Elektroninės bankininkystės situacija lietuvoje

1.Didieji Lietuvos bankai kartu populiarins elektroninź bankininkystź

Internetinės bankininkystės paslaugas Lietuvoje pradėjo teigti:

Ø      Bankas “Snoras” 2000 metų balandžio mėnesį,

Ø      “Medicinos bankas” 2000 metų gegužės mėnesį;

Ø      “Ūkio bankas” 2000 metų birželio mėnesį;

Ø      “Šiaulių bankas” 2000 metų liepos mėnesį;

Ø      Bankas “Hansa-LTB” 2000 metų rugpjūčio mėnesį (2003 metais oficialus Banko pavadinimas pakeistas į AB bankas 'Hansabankas');

Ø      “Vilniaus bankas” 2000 metų rugsėjo mėnesį;

Ø      Bankas “Parex” 2001 metų lapkričio mėnesį;

Ø       “LŽŪB” 2002 metų kovo mėnesį;

Ø       “Sampo bankas” 2002 metų birželio mėnesį. 

Trys didieji Lietuvos komerciniai bankai – 'Vilniaus bankas', „Hansabankas“ ir „Nord/LB Lietuva“ – šiandien paskelbė pradedantys iniciatyv¹ „Už saugi¹ elektroninź bankininkystź“. Bankai susitarė daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tai, kaip išvengti galimų elektroninių nusikaltimų.

“Šiandien modernios technologijos leidžia sukurti patikim¹ ir saugi¹ elektroninės bankininkystės sistem¹. Vis dėlto, augant elektroninės bankininkystės populiarumui, yra vienodai svarbu bankinių duomenų saugumu rūpintis tiek bankams, tiek klientams, todėl žmones būtina šviesti duomenų apsaugos temomis“, – sakė Vilniaus banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorius Gediminas Valančius.

“Hansabanko” informacinių technologijų ir produktų plėtros tarnybos vadovo Antano Danio teigimu, ypač svarbu, kad rūpinantis elektroninės bankininkystės saugumu bankai apjungia jėgas. “Bandymai pažeisti saugum¹ tam tikra prasme nukreipti prieš vis¹ bankininkystės sistem¹. Užsienio šalių patirtis rodo, kad elektroniniai nusikaltėliai paprastai linkź taikyti tuos pačius metodus prieš kelių bankų klientus, todėl bankams naudinga keistis informacija ir, ginant klientų interesus, bendradarbiauti saugumo stiprinimo srityje”, – sakė A.Danys.

Pasak ,,NORD/LB Lietuva” Mažmeninės bankininkystės departamento direktoriaus Andreas Unger, ši trijų didžiųjų bankų iniciatyva yra svarbus ir savalaikis žingsnis. Bankas ir jo klientai yra partneriai, o partnerystėje svarbiausias dalykas – tarpusavio pasitikėjimas. Bankai užtikrina technologinį elektroninės bankininkystės saugum¹. Tuo tarpu klientai turėtų rūpintis, kad konfidenciali informacija nepatektų į rankas nusikaltėliams.

Didieji Lietuvos bankai yra įdiegź pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti, elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti labiau pažeidžiama grandimi – klientų patiklumu, kaip tai buvo daroma kai kuriose užsienio šalyse – t.y., bandyti išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių žmonių. Pasinaudojź iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali valdyti svetimas s¹skaitas.

Bankininkai įspėja, kad negalima pasitikėti elektroniniais laiškais ar telefoniniais skambučiais, kuriais prašoma pasakyti internetinio banko slaptažodžius bei kodus, net jei jų prašytų asmenys, prisistatantys kaip bankų tarnautojai. “Bankas savo iniciatyva niekada neprašo iš klientų pateikti tos informacijos, kuri turi būti žinoma tik pačiam klientui. Konfidenciali¹ informacij¹ klientui reikės įvesti tik jam pačiam jungiantis prie bankų sistemų ar kitais sutartyje numatytais atvejais, kai klientas pats kreipiasi į bank¹”, - tvirtino bankų elektroninės bankininkystės specialistai.

Paskelbź iniciatyv¹ „Už saugi¹ elektroninź bankininkystź!“ trys bankai didžiulį dėmesį skirs visuomenės švietimui, keisis informacija bei domėsis užsienio šalių patirtimi. Taip pat planuojama rengti bendrus visuomenės informavimo projektus, o esant poreikiui – kreiptis į valstybines institucijas, kurios priimtų teisės aktus, leisiančius užtikrinti dar didesnį elektroninės bankininkystės saugum¹.

Tikimasi, kad prie trijų bankų iniciatyvos ateityje prisidės ir kiti Lietuvos komerciniai bankai bei kitos e-paslaugų įmonės.

2.Nuo metų pradžios elektroninio bankingo klientų padaugėjo 23%

Praeitų metų pirm¹jį pusmetį internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius viršijo 784 tūkst. - palyginti su praeitų metų pradžia jų padaugėjo apie 23 proc., o augimas per pastaruosius dvylika mėnesių sudarė 65 proc.

Naujienų agentūros ELTA duomenimis, didžioji dalis - 89 proc. - internetinės bankininkystės klientų dabar tenka dviem didžiausiems šalies bankams - 'Hansabankui' (48,8 proc. rinkos) bei Vilniaus bankui (40,3 proc.) rinkos.

'Hansabanko' internetinės bankininkystės paslaugos 'Hanza.net' vartotojų skaičius nuo praeitų metų pradžios išaugo 11 proc. iki 383 tūkst., o Vilniaus banko paslaugos 'VB Internetas' - 29 proc. iki 315,654 tūkst.

Per metus 'Hanza.net' vartotojų padaugėjo 41 proc., o 'VB Interneto' - 83 proc. Pagal aktyvius internetinės bankininkystės klientus (bent kart¹ per mėnesį pasinaudojančių tokiomis paslaugomis) pirmauja Vilniaus bankas.

'TNS Gallup' duomenimis, užpernai pavasarį tarp šalies gyventojų, kurie naudojosi Internetu per pastaruosius 6 mėn., internetinių banko klientų buvo 17 proc., pernai kovo-gegužės mėnesiais jų skaičius siekė 22 proc.

Internetinės bankininkystės vartotojų augimas buvo beveik toks pat, kaip ir Interneto vartotojų: užpernai pavasarį per pastaruosius šešis mėnesius Internetu naudojosi 23,4 proc. apklaustųjų, pernai pavasarį - 29,5 proc.