CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Elektroninës bankininkystës plëtojimo galimybes geriausiai atskleidžia tokie rodikliai, kaip Interneto, telefoninës ir mobiliosios bankininkystës paslaugø vartotojø, mokamøjø korteliø, mobiliøjø telefonø skaièius ir kt.
Tarptautinei rinkos tyrimø grupei Taylor Nelson Sofres priklausanti ámonë SIC Gallup Media atliko apklaus¹ ir nustatë, kad 2002 m. pradžioje Lietuvoje Internetu dažnai (bent kart¹ per savaitê) naudojosi 11,3 proc. 15 – 74 metø šalies gyventojø. 2002 m. rugpjûtá Interneto vartotojø buvo 13,4 proc., o 2003 m. pradžioje 16,9 proc. Rinkos tyrimø bendrovës TNS Emor duomenimis, 2003 m. gruodá Lietuvoje Internetu naudojosi 25 proc. 15 – 74 metø gyventojø, Estijoje Interneto vartotojø buvo 47 proc., Latvijoje – 23 proc. Internetu Lietuvoje naudojasi vis daugiau žmoniø. Vadinasi, nuolatos daugëja galimø Internetinës bankininkystës paslaugø vartotojø.
Elektroninës bankininkystës paslaugø vartotojø skaièius labai priklauso nuo to, kaip šalis pasirengusi naudoti nauj¹sias technologijas. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimø ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva pagal pasirengim¹ naudoti nauj¹sias technologijas užima 46 viet¹ tarp 82 tirtø pasaulio šaliø (žr. 1 lentelë)
1 lentelë
Šaliø pasirengimas naudoti nauj¹sias technologijas:
Šaltinis: World Economic Forum (2003)
Elektroninës bankininkystës naudojimas ir ketinimai naudotis.
Atlikus tyrim¹ (ELTA) ir susumavus visø tyrime dalyvavusiø ámoniø atsakymus paaiškëjo, kad viena iš keturiø (25.2%, žr.á 1-¹ diagram¹) šiomis paslaugomis jau naudojasi, 8.8% šiuo metu nesinaudoja, bet ketina naudotis per artimiausius 6 mënesius. Bemaž treèdalis (35.4%) apklaustø ámoniø šiomis paslaugomis nesinaudoja ir neketina naudotis per ateinantá pusmetá, šiek tiek mažiau (30.5%) nesinaudoja ir nežino, ar naudosis.
Diagrama Nr. 1
Vokietijoje nuolat daugëja privaèiø vartotojø, kurie naudojasi internetinës bankininkystës paslaugomis. Žmoniø, besinaudojanèiø tokiomis paslaugomis, skaièius išaugo beveik iki 30 milijonø, teigia bankininkystës atstovai, praneša DPA-ELTA.
Vokietijos bankø federacija Berlyne pareiškë, jog vartotojø skaièius išaugo penkis kartus per pastaruosius ketverius metus.
Ji pažymëjo, jog nuo bankø priklauso tik tai, k¹ privatûs vartotojai, besinaudojantys internetinës bankininkystës paslaugomis, gali atlikti per asmeninius kompiuterius. Standartinës internetinës bankininkystës paslaugos yra s¹skaitø apmokëjimas, nuolatiniø pavedimø vykdymas ir s¹skaitos balanso kontrolë.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 2003
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2025 . All rights reserved