Elektroninës bankininkystës trûkumai

1.Elektroninës bankininkystës sistemos naudojimo problemos

EBS teikiamos galimybës sukelia problemø bankui. Turbût pats didžiausias elektroninës bankininkystës trûkumas diegiant ir eksploatuojant ši¹ sistem¹ yra saugumas.

Išeitis iš susidariusios keblios saugumo padëties galëtø bûti biometrija (biologiniai žmogaus identifikatoriai, kaip akies rainelë, pirštø antspaudai). Didžiosios Britanijos Barclays bankas savo bankomatuose naudoja skanavimo árenginius, kurie atpažásta žmogaus pirštø antspaudus, bals¹, fiziná paraš¹, veid¹. Taèiau biometrinis autorizavimas yra neprieinamas visiems bankams dël árenginiø kainos.

Kita problema – klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja ávaizdá, kad elektroninës atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant á bank¹, ištis¹ par¹.

Gal ir galima bûtø sutikti su tuo, kad bankas leidžia valdyti klientui turim¹ kapital¹ neribotai ir bet kuriuo paros laiku, taèiau tikk banko viduje. Jeigu klientui reikia 16 valand¹ pervesti lëšas tiekëjui, kurio atsiskaitomoji s¹skaita yra kitame banke, tai lëšas tiekëjas gaus geriausiu atveju tik kit¹ dien¹ (žinoma, jei tai ne savaitës pabaiga ar šventë) 12 valand¹. To priežastis ) tarpbankinës užskaitos, kurios vyksta per atsiskaitymo centrus tik nustatytais laiko momentais.

Kitas EBS trûkumas, kai labai paprastai galima sugriauti reklaminá bankininkø teiginá, kad nereikës vaikšèioti á bank¹ ir tuo bus sutaupomas laikas. Net jei ámonë dirba tik su negrynaisiais pinigais ir á bank¹ reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš s¹skaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubëti á bank¹ pavedimo kopijos su banko antspaudu (tokia situacija susidaro, kai ámonei ar fiziniam asmeniui reikia prekiø ar paslaugø, o tiekëjas jø nepateikia kol negauna apmokëjim¹ patvirtinanèiø dokumentø) ar faksuoti. Tai gali atlikti ir bankas, tik už atskir¹ mokestá.

Galima daryti išvad¹, kad elektroninë bankininkystës sistema galëtø patenkinti vartotojø reikalavimus tik tuomet, jei ji garantuotø visišk¹ saugum¹, atliktø visas paprastø pinigø funkcijas, t.y. bûtø tokie pat funkcionalûs ir likvidûs, atsiskaitymo sistemos bûtø taip organizuotos, kad užskaitos tarp bankø vyktø realiame laike.

2.Elektroninei bankininkystei bûdingos rizikos ir jø valdymas

Elektroninë bankininkystë – naujas reiškinys. Šios veiklos plëtojimas yra susijês su daugybe rizikø. Rizikø valdymas yra sëkmingos banko veiklos pagrindas. Bankai dar prieš užsiimdami elektronine bankininkyste privalo išsiaiškinti, su kokiomis rizikomis susidurs ir ar sugebës jas valdyti. Kai kurios rizikos bendros tiek tradicinei, tiek elektroninei bankininkystei (kredito, likvidumo, palûkanø normos, rinkos, šalies, užsienio valiutos), bet yra ypatumø.

Elektronine bankininkyste užsiimantys bankai susiduria su keturiomis jai bûdingomis pagrindinëmis rizikomis : strategine, veiklos, reputacine, teisine.

Strateginë rizika pasireiškia per tai, kad strateginiai sprendimai, priimami banko vadovø, gali bûti neteisingi. Jei banko strateginis planavimas ar ágyvendinimas turi trûkumø, bankas gali patirti nuostoliø.

Veiklos rizika elektroninëje bankininkystëje pasireiškia per :

Informaciniø sistemø suderinimo rizik¹. Aktuali informaciniø sistemø integravimo problema. Norint pritaikyti elektroninê bankininkystê, iškyla jau pritaikytø ir anksèiau naudotø informaciniø sistemø suderinimo klausimai.

Banke naudojamø informaciniø sistemø rizika pasireiškia per netinkam¹ informacinës sistemos parinkim¹, diegim¹, palaikym¹. Elektroninës bankininkystës áranga reikalauja nuolatinio atnaujinimo.

Duomenø vientisumo rizika. Bankai gali susidurti su problemomis kontroliuojant siunèiamø ir gaunamø duomenø tikslum¹, teisingum¹ ir vientisum¹.

Banko pasiekiamumo rizika. Vartotojø lûkesèiams augant pageidaujama greito ir patikimo prisijungimo prie banko sistemos. Papildomø rûpesèiø bankams kelia tai, kad jie negali kontroliuoti paèio Interneto tinklo pasiekimo.

Saugumo rizika pasireiškia tokiais aspektais kaip neteisëtas ásibrovimas á banko informacinê sistem¹, viruso ánešimas. Esant nepakankamai klientø apsaugos sistemai, neteisëti vartotojai gali ásibrauti á banko sistemas, pasisavinti pinigus iš klientø s¹skaitø, sugadinti duomenø bazes. Gali pasitaikyti ir banko darbuotojø sukèiavimo atvejai. Bankas gali susidurti su elektroniniø pinigø klastojimu.

Vidinës kontrolës rizika. Elektroninë bankininkystë keièia vidinës kontrolës banke specifik¹. Banko darbuotojai gali nerasti ir neištaisyti ávairias su elektronine bankininkystës veikla susijusias klaidas.

Interneto paslaugø tiekëjo rizika pasireiškia sudarinëjant sutartis su Interneto paslaugø tiekëjais, kontroliuojant jø veikl¹. Labai svarbu, kad paslaugø tiekëjai turëtø pakankam¹ kompetencij¹. Kadangi bankai nekontroliuoja visos tiekimo operacijø visumos, jiems atsiranda padidinta rizika užtikrinant bankinëje operacijoje dalyvaujanèio kliento ar banke saugomos ir klient¹ lieèianèios informacijos saugum¹.

Personalo ir vadovø kompetencijos trûkumas gali s¹lygoti naujø informaciniø sistemø diegimo ir pritaikymo problemas. Tai gali sukelti techninius ir programinius gedimus (Rupley S, 2000).

Reputacinë rizika – rizika, kad gali susiformuoti negatyvi visuomenës nuomonë apie bank¹, kuri pasireiškia dideliais fondø ir vartotojø praradimais. Vienas iš reputacinës rizikos pasireiškimo atvejø yra svarbûs, plaèiai paplitê informacinës sistemos trûkumai, kai nepatikimai veikia klientø priëjimas prie savo lëšø ar s¹skaitø informacijos. Taip pat banko reputacijai gali pakenkti esminës spragos saugumo sistemoje (pvz. vartotojas pradëtø abejoti banko patikimumu, jei išgirstø apie á sistem¹ patekusá virus¹). Dideli nuostoliai, kuriuos sukelia kitos banko klaidos, gali priversti banko klientus neigiamai žiûrëti á banko siûlomus produktus ir paslaugas.

Teisinë rizika atsiranda, kai :

Neaiškus ir nevienareikšmis ástatymø ir taisykliø taikymas. Kadangi elektroninë bankininkystë atsirado palyginti neseniai, nëra vieningos ástatyminës bazës.

Pinigø plovimas. Elektroniniø pinigø sistemos yra ypatingai patrauklios pinigø plovëjams, jei yra siûlomi liberaliø sandëriø limitai.

Nesugebëjimas apsaugoti vartotojø privatumo. Neteisëti vartotojai gali ásilaužti á banko duomenø bazes ir pasiimti informacij¹ apie vartotojo atliktus finansinius sandërius, s¹skaitos dydá.

Problemos su nuorodomis iš banko tinklapio. Bankas gali duoti nuorod¹ savo tinklapyje á kitos organizacijos tinklapá. Pastarasis tinklapis gali nesuteikti laukiamos informacijos ar suklaidinti banko klient¹.

Skirtinga kliento ir banko šaliø jurisdikcija. Bankas, siûlantis paslaugas per Internet¹, gali pritraukti vartotojø iš ávairiø šaliø. Taip bankas tampa skirtingø teisiniø reikalavimø subjektu.

Elektroninei bankininkystei bûdingos ir tokios tradicinës bankininkystës rizikos kaip kredito, likvidumo, palûkanø normos, rinkos, šalies, užsienio valiutos ir t.t. (Vismantas M., 2000).

Kredito rizika pasireiškia tuomet, kai sandërio šalys laiku ir pilnai neávykdo ásipareigojimø:

Skolininkai nesugražina suteiktø kreditø. Elektroninë bankininkystë bankams leidžia teikti kredito paslaugas netradiciniais kanalais ir išplësti savo rink¹ toliau, nei sugebëtø užsiëmê tik tradicine bankininkyste. Atsiranda padidinta rizika, nes mažai žinomos rinkos (nustatyti kliento tapatybê, jo kredito gražinimo galimybes).

Elektroniniø pinigø leidëjo nemokumo atveju bankas turi panaudoti savo nuosavus fondus išpirkti savo klientø elektroninius pinigus.

Aukštos palûkanos už indëlius. Elektronine bankininkyste užsiimantys bankai dažnai moka didesnes palûkanas už indëlius. Tokiu atveju bankai turi išduoti daugiau didesnës rizikos kreditø, už kuriuos imamos jau didesnës palûkanos.

Likvidumo rizika kyla tuo atveju, kai bankas negali laiku ávykdyti savo ásipareigojimø neužsitraukiant nepriimtø nuostoliø. Bankas gali neturëti pakankamai lëšø elektroniniø pinigø išpirkimui ar sandëriø ávykdymui tam tikru laiko momentu. Tokia negatyvi informacija apie bank¹ gali greitai paplisti ir sukelti nor¹ klientams atsiimti savo indëlius.

Palûkanø normos rizika pasireiškia, kai banko finansinë situacija pablogëja dël nenaudingø palûkanø normø pokyèiø. Krenta banko turimo turto vertë. Banko bûklë gali neatitikti ástatymø numatytø reikalavimø.

Užsienio valiutos rizika kyla tuo atveju, kai keièiama užsienio valiuta á elektroninius pinigus. Užsienio valiutos kurso kitimo sukeltus nuostolius turi padengti bankas. Krenta banko pajamos.

Šalies rizika pasireiškia, paslaugø tiekëjai užsienio šalyse nesugeba ávykdyti savo ásipareigojimø dël ávairiø ekonominiø, socialiniø ar politiniø faktoriø, atsiradusiø jø šalyse. 

Rizikos valdymas yra viena svarbiausiø problemø tiek tradicinëje, tiek elektroninëje bankininkystëje. Bankø vadovai turi bûti pasiruošê tinkamai reaguoti á esamas rizikas bei prisitaikyti prie naujø. Rizikos valdyme išskiriami trys pagrindiniai elementai : rizikos laipsnio ávertinimas, rizikos dinamikos kontroliavimas bei rizikø monitoringas (Vismantas M., 2000).

Rizikos laipsnio ávertinime išskiriami trys etapai. Pirmiausia reikia nustatyti kiekvienos rizikos atskirai pasireiškimo tikimybê bei apskaièiuoti pasekmiø dydá. Antras etapas – numatyti banko politik¹, jei atsirastø tikimybë t.t. nuostoliams materializuotis. Treèiasis etapas – banko vadovai turi nusprêsti, ar t.t. rizika yra toleruotina, jei ne – rizikos minimalizavimui skirti ypating¹ dëmesá (Vismantas S., 2000).

Rizikos dinamikos kontroliavimas apima apsaugos sistemø diegim¹, vidinës banko komunikacijos koordinavim¹, paslaugø ir produktø rizikos vertinim¹, rizikos priemoniø valdymo ágyvendinim¹, susijusá su išoriniais paslaugø tiekëjais, banko elektroninës bankininkystës vartotojø mokym¹, netikëtø ávykiø valdymo planus.

Rizikos monitoringo uždavinys – periodiškas informacinës sistemos testavimas, kuris padeda išvengti problemø, garantuoja veiklos nenutrûkstamum¹, apsaugo nuo išoriniø ásiskverbimø.

Elektronine bankininkyste užsiimanèio banko personalas, kuris yra atsakingas už rizikos valdym¹, turi turëti pakankamai valdžios. Rizikos valdymo politika ir procedûros rekomenduojama išdëstyti raštiškai, kad bûtø prieinami visam banko personalui.

Kiti elektroninës bankininkystës sprendimo bûdai :

Strateginës rizikos minimizavimas. Banko vadovai turi atidžiai vertinti visus sprendimus ir projektus. Banko veiklos strategija turi padëti didinti konkurencingum¹ ir pelningum¹, išvengti nereikalingos rizikos augimo.

Veiklos rizikos mažinimas. Naudinga pastoviai domëtis informaciniø technologijø naujovëmis bei tiekëjais. Reikalinga reguliari banko turimos techninës ir programinës árangos galimybiø peržiûra, darbuotojø, kurie atsako už nuolatinius technologijø tobulinimus, paskyrimas. Reikia sugalvoti bûdus, kaip teikti paslaugas, jei nutrûktø Interneto, telefono ir pan. Ryšys. Svarbus nuolatinis banko darbuotojø tobulinimas, griežtas naujø darbuotojø atrinkimas.

Reputacinës rizikos minimizavimas. Bankai turi ávardinti savo veiklos standartus ir griežtai jø laikytis. Parinkti optimalias komunikavimo strategijas.

Teisinës rizikos valdymas. Rekomenduojama išsiaiškinti elektroninê bankininkystê reglamentuojanèius ástatymus dar prieš pradedant veikl¹. Banko personalas privalo turëti pakankamai teisiniø žiniø. Bûtina periodiškai tikrinti, ar banko procedûros atitinka teisinius reikalavimus.

Kredito rizikos mažinimas. Svarbiausia yra atidžiai tikrinti klientus, kuriems išduodamos paskolos, jø turimus užstatus bei stebëti, kaip panaudojami kreditai.

Likvidumo rizikos valdymas. Rekomenduojama investavimui skirt¹ tam tikr¹ lëšø dalá investuoti á likvidø turt¹.

Palûkanø normos rizikos minimizavimas. Naudinga apskaièiuoti galimus palûkanø normø pokyèius ir atitinkamai koreguoti banko planus.

Apibendrinant galima teigti, kad elektroninës bankininkystës rizikos ir jø valdymas skiriasi nuo tradicinës, nes elektroninë veikla turi savo unikalumø, verèianèiø ieškoti tik jai skirtø sprendimø.