CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
iuolaikinė visuomenė pasiymi naujovėmis, kurias s¹lygoja informacinių technologijų raida bei gyvenimo būdo kaita. Vilniaus bankas pasirinktas neatsitiktinai. Tai vienas i pirmųjų bankų Lietuvoje, pradėjusių diegti elektroninės bankininkystės paslaugas (Vakelaitis V., 1998). iuo metu EB sistem¹ savo įmonėse stengiasi įdiegti ar plėtoti įmonės pagal savo galimybes ir poreikius. Dauguma kompanijų renkasi AB Vilniaus banko internetines bei telefonines sistemas : VB Telebankas, VB Internetas, VB Linija; darbo umokestis pervedamas į mokėjimo korteles. ios sistemos pasiymi pigumu bei patikimumu. Internetinės bankininkystės sistemos yra iskirstytos ir pagal įmonės atliekamų bankinių operacijų kiekį.
AB Vilniaus bankas elektroninės bankininkystės sistem¹ pradėta diegti 1994 metais. Modernizavus banko informacines technologijas, įgyvendintas vienas svarbiausių į bankininkystź orientuotų projektų įdiegta elektroninės bankininkystės sistema (EBS).
EBS leidia klientams valdyti savo s¹skaitas ir gauti apie jas informacij¹ bet kuriuo paros metu, neieinant i darbo, namų, esant kelionėje ir t.t.
Vilniaus banko elektroninės bankininkystės sistemos struktūra:
magnetinės kortelės;
internetinės paslaugos (VB Internetas ir VB Telebankas)
inučių sistema (GSM SMS VB Linija);
faksas.
Banko kortelės pagal teikiamas paslaugas gali būti : banko kreditinės, mameninės prekybos kreditinės ir banko debetinės kortelės (Vakelaitis V., 1998).
1.Banko kreditinės kortelės. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos,
iduotos banko, s¹skaita. ios kortelės paslaugos :
Ø Prekių ir paslaugų kainos apmokėjimas;
Ø Dauguma kreditinių kortelių galima pasiimti grynųjų pinigų i bankomato;
Ø Nemokamas draudimas (su įsigyta kortele) ir kitos mokamos draudimo paslaugos.
2.Mameninės prekybos kreditinės kortelės naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, kuri¹ suteikia tas paslaugas teikianti įmonė, s¹skaita. Didiausias jų privalumas didesnės nuolaidos u prekes ir paslaugas.
3.Banko debetinės kortelės naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniesiems pinigams gauti pinigų idavimo punktuose, tiesiogiai lėas nuraant nuo s¹skaitos. iuo atveju reikalingas specialus įrenginys, kuris perskaitytų kliento s¹skaitos numerį, t.p. kit¹ informacij¹, urayt¹ magnetinėje juostelėje arba mikroschemoje, ir perduotų iuos duomenis bankui. Debetinių kortelių charakteristikos bei funkcijos :
Ø Tai plastikinė kortelė, ant kurios paymėtas turėtojo vardas, pavardė, s¹skaitos numeris;
Ø Kortelė turi magnetinź juostelź arba mikroschem¹, kurios leidia identifikuoti kortelź ir s¹skait¹, nustatyti, ar utenka lėų atlikti operacijai.
Ø Naudojama čekinių mokėjimų garantija (tai padeda ivengti nepadengtų ar su padirbtu parau čekių).
Ø Bankomatų pagalba galima isiimti grynųjų pinigų.
Kortelės skirstomos ir pagal informacijos saugojimo būd¹ : su magnetine juostele ir mikroprocesoriumi (Vakelaitis V., 1998)
su magnetine juostele (ukoduojamas s¹skaitos numeris, galiojimo laikas);
mikroprocesoriumi (visada naudojamas asmens identifikavimo kodas, pačioje kortelėje saugoma informacija apie s¹skaitos būklź);
3.optinės (įraymas ir skaitymas vyksta lazerio pagalba; pranaumas didelė informacijos apimtis).
Greit¹ kortelių paplitim¹ lėmė jų teikiama nauda. Tačiau kortelės turėtojai, pardavėjai bei bankai gauna skirting¹ naud¹. Kortelės turėtojui patogu naudotis, gali automatikai gauti paskola bei isami¹ informacij¹, tačiau reikia mokėti u pači¹ kortelź bei danai ir grynųjų pinigų isiėmim¹. Pardavėjai kortelių pagalba didina pardavimų apimtį pritraukdami klientus, suteikia galimybź parduoti kreditan nepritraukiant savo lėų bei sumaėja rizika naudojantis kortele vietoje čekio. Bankai, ileisdami korteles, planuoja toki¹ naud¹ : vartotojų paskolų dalies padidėjimo; banko įtakos (ypač geografinės) padidėjimo bei papildomo kitų banko paslaugų ir produktų pardavimo.
Vilniaus banko kortelės yra platinamos nuo 1994 metų. Tai buvo pirmosios ir tuo metu vienintelės lietuvikos kortelės.
iuo metu Vilniaus bankas leidia EUROCARD/MasterCard, Maestro, Visa Classic, Visa Electron, Visa Electron/Statoil extra, Visa Gold, AMERICAN EXPRESS, VB Banko korteles.
EUROCARD/MasterCard kortelė :
tai tarptautinė debetinė mokėjimo kortelė, kuria galima atsiskaityti 272 pasaulio valstybėse 14,8 mln. vietų; kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma JAV doleriais; atsiskaitant kortele taikomi palankūs valiutos keitimo kursai.
Tapź ios kortelės savininku, ja galima ne tik atsiskaityti parduotuvėje, restorane ar viebutyje, bet ir usisakyti kelionės bilietus, viebutį ar isinuomoti automobilį.
Maestro kortelė :
tai tarptautinė debetinė mokėjimo kortelė, kuria galima atsiskaityti 68 pasaulio valstybėse 2,8 mln. vietų;
iuo metu ja naudojasi apie 240 mln. planetos gyventojų, i jų 123 mln. Europoje;
Kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma litais, todėl ji paranki ir Lietuvoje: į j¹ galima pervesti savo atlyginim¹, stipendij¹ ir atsiskaityti u prekes ir paslaugas;
Atsiskaityti ia kortele galima ten, kur yra elektroniniai kortelių skaitytuvai;
Kitoje kortelės pusėje esantis Cirrus logotipas rodo, kad kortelės aptarnaujamos bankomatuose, paymėtuose Cirrus enklu.
Visa Classic kortelė :
Tai populiariausia pasaulyje tarptautinė debetinė mokėjimo kortelė, kuria naudojasi daugiau kaip 440 mln.gyventojų;
Kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma JAV doleriais;
Kortele galima ne tik atsiskaityti parduotuvėse, restoranuose, viebučiuose ir kitur, bet ir usisakyti kelionės bilietus, viebutį, isinuomoti automobilį;
Nereikia rūpintis usienio alių pinigais; Visa International asociacijos keitimo kursas paprastai yra palankesnis nei grynųjų pinigų keitimo kursai bankuose.
Visa Electron kortelė :
Tai tarptautinė debetinė kortelė, kuria galima mokėti u prekes ir paslaugas tose įmonėse, kuriose įrengti elektroniniai kortelių skaitytuvai;
Kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma litais, todėl ja paranku naudotis ir Lietuvoje (pervesti atlyginim¹, atsiskaityti);
Kortelės s¹skait¹ galima papildyti Lietuvos pato skyriuose ir bankų kasose, o pato skyriuose j¹ naudoti ir s¹skaitoms u komunalines paslaugas apmokėti;
Grynuosius pinigus galima isiimti bankų kasose, bankomatuose, Lietuvos pato skyriuose.
Visa Electron/Statoil extra kortelė :
Tai kortelė, jungianti dviejų kortelių Visa Electron ir Statoil extra - funkcijas;
Visa Electron funkcijos leidia isiimti grynųjų pinigų bankų kasose ir bankomatuose bei atsiskaityti kortele u prekes įmonėse, kuriose įrengti elektroniniai kortelių skaitytuvai;
Statoil extra funkcijos suteikia galimybź naudotis STATOIL įmonės nuolaidų sistema.
Visa Gold kortelė :
Tai prestiinė tarptautinė kreditinė kortelė;
Kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma JAV doleriais;
Kortelės turėtojui bankas gali suteikti kredito limit¹ iki 5000 JAV
dolerių. Laiku atsiskaitydami su banku u panaudot¹ kredit¹, klientai skolinasi pinigų u nedideles palūkanas;
i kortelė iduodama asmenims, gaunantiems nuolatines pajamas.
AMERICAN EXPRESS kortelė :
Tai prestiinė kreditinė mokėjimo kortelė, pripaįstama visame pasaulyje ir skirta dideles pajamas turintiems asmenims;
i kortelė yra trijų rūių: individuali, Gold ir Platinum;
ių kortelių turėtojas gali nemokomai naudotis
AMERICAN EXPRESS kreditu, jeigu laiku atsiskaito u įsiskolinimus; Atidarant kortelės s¹skait¹, būtina garantija;
Kortelės turėtojams AMERICAN EXPRESS suteikia įvairių nuolaidų, pvz., nemokam¹ draudim¹ kelionėje; taikoma takų rinkimo sistema nemokamiems aviabilietams ir apgyvendinimui viebutyje.
VB Banko kortelė :
Tai kortelė, naudojama atsiskaityti ar gryniesiems pinigams isiimti Lietuvoje;
Kortelės s¹skaita atidaroma ir tvarkoma litais;
Atsiskaitymo tinklas labai platus, nes kortelė priimama prekybos ir paslaugų įmonėse, kuriose įrengti ne tik elektroniniai skaitytuvai, bet ir rankiniai kortelių atspaustuvai.
1994 metais pradėtos leisti Vilniaus banko mokėjimo kortelės dabar suteikia galimybź kiekvienam asmeniui, turinčiam savo pajamų, įsigyja kortelź (-es), pagal jo galimybes ir poreikius.
VB Internetas - tai sistema, kurios pagalba galima tvarkyti savo pinigus banke, naudotis informacija apie banko s¹skaitas ir atlikti bankines operacijas būnant namie, darbe, kelionėje, mokslo įstaigoje, bibliotekoje ar bet kurioje vietoje, kur yra kompiuteris, turintis Interneto ryį. Naudojantis ia sistema bet kuriuo paros metu galima pateikti nurodymus atlikti bankinź operacij¹. Galima nurodyti bankui atlikti operacij¹ ne i karto, o po kelių dienų ar bet kuriuo kitu patogiu laiku. Identifikacijos priemonės nesusieja vartotojo su konkrečiu kompiuteriu.
Sistemos VB Internetas vartotojas naudojasi trimis apsaugos lygiais :
Ø Pasiraydamas paslaugų teikimo sutartį, klientas gauna vartotojo kod¹;
Ø Vartotojui suteikiamas slaptaodis, kurį jis gali keisti savo nuoiūra;
Ø Pasiraydamas sutartį, klientas gali rinktis :
slaptaodių kortelź su ryio seanso slaptaodiais;
elektroninį slaptaodių generatorių, kuris naudojamas vartotojui atpainti kiekvien¹ kart¹ jam registruojantis sistemoje. Pagal specialų algoritm¹ is generatorius kiekvien¹ kart¹ sudaro unikalų slaptaodį;
kortelės ir elektroninio slaptaodių generatoriaus derinį.
VB Internetu galima :
Ø Suinoti s¹skaitų likučius;
Ø Gauti s¹skaitų istorijas;
Ø Suinoti operacijų s¹ra¹ ir būklź;
Ø Pervesti pinigus pagal vietinius ir tarptautinius pavedimus;
Ø Atlikti periodinius mokėjimus;
Ø Suinoti valiutos kursus;
Ø Pirkti ir/ar parduoti valiut¹ (Prieiga per Internet¹ : www.vb.lt).
i sistema yra gan patikima ir naudinga maesnei įmonei ar fiziniam asmeniui. Reikia tik kompiuterio, turinčio internetinį ryį (nėra svarbu, ar į Internet¹ jungiamasi modemu, ar per iskirtinį Interneto ryį). Tačiau sudėtinga atlikti tarptautinius pavedimus ir pervedimus usienio valiuta, nes reikia turėti slaptaodių generatorių. Slaptaodių kortele galima atlikti tik vietinius pinigų pavedimus i vienų savo s¹skaitų į kitas savo s¹skaitas arba banko s¹rae nurodytiems gavėjams..
VB Telebankas - tai modernus ir patikimas būdas tvarkyti savo s¹skaitas bei gauti informacij¹ i banko ir atlikti bankines operacijas tiesiog savo darbo vietoje.
i sistema yra naudinga, nes nereikia kiekvien¹ dien¹ lankytis banke. Įmonė, tvarkydama s¹skaitas VB Telebanko pagalba, taupo laik¹. is būdas yra saugus, nes :
Ø kiekvienos įmonės kompiuteriai yra tiesiogiai sujungti su banku modeminiu ryiu klientas bankas,
Ø įmonei suteikiamas telegrafinis kodas siunčiamiems pavedimams pasirayti,
Ø pavedimai ifruojami ir fiksuojami,
Ø prisijungimas prie bankinės sistemos apsaugotas slaptaodiais.
Norint naudotis ia sistema reikia būti ar tapti Vilniaus banko klientu ir turėti s¹skait¹. Suteiktas individualus telegrafinis kodas bei instaliuota VB Telebanko programa leis saugiai tvarkyti s¹skaitas.
i sistema suteikia klientui bet kuriuo paros metu :
Ø atlikti vietinius bei tarptautinius mokėjimo pavedimus;
Ø praymus ileisti banko čekį;
Ø praymus pirkti ar parduoti valiut¹;
Ø praymus iduoti arba pakeisti banko garantij¹;
Ø praymus ileisti arba pakeisti dokumentinį akredityv¹;
Ø praymus ileisti laidavimo rat¹ muitinei;
Ø atlikti pervedimus į darbuotojų mokėjimo korteles;
Ø gali suinoti s¹skaitų iraų bei likučių informacij¹;
Ø oficialius Lietuvos banko valiutų kursus;
Ø Vilniaus banko valiutų pirkimo pardavimo kursus (VB Telebankas, lankstinukas).
i sistema yra nuolat tobulinama ir atnaujinama. Pakeitimai automatikai perduodami visiems vartotojams.
Telebanko sistema palengvina įmonės finansininkų darb¹ ir taupo laik¹. Naudinga, kai įmonė turi atlikti labai daug piniginių pervedimų kiekvien¹ dien¹. Vadovai gali greitai ir patikimai planuoti finansines ilaidas bei suinoti reikaling¹ pavedimų ar valiutų kursų informacij¹. Sistema garantuoja saugum¹ bei kontrolź, nes kiekvienas ingsnis yra fiksuojamas.
Jeigu Vilniaus banko klientui yra nereikalingos paslaugos VB Internetas bei VB Telebankas (jam nereikia vykdyti bankinių operacijų), tačiau domina informacija apie bank¹ bei s¹skait¹, vartotojui suteikiama galimybė nevykstant į bank¹ ar jo filial¹ suinoti vis¹ domim¹ informacij¹ telefonu ir faksu.
VB Linija tai Vilniaus banko inučių sistema (SMS) mobiliuosius telefonus turintiems klientams. Tinka tik Omnitel ar Bitės GSM mobiliojo ryio vartotojams. i sistema įgalina trumpuoju numeriu 1528 nusiuntus inutź gauti atsakym¹ apie :
Ø s¹skaitos likutį;
Ø paskutines tris i s¹skaitų nuraytas sumas;
Ø paskutines tris įskaitytas į s¹skaitas sumas;
Ø savo s¹skaitų s¹ra¹;
Ø siunčiamų ir gaunamų inučių formatus (funkcija PAGALBA).
inutės yra raomos lotynikomis raidėmis be lietuvikų simbolių. Reikia surinkti vis¹ odį arba tik tris pirm¹sias raides : LIKUTIS arba LIK, NURASYTA arba NUR, ISKAITYTA arba ISK, SARASAS arba SAR, PAGALBA arba PAG. Tada reikia parayti s¹skaitos eilės numerį, nurodyt¹ s¹skaitų s¹rae. Po kiekvieno įrao reikia padėti tarpelį.
Fakso pagalba suteikiama galimybź klientui gauti informacij¹ apie bank¹.
Ø valiutų kursai;
Ø paslaugų įkainiai:
a) pagrindinės operacijos,
b) indėliai,
c) seifų nuoma;
Ø taupomieji skyriai;
Ø informacija apie bank¹:
a) bankai korespondentai,
b) mokėjimo pavedimų pavyzdiai,
c) finansinė ataskaita (Prieiga per Internet¹ https://www.vb.lt)
Norint dirbti ia sistema reikia usiregistruoti. Todėl kiekvienam vartotojui suteikiamas asmeninis kodas ir slaptaodis. Kiekvienas fakso mygtukas (įskaitant ir simbolius) turi savo reikmź. Naudojantis faksu galima ne tik suinoti banko informacij¹. Taip pat siųsti ir gauti skelbimus bei praneimus, susisiekti su vadybininku, keisti slaptaodį ir gauti duomenis apie s¹skait¹ :
Ø s¹skaitos likutį;
Ø įplaukas į s¹skait¹;
Ø nuraymus nuo s¹skaitos;
Ø iraus i s¹skaitų.
Ubaigiant į skyrių galima daryti ivadas, kad Vilniaus bankas sukūrė universali¹ elektroninės bankininkystės sistem¹.
Kiekvienas bankas, norėdamas ne tik ilaikyti jau esamus, bet ir pritraukti būsimus klientus stengiasi sudaryti kuo patogesnes s¹lygas vartotojams. Elektroninė bankininkystė Lietuvoje susikūrė 1994 metais (Vakelaitis V., 1998), tačiau jau iandien daro didiulź įtak¹ daugeliui vieojo ir privataus verslo sektoriaus gyvenimo sričių. EBS sistemos naudojimas padeda vartotojui taupyti laik¹ bei pinigus, nes operacijos palyginus su tradicine bankininkyste yra pigesnės (Elektronic banking).
Elektroninės bankininkystės sistemos vartotojui Vilniaus banke yra suteikiamos visos s¹lygos bent kuriuo paros metu gali matyti savo kortelinių ir ne kortelinių s¹skaitų likučius. Pasirinkźs norim¹ s¹skait¹, klientas matys iraus ar norimo periodo mokėjimų istorij¹, taip pat ir periodinių mokėjimų pavedimus.
Pavedimų formos nesudėtingos. Darb¹ labai palengvina gavėjų s¹raai, kurie pagal įvest¹ pavadinimo fragment¹ automatikai upildo pavedimo form¹. Jeigu pavedimas daromas naujam gavėjui, automatikai patenka į gavėjų s¹ra¹. Vartotojas visada gali papildyti gavėjų rekvizitus, pridėti ir alinti nereikalingus įraus.
Sistemoje yra komerciniai ir oficialūs nacionalinės ir usienio valiutų santykiai, archyvai pagal dat¹ ar valiut¹.
Vartotojas lengvai gali pasikeisti vien¹ valiut¹ į kit¹. Utenka nurodyti s¹skaitas bei keičiam¹ ar norim¹ gauti valiutos sum¹.
Vartotojas gali atlikti periodinius mokėjimus, nustatyti ar pakeisti ių mokėjimų parametrus. Taip pat gali visikai sustabdyti periodinio mokėjimo vykdym¹. Visada galima pervelgti periodinio mokėjimo istorij¹ per tam tikr¹ period¹.
Jei norima sumokėti ateityje, sudaroma būsimų (laukiamų) mokėjimų eilė. Bankas juos pamatys' ir įvykdys nurodytu laiku automatikai. Vartotojas visada gali pakeisti ar ataukti įvest¹ pavedim¹.
Sistema nepriklauso nuo kalbos. Visi sistemos praneimai suvedami į duomenų bazź ir yra lengvai modifikuojami, papildomi priklausomai nuo banko ar banko kliento poreikių. Sistemos administratorius bet kada gali įvesti nauj¹ kalb¹ - tereikia iversti praneimus.
Elektroninio banko pagalba vartotojas gali suinoti informacij¹ apie bank¹ ir banko teikiamas paslaugas. i funkcija ne tik leidia kiekvienam klientui personaliai pateikti informacij¹, bet ir grupuoti klientus, kiekvienai grupei pateikiant tik jai skirtus praneimus, pasiūlymus.
Sukurta praneimų sistema. Įspėjimų posistemė apima ne vien¹ banko produktų pardavimo kanal¹. Pvz.: vartotojas gauna elektroninį pat¹, SMS inutź, ar tiesiog įspėjim¹ Interneto naryklės lange, kai likutis nukrenta emiau tam tikro lygio ar virija tam tikr¹ lygį ir t.t. Vartotojas pats pasirinka norim¹ praneimų (įspėjimų) gavimo kanal¹.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 1836
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved