CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Tikėtina, kad tai ateityje populiariausias skaitmeninės TV iūrėjimo būdas. Informacijos apie skaitmeninź anteminź TV daug, čia susistemintai pateikta svarbiausia.
Lietuvoje nutarta vis¹ skaitmeninź
anteminź TV vystyti DVB-T standartu (naudojant H.264/MPEG-4 AVC vaizdo
glaudinimo metod¹). Siųstuvai paleido skaitmeninius anteminės TV
signalus
Du skaitmeninės anteminės TV tinklus kuria AB Lietuvos radijo ir televizijos centras. Taip pat du tinklus stato Teo LT, AB. Pagal pasirayt¹ leidim¹ tarp LR Ryių reguliavimo tarnybos ir Teo LT, AB, pastarasis privalės subsidijuoti TV priedėlių (angl. set-top box) įsigijim¹ gyventojams. Tam turės būti skiriama 3,35 mln. lt 2006-aisiais metais, 2,00 mln. lt 2007-aisiais metais, 1,00 mln. lt 2008-aisiais metais, 0,60 mln. lt 2009-aisiais metais ir 0,33 mln. lt 2010-aisias metais.
Artimiausiu metu kiekvienu H.264 glaudinimu transliuojamu kanalu bus pateikta po 10 TV programų. Taigi, atsiras galimybė eteriu iūrėti 40 auktos kokybės TV programų, i kurių dalis bus su stereo garsu ir su galimybe pasirinkti kalbos takelį i keleto variantų.
TV programos, kurios yra transliuojamos skaitmeninės anteminės TV tinklais Lietuvoje
Pirmuoju tinklu TV programos transliuojamos nemokamai, reikia
turėti reikiam¹ įrang¹. Antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju
tinklais transliuojamos mokamos TV programos, paslaugas tiekia UAB
'Nacionalinė skaitmeninė TV' (paslauga kainuoja
Plačiau apie H.264/MPEG-4 AVC
Lietuvoje skaitmeninės anteminės TV video srautas koduojamas H.264/MPEG-4 AVC standartu. Tai reikia, kad pasirinktas labai iuolaikikas kodavimo metodas ir naudojamas naujausias i prieinamų komerciniam naudojimui.
Ar is glaudinimo metodas įsitvirtins
pasaulyje, parodys laikas (is sakinys raytas
MPEG-4 (angl. Moving Picture Expert Group
Televizijos ekspertų grupė) naudojamas ukoduoti ir ikoduoti video
informacij¹. MPEG-4 sukurtas
H.264/MPEG-4 AVC (arba mokslikai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC), būdamas giminingu MPEG grupės ir kitiems panaiems standartams, turi savyje daug naudingų dalykų. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (angl. Advanced Video Codec paangus video suspaudimas), kurio pagalba į 8 MHz ruo¹ galima sutalpinti iki 10 TV programų su stereo garsu.
Analoginės televizijos atveju reikia 8 MHz juostos vienam kanalui transliuoti. Taigi, privalumai akivaizdūs, - įranga, nors ir kainuojanti brangiau nei įprastinė, tačiau leidia iūrėti daugiau TV programų. Lietuvoje kuriamais keturiais respublikiniais skaitmeninės TV tinklais leis TV iūrovui kambarine arba lauko antena matyti iki 40 TV programų!
Paveikslas. Standartų vystymasis 1985 2004 metai
Lietuvoje naudojamas H.264 standartas yra pirmasis, pripaintas ISO/IEC ir ITU-T (angl. International Organization for Standardization Tarptautinė standartizacijos organizacija/ International Electrotechnical Commission Tarptautinė elektrotechnikos komisija ir angl. International Telecommunication Union Telecommunication Tarptautinė telekomunikacijų unija Telekomunikacijos). is standartas vis plačiau naudojamas video kompresijai ir perdavimui. Manoma, kad artimiausiu metu is standartas įsigalės pasaulyje. Tikėtina, Lietuva bus viena i daugelio valstybių, naudojančių minėt¹ standart¹.
Paveikslas. Kanalo pralaidumas, kurio reikia vienai TV programai atitinkamais standartais transliuoti.
Sparčiai populiarėjanti skaitmeninė kabelinė televizija i esmės keičia TV iūrėjimo įpročius. Kabelinei televizijai ir taip būdinga auktos kokybės transliacija, todėl turintiems skaitmeninź TV vaizdo kokybė labai enkliai nepagerėja. Tačiau papildomos paslaugos ir papildomos TV programos pritraukia iūrov¹.
iūrovas gali pasirinkti kalb¹, titrus, klausyti įra¹ stereo arba erdviniu garsu, skaityti talpų ir greit¹ teletekst¹, naudotis elektroniniu programų gidu. Taip pat TV iūrovui siūlomas enkliai didesnis TV programų skaičius. Dėl kanalų trūkumo analoginiame ruoe kabelinės televizijos jau buvo priverstos riboti TV programų skaičių. ios patrauklios naujovės pratina TV iūrov¹.
Be to, kitaip nei skaitmeninės anteminės TV atveju, skaitmeniniai kabeliniai tinklai talpūs.
Skaitmeninė palydovinė televizija buvo pirmoji ir yra kol kas labiausiai paplitusi skaitmeninės televizijos atmaina Lietuvoje. iuo metu populiariausi Lietuvoje Astra, Eutelsat ir Sirius grupės palydovai. Vis dar dalis TV programų transliuojama analoginiu reimu. Pastebima, kad skaitmeniniu formatu transliuojamų TV programų skaičius sparčiai didėja, tuo tarpu analoginių maėja.
Visika naujiena Lietuvoje skaitmeninė televizija per IP tinklus (internetinė televizija). Skaitmeninės TV paslaugos teikiamos per telekomunikacines (interneto ir/arba balso telefonijos) linijas. iuo metu Lietuvoje galima iūrėti dviejų porūių internetinź televizij¹:
Paveikslas. Skaitmeninės televizijos per IP sujungimo schema. altinis: Teo LT, AB paslauga Gala TV.
Skaitmeninė MDTV (MMDS) televizija mikrobangomis
pradėta transliuoti
Ivada: Skaitmenine televizija sparčiai plinta Lietuvoje. Skaitmenine televizija turi kelet¹ rūių. Sparčiai populiarėjanti skaitmeninė kabelinė televizija i esmės keičia TV iūrėjimo įpročius. TV iūrovui siūlomas puikios kokybės vaizdas ir stereo arba erdvinis garsas. Atsiranda tiesioginis ryys su TV studija. Be to, skaitmeninės TV standartai įgalina transliuoti ir radijo programas
Informacija i : https://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenine_tv_lietuvoje/antzemine_dvb_t.html
https://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenine_tv_lietuvoje/kabeline_dvb_c.html
https://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenine_tv_lietuvoje/palydovine_dvb_s.html
https://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenine_tv_lietuvoje/per_ip_tinklus_iptv.html
https://www.skaitmenine.lt/lt/skaitmenine_tv_lietuvoje/mikrobangine_dvb_c.html
https://www.skaitmenine.lt/lt/apie_skaitmenine_tv/privalumai.html
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1001
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved