visuminiam polių įvertinimui: ar jie neturi didelių pažeidimų, ar jų įrengimo metu labai nesumažėjo grunto stipris. Kiti defektai, tokie kaip nepakankama betono kokybė, apsauginio sluoksnio storis, negali būti aptikti dinaminiu bandymu, todėl vykdant polių darbų priežiūrą gali prireikti kitokių bandymų, tokių kaip ultragarsinis, vibracinis ar imčių gręžimas.