Scrigroup - Documente si articole

     

HomeDocumenteUploadResurseAlte limbi doc
BulgaraCeha slovacaCroataEnglezaEstonaFinlandezaFranceza
GermanaItalianaLetonaLituanianaMaghiaraOlandezaPoloneza
SarbaSlovenaSpaniolaSuedezaTurcaUcraineana

įstatymaiįvairiųApskaitosArchitektūraBiografijaBiologijaBotanikaChemija
EkologijaEkonomikaElektraFinansaiFizinisGeografijaIstorijaKarjeros
KompiuteriaiKultūraLiteratūraMatematikaMedicinaPolitikaPrekybaPsichologija
ReceptusSociologijaTechnikaTeisėTurizmasValdymasšvietimas

Sampylos, nusausinimas, pagrindo gerinimas ir armavimas

elektra



+ Font mai mare | - Font mai mic



DOCUMENTE SIMILARE

Sampylos, nusausinimas, pagrindo gerinimas ir armavimas

Bendrosios nuostatos

(1)P Šio skyriaus nuostatos turi būti taikomas ten, kur pagrindas įrengtas:

supilant natūraliuosius gruntus, skaldą, trupintus akmenis, tam tikras atliekas;



pašalinus vandenį;

pagerinus pagrindą;

armuojant pagrindą.

1 pastaba   Gruntas ar biri medžiaga inžineriniams tikslams taikomi šiais atvejais:

-užpilams po pamatais ir ištisinėmis plokštėmis;

-iškasoms ir atraminėms sienoms užpilti;

-sampyloms, įskaitant ir suplautas, kraštovaizdžio gūbriams ir supiltiems kauburiams;

-pylimams, mažoms užtvankoms ir infrastruktūros statiniams.

2 pastaba  Nusausinimas gali būti trumpalaikis ar nuolatinis.

3 pastaba  Pagrindas, kurio savybes numatoma pagerinti, gali būti grunto masyvas ar užpilas. Pagrindo stiprinimas gali būti laikinas ar nuolatinis.

(2)P Geotechninių darbų, kurie apima sampylų naudojimą, nusausinimą, pagrindo gerinimą ir armavimą, projektavimo tvarka turi būti tokia, kuri nurodyta nuo 6 iki 12 skyriuose.

Pagrindiniai reikalavimai

(1)P Sampyla ir pagerintas ar armuotas pagrindas, iš kurio pašalintas vanduo, turi atlaikyti poveikius, susijusius su jų paskirtimi ir aplinka.

(2)P Šiuos pagrindinius reikalavimus turi atitikti ir sampylos pagrindas.

Sampylos įrengimas

Bendrosios nuostatos

(1)P Projektuojant sampylas reikia atsižvelgti į tai, kad jų tinkamumas priklauso nuo:

gerų naudojamos medžiagos savybių;

atitinkamų inžinerinių jų savybių po sutankinimo.

(2) Projekte turi būti išspręsti užpilų transportavimo ir sampylų įrengimo klausimai.

Užpilų parinkimas

(1)P Kriterijai, apibrėžiantys medžiagos tinkamumą sampyloms, turi būti tokie, kad medžiaga būtų atitinkamo stiprio, standumo, patvarumo ir laidumo vandeniui ją sutankinus. Šie kriterijai turi atsižvelgti į sampylų paskirtį ir bet kuriai konstrukcijai, įrengtai ant jos, keliamus reikalavimus.

(2) Tinkamos užpilams medžiagos gali būti daugelis gamtinių birių medžiagų ir tam tikrų atliekų, tokių kaip kuro pelenai. Kai kurios dirbtinės medžiagos, tokios kaip lengvieji užpilai, taip pat gali būti naudojamos tam tikromis aplinkybėmis. Gali būti tinkamos ir kai kurios sankibios medžiagos, bet jas naudoti reikia atsargiai.

(3)P Apibūdinant sampylų medžiagą turi būti atsižvelgta į:

granuliometrinę sudėtį;

atsparumą trupėjimui;

tanklumą;

laidumą;

plastiškumą;

pagrindo, ant kurio įrengiama sampyla, stiprį;

organinės medžiagos kiekį;

cheminį agresyvumą;

taršumą;

tirpumą;

jautrumą tūrio pokyčiams (brinkieji moliai ir slūgios medžiagos);

jautrumą žemai temperatūrai ir šalčiui;

atsparumą dūlėjimui;

kasumą, transportabilumą ir klojumą;

galimybę cementuotis paklojus medžiagą (pvz, krosnių šlakas).

(4) Jeigu vietinės medžiagos natūraliu pavidalu netinkamos sampyloms, reikėtų atlikti vieną iš šių procedūrų:

nustatyti optimalų jų drėgnį;

maišyti su cementu, kalkėmis ar kitomis medžiagomis;

smulkinti, sijoti ar plauti;

apsaugoti atitinkamomis medžiagomis;

taikyti drenuojamuosius sluoksnius.

(5) Įšalę, brinkieji ar tirpieji gruntai paprastai neturėtų būti naudojami sampyloms.

(6)P Kai parinkta medžiaga būna potencialiai agresyvi ar užteršta chemikalais, reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių siekiant išvengti jų poveikio konstrukcijoms, komunikacijoms ar požeminio vandens užteršimo. Tokios medžiagos dideliais kiekiais turi būti naudojamos tik nuolatos stebimose vietose.

(7)P Abejojant užpilo tinkamumu, jis turi būti išbandomas. Bandymų tipas, skaičius ar dažnumas turi būti parenkami, atsižvelgiant į užpilo rūšį, nevienalytiškumą ir projekto reikalavimus.

(8) Esant pirmajai geotechninei kategorijai dažnai pakanka tik apžiūrėti užpilą.

(9)P Medžiagose, naudojamose sampyloms, kurių laikomajai galiai, nuosėdžiui ir stabilumui keliami dideli reikalavimai, neturi būti daug sniego, ledo ar durpių.

(10) Sampylose, kurių laikomajai galiai, nuosėdžiui ar stabilumui keliami reikalavimai neapibrėžti, gali būti nedidelis kiekis sniego, ledo ar durpių.

Sampylų klojimo ir tankinimo būdų parinkimas

(1)P Tankinimo kriterijai turi būti nustatomi kiekvienai sampylos zonai ar sluoksniui, atsižvelgiant į jo paskirtį ir eksploatacinius reikalavimus.

(2)P Sampylos klojimo ir tankinimo būdai turi būti parenkami taip, kad per visą statybos laiką būtų užtikrintas sampylos stabilumas, o natūralus pagrindas nebūtų žalojamas.

(3)P Sampylos tankinimo būdas turi būti parenkamas atsižvelgiant į tankinimo kriterijų ir nuo:

medžiagos kilmės ir pobūdžio;

klojimo būdo;

klojamos medžiagos drėgnio ir galimų jo pokyčių;

pradinio ir galutinio klojamo sluoksnio storio;

vietos klimatinių sąlygų;

sutankinimo vienodumo;

pagrindo, ant kurio įrengiama sampyla, pobūdžio.

(4) Norint rasti tinkamą tankinimo būdą, reikėtų lauko sąlygomis išbandyti numatytą medžiagą ir tankinimo įrangą. Tai leidžia nustatytą tankinimą (užpylimo metodas, tankinimo įranga, sluoksnio storis, važiavimų skaičius, atitinkama transportavimo technika, pilamo vandens kiekis) atlikti tiksliai laikantis nurodymų. Bandomasis tankinimas gali būti taikomas ir kontrolės kriterijams nustatyti.

(5) Jei klojant sampylą iš sankibių medžiagų galimi krituliai, formuojamo užpilo paviršiaus nuolydis turi būti toks, kad nutekėtų vanduo.

(6) Kai temperatūra nukrinta žemiau užšalimo ribos, užpilus prieš klojant gali tekti pašildyti ir apsaugoti sampynos paviršių nuo šalčio. Šių priemonių poreikis turi būti nuolatos įvertinamas atsižvelgiant į užpilo medžiagos kokybę ir reikiamo sutankinimo laipsnį.

(7)P Užpilas apie pamatus ir po grindų plokštėmis turi būti sutankintas taip, kad neįvyktų pavojingas suslūgimas.

(8) Užpilas turėtų būti klojamas ant nesuardyto ir nudrenuoto pagrindo paviršiaus. Jo susimaišymo su pagrindu turėtų būti išvengiama naudojant filtruojančiąją geotekstilę ar filtruojantįjį sluoksnį.

(9) Prieš klojant užpilus po vandeniu, visos aptiktos silpnos medžiagos turėtų būti nugrandytos ar kitaip pašalintos.

Užpilo tikrinimas

(1)P Sampynos turi būti tikrinamos apžiūrint jas ar išbandant, norint įsitikinti, ar medžiaga, drėgnis ir tankinimo būdai atitinka techninį aprašą.

(2) Kai kurių medžiagų deriniui ir sutankinimo būdams nereikia bandymų, jei tankinimo būdai buvo parinkti remiantis lauko bandymais ir palyginamąja patirtimi.

(3) Tankumas turėtų būti išbandytas vienu iš šių būdų:

nustatant sauso grunto tankį ir, jei to reikalaujama projekte, drėgnį;

nustatant savybes, tokias kaip atsparumas zondavimui ar standumas. Tai ne visada parodo, ar pakankamai sutankinti sankibūs gruntai.

(4) Mažiausi užpilų tankiai, pavyzdžiui, procentais nuo tankio pagal Proktorą, turi būti patikslinti ir patikrinti statybvietėje.

(5) Užpilų iš uolienų, turinčių daug stambiųjų dalelių, sutankinimas turėtų būti tikrinamas lauko metodais. Proktoro bandymas šioms medžiagoms netaikytinas.

(6) Tikrinimas statybvietėse (žr. EN 1997-2) gali būti atliekamas vienu iš šių būdų:

tikrinant sutankinimą remiantis lauko bandymais ar palyginamąja patirtimi;

tikrinant, ar dėl papildomo sutankinimo įrangos važiavimo nuosėdis yra lygus, ar mažesnis už numatytą;

bandant štampu;

seisminiu ar dinaminiu metodais.

(7)P Tais atvejais, kai pertankinimas nepageidaujamas, reikia nustatyti viršutinę sutankinimo ribą.

(8) Pertankinimas gali sukelti šiuos nepageidaujamus reiškinius:

slydimo paviršių susidarymą ir didelį grunto standumą šlaituose;

didelį slėgį į požemines ar atramines konstrukcijas;

minkštųjų uolienų, šlakų ir vulkaninių smėlių, naudojamų kaip lengvieji užpilai, sutrupinimą.

Nusausinimas

(1)P Bet koks pagrindo nusausinimas ar vandens slėgio mažinimas turi remtis geotechninių ar hidrogeologinių tyrinėjimų rezultatais.

(2) Vanduo iš pagrindo šalinamas savitakiu drenažu, išsiurbiant jį iš surenkamųjų šulinių, kasinių, gręžinių ar šalinamas elektroosmosu. Taikoma schema priklausys nuo:

esamų pagrindo ir požeminio vandens sąlygų;

projekto ypatybių, pvz. nuo iškasos gylio ir šalinamo vandens kiekio.

(3) Nusausinimo schemos dalį gali sudaryti išdėstyta tam tikru atstumu nuo iškasos esančių papildomų šulinių sistema.

(4) Pasirenkant nusausinimo schemą turėtų būti laikomasi šių sąlygų:

žeminant požeminio vandens lygį neturi būti išjudinti iškasos kraštai, be to, reikia apsaugoti iškasos dugną nuo iškilojimo ar suardymo, pavyzdžiui, dėl per didelio vandens slėgio, kuris susidaro po mažiau laidžiu vandeniui grunto sluoksniu;

taikant pasirinktą schemą neturėtų būti per didelių nuosėdžių ar suardomi gretimi statiniai;

vanduo, besisunkiantis iš iškasos šono ar apačios, neturėtų plauti pagrindo;

kai sampylos medžiaga yra nevienodos granuliometrinės sudėties ir blogai filtruoja, apie surenkamuosius šulinius reikėtų įrengti filtrų sistemą, kad su siurbiamu iš šulinio vandeniu nebūtų šalinamas gruntas;

iš iškasų šalinamas vanduo turėtų būti nuleidžiamas pakankamai toli nuo iškasų;

nusausinimo schema turi būti sudaryta taip, kad būtų palaikomas projekte numatytas vandens lygis ir porinio vandens slėgis;

reikėtų turėti atsarginę vandens siurbimo įrangą, kurią naudojant avarijos atveju būtų galima tęsti darbus;

vandeniui pakilus iki buvusio lygio, reikėtų stengtis išvengti jautrios struktūros gruntų (pvz., purių smėlių) suirimo;

į iškasas neturėtų pritekėti užteršto vandens;

taikant pasirinktą schemą iš geriamojo vandens baseino neturėtų būti išsiurbta per daug vandens.

(5)P Nusausinimo efektyvumas turi būti tikrinamas stebint požeminio vandens lygį, porinio vandens slėgį ir pagrindo poslinkius. Duomenys turi būti dažnai peržiūrimi ir interpretuojami, siekiant nustatyti nusausinimo poveikį pagrindui ir gretimų statinių būviui.

(6)P Jeigu išsiurbimas ilgai užtrunka, reikia patikrinti, ar požeminiame vandenyje nėra ištirpusių druskų ir dujų, kurios gali būti šulinio filtrų korozijos bei užteršimo nuosėdomis priežastimi.

(7)P Ilgalaikio vandens nuleidimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad vėliau ji nebūtų bakteriologiškai ar kitaip užteršta.

Pagrindo gerinimas ir armavimas

(1)P Prieš pasirenkant pagrindo gerinimo ir armavimo būdą ir prieš pradedant darbus, turi būti atlikti grunto geotechniniai tyrimai.

(2)P Kiekvienu konkrečiu atveju pagrindo gerinimo projektas turi būti sudaromas, atsižvelgiant į:

pagrindo ar užpilo storį ir savybes;

vandens slėgį įvairiuose sluoksniuose;

statinio, kuris remiasi į pagrindą, pobūdį, dydį ir padėtį;

tai, kad būtų išvengta pavojaus gretimiems statiniams ar jų inžineriniams tinklams;

tai, ar pagrindas stiprintas laikinai, ar jis nuolatinis;

numatomas pagrindo deformacijas dėl grunto stiprinimo būdo ir statybos eiliškumo;

paveikius aplinkai, įskaitant užterštumą toksinėmis medžiagomis ar vandens lygio pokyčius;

ilgalaikį medžiagų nusidėvėjimą.

(3)P Pagrindo stiprinimo efektyvumas turi būti tikrinamas, nustatant atitinkamų grunto savybių pokyčius.



Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare



DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comentarii


Vizualizari: 844
Importanta: rank

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved