CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Seklieji pamatai

elektra

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Seklieji pamatai

Bendrosios nuostatos

(1)P io skyriaus nuostatos taikytinos sekliesiems pamatams, įskaitant atskiruosius, juostinius pamatus bei itisines ploktes.

(2) Kai kurias nuostatas galima taikyti giliesiems pamatams, tokiems kaip kesoniniai.

Ribiniai būviai

(1)P Reikia įvertinti iuos ribinius būvius ir sudaryti atitinkamą jų sąraą:

visuminio stabilumo praradimo;

suirimo dėl laikomosios galios netekimo, pradūrimo, ispaudimo;

suirimo slystant;

bendro pagrindo ir statinio suirimo;

konstrukcijos suirimo dėl pamato poslinkio;

per didelių nuosėd˛ių;

per didelio pakilimo dėl brinkimo, alčio ar kitų prie˛asčių;

neleistinos vibracijos.

Poveikiai ir skaičiuotinės situacijos

(1)P Skaičiuotinės situacijos turi būti parenkamos pagal 2.2.

(2) Pasirenkant ribinius būvius skaičiavimams, reikia atsi˛velgti į poveikius, pateiktus 2.4.2(4).

(3) Jei konstrukcija standi, turėtų būti analizuojama sąveika tarp jos ir pagrindo poveikių pasiskirstymui nustatyti.

Ką reikia įvertinti projektuojant ir statant

(1)P Pasirenkant sekliojo pamato gylį turi būti įvertinta:

ar pasiektas laikantysis sluoksnis;

gylis, vir kurio molio gruntų susitraukimas ir brinkimas dėl sezoninių oro permainų ar med˛ių ir krūmų gali sukelti atitinkamus poslinkius;

įalo gylis;

po˛eminio vandens lygis ir problemos, kurios gali rastis, jei reikia kasti giliau io lygio;

galimi pagrindo poslinkiai ir laikančiojo sluoksnio stiprio suma˛ėjimas dėl vandens tekėjimo, klimatinių ar statybos poveikių;

ikasų poveikiai gretimiems pamatams ir statiniams;

numatomi kasinėjimai in˛ineriniams tinklams;

i statinių sklindanti iluma ar altis;

paplovimo galimybė;

drėgnio pokyčiai dėl sausros ir lietaus periodų padarinių kaitaus tūrio gruntams sausringose zonose;

ar yra tirpių med˛iagų, pvz., klinčių, gipso, druskų.

(2) altis nepakenks, jei:

gruntas nejautrus alčiui;

pamato padas yra ˛emiau įalo;

nuo įalo jį apsaugo termoizoliacija.

(3) Statinio pamatų apsaugai nuo alčio galėtų būti taikomos EN ISO 13793 nurodytos priemonės.

(4)P Be funkcinių reikalavimų atitikimo, projektinis pamato plotis turi būti tinkamas ir praktiniu at˛vilgiu, t. y. ekonominiu po˛iūriu, ilaikytos leistinosios ikasų nuokrypos, pakankama darbinė erdvė, tinkami sienų bei kolonų, kurios remiasi į pamatus, duomenys.

(5)P Sekliesiems pamatams projektuoti turi būti taikomas vienas i ių metodų:

tiesioginis metodas, kai kiekvienas ribinis būvis yra analizuojamas atskirai. Kai tikrinamas ribinis saugos būvis, skaičiavimo modelis turi būti kiek įmanoma artimas irimo mechanizmui, kurio tikimasi. Tikrinant ribinį tinkamumo būvį turi būti skaičiuojami nuosėd˛iai;

netiesioginis metodas, kai remiamasi palyginamąja patirtimi ir lauko ar laboratorinių matavimų ar stebėjimų duomenimis; jis parenkamas taip, kad esant ribinio tinkamumo būvio apkrovoms nebūtų per˛engti visi galimi ribiniai būviai;

tradicinis metodas, kai remiamasi leistinuoju pagrindo stipriu (˛r. 2.5).

(6) 5 ir 6 pateikti skaičiavimo modeliai galėtų būti taikomi projektuojant sekliuosius pamatus gruntuose pagal ribinius saugos ir tinkamumo būvius. Leistinasis slėgis projektuojant sekliuosius pamatus ant uolos turėtų būti nustatomas pagal 7.

Projektavimas pagal ribinį saugos būvį

Visuminis stabilumas

(1)P Visuminis stabilumas esant pamatams ar be jų turi būti tikrinamas iais atvejais:

prie ir ant natūraliųjų ar dirbtinių laitų;

prie ikasų ar atraminių sienų;

prie upių, kanalų, e˛erų ir jūros krantų;

prie po˛eminių kasinių ir statinių.

(2)P Tokiais atvejais visuminis stabilumas turi būti įrodytas remiantis principais, apraytais 11 skyriuje, t. y. kad grunto masyvo, kuriame yra pamatas, stabilumo netekimas yra neįtikėtinas.

Laikomoji galia

Bendrosios nuostatos

(1)P Visiems ribiniams saugos būviams turi būti įvykdyta i sąlyga:

(2)P turi būti skaičiuojama, kaip nurodyta 2.4.

(3)P Į turi įeiti pamato svoris, bet kokio u˛pilo svoris ir visi grunto slėgiai – tiek palankūs, tiek ir nepalankūs. Vandens slėgis turi būti imamas kaip poveikis, atsiradęs ne dėl pamato apkrovos.

Analizinis metodas

(1) Turėtų būti taikomas visuotinai pripa˛intas analizinis metodas.

Pastaba Pagrindo laikomajai galiai skaičiuoti galima taikyti analizinį metodą, pateiktą D priedo pavyzdyje.

(2)P Reikia įvertinti trumpalaikes ar ilgalaikes vertes, ypač smulkiagrūd˛iuose gruntuose.

(3)P Kai grunto ar uolienų masyvas ˛emiau pamato sudaro tam tikrą apibrė˛tą struktūrų sanklodą ar yra nevientisas, tariamas suirimo mechanizmas, parinktas kerpamasis stipris ir deformacijų rodikliai imami, atsi˛velgiant į pagrindo struktūros rodiklius.

(4)P Skaičiuojant pamato projektinę laikomąją galią ant sluoksniuoto pagrindo, kurio sluoksnių savybės labai skirtingos, pagrindo rodiklių skaičiuotinės vertės turi būti nustatytos kiekvienam sluoksniui.

(5) Kai stiprūs dariniai slūgso po silpnais, laikomąją galią galima apskaičiuoti pagal silpno grunto kerpamojo stiprio rodiklius. Esant atvirktinei situacijai, reikia patikrinti pradūrimą.

(6) Skaičiuotinėms situacijoms, apraytoms 5.2.2(3)P, 5.2.2(4)P ir 5.2.2(5), analiziniai metodai da˛nai netaikytini. Siekiant nustatyti nepalankiausią suirimo mechanizmą taikomos skaitinės metodikos.

(7) Gali būti taikomi visuminio stabilumo skaičiavimo būdai, aprayti 11 skyriuje.

Pusiau empirinis metodas

(1) Turėtų būti taikomas visuotinai pripa˛intas pusiau empirinis metodas.

Pastaba Rekomenduojamo pusiau empirinio metodo laikomajai galiai nustatyti, remiantis bandymo presiometru rezultatais, pavyzdys pateiktas E priede.

Norminamasis metodas

(1) Turėtų būti taikomas visuotinai pripa˛intas norminamasis metodas, paremtas leistinąja priskiriamąja galia.

Pastaba Sekliojo pamato ant uolinio grunto priskiriamosios laikomosios galios nustatymo pavyzdys pateiktas G priede. Taikant į metodą projektas turi būti paremtas palyginamąja patirtimi.

Pasiprieinimas slysmui

(1)P Kai apkrova nestatmena pamato padui, reikia patikrinti, ar pamatas nenuslys.

(2)P Turi būti įvykdyta i sąlyga:

(3)P Į turi būti įtrauktos ir bet kurių aktyviųjų grunto slėgio jėgų, veikiančių pamatą, skaičiuotinės vertės.

(4)P turi būti apskaičiuojama, kaip nurodyta 2.4.

ir vertės turėtų būti susietos su laukiamu poslinkiu esant ribinio būvio apkrovoms. Turėtų būti įvertinta liktinė pagrindo laikomoji galia, esant dideliems poslinkiams. Parinktoji vertė turi atspindėti numatytą statinio am˛ių.

(6)P Vertinant pamatų laikymą pagrinduose su sezoniniais molio gruntų judėjimais, turi būti įvertinta galimybė, kad molis gali atsiknoti nuo vertikalių pamato ploktumų.

(7)P Turi būti įvertinta galimybė, kad apie pamatą gali būti paalintas gruntas dėl erozijos ar ˛monių veiklos.

(8)P Pagrindo drenuotomis sąlygomis atsparumo poveikiui skaičiuotinė vertė turi būti apskaičiuojama naudojant skaičiuotines grunto savybių vertes arba pagrindo laikomąją galią dalijant i dalinio koeficiento:

(3 a)

(3 b)

Pastaba Jei projektuojant poveikių efektų vertėms naudojami daliniai koeficientai, tai jų vertės (3 b) lygtyje yra ir .

(9)P Nustatant turi būti įsitikinta, ar ir nėra tarpusavyje susieti.

(10) Tiesiai ant grunto betonuojamų pamatų trinties kampo skaičiuotinė vertė gali būti imama lygi to grunto kritinio būvio efektyviojo vidinės trinties kampo skaičiuotinei vertei , o paklotų surenkamųjų pamatų – lygi 2/3 . Efektyvioji sankiba neturi būti įvertinta.

(11)P Pagrindo nedrenuotomis sąlygomis atsparumo skaičiuotinė vertė turi būti apskaičiuojama naudojant skaičiuotines grunto savybių vertes arba pagrindo laikomąją galią dalijant i dalinio koeficiento:

(4 a)

(4 b)

(12)P Jeigu vanduo ar oras gali patekti tarp pamato pado ir nedrenuoto molio pagrindo, reikia patikrinti sąlygą:

(13) (5) reikalavimų galima nepaisyti tik tuomet, kai plyys tarp pamato ir grunto negali atsirasti dėl nuolatinio siurbimo tose vietose, kur nėra teigiamo slėgio.

Apkrovos su dideliu ekscentricitetu

(1)P Ypatingo atsargumo priemonių reikia imtis tuomet, kai apkrovos ekscentricitetas virija 1/3 stačiakampio pamato pločio arba 0,6 apvalaus pamato spindulio.

Atsargumo priemonės:

rūpestingai parenkamos poveikių skaičiuotinės vertės pagal 2.4.2;

pamato briaunos padėtis projektuojama taip, kad būtų atsi˛velgta į galimas led˛iamąsias nuokrypas klojant pamatą.

(2) Jei nesiimama kokių nors priemonių statybos metu, leid˛iamąja nuokrypa reikia laikyti 0,10 m.

Suirimas dėl pamato slinkimo

(1)P Reikia įsitikinti, kad nustatyti pamatų vertikaliųjų ir horizontaliųjų poslinkių skirtumai nesukels ribinio saugos būvio statinyje.

(2) Numatomas leid˛iamasis slėgis turi būti imamas toks (˛r. 2.5), kad dėl jo atsiradę poslinkiai nesukeltų ribinio saugos būvio statinyje.

(3)P Reikia nustatyti galimus skirtingus pakilimus brinkstančiuose pagrinduose, o pamatus ir statinį suprojektuoti taip, kad juos atlaikytų.

Projektavimas pagal ribinį tinkamumo būvį

Bendrosios nuostatos

(1)P Reikia įvertinti poslinkius, atsiradusius dėl visų 2.4.2(4) ivardytų poveikių pamatams.

(2)P Nustatant pamatų poslinkių dydį, reikia remtis palyginamąja patirtimi, kaip nurodyta 1.5.2.2. Jei reikia, poslinkiai turi būti apskaičiuoti.

(3)P Nuosėd˛iai visada turi būti skaičiuojami, kai pagrindą sudaro silpni moliai.

(4) Antrosios ir trečiosios geotechninės kategorijos statinių sekliesiems pamatams kietuose ir kietai plastikuose moliuose paprastai reikėtų apskaičiuoti nuosėd˛ius. Metodai, kurie gali būti taikomi apkrautų pamatų nuosėd˛iams skaičiuoti, pateikti 2.

(5)P Skaičiuotinės ribinio tinkamumo būvio apkrovos turi būti naudojamos tada, kai apskaičiuoti nuosėd˛iai lyginami su leistinais tinkamumo kriterijais.

(6) Nuosėd˛ių skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais, nes skaičiavimais jie gaunami tik apytiksliai.

(7)P Pamato poslinkiai vertinami tiek visuminiu pamato poslinkio at˛vilgiu, tiek pamato dalių poslinkių skirtingumu.

(8)P Reikia atsi˛velgti į gretimų pamatų ir u˛pilų įtaką, kai skaičiuojamas įtempių padidėjimas pagrinde ir jų įtaka pagrindo suspaud˛iamumui.

(9)P Reikia nustatyti galimas pamato santykinių posūkių ribas ir jas palyginti su atitinkamomis ribinėmis poslinkių vertėmis, aptartomis 2.4.9.

Nuosėdis

(1)P Turi būti skaičiuojami tiek staigieji nuosėd˛iai, tiek ir nuosėd˛iai, atsirandantys laikui bėgant.

(2) I dalies ir visikai vandens įsotintuose gruntuose reikia įvertinti 3 komponentus:

: staigųjį nuosėdį; atsiradusį visikai vandens įsotintuose gruntuose dėl lyties deformacijų, esant pastoviam tūriui, ir i dalies vandens įsotintuose gruntuose dėl lyties deformacijų ir tūrio suma˛ėjimo;

: nuosėd˛ius, atsiradusius dėl konsolidacijos;

: nuosėd˛ius, atsiradusius dėl valknumo.

(3) Turėtų būti taikomas visuotinai pripa˛intas nuosėd˛ių vertinimo metodas.

Pastaba Nuosėd˛iams ir įvertinti gali būti taikomi metodai, pateikti F priede.

(4) Specialus vertinimas turėtų būti atliktas organinės kilmės gruntams ir silpniems moliams, kuriuose nuosėd˛iai dėl valknumo gali u˛sitęsti neribotą laiką.

(5) Kai skaičiuojami nuosėd˛iai, suspaud˛iamo sluoksnio storis turėtų priklausyti nuo pamato dyd˛io ir formos, grunto standumo pokyčių nuo gylio ir atstumų tarp pamatų.

(6) is gylis imamas toks, kuriame efektyvieji vertikalieji įtempiai nuo pamato apkrovos sudaro 20 efektyviųjų įtempių nuo grunto nuosavojo svorio.

(7) Daugeliu atvejų is gylis gali būti apytikriai nustatytas, imant nuo 1 iki 2 pamato pločių, tačiau jis gali būti suma˛intas lengvai apkrautiems, platiems itisiniams pamatams.

Pastaba To negalima taikyti labai silpniems gruntams.

(8)P Turi būti nustatyti visi papildomi nuosėd˛iai, atsirandantys dėl grunto savaiminio sutankėjimo.

(9) Reikėtų atsi˛velgti į:

galimus poveikius dėl savojo svorio, apsėmimo ir vibracijų tankinant u˛pilus ir slūgius gruntus;

įtempių pokyčius trapiuose smėliuose.

(10)P Turi būti taikomi atitinkamai tiek tiesiniai, tiek netiesiniai pagrindo standumo modeliai.

(11)P Norint įsitikinti, jog minėti poslinkiai atitinka ribinį tinkamumo būvį pagal apkrovų pasiskirstymą bei galimą pagrindo nevienodumą, turi būti nustatyti nuosėd˛ių skirtumai ir santykiniai pasisukimai.

(12) Neįvertinus statinio standumo, apskaičiuoti nuosėd˛ių skirtumai duoda nepamatuotai dideles vertes. Ma˛esnėms netolygiųjų nuosėd˛ių vertėms pagrįsti gali būti taikoma pagrindo ir statinio sąveikos analizė.

(13) Dėl pagrindo nevienodumo galima nuosėd˛ių skirtumų leistinoji nuokrypa, nebent to neleid˛ia statinio standumas.

(14) Sekliesiems pamatams ant natūraliojo pagrindo reikėtų atsi˛velgti, kad atsiranda nuosėd˛ių skirtumai, nors prognozuojamas tolygusis nuosėdis.

(15) Ekscentrikai apkrautų pamatų posvyris turėtų būti nustatomas imant tiesinį atraminio slėgio pasiskirstymą pade, tuomet skaičiuojamas kampinių pamato takų nuosėdis, imant vertikalų įtempių pasiskirstymą pagrinde po kiekvienu kampu ir taikant nuosėd˛ių aukčiau apraytus skaičiavimo metodus.

(16) Įprastiniams statiniams ant molio grunto turėtų būti skaičiuojamas santykis tarp pagrindo laikomosios galios, nustatytos pagal nedrenuoto grunto kerpamojo stiprio rodiklius, ir ribinio tinkamumo būvio apkrovos 2.4.8(4). Jei santykis ma˛esnis u˛ 3, nuosėd˛iai visada skaičiuojami. Jei santykis ma˛esnis u˛ 2, skaičiuojant turėtų būti atsi˛velgiama į netiesinio pagrindo standumo poveikį.

Ikėlimas

(1)P Turi būti iskiriamos ios ikėlimo prie˛astys:

efektyviųjų įtempių suma˛ėjimas;

vandens įsotinto grunto tūrio padidėjimas;

vandens įsotinto grunto, esant pastoviam jo tūriui, pakilimas dėl gretimų statinių nuosėd˛ių.

(2)P Ikėlimo skaičiavimai turi apimti staigųjį ikėlimą ir ikėlimą po tam tikro laiko.

Vibracijų vertinimas

(1)P Vibracijų ar vibracinių apkrovų veikiamų statinių pamatai turi būti projektuojami taip, kad vibracijos nesukeltų didelių nuosėd˛ių.

(2) Reikia imtis atsargumo priemonių, kad nesusidarytų rezonansas tarp apkrovos pulsavimo da˛nio ir sistemos „pamatas – pagrindas“ kritinio da˛nio, ir garantuoti, kad pagrindas nepraskys.

(3)P ˇemės drebėjimo sukeltos vibracijos turi būti nagrinėjamos EN 1998.

Pamatai ant uolų; papildomieji projektavimo reikalavimai

(1)P Projektuojant sekliuosius pamatus ant uolų reikia atsi˛velgti į:

uolų masyvo deformatyvumą ir stiprį bei leistinuosius statinio nuosėd˛ius;

bet kokius silpnus sluoksnius, pavyzd˛iui, su tirpimo po˛ymiais ar sprūd˛iais po pamatais;

skirumo plyius, trūkius ir jų ypatumus (pvz., u˛pildymą, tolygumą, plotį, tarpus);

uolos dūlėjimą, irimą ir skeldėjimą;

natūralios uolos suardymą dėl statybos, pavyzd˛iui, dėl po˛eminių darbų ar laitų kasimo netoli pamatų.

(2) Paprastai seklieji pamatai ant uolos gali būti projektuojami taikant priskiriamąjį slėgį.
Nesuardytoms magminėms uolienoms, gneisams, klintims ir smiltainiams į slėgį gali riboti betoninio pamato gniu˛domasis stipris.

Pastaba Rekomenduotinas metodas laikomajai galiai sekliesiems pamatams ant uolų nustatyti pateiktas G priede.

(3) Pamatų nuosėdį galima nustatyti remiantis palyginamąja patirtimi, atsi˛velgiant į uolos masyvo sudėtį.

Sekliųjų pamatų projektavimas

(1)P Sekliojo pamato stipris turi būti tikrinamas taikant 2.4.4 reikalavimus.

(2) Po stand˛iu pamatu gali būti imamas tiesinis slėgio pasiskirstymas. Kad projektavimas būtų ekonomikesnis, gali būti taikoma detalesnė grunto ir statinio sąveikos analizė.

(3) Slėgio pasiskirstymas po liaunuoju pamatu gali būti nustatytas modeliuojant pamatą kaip siją ar ploktę ant deformuojamo puserdvio ar tam tikro standumo ir stiprumo spyruoklių.

(4)P Juostinių ir plokčiųjų pamatų tinkamumas turi būti patikrinamas imant ribinio tinkamumo būvio apkrovas ir slėgio pasiskirstymą atsi˛velgiant į pamato ir pagrindo deformacijas.

(5) Esant skaičiuotinei situacijai, kai juostinį ar plokčiąjį pamatą veikia sutelktosios apkrovos, vidinės jėgos ir lenkimo momentai pamate gali būti nustatyti taikant tiesikai tampraus pagrindo reakcijos modulį. Pagrindo reakcijos modulis gali būti nustatytas pagal nuosėd˛ius su atitinkamu slėgio pasiskirstymu. Modulis turėtų būti priderintas taip, kad apskaičiuotas slėgis nevirytų verčių, kurios būdingos tiesinei pagrindo elgsenai.

(6) Bendrieji ir santykiniai statinio nuosėd˛iai turėtų būti skaičiuojami pagal 2. Tam pagrindo reakcijos modulis da˛nai netinka. Kai pagrindo ir statinio sąveika yra dominuojanti, gali būti taikomi daug tikslesni metodai, tokie kaip skaičiavimai baigtiniais elementais.

Pagrindo paruoimas

(1)P Pagrindą reikia labai rūpestingai paruoti. aknys, kliuviniai ir silpno grunto intarpai turi būti paalinti nesuardant pagrindo. Atsiradusias kiaurymes reikia u˛pildyti gruntu (ar kita med˛iaga) atkuriant nesuardyto pagrindo standumą.

(2) Jautriuose ardymui gruntuose, tokiuose kaip moliai, sekliųjų pamatų kasimo tvarka turėtų būti parenkama taip, kad ma˛iau būtų suardytas gruntas. Paprastai reikėtų kasti horizontaliais sluoksneliais. Tais atvejais, kai reikia kontroliuoti ikėlimą, turėtų būti kasama kaitaliojant tranėjas, o prie kasant kitą tranėją anksčiau ikastoje betonuojama.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1220
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Seklieji-pamatai15784.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Seklieji-pamatai15784.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/255/Seklieji-pamatai15784.php">Seklieji pamatai</a>

Seklieji pamatai

elektra

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: