Elektroninės bankininkystės trūkumai

1.Elektroninės bankininkystės sistemos naudojimo problemos

EBS teikiamos galimybės sukelia problemų bankui. Turbūt pats didžiausias elektroninės bankininkystės trūkumas diegiant ir eksploatuojant ši¹ sistem¹ yra saugumas.

Išeitis iš susidariusios keblios saugumo padėties galėtų būti biometrija (biologiniai žmogaus identifikatoriai, kaip akies rainelė, pirštų antspaudai). Didžiosios Britanijos Barclays bankas savo bankomatuose naudoja skanavimo įrenginius, kurie atpažįsta žmogaus pirštų antspaudus, bals¹, fizinį paraš¹, veid¹. Tačiau biometrinis autorizavimas yra neprieinamas visiems bankams dėl įrenginių kainos.

Kita problema – klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja įvaizdį, kad elektroninės atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant į bank¹, ištis¹ par¹.

Gal ir galima būtų sutikti su tuo, kad bankas leidžia valdyti klientui turim¹ kapital¹ neribotai ir bet kuriuo paros laiku, tačiau tikk banko viduje. Jeigu klientui reikia 16 valand¹ pervesti lėšas tiekėjui, kurio atsiskaitomoji s¹skaita yra kitame banke, tai lėšas tiekėjas gaus geriausiu atveju tik kit¹ dien¹ (žinoma, jei tai ne savaitės pabaiga ar šventė) 12 valand¹. To priežastis ) tarpbankinės užskaitos, kurios vyksta per atsiskaitymo centrus tik nustatytais laiko momentais.

Kitas EBS trūkumas, kai labai paprastai galima sugriauti reklaminį bankininkų teiginį, kad nereikės vaikščioti į bank¹ ir tuo bus sutaupomas laikas. Net jei įmonė dirba tik su negrynaisiais pinigais ir į bank¹ reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš s¹skaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubėti į bank¹ pavedimo kopijos su banko antspaudu (tokia situacija susidaro, kai įmonei ar fiziniam asmeniui reikia prekių ar paslaugų, o tiekėjas jų nepateikia kol negauna apmokėjim¹ patvirtinančių dokumentų) ar faksuoti. Tai gali atlikti ir bankas, tik už atskir¹ mokestį.

Galima daryti išvad¹, kad elektroninė bankininkystės sistema galėtų patenkinti vartotojų reikalavimus tik tuomet, jei ji garantuotų visišk¹ saugum¹, atliktų visas paprastų pinigų funkcijas, t.y. būtų tokie pat funkcionalūs ir likvidūs, atsiskaitymo sistemos būtų taip organizuotos, kad užskaitos tarp bankų vyktų realiame laike.

2.Elektroninei bankininkystei būdingos rizikos ir jų valdymas

Elektroninė bankininkystė – naujas reiškinys. Šios veiklos plėtojimas yra susijźs su daugybe rizikų. Rizikų valdymas yra sėkmingos banko veiklos pagrindas. Bankai dar prieš užsiimdami elektronine bankininkyste privalo išsiaiškinti, su kokiomis rizikomis susidurs ir ar sugebės jas valdyti. Kai kurios rizikos bendros tiek tradicinei, tiek elektroninei bankininkystei (kredito, likvidumo, palūkanų normos, rinkos, šalies, užsienio valiutos), bet yra ypatumų.

Elektronine bankininkyste užsiimantys bankai susiduria su keturiomis jai būdingomis pagrindinėmis rizikomis : strategine, veiklos, reputacine, teisine.

Strateginė rizika pasireiškia per tai, kad strateginiai sprendimai, priimami banko vadovų, gali būti neteisingi. Jei banko strateginis planavimas ar įgyvendinimas turi trūkumų, bankas gali patirti nuostolių.

Veiklos rizika elektroninėje bankininkystėje pasireiškia per :

Informacinių sistemų suderinimo rizik¹. Aktuali informacinių sistemų integravimo problema. Norint pritaikyti elektroninź bankininkystź, iškyla jau pritaikytų ir anksčiau naudotų informacinių sistemų suderinimo klausimai.

Banke naudojamų informacinių sistemų rizika pasireiškia per netinkam¹ informacinės sistemos parinkim¹, diegim¹, palaikym¹. Elektroninės bankininkystės įranga reikalauja nuolatinio atnaujinimo.

Duomenų vientisumo rizika. Bankai gali susidurti su problemomis kontroliuojant siunčiamų ir gaunamų duomenų tikslum¹, teisingum¹ ir vientisum¹.

Banko pasiekiamumo rizika. Vartotojų lūkesčiams augant pageidaujama greito ir patikimo prisijungimo prie banko sistemos. Papildomų rūpesčių bankams kelia tai, kad jie negali kontroliuoti pačio Interneto tinklo pasiekimo.

Saugumo rizika pasireiškia tokiais aspektais kaip neteisėtas įsibrovimas į banko informacinź sistem¹, viruso įnešimas. Esant nepakankamai klientų apsaugos sistemai, neteisėti vartotojai gali įsibrauti į banko sistemas, pasisavinti pinigus iš klientų s¹skaitų, sugadinti duomenų bazes. Gali pasitaikyti ir banko darbuotojų sukčiavimo atvejai. Bankas gali susidurti su elektroninių pinigų klastojimu.

Vidinės kontrolės rizika. Elektroninė bankininkystė keičia vidinės kontrolės banke specifik¹. Banko darbuotojai gali nerasti ir neištaisyti įvairias su elektronine bankininkystės veikla susijusias klaidas.

Interneto paslaugų tiekėjo rizika pasireiškia sudarinėjant sutartis su Interneto paslaugų tiekėjais, kontroliuojant jų veikl¹. Labai svarbu, kad paslaugų tiekėjai turėtų pakankam¹ kompetencij¹. Kadangi bankai nekontroliuoja visos tiekimo operacijų visumos, jiems atsiranda padidinta rizika užtikrinant bankinėje operacijoje dalyvaujančio kliento ar banke saugomos ir klient¹ liečiančios informacijos saugum¹.

Personalo ir vadovų kompetencijos trūkumas gali s¹lygoti naujų informacinių sistemų diegimo ir pritaikymo problemas. Tai gali sukelti techninius ir programinius gedimus (Rupley S, 2000).

Reputacinė rizika – rizika, kad gali susiformuoti negatyvi visuomenės nuomonė apie bank¹, kuri pasireiškia dideliais fondų ir vartotojų praradimais. Vienas iš reputacinės rizikos pasireiškimo atvejų yra svarbūs, plačiai paplitź informacinės sistemos trūkumai, kai nepatikimai veikia klientų priėjimas prie savo lėšų ar s¹skaitų informacijos. Taip pat banko reputacijai gali pakenkti esminės spragos saugumo sistemoje (pvz. vartotojas pradėtų abejoti banko patikimumu, jei išgirstų apie į sistem¹ patekusį virus¹). Dideli nuostoliai, kuriuos sukelia kitos banko klaidos, gali priversti banko klientus neigiamai žiūrėti į banko siūlomus produktus ir paslaugas.

Teisinė rizika atsiranda, kai :

Neaiškus ir nevienareikšmis įstatymų ir taisyklių taikymas. Kadangi elektroninė bankininkystė atsirado palyginti neseniai, nėra vieningos įstatyminės bazės.

Pinigų plovimas. Elektroninių pinigų sistemos yra ypatingai patrauklios pinigų plovėjams, jei yra siūlomi liberalių sandėrių limitai.

Nesugebėjimas apsaugoti vartotojų privatumo. Neteisėti vartotojai gali įsilaužti į banko duomenų bazes ir pasiimti informacij¹ apie vartotojo atliktus finansinius sandėrius, s¹skaitos dydį.

Problemos su nuorodomis iš banko tinklapio. Bankas gali duoti nuorod¹ savo tinklapyje į kitos organizacijos tinklapį. Pastarasis tinklapis gali nesuteikti laukiamos informacijos ar suklaidinti banko klient¹.

Skirtinga kliento ir banko šalių jurisdikcija. Bankas, siūlantis paslaugas per Internet¹, gali pritraukti vartotojų iš įvairių šalių. Taip bankas tampa skirtingų teisinių reikalavimų subjektu.

Elektroninei bankininkystei būdingos ir tokios tradicinės bankininkystės rizikos kaip kredito, likvidumo, palūkanų normos, rinkos, šalies, užsienio valiutos ir t.t. (Vismantas M., 2000).

Kredito rizika pasireiškia tuomet, kai sandėrio šalys laiku ir pilnai neįvykdo įsipareigojimų:

Skolininkai nesugražina suteiktų kreditų. Elektroninė bankininkystė bankams leidžia teikti kredito paslaugas netradiciniais kanalais ir išplėsti savo rink¹ toliau, nei sugebėtų užsiėmź tik tradicine bankininkyste. Atsiranda padidinta rizika, nes mažai žinomos rinkos (nustatyti kliento tapatybź, jo kredito gražinimo galimybes).

Elektroninių pinigų leidėjo nemokumo atveju bankas turi panaudoti savo nuosavus fondus išpirkti savo klientų elektroninius pinigus.

Aukštos palūkanos už indėlius. Elektronine bankininkyste užsiimantys bankai dažnai moka didesnes palūkanas už indėlius. Tokiu atveju bankai turi išduoti daugiau didesnės rizikos kreditų, už kuriuos imamos jau didesnės palūkanos.

Likvidumo rizika kyla tuo atveju, kai bankas negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų neužsitraukiant nepriimtų nuostolių. Bankas gali neturėti pakankamai lėšų elektroninių pinigų išpirkimui ar sandėrių įvykdymui tam tikru laiko momentu. Tokia negatyvi informacija apie bank¹ gali greitai paplisti ir sukelti nor¹ klientams atsiimti savo indėlius.

Palūkanų normos rizika pasireiškia, kai banko finansinė situacija pablogėja dėl nenaudingų palūkanų normų pokyčių. Krenta banko turimo turto vertė. Banko būklė gali neatitikti įstatymų numatytų reikalavimų.

Užsienio valiutos rizika kyla tuo atveju, kai keičiama užsienio valiuta į elektroninius pinigus. Užsienio valiutos kurso kitimo sukeltus nuostolius turi padengti bankas. Krenta banko pajamos.

Šalies rizika pasireiškia, paslaugų tiekėjai užsienio šalyse nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų dėl įvairių ekonominių, socialinių ar politinių faktorių, atsiradusių jų šalyse. 

Rizikos valdymas yra viena svarbiausių problemų tiek tradicinėje, tiek elektroninėje bankininkystėje. Bankų vadovai turi būti pasiruošź tinkamai reaguoti į esamas rizikas bei prisitaikyti prie naujų. Rizikos valdyme išskiriami trys pagrindiniai elementai : rizikos laipsnio įvertinimas, rizikos dinamikos kontroliavimas bei rizikų monitoringas (Vismantas M., 2000).

Rizikos laipsnio įvertinime išskiriami trys etapai. Pirmiausia reikia nustatyti kiekvienos rizikos atskirai pasireiškimo tikimybź bei apskaičiuoti pasekmių dydį. Antras etapas – numatyti banko politik¹, jei atsirastų tikimybė t.t. nuostoliams materializuotis. Trečiasis etapas – banko vadovai turi nusprźsti, ar t.t. rizika yra toleruotina, jei ne – rizikos minimalizavimui skirti ypating¹ dėmesį (Vismantas S., 2000).

Rizikos dinamikos kontroliavimas apima apsaugos sistemų diegim¹, vidinės banko komunikacijos koordinavim¹, paslaugų ir produktų rizikos vertinim¹, rizikos priemonių valdymo įgyvendinim¹, susijusį su išoriniais paslaugų tiekėjais, banko elektroninės bankininkystės vartotojų mokym¹, netikėtų įvykių valdymo planus.

Rizikos monitoringo uždavinys – periodiškas informacinės sistemos testavimas, kuris padeda išvengti problemų, garantuoja veiklos nenutrūkstamum¹, apsaugo nuo išorinių įsiskverbimų.

Elektronine bankininkyste užsiimančio banko personalas, kuris yra atsakingas už rizikos valdym¹, turi turėti pakankamai valdžios. Rizikos valdymo politika ir procedūros rekomenduojama išdėstyti raštiškai, kad būtų prieinami visam banko personalui.

Kiti elektroninės bankininkystės sprendimo būdai :

Strateginės rizikos minimizavimas. Banko vadovai turi atidžiai vertinti visus sprendimus ir projektus. Banko veiklos strategija turi padėti didinti konkurencingum¹ ir pelningum¹, išvengti nereikalingos rizikos augimo.

Veiklos rizikos mažinimas. Naudinga pastoviai domėtis informacinių technologijų naujovėmis bei tiekėjais. Reikalinga reguliari banko turimos techninės ir programinės įrangos galimybių peržiūra, darbuotojų, kurie atsako už nuolatinius technologijų tobulinimus, paskyrimas. Reikia sugalvoti būdus, kaip teikti paslaugas, jei nutrūktų Interneto, telefono ir pan. Ryšys. Svarbus nuolatinis banko darbuotojų tobulinimas, griežtas naujų darbuotojų atrinkimas.

Reputacinės rizikos minimizavimas. Bankai turi įvardinti savo veiklos standartus ir griežtai jų laikytis. Parinkti optimalias komunikavimo strategijas.

Teisinės rizikos valdymas. Rekomenduojama išsiaiškinti elektroninź bankininkystź reglamentuojančius įstatymus dar prieš pradedant veikl¹. Banko personalas privalo turėti pakankamai teisinių žinių. Būtina periodiškai tikrinti, ar banko procedūros atitinka teisinius reikalavimus.

Kredito rizikos mažinimas. Svarbiausia yra atidžiai tikrinti klientus, kuriems išduodamos paskolos, jų turimus užstatus bei stebėti, kaip panaudojami kreditai.

Likvidumo rizikos valdymas. Rekomenduojama investavimui skirt¹ tam tikr¹ lėšų dalį investuoti į likvidų turt¹.

Palūkanų normos rizikos minimizavimas. Naudinga apskaičiuoti galimus palūkanų normų pokyčius ir atitinkamai koreguoti banko planus.

Apibendrinant galima teigti, kad elektroninės bankininkystės rizikos ir jų valdymas skiriasi nuo tradicinės, nes elektroninė veikla turi savo unikalumų, verčiančių ieškoti tik jai skirtų sprendimų.