CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

MOKESČIAI IR JŲ RŪYS

finansai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

MOKESČIAI IR JŲ RŪYS

Temos tikslai:

Suvokti mokesčių reikmź ir funkcijas rinkos ekonomikoje;

Inagrinėti ir įvertinti apmokestinimo principus;

Inagrinėti LR mokesčių sistem¹ ir pritaikyti transporto veiklai.

20.1. APMOKESTINIMO PRINCIPAI

Visi mokesčiai ir jų nustatymo metodai bei principai sudaro alies mokesčių sistem¹. Kiekvien¹ mokestį įveda tik aukčiausioji alies vald˛ia; Lietuvoje – Seimas. Lietuvos mokesčių sistema i esmės atitinka Vakarų Europos mokesčių sistemas, o iuo metu, Lietuvai ruoiantis stoti į Europos S¹jung¹, ji aktyviai derinama prie Europos S¹jungos reikalavimų.

Sutinkamai su mokesčių sistemos koncepcija, kuri patvirtinta LR Vyriausybės (2001 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 43) ir atitinka euroderybinź pozicij¹ 'Mokesčiai' (10 derybinis skyrius), mokesčių sistema turi atitikti tokius principus:

teisingumo;
lygybės ir neutralumo:
aikumo;
vieumo;
administravimo veiksmingumo.

Teisingumas. Mokesčių sistema turi u˛tikrinti teising¹, proporcing¹ mokesčių paskirstym¹. Teisingas apmokestinimas garantuojamas tada, kai kiekvienas subjektas sumoka valstybei proporcing¹ dalį savo pajamų. Valstybės pajamų sistema turi u˛tikrinti ekonominź plėtr¹.

Lygybė ir neutralumas. Mokesčių įstatymai neturi suteikti galimybių taikyti skirtingas teisės normas atsi˛velgiant į mokesčio mokėtojo vykdomos veiklos rūį ar mokesčio mokėtojo status¹. Mokesčiai turi u˛tikrinti biud˛eto pajamas, o ne sprźsti pavienių ūkio subjektų problemas kitų mokėtojų s¹skaita taikant įvairias mokesčių lengvatas ir darant kitas iimtis. Mokesčių sistema neturi ikreipti natūralios konkurencijos.

Siekiant mokesčių sistemos neutralumo turi būti iplėsta mokesčių bazė, kad būtų ivengta apmokestinimo netolygumų, kai apmokestinimas priklauso nuo vykdomos veiklos ar gaunamų pajamų rūies.

Mokesčių sistemos neutralumas, iplėtus mokesčių bazź, sudarys s¹lygas ma˛inti atskirų mokesčių tarifus, sukaupti reikiamas biud˛eto pajamas valstybės funkcijoms u˛tikrinti.

Aikumas. Mokesčių įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti aikūs, neprietarauti vieni kitiems.

Mokesčių administratorius turi u˛tikrinti viening¹ ir aiki¹ mokesčių įstatymų nuostatų taikymo praktik¹, skelbti mokesčių įstatymų komentarus, paaikinimus ir pan. taip, kad jie būtų suprantami visiems mokesčių mokėtojams.

Vieumas. Rengiami teisės aktų projektai turi būti pateikti suinteresuotoms institucijoms (nevyriausybinėms organizacijoms, verslo asociacijoms, ūkio subjektams), kurios turi turėti galimybź pareikti savo nuomonź arba kitaip prisidėti prie jų rengimo. Būtina skirti pakankam¹ ir kiek įmanom¹ ilgesnį laikotarpį, kad verslo dalyviai susipa˛intų su teisės aktų projektais, nustatančiais i esmės naujas apmokestinimo taisykles. ie projektai turi būti skelbiami specializuotuose leidiniuose, rengiami projektų aptarimai su suinteresuotomis institucijomis ir organizacijomis.

Siektina, kad svarbūs mokesčių įstatymų pakeitimai, i esmės keičiantys apmokestinimo s¹lygas, taip pat naujos mokesčių įstatymų redakcijos įsigaliotų nuo naujų kalendorinių metų.

Administravimo veiksmingumas. Mokesčių administravimas turi remtis savanoriko mokesčių mokėjimo skatinimu ir mokesčių mokėtojų vietimu.

Mokesčiai turi būti administruojami veiksmingai. Tai u˛tikrintų biud˛eto pajamas patiriant kuo ma˛esnes ilaidas. Mokesčių apskaičiavimas mokesčių mokėtojui neturi sukelti didelių ilaidų. Todėl būtina u˛tikrinti pakankam¹ mokesčių administratoriaus informacinės sistemos plėtojimo spart¹, integracij¹ su kitų institucijų informacinėmis sistemomis. Tai leis gauti reikiam¹ informacij¹ pačiam mokesčių administratoriui, suma˛ės mokesčių mokėtojų teikiamų mokesčių administratoriui duomenų bei informacijos poreikis.

Minėtos mokesčių sistemos koncepcijos tikslas - nubrė˛ti būsimos Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos gaires, jos reformavimo kryptis siekiant sukurti darni¹, iuolaikinź mokesčių sistem¹, skatinanči¹ sparči¹ Lietuvos ekonomikos raid¹, stabilias biud˛eto pajamas, teising¹ ir proporcing¹ mokesčių paskirstym¹, teising¹ konkurencij¹, u˛tikrinanči¹, kad mokesčių teisės aktai būtų suderinti su Europos S¹jungos teisės aktais.

20.2. LIETUVOS MOKESČIŲ SISTEMA

Mokesčio turinį nusako jo elementai. Kiekvienas mokestis turi iuos pagrindinius elementus: subjekt¹ (mokėtoj¹); objekt¹; altinį, apmokestinimo viet¹; mokesčio tarif¹ (norm¹ ar kvot¹); mokesčio sum¹; mokesčio lengvatas.

Mokesčio subjektas, arba mokesčių mokėtojas, - tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam įstatymu u˛dėta prievolė sumokėti mokestį.

Mokesčio objektas - tai įstatymu priklausantis apmokestinti objektas, kaip antai: pajamos, turtas, prekės. Da˛nai ir mokesčio pavadinimas priklauso nuo objekto, pavyzd˛iui, ˛emės mokestis, pajamų mokestis ir pan.

Mokesčio altinis - tai subjekto pajamos, kaip antai: darbo u˛mokestis, pelnas, palūkanos, renta, i kurių sumokamas mokestis. Kai kurių mokesčių objektas ir altinis sutampa, pavyzd˛iui, juridinių asmenų pelno mokestis, įmonių ir gyventojų pajamų mokestis.

Mokesčio dyd˛iui nustatyti reikalingas matas - apmokestinimo vienetas - tai objekto mato vienetas, kaip antai: pajamų mokesčio valstybės piniginis vienetas (litas), ˛emės mokesčio - hektaras, aras ir pan.

Apmokestinimo bazė (taxes base) - tai apmokestinimo objekto vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, pavyzd˛iui, gyventojams apmokestinimo bazė yra jų pajamos (darbo u˛mokestis), nuosavybė - jos vertė.

Apmokestinimo įvertinimas (assessment) - tai apmokestinamo objekto įvertinimas, siekiant nustatyti mokesčių dydį.

Mokesčio tarifas - tai mokesčio dydis apmokestinimo vienetui. Procentais ireiktas tarifas vadinamas mokesčio kvota, arba norma. Mokesčio tarifas gali būti pastovus, proporcinis, regresinis, progresinis.

Pastovus mokesčio tarifas – absoliuti suma, gaunama nepriklausomai nuo pajamų dyd˛io i apmokestinamo vieneto. Pagal į tarif¹ daugelyje alių apmokestinami nedideli ˛emės sklypai.

Proporcinis mokesčio tarifas - vienodas visų pajamų procentas.

Progresinis mokesčio tarifas - apmokestinimo procentas didėja didėjant apmokestinamoms pajamoms. Daugelyje valstybių pagal tokį tarif¹ nustatomas gyventojų pajamų mokestis.

Regresinis mokesčio tarifas – apmokestinimo procentas ma˛ėja didėjant pajamoms. Paprastai pagal jį apmokestinamos plataus vartojimo prekės.

Mokesčio suma - tai suma, kuri¹ sumoka subjektas u˛ vien¹ objekt¹.

Mokesčio lengvatos - tai visikas ar dalinis subjekto atleidimas nuo mokesčių, laikantis veikiančio įstatymo, antai kaip: nuolaidos, iskaitymai ir kt. Svarbiausioji mokesčio lengvata yra neapmokestinamasis minimumas - ma˛iausia objekto dalis, visai atleista nuo mokesčio.

Mokesčio lengvata (deduction of tax) - tai mokesčio dalis, kuria tam tikromis s¹lygomis suma˛ėja mokestis.

Isivysčiusių pramoninių valstybių mokesčių praktikoje taikomi trys pagrindiniai mokesčių ėmimo būdai:

1. Kadastrinis. Kitaip tariant, tai rejestras, kuriame pateikiamas s¹raas tipinių objektų (˛emės, pajamų), klasifikuojamų pagal iorinius po˛ymius ir nustato vidutinio apmokestinamojo objekto pajamingum¹. Antai ˛emės mokesčio ioriniai po˛ymiai yra: sklypo dydis, gyvulių skaičius, nuotolis nuo transporto kelių ir turgų.

2. Mokesčio paėmimo, kol savininkas gaus pajamas. Čia mokestį skaičiuoja ir iskaito buhalterija to juridinio asmens, kuris imoka pajamas mokesčio subjektui (gyventojų pajamų mokestis). .

3. Mokesčio paėmimo, gavus savininkui pajamas (pagal deklaracij¹). Todėl mokestinėms įstaigoms mokesčio mokėtojas pateikia deklaracij¹, t.y. oficialų pareikim¹ apie jo gaunamas pajamas. Atsi˛velgdamos į deklaracijoje pateikt¹ apmokestinamo objekto dydį ir veikiančias normas, mokesčių įstaigos nustato mokesčio sum¹. Mūsų alyje taip apmokestinamos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų pajamos. Priklausomai nuo valdymo organų. kurie mokesčius renka ir naudoja, jie skirstomi į valstybinius ir vietinius. Dar gali būti tarptautiniai mokesčiai.

Lietuvos Respublikoje, priėmus naujų mokesčių įstatymus, sukurta sava mokesčių sistema. Ekonomistas Foldas apie mokesčius yra pasakźs: 'Mokesčių sistema yra sutraukimas atskirų mokesčių į vien¹ logik¹ koncepcij¹, kuri rodo jų įvairum¹ ir reikia jų bendr¹ tiksl¹ bei sudaro vien¹ darnų vienet¹'. Lietuvoje, kaip ir visose u˛sienio alyse, lygybė apmokestinant įgyvendinama naudojant miri¹ mokesčių sistem¹, susidedanči¹ i tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.

Tiesioginiai mokesčiai (direct tax) mokami tiesiogiai nuo pajamų ir turto.

Netiesioginiai mokesčiai (inderect tax) įtraukiami į prekės ir paslaugų kainas, vartotojams įsigyjant jas bei vartojant. Labiausiai paplitź netiesioginiai mokesčiai – PVM, akcizas, muito rinkliava ir kt. Valstybinė mokesčių sistema pateikta 20.1. paveiksle.

20.1. pav. Valstybinių mokesčių sistema 

Valstybinź mokesčių politik¹ Lietuvoje įgyvendina Finansų ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcija (Centrinis mokesčių administratorius) ir jos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos (vietos mokesčių administratoriai).

Mokėtojo pareigos: teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių administratoriui mokesčio apyskait¹ ir nustatytu terminu jį sumokėti į biud˛et¹.

Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojami mokesčiai yra ie: pridėtosios vertės, akcizai, gyventojų pajamų, juridinių asmenų pelno, ˛emės, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto, u˛ valstybinius gamtos iteklius, naftos ir dujų iteklių, konsulinis, ˛yminis, prekyviečių, paveldimo ar dovanojamo turto, valstybinės ˛emės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomos, u˛ valstybinius vandens iteklius, u˛ aplinkos terim¹, atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatym¹, privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

20.3. Tiesioginiai mokesčiai

20.2.1. Pelno mokestis (Pelno mokesčio įstatymas. Valstybės ˛inios,2001, Nr. 110-3992)

Pelno mokestį moka: Lietuvos vienetas, u˛sienio vienetas.

io Įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka: biud˛etinės įstaigos; Lietuvos bankas; pelno nesiekiantys vienetai; valstybė ir savivaldybės; valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir u˛sienio valstybėse u˛dirbtos pajamos, kurių altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Taikomi ie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarif¹.

2) u˛sienio vieneto pajamos, kurių altinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarif¹;

3) pajamos i paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarif¹.

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Pajamos ir s¹naudos pripa˛įstamos pagal pajamų ir s¹naudų kaupimo bei kitus buhalterinź apskait¹ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinam¹jį peln¹, i pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi leid˛iami atskaitymai;

3) atskaitomi ribojamų dyd˛ių leid˛iami atskaitymai.

Ilaidos, kurių pagrindu pripa˛įstamos s¹naudos, gali būti grind˛iamos tik juridinź gali¹ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinź apskait¹ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Leid˛iami atskaitymai yra visos faktikai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto s¹naudos, būtinos vieneto pajamoms u˛dirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu is Įstatymas nenustato ko kita.

20.2.2. Gyventojų pajamų mokesčiai. Valstybės ˛inios, 2002, Nr. 73-3085

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

Pajamos pripa˛įstamos jų gavimo momentu. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.

Pajamų, iskyrus pozityvi¹sias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:

1) kai pajamos bet kokia forma faktikai gaunamos.

2) kai bet kokia forma imokamos imokos, jei pagal į Įstatym¹ prievolė iskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį iskaičiuojančiam asmeniui.

3) Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruod˛io 31 diena.

Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD)– 290 litų per mėnesį. Minimali mėnesinė alga – 450 litų.

iems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dyd˛iai (jeigu gyventojas atitinka ne vien¹ i 1–3 punktuose nustatytų kriterijų, taikomas did˛iausias individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380 litų per mėnesį;

3) asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, – 430 litų per mėnesį, be to, u˛ ketvirt¹ ir kiekvien¹ paskesnį vaik¹ (įvaikį) NPD didinamas 46 litais.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vien¹ ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, u˛ kiekvien¹ auginam¹ vaik¹ (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD.

Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam gyventojui taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD ir jo sutuoktiniui pagal io straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD, netaikytus apskaičiuojant to sutuoktinio apmokestinam¹sias pajamas, ir atimamas bendrai i visų mokestinio laikotarpio pajamų apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinam¹sias pajamas.

Neigiamas skirtumas, susidarźs i pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD), negr¹˛inamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

20.2.3.Kelių mokestis Kelių prie˛iūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Valstybės ˛inios, 2000, Nr. 92-2873)

Įstatymo tikslas – sukaupti ir naudoti lėas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir funkcionavimui u˛tikrinti.

Kelių prie˛iūros ir plėtros programa – Biud˛eto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengta programa. Kelių prie˛iūros ir plėtros programos finansavimo i˛do s¹skaita – Valstybės i˛do s¹skaita, kurioje kaupiamos lėos Kelių prie˛iūros ir plėtros programai finansuoti.

Programos finansavimo altiniai:

1) atskaitymai nuo realizavimo pajamų (įplaukų);

2) akcizas u˛ realizuot¹ benzin¹, dyzelinius degalus ir tepalus;

3) transporto priemonių savininkų mokestis;

4) mokestis u˛ va˛iavim¹ automobilių keliais ir naudojim¹si jų infrastruktūra (toliau – kelių mokestis) u˛sienio alyse įregistruotomis transporto priemonėmis;

5) mokestis u˛ va˛iavim¹ keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo virija leid˛iamus arba kai virijama leid˛iama aies (aių) apkrova ar transporto priemonės (jų junginio) leid˛iama bendroji masė;

6) mokestis u˛ leidim¹ atlikti įvairius darbus bet kurioje kelių komplekso dalyje;

7) valstybės biud˛eto lėos;

8) juridinių, fizinių asmenų bei u˛sienio valstybių tikslinės lėos.

Atskaitymus nuo realizavimo pajamų į Kelių prie˛iūros ir plėtros programos finansavimo i˛do s¹skait¹ moka:

1) įmonės, kurios gauna pajamų i ūkinės-komercinės veiklos - iki 0,5 procento realizavimo pajamų (0,48%);

2) įmonės, kurios verčiasi prekyba, – iki 0,3 procento realizavimo pajamų (įplaukų);

3) įmonės, kurios verčiasi dujų realizavimu, – iki 0,1 procento realizavimo pajamų;

4) bankai – iki 1 procento pajamų, gautų i mar˛os ir u˛ kitas paslaugas.

Atskaitymai atliekami nuo realizavimo pajamų, apskaičiuotų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, o i asmenų, neturinčių juridinio asmens teisių, – nuo realizavimo įplaukų.

20.2.4. Garantinio fondo mokestis ( Valstybės ˇinios, 2000, Nr. 82

Lėos i Garantinio fondo skiriamos iame įstatyme nustatyto dyd˛io imokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su iomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tźsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.

Garantinio fondo lėas sudaro:

1) įmonių įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo u˛mokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos);

2) Privatizavimo fondo lėos ir valstybės biud˛eto lėos, skiriamos pagal atskir¹ program¹;

3) lėos, gautos i bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams tenkinti;

4) juridinių ir fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanorikos įmokos.

Garantinio fondo lėos kaupiamos ir saugomos Valstybės i˛do s¹skaitoje, kuri atidaroma Lietuvos banke.

Įmokos į Garantinį fond¹ administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatym¹.

Garantinio fondo lėos naudojamos tik pagal io įstatymo numatyt¹ paskirtį.

20.2.5. Kiti mokesčiai. (Nekilnojamojo turto, ˛emės, u˛ aplinkos terim¹) Nekilnojamojo turto ir ˛emės mokesčius moka įmonės, turtinčios nuosavybės teises į nekilnojam¹jį turt¹ arba ˛emź. Nekilnojamojo turto mokesčio metinis tarifas - 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

ˇemės mokesčio tarifas metams - 1,5 procento ˛emės kainos (miko ˛emės kainos - be medynų vertės).

Mokesčių u˛ aplinkos terim¹ tarifai priklauso nuo sunaudoto degalų kiekio bei turimų automobilių techninės įrangos.

Nuo mokesčio u˛ aplinkos terim¹ i mobilių taros altinių atleid˛iami fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys i transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia imetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;

20.4. NETIESIOGINIAI MOKESČIAI

20.3.1. Pridėtinės vertės mokestis (PVM mokesčio įstatymas, Valstybės ˛inios, 2002, Nr. 35-1271)

is Įstatymas nustato apmokestinim¹ pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su io mokesčio mokėjimu.

PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas ias s¹lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u˛ atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal io Įstatymo nuostatas vyksta alies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominź veikl¹, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susijź su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeks¹ atsiranda importo skola muitinei.

Prievolė apskaičiuoti PVM u˛ tiekiam¹ prekź arba teikiam¹ paslaug¹ atsiranda, kai nustatyta tvarka iraoma PVM s¹skaita-faktūra ar kitas numatytas vietoj PVM s¹skaitos-faktūros prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas.

Apmokestinam¹j¹ vertź, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (iskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas).

Į apmokestinam¹j¹ vertź visais atvejais įtraukiami:

1) visi mokesčiai ir rinkliavos, iskyrus patį PVM;

2) su prekės tiekimu arba paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių ilaidų (tokių kaip: įpakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė;

3) bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai.

PVM tarifai

1. Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais taikomas standartinis 18 PVM tarifas

2. Importuojamoms prekėms taikomas standartinis PVM tarifas.

3. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

1) keleivių ve˛imo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo marrutais, keleivių ve˛imo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat iame punkte nurodytų keleivių baga˛o ve˛imo paslaugoms;

2) knygoms, laikračiams ir ˛urnalams, vaistams ir medicinos prekėms, turizmo veikl¹ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viebučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;, ekologikai variems maisto produktams ir t.t.

4. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apiltinimo ir projektavimo, in˛inerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, u˛ kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biud˛etų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėomis.

5. 0 procentų PVM tarifas taikomas iais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais: Su sveikatos prie˛iūra susijusios prekės ir paslaugos; Socialinės paslaugos ir susijusios prekės; vietimo ir mokymo paslaugos; Kultūros ir sporto paslaugos ; Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla; Pato paslaugos; Radijas ir televizija;Draudimo paslaugos; Finansinės paslaugos; Specialūs ˛enklai ; Azartiniai loimai ir loterijos; Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma; Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas.

Teisź į PVM atskait¹ turi tik PVM mokėtojai.

Prekių tiekim¹ arba paslaugų teikim¹ PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM s¹skaita-faktūra, iskyrus tuos atvejus, kai prekių tiekimas arba paslaugų teikimas Įstatymo nustatyta tvarka gali arba turi būti įforminamas kitais apskaitos dokumentais.

Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jeigu visos PVM mokėtojo pajamos i ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus nevirijo 200 000 litų, toks PVM mokėtojas turi teisź pateikti mokesčio administratoriui praym¹ mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį.

Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos.

Apskaičiuojant u˛ mokestinį laikotarpį mokėtin¹ į biud˛et¹ PVM sum¹ i per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM u˛ patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

20.3.2 Akcizai ( Akcizų įstatymas, Valstybės ˛inios, 2001 Nr. 98 – 3482)

Akcizais yra apmokestinamos ios prekės:

etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai (alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, tarpiniai produktai, etilo alkoholis);

apdorotas tabakas (cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas);

kuras (variklių benzinas, ˛ibalas,gazoliai, skystasis kuras (mazutas), skirti naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti ių produktų pakaitalai (t. y. produktai, kurie numatomi naudoti, parduodami arba yra naudojami kaip degalai (variklių kuras) arba kuras ildymui vietoj nurodytų produktų) ir degalų (variklių kuro) priedai, iskyrus produktus, kurie pagaminti vien i biologinės kilmės ˛aliavų, taip pat orimulsij¹, kiet¹jį kur¹ bei naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, skirtus naudoti kaip kuras ildymui).

Lietuvos Respublikoje pagamintos nurodytos prekės tampa akcizų objektu nuo pagaminimo.

Importuojamos prekės, tampa akcizų objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeks¹ atsiranda importo skola muitinei.

Asmuo, numatantis gaminti prekes, kurios pagal Akcizų Įstatym¹ yra akcizų objektas, verstis jų perdirbimu ir (arba) maiymu (jeigu tokių operacijų rezultatas yra prekės, kurios pagal į Įstatym¹ yra akcizų objektas), iai veiklai privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (sandėlius).

Akcizų mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos mokėtojas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, pateikti akcizų deklaracij¹ ir teisės aktų nustatytus jos priedus. Deklaracijos form¹ ir u˛pildymo tvark¹ nustato centrinis mokesčio administratorius. Akcizų mokėtojai yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ir ių prekių importuotojai.

Mokėtina akcizų suma apskaičiuojama pagal LRV nustatytus akcizų tarifus.

20.3.3. Muitai (Muitų tarifų įstatymas, 2000 Valstybės ˛inios, Nr.50 - 1431).

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gali būti taikomi ių rūių muitai:

bendrieji - taikomi siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos u˛sienio prekyb¹ ir gauti pajamų į valstybės biud˛et¹;

specialieji - taikytini kaip atsakomoji priemonė prie diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos at˛vilgiu. Specialiųjų muitų normas ir mokėjimo s¹lygas nustato įstatymai;

antidempingo - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ importuojamos prekės, kurių eksporto kainos ma˛esnės u˛ panaių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo s¹lygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė ˛ala Lietuvos vietinei pramonei, tokios ˛alos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinź pramonź.

kompensaciniai - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama u˛sienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta ˛alos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viryti nustatyto subsidijų dyd˛io.

protekciniai (apsaugos) - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos ˛lugdanči¹ u˛sienio įmonių konkurencij¹.

Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių nustatytų rūių muitai. Kiekvienas i ių muitų apskaičiuojamas neatsi˛velgiant į kitus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

nuolatiniai - mokami u˛ importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ ar eksportuojamas i jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;

sezoniniai - mokami u˛ prekes, tam tikr¹ metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ ar eksportuojamas i jos.

Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai.

Muitas renkamas (sumokamas) u˛ visas į Lietuvos Respublikos muitų teritorij¹ importuojamas ir eksportuojamas i jos prekes. Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metod¹ gali būti vertybinės (advaliorinės), specifinės (kiekybinės) ir miriosios.

Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės.

Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su iuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

Miriosios muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis - kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su iuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal i¹ struktūr¹:

prekės kodas pagal kombinuot¹j¹ muitų tarifų ir u˛sienio prekybos statistikos nomenklatūr¹;

prekės apraas pagal kombinuot¹j¹ muitų tarifų ir u˛sienio prekybos statistikos nomenklatūr¹;

prekės natūrinis matavimo vienetas;

autonominė importo muito norma;

konvencinė importo muito norma;

preferencinės importo muito normos;

eksporto muito norma.

Muitų tarifus tvirtina, keičia ir panaikina Vyriausybė.

Socialinio draudimo mokesčiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Valstybės ˛inios, 1991, Nr. . I-1336 )
Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų eimų nariams gyvenimui reikalingų lėų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų prie˛asčių apsirūpinti i darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų svarbių prie˛asčių turi papildomų ilaidų.
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūys:
1) pensijų draudimas,
2) ligos ir motinystės draudimas,
3) draudimas nuo nedarbo,
4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe,
Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draud˛iami ie asmenys: gaunantys atlyginim¹ u˛ darb¹ asmenys - dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkam¹sias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys ˛emės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai, individualių įmonių savininkai
Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛et¹.
Draudėjai - visi juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, iskaityti ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biud˛et¹ i apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos

31 proc. įmokas draudėjai skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo u˛ darb¹ sumos, bet ne ma˛esnės u˛ kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali¹ mėnesinź alg¹. Nustatant minimali¹ pajamų sum¹, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlyginimas.

3 proc. įmokos iskaičiuojamos i apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo u˛ darb¹ sumos.

KLAUSIMAI KARTOJIMUI:

Kokia mokesčių reikmė rinkos ekonomikoje?
Kokiais pagrindiniais principais remiantis sudaromos mokesčių sistemos? Apibūdinkite juos.
Kokios svarbiausios mokesčių funkcijos?
Kas sudaro valstybės mokesčių sistem¹ ir kaip ji veikia?
Kaip vertinamas mokesčių teisingumas?
Kas yra mokesčių nata? Kokiais tikslais įvedamos mokesčių lengvatos?
Kokie yra mokesčių tipai? Apibūdinkite juos.
Kurie mokesčiai yra teisingiausi? Kodėl?
Kaip mokesčiai veikia asmeninį vartojim¹?
Kokie yra pagrindiniai mokesčių elementai? Apibūdinkite juos.
Koks skirtumas tarp tiesioginių ir netiesioginių mokesčių?
Apibūdinkite Lietuvoje taikomų gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių pagrindinius elementus.
Kokia ekonominė pelno mokesčio reikmė?
Kaip apskaičiuojamas pelno mokestis?
Kaip apskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis?
Nuo ko priklauso ar asmenys ir įmonės turi mokėti PVM?
Apibūdinkite socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčius. Kas juos moka ir kokie jie yra Lietuvoje?
Kas yra mokesčio u˛ aplinkos terim¹ mokėtojai?

1. Paaikinkite kodėl esant neelastingai prekių ir paslaugų paklausai did˛iausia mokesčių dalis tenka vartotojams, o esant neelastingai pasiūlai – gamintojams.

3. Kokius mokesčius moka transporto įmonės? Kokie mokesčiai sudaro did˛iausi¹ transporto įmonės s¹naudų dalį? Kodėl?

4. Istudijuokite mokesčio u˛ aplinkos terim¹ įstatym¹ ir paaikinkite kaip skaičiuojamas is mokestis transporto firmų vilkikams, atitinkantiems EURO 1,2,3,4 reikalavimus.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2650
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/MOKESIAI-IR-J-RYS93765.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/MOKESIAI-IR-J-RYS93765.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/MOKESIAI-IR-J-RYS93765.php">MOKESČIAI IR JŲ RŪYS</a>

MOKESČIAI IR JŲ RŪYS

finansai

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

MOKESČIAI IR JŲ RŪYS