HIPOTEKA – DABARTIES PROBLEMOS

Zusammenfassung

Danute Puidokiene. Hypothek –die Probleme der heutigen Zeit. Arbeitsleiterin Vilma Rasciuviene. Kollegium zu Kaunas. 2003. 40 Seiten.

Die Errichtung des Hypothekregisters hat eine grosse Bedeutung in der Entwicklung der Wirtschaftsreform in Litauen, auch für die Erweiterung des Kreditiermarktes, für das Wachsen der In – und – Auslandsinvestitionen. Das Register der Hypothek Litauens als völlig computerisiertes Systhem mit einer Zentraldatenbank funktioniert bereits 5 Jahre. Aber man muss einer Tatsache zugestehen, dass ein scheinbar vollkommenes Systhem ihre Mängel trozdem besitzt. Bei dieser Arbeit wird man mit den Hauptprinzipien des Hypothekregisters, als eines neuen rechtlichen Instituts in Litauen, mit den Hauptprinzipien oder mit der Arbeit bekanntgemacht, es wird die Bedeutung des Hypothekregisters für das wirtschaftliche Systhem Litauens, für den Kreditiermarkt und den Anleihemarkt klar gemacht.Hier werden theoretische und praktische Probleme analysiert.

Bei der Errichtung des Hypothekregisters sind die Rechtsfragen, die seine Tätigkeit reglamentieren, erschaffen worden. Das Erschaffen des gut funktionierenden und vertraulichen Systhems der Registration von hypothekischen Verträge macht einen grossen Einfluss auf die Erweiterung des Kreditmarktes. Nachdem der Hypothekregister erschaffen wurde, wurde das Gewerbe sicherer. Das ist ein effektives, vertrauliches, offenes für die Menschen Register, integriert in das gesammte Systhem von Registern, das die günstigen Bedingungen für die Entwicklung des Kreditierens in Litauen bildet.

Hier werden analysiert: das vorkommene Dublieren der Arbeit des Notars und des Hypothekrichters, Probleme wegen Versicherungskontrolle des vertauschten Vermögens, wegen der Mängel beim Abmeldungsprozess der Hypothek, es wird angeboten, auf neuer Weise die Probleme zu lösen beim Vervollkommnen der entsprechenden Gesetzpunkten. Die Schuldner werden verpflichtet, ständig über die bezahlten Versicherungsgebühren zu informieren oder nach der vorgesehenen Gesetzordnung, die Versicherungsorganisationen verpflichten, die Amte der Hypotheken zu informieren.

LENTELĖS

Bendras 2003 metų sausio 1 d. galiojančiais hipotekos ir įkeitimo

sandoriais įkeistų turto objektų įkainojimas litais.……………15

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. 2002 metais įkeisti turto objektai pagal rūšis (vnt.)………………………….11

2 pav. Hipotekos registre galiojančių sandorių ir jų pakeitimų

skaičius 2003 m. sausio 1 d…………………………………………………..13

3 pav. Hipotekos registre įregistruoti hipotekos sandoriai 1998-2002 metais………14

4 pav. Hipotekos registre įregistruoti įkeitimo sandoriai 1998-2002 metais………..14

5 pav. Kreditoriai (vnt)………………………………………………………………16

6 pav. 2002 m. Hipotekos registre gauta (vnt.)………………………………………19

Į V A D A S

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmą kartą buvo pamėginta organizuoti hipotekos sistemą 1992 m. spalio 6 d., priėmus Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymą.¹ Tačiau nors įstatymas ir buvo priimtas bei įsigaliojo, hipotekos įstaigų darbo organizavimas nebuvo pradėtas, nepradėjo veikti ir hipotekos sistema. Bet toliau vykstant ekonominei reformai Lietuvoje, reikėjo sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų didinti bankinio kreditavimo apimtis, o tuo pačiu būtų sudarytos palankesnės sąlygos vidaus ir utsienio investicijoms. Investicijų gausa yra viena iš būtiniausių sąlygų sėkmingai ekonomikos pertvarkai ir tolesniai jos plėtrai. Finansinių išteklių skolinimas yra verslas, todėl ,kaip ir kiekviename versle, kreditoriai susiduria su verslo rizika, kuri atsiranda dėl informacijos trūkumo apie skolininką ir jo turimą turtą bei įgyvendinamą projektą. Šiam tikslui pasiekti ir buvo priimti įstatymai reglamentuojantys skolinių įsipareigojimų uttikrinimą įkeičiant turtą bei sukurtas Hipotekos registras.

Hipotekos registro įsteigimas turi neabejotinai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikos reformos vystymuisi, kreditavimo rinkos plėtimuisi, vidaus ir utsienio investicijų augimui. Kadangi šiuolaikinėje ekonomikoje investuojama daugiausiai iš skolintų lėšų ,bendras investicijų lygis priklauso nuo finansų institucijų ,ypač bankų, pajėgumo ir suinteresuotumo kredituoti investicinius projektus. Nors Hipotekos registras Lietuvoje veikia jau penkti metai, vis tik tai naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje, turintis ypač didelę reikšmę, todėl šiame darbe yra siekiama supatindinti su pagrindiniais hipotekos registro principais, atskleisti reikšmę Lietuvos ekonomikai, iškelti ir panagrinėti vis dar pasitaikančias problemas , vykdant Hipotekos registro utdavinius. Temas buvo pasirinkta neatsitiktinai – galbūt šiame baigiamajame darbe iškeltos teorinės ir praktinės problemos bei pasiūlymai kaip tas problemas išspręsti, padės gerinant hipotekos darbą, siekiant tobulumo įstatymuose ir praktikoje.

Šiems utdaviniams pasiekti darbe yra naudojama spaudos, įstatyminių dokumentų analizė, statistikos duomenys.

Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymas// Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės tinios . 1992, Nr.31-951

1. Hipotekos samprata

“Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą uttikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.”

“Hipotheca”- graikiškos kilmės todis. Jis reiškia “pakisti”, “padėti”, ”įkeisti”. Sakoma, kad jis kilęs iš to, kad senovėje graikai, įkeisdami temę kreditoriui, savo temėje prie kelio statydavo akmenį, į kurį įrėtdavo kreditoriaus vardą, pavardę ir metus. Tai jie darydavo tam, kad kiekvienas matytų, jog ši temė įkeista.

“Įkeitimo teisės pradai siekia Babiloniją, kurioje jau prieš kelis tūkstančius metų daiktai buvo įkeičiami ut skolą. Babilonijos Hamurapio teisyne buvo aiškiai išskirtos įkeitimo formos, pavyzdtiui “ skolininkas gavo iš kreditoriaus paskolą. Kol skolininkas skolą grątins, kreditorius turi teisę sėdėti skolininko lauke” arba “ skolininkas pateikė garantiją savo lauko sklypu”².

Lietuvoje įkeitimo procedūros buvo tinomos jau prieš kelis šimtmečius. Iš istorijos tinome, kad karalius Tygimantas Augustas kreditoriui įkeitė du jam priklausančius kaimus, o po poros metų negrątinęs skolos, juos turėjo perleisti kreditoriui. Būtent šis valdovas bene pirmasis visa tai buvo įforminęs raštu.

Lietuvos ūkyje hipoteka praėjo tokius pat vystymosi etapus, kaip ir pati šalies istorija^: pradtioje - svetimųjų nustatyta tvarka, vėliau – savoji. 1936 m. Lietuvos Prezidentas A.Smetona paskelbė Seimo 1936 m. lapkričio 30 d. priimtą ipotekos įstatymą. Iki lietuviškojo ipotekos įstatymo galiojo skirtingi teisės aktai. Ipotekos institucija pradėjo veikti 1938 metais. Viso disponavimo turtu sandoriai buvo registruojami ipotekos įstaigose. Kiekvienoje apskrityje buvo įsteigtos ipotekos įstaigos, kuriose ipotekos knygas vedė ipotekos teisėjas, ipotekos sekretorius ir kiti tarnautojai. Tada dokumentai buvo registruojami į ranka rašomus turnalus.

Skirtingai nuo paprastojo utstato, kuomet turtas perduodamas kreditoriui fiziškai (pvz. lombardinis įkeitimas), hipotekoje įkeistas turtas paliekamas skolininko nuosavybėje. Įkeičiant daugelį objektų, tokia sistema yra daug patogesnė abiem __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės tinios. 2000 , Nr. 74-2262

² https://www.lht.lt //Hipotekos registras

pusėms – ir kreditoriui , ir skolininkui - negu paprastasis utstatas. Gavęs kaip garantą

dirbamą temę, pastatus, laivus, įmones, lėktuvus ir panašius objektus, kreditorius daugeliu atveju visiškai nėra suinteresuotas laikinai perimti juos savo nuosavybėn, nes tokių objektų valdymas yra susijęs su organizaciniais sunkumai bei reikalauja daug papildomų išlaidų. Skolininkas tais pat mieliau renkasi hipoteką, o ne paprastąjį utstatą, nes įkeitęs turtą hipotekoje, jis gali toliau turtu naudotis ir gauti iš jo naudą. Be to, kreditorius gali pretenduoti į hipotekoje įkeistą turtą tik kaip į vertės nešėją. Natūroje šis turtas kreditoriui nepereina.. Jei skolininkas nesugebėjo laiku grątinti skolos ir hipotekoje įkeistas turtas parduodamas iš vartytinių, kreditoriui grątinama tik paskolos suma, o pinigų likutis , jei įkeistas turtas kainavo brangiau, atitenka turto savininkui.

Pagrindiniai teisiniai hipotekos ir įkeitimo , registruojamo Hipotekos registre, principai :

”skolininkui neįvykdtius skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę pirmiau ut kitus kreditorius visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės;

hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsitvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises ;

turto savininkui paliekama nuosavybės teisė į įkeistą turtą ir pats turto objektas;

turto savininkas turi teisę įkeistą turtą perleisti ar pakartotinai įkeisti, jei tai nėra utdrausta įkeitimo sutartimi;

jei daiktas ( turtinė teisė) įkeičiamas kelis kartus, kreditorių reikalavimai tenkinami eilės tvarka pagal lakšto pateikimo hipotekos skyriui laiką;

perleidus įkeistą daiktą (turtinę teisę), hipoteka (įkeitimas) seka paskui daiktą (turtinę teisę);

daikto ( turtinės teisės) sutartis bei vienašalis savininko pareiškimas įkeisti daiktą (turtinę teisę) yra standartizuotos – lakšto – formos. Hipotekos (įkeitimo) lakštas kartu atlieka prašymo įregistruoti hipoteką (įkeitimą) Hipotekos registre funkciją:

hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento.”¹

https://www.lhr.lt// Hipotekos registras

2. Hipotekos registras Lietuvoje

Hipoteka yra vienas plačiausiai pasaulyje paplitęs turto įkeitimo būdas. Šis įkeitimo institutas patikimai apsaugo kreditorių teises dėl jo teikiamų privilegijų hipotetiniams kreditoriams, efektyvaus nuostolių išieškojimo iš įkeisto turto mechanizmo, dėl išsamios bei patikimos informacijos apie turto įkeitimus prieinamumo. Hipotekos institutas negali funkcionuoti be viešo turto įkeitimo registro. Šią taisyklę lemia hipotekos specifika – įkeistas turtas tiek juridiškai, tiek fiziškai lieka skolininko nuosavybė, todėl informacija apie įkeitimo faktą turi būti laisvai prieinama suinteresuotiems asmenims. Hipotekos registre kaupiamos informacijos patikimumui uttikrinti yra laikomasi tam tikrų hipotekos teisinio įregistravimo ir duomenų teisingumo tikrinimo taisyklių. Visų pirma, hipoteka įsigalioja tik nuo to momento, kai turto įkeitimo sandoris paskolai apsaugoti yra įregistruojamas turto įkeitimų registre. Ši taisyklė suteikia kreditoriui garantiją, kad jokiais atvejais negali būti nuslėpti ankstesni turto įkeitimo hipotekoje atvejai. Jei hipotekos registre jau yra įrašų apie ankstesnį turto įkeitimą, šios informacijos pagrindu kreditorius gali priimti sprendimą ar verta tokį turtą priimti kaip paskolos garantą. Hipotekos registre nesant įrašų apie turto įkeitimą, kreditorius tampa pirmos eilės privilegijuotu kreditoriumi ir yra garantuotas, jog skolininkui laiku neįvykdtius įsipareigojimų, jis turės pirmenybės teisę išieškoti nuostolius iš įkeisto turto. Hipoteka yra įregistruojama tik atlikus teisinį tyrimą, ut kurį yra atsakingas hipotekos teisėjas. Teisinis tyrimas yra atliekamas pateiktų dokumentų pagrindu, bet, prireikus pateikti duomenys gali būti tikrinami, tiek naudojantis Hipotekos registre anksčiau sukaupta informacija, tiek kitų šaltinių informacija. Hipotekos registro veiklos operatyvumui ir įregistruojamų duomenų tikrumui uttikrinti didelę reikšmę turi Hipotekos registro ir kitų valstybinių registrų sąveika. Ypač svarbus ryšys su Įmonių rejestru, Gyventojų registru, įvairių rūšių turto registrais – Nekilnojamojo turto registru, Transporto priemonių ir apskaitos registru ir kt., kuriuose kaupiami duomenys yra svarbūs, sudarant hipotekines sutartis. Kadangi hipotekoje yra įkeičiamas tik toks turtas, kuris privaloma tvarka yra registruojamas turto registruose ir yra identifikuojamas unikaliu registracijos numeriu bei aprašomas charakteringais potymiais, bet kokio hipotekoje įkeičiamo turto objekto juridinio statuso patikrinimas nesudaro sunkumų. Tokiu būdu galima uttikrinti registruojamų duomenų apie skolininką bei įkeičiamo turto juridinį statusą teisingumą. Hipotekos registro veiklos kaupiant bei pateikiant informaciją vartotojams efektyvumas priklauso ir nuo jau paminėtų registrų darbo kokybės bei laisvo ir operatyvaus pasikeitimo reikalinga informacija uttikrinimo.

Toks hipotetinių įkeitimų registravimo mechanizmas leidtia aprūpinti kreditorius patikima informacija apie turto juridines ir natūrines charakteristikas. Sąvoka patikima informacija yra vartojama dar ir ta prasme, kad Hipotekos registre įregistruotų duomenų patikimumą garantuoja valstybė, o atsiradus klaidingai informacijai, dėl kurios kreditorius patiria nuostolius, jam turi būti atlyginama iš biudteto ar hipotekos įstaigos lėšų.

Tam, kad kreditorius be didelių sunkumų gautų informaciją apie potencialaus skolininko jau duotus įsipareigojimus įkeičiamu turtu, visi Hipotekos registre kaupiami duomenys yra vieši ir prieinami visiems suinteresuotiems asmenims. ( Lietuvos Hipotekos registro informacinė sistema pavaizduota 1 priede). Kuo viešesnė informacinė sistema, tuo matiau galimybių apgaudinėti, kadangi bet kokių duomenų tikrumas gali būti operatyviai patikrintas. Tuo labiau, kad neseniai pradėjusiose kurti rinkos ekonomiką šalyse įmonių veiklos istorija tokia trumpa, kad dar per matai informacijos ir praeities verslininkų reputacijai ir patikimumui įvertinti. be to, tarp bankų ir įmonių nėra nusistovėjusių ilgalaikių patikimų bendradarbiavimo ryšių, kai jų verslo santykiai grindtiami atsiradusiu tarpusavio pasitikėjimu. Nėra susiformavusios verslo etikos, būdingos senas rinkos ekonomikos ir verslo tradicijas turinčioms šalims. Todėl iki Hipotekos instituto įkūrimo kreditoriai susidurdavo su informacijos stokos ir nepatikimumo problemomis. Lietuvoje buvo nustatytas ne vienas faktas, kai kreditoriai netinodami paskolai apsaugoti įkaitu paimdavo jau įkeistą turtą, o kartais būdavo įkeičiamas netgi fiktyvus ar svetimo asmens turtas. Tai įrodo, jog praktika, kai kreditoriui pristatomos patymos iš Nekilnojamojo turto registro, kadastro ir paslaugų biuro ar Temės kadastro apie juridinį turto statusą ir galiojančios mėnesį, pasirodė esančios nepatikimos.

Tarpukario Lietuvoje egzistavo Ipotekos sistema, kurią reglamentavo 1936 metų Ipotekos įstatymas. Mūsų seneliai Ipotekoje registruodavo teises į nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto įkeitimus. Ipotekos įstaigose dirbo sekretoriai, teisėjai, buvo sukurta gerai veikianti registravimo sistema.

Kuriant dabartinį Hipotekos registrą, reikėjo parengti tokią sistemą, kuri atitiktų šiuolaikines sąlygas. Tai turėjo būti kompiuterizuotas registras su bendra duomenų baze. Reikėjo sukurti ne tik informacinę sistemą, bet ir įsteigti hipotekos registrą tvarkančias įstaigas, įsigyti reikalingą kompiuterinę įrangą ,sujungti sistemą į bendrą duomenų perdavimo tinklą, apimantį visą Lietuvos teritoriją, nustatyti duomenų formas ir turinį, išmokyti dirbti Hipotekos registro darbuotojus.

1997 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.991 įsteigta Centrinė hipotekos įstaiga¹ , kuri savo veiklą pradėjo 1998 m. balandtio 1 d. 1999 m. buvo įsteigti dar penki hipotekos skyriai. Pagrindiniai įstaigos utdaviniai yra tvarkyti Centrinį hipotekos registrą, tvarkyti Testamentų, Turto areštų aktų, vedybų sutarčių ir sutarčių registrus, teikti tvarkomų registrų duomenis visuomenei, keistis duomenimis su kitais valstybės registrais, pagrindinės funkcijos - nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (turtinių teisių) įkeitimo sandorių teisinė registracija, išieškojimas ne ginčo tvarka bei informacijos apie įregistruotus hipotekos (įkeitimo) sandorius teikimas.

Šiuolaikinis hipotekos registras nuo prieškarinio skiriasi ne tik tuo, kad visi duomenys apie įkeitimo sandorius registruojami į duomenų bazę, bet ir kai kuriomis funkcijomis : registre registruojami tik turto įkeitimo sandoriai, kuriais apsaugomos paskolos įkeičiant ne vien nekilnojamąjį, bet ir įvairų kilnojamąjį turtą, hipotekos teisėjai vykdo išieškojimą iš įkeisto turto, visuomenei sudarytos galimybės gauti informaciją apie visoje Lietuvoje įregistruotus ar tik pradėtus registruoti sandorius iš vienos vietos. (17 grafikas iš 26 psl.)

1 pav. 2002 metais įkeisti turto objektai pagal rūšis (vnt).

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios.1997 Nr.63-1469

Hipotekos registras Lietuvoje susideda iš dviejų dalių:

1. Vietinių hipotekos registrų, kuriuos tvarko Apylinkių teismų hipotekos skyriai. Šiuo metu veikia penkiolika skyrių visuose apskričių centruose bei dar penkiuose miestuose. Hipotekos skyriai įregistruoja, išregistruoja turto įkeitimus, vykdo priverstinį išieškojimą: areštuoja įkeistą turtą, perleidtia kilnojamąjį turtą kreditoriui, paskirsto tarp kreditorių lėšas, gautas priverstinai pardavus įkeistą turtą. Kreditorių eiliškumas nustatomas pagal prašymo įregistruoti hipoteką ar kilnojamojo turto įkeitimą pateikimo hipotekos skyriui datą. Hipotekos skyrių veiklą uttikrina ir pritiūri teismų departamentas¹.

2. Centrinio hipotekos registro, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga.

Jos pagrindinė funkcija – palaikyti teisinę hipotekos registro duomenų bazę, teikti visuomenei Hipotekos registro duomenis,uttikrinti tų duomenų apsaugą bei saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais. Centrinė hipotekos įstaiga pritiūri viso registro kompiuterinę – programinę įrangą , tvarko Centrinio hipotekos registro duomenų bazės archyvą, palaiko ryšius su kitais valstybės registrais,perduoda jiems hipotekos registro duomenis, priima duomenis iš kitų registrų, valdo informacijos platinimo sistemą ir kt.

Patymėtina, jog hipotekos registre ypač didelis dėmesys skiriamas teisiniam registruojamų sandorių tyrimui. Teisinį tyrimą atlieka hipotekos teisėjai, kurie įregistruodami sandorį patvirtina, kad sandoris atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir sąlygas, o asmens teisės nepateidtiamos.

Hipotekos registre kaupiama ir saugoma informacija yra labai svarbi, nes jos pagrindu vykdomas išieškojimas. Hipotekos teisėjai vykdo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka. Išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka procedūra galėjo būti įgyvendinta tik pradėjus veikti Hipotekos registrui, kuriame atliekama teisinė sandorių registracija ir tokiu būdu uttikrinama sukauptos informacijos teisingumas. Įsteigus Hipotekos registrą, duomenys apie visus Lietuvoje sudarytus įkeitimo sandorius yra kaupiami vienoje vietoje, todėl hipotekos teisėjas gali gauti visą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją apie skolininką, įkeistus turto objektus, prievolės dydį, apie visus kreditorius, kuriems skolininkas yra įsipareigojęs, bei kreditorių reikalavimų eiliškumą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas // Valstybės tinios. 2002, Nr. 17 – 649.

Centrinė Hipotekos įstaiga ne tik gauna pranešimus apie įkeisto turto duomenų pakeitimus, bet ir pati teikia duomenis apie turto įkeitimus bei įkeitimų išregistravimą turto registrams ir turto registravimo įstaigoms. Duomenys apie turto įkeitimą turto registrui perduodami per 24 valandas nuo įkeitimo įregistravimo momento.

2003 m. sausio 1 d. Hipotekos registro duomenų bazėje buvo 53 248 galiojantys hipotekos ir įkeitimo sandoriai ,1 438 išieškojimo tymos ir 18 938 hipotekos ir įkeitimo sandorių pakeitimų. Visa tai atsispindi temiau pavaizduotame 1 paveiksle: (iš 28 psl. 23 grafikas)

1 pav. Hipotekos registre galiojančių sandorių ir jų pakeitimų skaičius 2003 m. sausio 1 d.

Šaltinis: Centrinės Hipotekos įstaigos 2002 metų veiklos aptvalga

Per pirmus hipotekos registro veiklos metus per mėnesį būdavo įregistruojama 1 363 hipotekos sandoriai. 2002 metais Nekilnojamojo turto įkeitimo sandorių skaičius taip pat išaugo, nors 1998 metų lygio nepasiekė. Tai galima paaiškinti tuo, kad pirmais registro metais dalis kreditorių perregistravo įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandtio 1 d.
Kad Hipotekos registro darbo apimtys didėja ir daugėja įregistruotų sandorių, matosi iš temiau pateiktų 2 ir 3 paveikslų: (27 psl. 21 grafikas)

2 pav. Hipotekos registre įregistruoti hipotekos sandoriai 1998-2002 metais

Šaltinis: Centrinės Hipotekos įstaigos 2002 metų veiklos aptvalga

3 pav Hipotekos registre įregistruoti įkeitimo sandoriai 1998-2002 metais

Šaltinis: Centrinės Hipotekos įstaigos 2002 metų veiklos aptvalga

2003 m. sausio 1 d. galiojančiais hipotekos ir įkeitimo sandoriais įkeisto turto vertė buvo didesnė nei 31 milijardas litų:

Lentelė. Bendras 2003 metų sausio 1 d. galiojančiais hipotekos ir įkeitimo sandoriais įkeistų turto objektų įkainojimas litais

2.1. Hipotekos registravimas

Hipoteka Lietuvos respublikoje funkcionuoja jau penkerius metus. Pasiekta neblogų rezultatų, uttikrinamas ne tik kreditorių, bet ir saugesnės ir civilizuotesnės finansų rinkos funkcionavimas, dėl ko šios rinkos dalyviams nepateikiama “siurprizų”, o ir pati ši rinka tampa patrauklesnė ne tik vietos bankininkui, ar verslininkui, bet ir utsienio investuotojui.

Hipotekos registras tampa vis tvirtesniu, kreditavimo rinką stabilizuojančiu bei riziką matinančiu veiksniu. Tai įrodo vis didėjantis įkeitimų skaičius bei kreditorių – fizinių asmenų procentas.( iš 20 psl. 20 grafikas)

3 pav. Kreditoriai (vnt.)

Šaltinis: Centrinės Hipotekos įstaigos 2002 metų veiklos aptvalga

Prašymus įregistruoti hipoteką registruoja hipotekos skyriai prie rajonų apylinkių teismų. Prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką pateikia įkeičiamo daikto savininkas arba kreditorius, kuriam įkeičiamas daiktas. Hipoteka yra registruojama tame hipotekos skyriuje, kurio veiklos teritorijoje yra įkeičiamas daiktas.

Nekilnojamojo daikto – temės, pastato, statinio, patalpos, buto, jūrų laivo ir orlaivio,- įkeitimo sandoris įforminamas hipotekos lakštu. Kilnojamojo daikto ar turtinės teisės įkeitimo sandoris įforminamas įkeitimo lakštu. Įkeitimo lakštas turi būti patvirtinamas notariškai.

Lakštas atlieka dvi funkcijas : jis yra daikto (turtinės teisės) įkeitimo sandoris ir kartu tai prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) Hipotekos registre.

Kaip jau buvo minėta, prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto įkeitimą (hipotekos lakštas) yra pateikiamas daikto buvimo vietos hipotekos skyriui.Jeigu yra registruojama laivo hipoteka, tada hipotekos lakštas yra pateikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriui. Kilnojamojo daikto (turtinės teisės) įkeitimas ir orlaivio hipoteka yra registruojami pateikus įkeitimo lakštą ir hipotekos lakštą bet kuriam hipotekos skyriui. Jeigu vienos prievolės įvykdymui uttikrinti yra įkeičiamas ir nekilnojamasis, ir kilnojamasis daiktas (turtinė teisė), abu lakštai yra pateikiami registruoti tam pačiam hipotekos skyriui ,t.y. nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui.¹

Įregistruojant hipoteką (įkeitimą), hipotekos skyriui pateikiami šie dokumentai:

lakšto originalas bei notariškai patvirtinta jo kopija,

dokumentas, patvirtinantis , kad yra sumokėtas atlyginimas ut hipotekos (įkeitimo) įregistravimą,

įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas, jeigu lakštą ir dokumentus pateikia įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko ar kreditoriaus įgaliotas asmuo,

Notariškai patvirtintas šių dokumentų kopijas :

turto registravimo įstaigos išduoto dokumento, patvirtinančio įkeičiamo daikto savininko nuosavybės teisę į įkeičiamą daiktą ( jei daiktas registruojamas turto registre) kopiją. Įkeičiant temę, statinį, pastatą, patalpą ar butą, pateikiamas Temės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės (pastaruoju metu šios įmonės pavadinimas pakeistas į “ Valstybės įmonė Registrų centras”)² patyma sandoriui sudaryti. Patyma sandoriui sudaryti galioja penkiolika dienų. Kitų nuosavybės teisę į įkeičiamą turto registre neregistruojamą daiktą

(turtinę teisę) patvirtinančių dokumentų - pirkimo ir pardavimo, dovanojimo,mainų ar kitos perleidimo sutarties, priėmimo ir perdavimo akto ir kt kopijas.

turto draudimo liudijimo kopiją. Įkeičiamas nekilnojamasis daiktas apdraudtiamas kreditoriaus naudai kreditoriui priimtinoje turto draudimo bendrovėje. Jeigu yra įkeičiama temė, draudimas nereikalingas. Draudimo sutartis turi galioti surašant hipotekos lakštą, nes “ įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas”¹. Įkeičiant kilnojamąjį daiktą , jis taip pat gali būti apdraustas, jei tai numatyta įstatyme ar sutartimi.

_ įkeičiamo daikto savininko sutuoktinio įgaliojimo įkeisti turtą kopiją, jeigu turtas sutuoktinims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Arba hipotekos ( įkeitimo) lakštą turi parirašyti abu sutuoktiniai.

dokumentų patvirtininačių, kad pasirašęs hipotekos (įkeitimo) lakštą asmuo turi teisę sudaryti hipotekos (įkeitimo) sandorį, kopiją, jei turto savininkas ar kreditorius yra juridinis asmuo.

įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto įgaliojimo kopiją, jeigu hipotekos sandorį sudarė skolininko (įkeičiamo daikto ar turtinės teisės savininko) ar kreditoriaus įgaliotas asmuo.

Daiktas ar turtinė teisė, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, yra įkeičiamas tik visų bendraturčių sutikimu – bendraturčiai pasirašo hipotekos ( įkeitimo ) lakštą. Jei yra įkeičiama nekilnojamojo daikto bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiamoji dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudaryta ir notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi. Tokiu atveju turi būti pateikta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartis.

Tai ir visi reikalingi hipotekos (įkeitimo) įregistravimui reikalingi dokumentai. Jeigu dar kyla kokių neaiškumų teisinio tyrimo metu, teisėjas gali paprašyti pateikti papildomus dokumentus

__________ ______ ____ __________ ______ ____ ______

¹ Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas//Valstybės tinios. 2000, Nr. 74-2262

5 pav. Hipotekos registre gauta (vnt.)

Šaltinis : Centrinės hipotekos įstaigos 2002 metų aptvalga

Kai prašymas įregistruoti hipoteką ( turto įkeitimą) atitinka visus įstatymo nustatytus reikalvimus, hipoteka ( turto įkeitimas) yra įregistruojamas Hipotekos registre ir ne vėliau, kaip per dvidešimt keturias valandas, kaip numatyta Hipotekos registro nuostatuose, duomenys apie tai pranešami centriniam hipotekos registrui. Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo momento centriniame hipotekos registre. Ant hipotekos lakšto originalo dedamas hipotekos registrą patvirtininantis spaudas, hipotekos originalą pasirašo hipotekos teisėjas ir patvirtina hipotekos skyriaus antspaudu. Iš centrinės duomenų bazės yra atspausdinamas patymėjimas apie hipotekos įregistravimą. Jį taip pat pasirašo hipotekos teisėjas ir patvirtina hipotekos skyriaus antspaudu. Hipotekos lakšto originalas ir patymėjimas apie hipotekos įregistravimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčiami paštu hipotekos kreditoriui, o kai yra įregistruotas pareikštinis hipotekos lakštas, - įkeisto daikto savininkui. Pareiškėjo pageidavimu hipotekos lakštas gali būti atiduotas kreditoriui ar įkeisto daikto savininkui asmeniškai. Jeigu yra įregistruota priverstinė hipoteka, patymėjimas apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčiamas paštu skolininkui. Kai hipotekos sandoryje dalyvauja keli kreditoriai arba pareikštiniu hipotekos lakštu yra įforminamas daikto, kuris priklauso nuosavybės teise keliems asmenims , įkeitimas lakštas yra išsiunčiamas tam kreditoriui ( daikto bendraturčiui ), kuris lakšte yra įrašytas lakšto laikytoju.

2.2 Hipotekos registravimo problemos

Tik pradėjus forminti hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo lakštą, krinta į akis dokumentų, kurie bendru pavadinimu yra vadinami lakštu, kai kurių punktų dubliavimasis. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 29 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, , kad hipotekos įstaigoje, prieš registruojant lakštą, Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka patikrinama, ar ar hipotekos lakštas surašytas tinkama forma, ar jis visas tinkamai utpildytas ir patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėtas įregistravimo mokestis. Pagal įstatymo raidę atrodytų, kad hipotekos teisėjas tik tikrina išorinius lakšto potymius ir , neradęs kokių nors neatitikimų, registruoja lakštą Hipotekos registre. Tačiau abstrakti Hipotekos įstatymo formuluotė “ ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų” įpareigoja hipotekos teisėją tikrinti pateikto lakšto sudarymo ir įforminimo teisėtumą. Štai šioje vietoje, atrodo, įstatymų leidėjas lyg ir persistengė, nes iki tol notaro atliktas darbas paverčiamas beverčiu . Kokia , atrodo, tada prasmė notarui tikrinti visų su lakštu susijusių dokumentų teisėtumą, tinkamumą ir ar visi jie yra pateikti, jei visa tai dar kartą vėliau atlieka hipotekos teisėjas. Notaras dabartiniame lakštų forminimo procese atlieka dokumentų kopijų tikrumą liudijančio asmens pareigas, nes visus notarų atliktus veiksmus ir priimtus dokumentus gali atsisakyti priimti hipotekos įstaiga. Kyla natūralus klausimas , ut ką tada reikia mokėti du kartus – vieną kartą notarui, kitą kartą - hipotekos įstaigai? Ar ne racionaliau būtų taupant laiką ir darbo sąnaudas atsisakyti dokumentų tikrinimo dubliavimo ir tai patikėti arba tik notarams, arba tik hipotekos įstaigos darbuotojams? Šiuo klausimu yra pasisakęs ir

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką¹. Apibendrinime nurodoma, kad notarai yra atsakingi ut sandorio teisėtumą. Tuo tarpu hipotekos santykius reglamentuojantys norminiai aktai nurodo, kad hipotekos teisėjas ir darbuotojai yra atsakingi ut tinkamą registro tvarkymą. Šiuo potiūriu kritikuotinas ir Hipotekos registro nuostatų², patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 10 18 d. nutarimu Nr. 1246 , 46.1 punktas, kuriame nurodoma, ką būtinai turi patikrinti hipotekos teisėjas prieš registruodamas hipoteką. Šis punktas iš esmės ir sukelia problemą, nes neteisingai suprantama kad tai yra įpareigojimas hipotekos teisėjui tikrinti notaro darbą. ( pvz. ar sandorį sudaręs asmuo turėjo teisę šį sandorį sudaryti, - juk notaras to nepatikrinęs, neturi teisės lakšto tvirtinti). Renkant medtiagą šiam darbui, buvo apklausti keleto hipotekos įstaigų darbuotojai. Kad tam tikras dubliavimas yra - buvo patvirtinta pačių darbuotojų. Tačiau tuo pačiu buvo pastebėta, kad tai padeda uttikrintai išvengti klaidų, kad notaro pavirtintas lakštas kartais gali prieštarauti įstatymui ir t.t. Buvo pateiktas konkretus pavyzdys, kai hipotekos teisėjas atsisakė tvirtinti lakštą, nes skolininkas kaip paskolos grątinimo garantą pageidavo įkeisti savo nepilnamečio globotinio turtą. Notaras patvirtino lakštą, kaip atitinkantį įstatymus, tačiau nepastebėjo, kad tuo yra pateidtiamos nepilnamečio globotinio teisės, nes pagal Civilinio Kodekso 3.276 straipsnio 2 dalį “vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą”.

Yra dar kita problema dėl hipotekos skyriams pateikiamų lakštų. Tai jų archyvų klausimas. Dar tik didtiųjų miestų hipotekos skyriai susimąstė ( o tai privertė padaryti didelis kiekis lakštų), kur po kelerių metų reikės saugoti su hipotekos lakštais pateikiamų dokumentų nuorašus. Apie tai niekas nepagalvojo, bet reikia paminėti, kad toks pat kiekis dokumentų yra formuojamas ir notarų, kurie tvirtino lakštus, archyvuose.

Naujajame Civiliniame Kodekse, įsigaliojusiame nuo 2002 m. liepos 1 d. , 4.171 str. 4 punkte pasakyta, kad “ įkeičiamas gali būti tik apdraustas daiktas, išskyrus temę”. Iki tol galiojusiame Hipotekos įstatymo³ 8 str. trečiojoje dalyje buvo __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

¹ Teismų praktika. //Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis.2000, Nr. 18,p. 49

² Valstybės Tinios.2001, Nr. 90-3173

nurodyta, kad …” įkeistas turtas, išskyrus temę, turi būti apdraudtiamas, kol hipoteka bus baigta”. Bet nei ankstesniame įstatyme, nei naujai įsigaliojusiame civiliniame kodekse, nei jokiame kitame teisės akte nėra nustatyta jokios kontrolės sistemos, kaip ir kas turi uttikrinti kad turtas būtų tinkamai apdraustas, o draudimas išlaikytas visą hipotekos laiką. Galima teigti, kad tai yra kreditoriaus rūpestis ir jo vargas. Tačiau neretai draudimo kompanija tiesiog atsisako suteikti informaciją apie kliento įmokų mokėjimus, motyvuodama draudimo sutarties konfidencialumu. o juk ši informacija

kreditoriui yra labai svarbi, nes gali būti viena iš pagrindų pradėti išieškojimą iš įkeisto turto pirma nustatyto termino.

³ Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas//Valstybės tinios .1997, Nr. 63-1468

Iki naujojo Civilinio Kodekso įsigaliojimo buvo iškilusių tam tikrų problemų dėl temės įkeitimo, kai būdavo įkeičiami pastatai, stovintys ant tos temės. Hipotekos įstatymo 9 str. trečiojoje dalyje buvo įsakmiai nurodoma, kad tokiais atvejais temė, kaip atskiras įkeitimo objektas, neįkeičiama, o pastatų įkeitimas apima temės nuomos ( panaudos) teisę, atsiradusią registruotos nekilnojamojo turto turto registre sutarties pagrindu. Tiesa, pirminė Hipotekos įstatymo šio straipsnio redakcija numatė, jog įkeičiant pastatus , turi būti įkeičiama ir temė po pastatais, tačiau jau nuo 1998 m. balandtio 1 d. ši nuostata yra pakeista. Bet yra duomenų, kad kai kuriose hipotekos įstaigose būdavo reikalaujama , registruojant pastatų įkeitimą, pateikti teisę į temės sklypą patvirtinančius dokumentus. Atsitvelgiant į tai, kad temės dokumentų forminimas trunka ilgai, o kai kurie subjektai apskritai neturi galimybės tai padaryti (pvz. utsienio subjektai, jei tai nėra susiję su jų tiesiogine vykdoma veikla), arba kai kurių temės sklypų dokumentų forminimas yra net negalimas dėl ketinamos atkurti nuosavybės teisės , suprantama, kad buvo vartomos hipotekos lakštus sudarančių asmenų teisės.

Tačiau galima pasidtiaugti, kad dabar šios problemos jau nebėra. Nuo 2003 sausio 1 d. įsigaliojęs naujasis civilinio kodekso 4.171 straipsnis viską išsprendė. Jame yra aiškiai pasakyta, kad įkeičiant statinius, kartu yra įkeičiamas ir temės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šios temės sklypo nuomos (panaudos) teisė.

2.3.Hipotekos reikalavimo perleidimas

Pastaruoju metu Lietuvoje sėkmingai plėtojantis finansų rinkai, bankininkystei, pamatu kuriantis Europoje paplitusiems hipotekos bankams, dėl privatizavimo ir rinkos konsolidacijos jungiantis atskiriems bankams ir lizingo bendrovėms, vis aktualiau tampa perleisti reikalavimus pagal pinigines prievoles, kurių vykdymas uttikrintas hipoteka. Akivaizdu, kad jei sutarties šalys nori perleisti reikalavimo teisę pagal pagrindinę prievolę, kurios įvykdymas uttikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka, joms neišvengiamai kyla klausimas, kaip perleisti hipoteką. Jei šis klausimas teisiniu potiūriu tinkamai sprendtiamas, sumatėja su hipotekos reikalavimo perleidimu susijusios civilinių santykių dalyvių administracinės išlaidos. Be to, įkeitus nekilnojamąjį daiktą naujajam kreditoriui suteikiamos teisinės garantijos, jeigu perleidus hipotekos reikalavimą atsiradęs kreditorinis reikalavimas nevykdomas. Norint geriau suprasti hipotekos reikalavimo perleidimo esmę, tikslinga detaliau panagrinėti kai kurias teorines ir praktines hipotekos reikalavimo perleidimo problemas.

2.3.1. Hipotekos reikalavimo perleidimą

reguliuojančios teisės normos

Nuo tada, kai pradėjo veikti Lietuvos respublikos hipotekos sistema (1998 m. balandtio 1 d.),pagrindiniai klausimai, susiję su hipotekos reikalavimo perleidimu, buvo sprendtiami pagal Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo V skirsnį¹, kuris, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ², neteko galios ³. Dabar pagrindinis teisės aktas, kuriuo nustatoma hipotekos reikalavimo perleidimo sąlygos bei tvarka, yra naujasis Civilinis Kodeksas , kuriame yra tam tikrų naujovių, taip pat ištaisyti iki tol buvę teisinio reguliavimo netikslumai.

Bendra kreditoriaus teisė perleisti hipotekos reikalavimą ir to perleidimo tvarka yra nustatyta Civilinio Kodekso 4.189 straipsnyje. Jame teigiama, kad kreditorius hipotekos reikalavimą gali perleisti kitam asmeniui, jei hipotekos sutartyje ( lakšte) nenumatyta kitaip. Šis reikalavimas turi būti perleidtiamas laikantis bendrųjų reikalavimą reglamentuojančių taisyklių, nustatytų CK šeštosios knygos normose. Pagrindinė taisyklė – kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisi turimą reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai, arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 str,). Tame pačiame CK

straipsnyje taip pat teigiama, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui uttikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Taigi, asmeniui perleidus hipotekos reikalavimą , jam suteikiamos ir ankstesnio hipotekos kreditoriaus turėtos teisės. Pagal CK hipotekos reikalavimas naujajam kreditoriui perleidtiamas __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas (1997 birtelio 10 d. redakcija)//Valstybės tinios. 1997, Nr.63-1468

Valstybės tinios. 2000, Nr. 74-2262

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 14,39,40,51,52,58,62 straipsnių pakeitimo ir 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,16,17,18,19,20,21,22, 23, 24, 25, 33, 35, 36, 37, 38, 41, 54, 55, 57, 61 straipsnių pripatinimo netekusiais galios įstatymas// Valstybės tinios. 2001, Nr. 55-1941

perduodant hipotekos lakštą indosamentu ( hipotekos lakšto turėtojo įrašu, kuriuo šis lakštas perduodamas kitam asmeniui), kurį reikia utregistruoti hipotekos registre.

Iš pirmo tvilgsnio gali atrodyti, kad tokio hipotekos perleidimo reguliavimo visiškai pakanka, ir neturėtų kilti jokių klausimų. Tačiau iš tikrųjų datnai kyla su hipotekos perleidimu susijusių teorinių ir praktinių problemų.

2.3.2.Ar hipotekos reikalavimas gali būti perleistas atskirai nuo pagrindinės prievolės?

Pagrindinė teorinė problema – klausimas, ar hipotekos reikalavimas gali būti perleistas atskirai nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymą jis turi uttikrinti, t.y. ar galima perleisti hipotekos reikalavimą prieš tai neperleidus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę? Norint atsakyti į šį klausimą, būtina išsiaiškinti teisinę hipotekos prigimtį t.y. nustatyti, ar hipoteka turi būti laikoma įprastu prievolių įvykdymo uttikrinimu, ar savarankiška daiktine teise, nepriklausančia nuo pagrindinės prievolės. Tačiau pirmiausia reikia išnagrinėti hipotekos, kaip daiktinės teisės, ir hipotekos, kaip vieno iš prievolių įvykdymo uttikrinimo būdų, potymius.

Daiktinė teisė – visiška asmens teisė į daiktą. Šis apibrėtimas tinka ir hipotekai. Tikslus daiktinės teisės apibrėtimas pateiktas Civilinio Kodekso 4.20 straipsnyje : “ daiktinė teisė – tai absoliuti asmens teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių”.

Visuotinai pripatįstama, kad svarbiausias daiktinės teisės potymis yra absoliutumas : vieno asmens teisė į daiktą suponuoja visų aplinkinių asmenų pareigą netrukdyti šia teise naudotis ją turinčiam asmeniui. Tuo daiktinė teisė iš esmės skiriasi nuo santykinės ( sąlyginės ) prievolinės teisės. Santykinė ( sąlyginė ) prievolinė teisė – vieno asmens ar kelių asmenų teisė reikalauti iš kito asmens ar asmenų atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Daiktinės teisės absoliutumą rodo sekimo teisė ir pirmenybės teisė^1. Būtent šie potymiai būdingi hipotekai, kaip daiktinei teisei.

Xyт Москва: 1994

Hipotekai būdinga sekimo teisė teisinėje literetūroje aiškinama kaip teisė, sekanti paskui daiktą (o ne paskui asmenį), kai įkeisti daikto nuosavybė iš vieno asmens pereina kitam. Ši nuostata pateikta Civilinio Kodekso 4.171 straipsnio devintojoje dalyje. Be to, hipoteka lieka padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.172 str. ir 4.173 str.). Hipotekai būdinga pirmenybės teisė yra labiau privilegijuota nei kitos prievolinės teisės, susijusios su tuo pačiu daiktu. Pavyzdtiui, kreditorius, kurio reikalavimas yra uttikrintas hipoteka, pardavus įkeistą daiktą vartytinėse, savo reikalavimą iš to daikto vertės galės patenkinti pirmiau ut bet kuriuos kitus nehipotekinius kreditorius.

Pagal turinį hipoteka, kaip daiktinė teisė, matyt, yra viena iš siauriausiai aiškinamų daiktinių teisių. Jau nuo romėnų laikų hipoteka priskiriama ribotų daiktinių teisių arba teisių į svetimus daiktus grupei, šių teisių turėtojas ne naudotis, o disponuoti svetimu daiktu¹.

Taigi, hipoteka gali būti priskiriama prie daiktinių teisių , nes, anot Lietuvos daiktinės teisės specialisto doc. A.Taminsko, jai “ būdingi visi absoliučios teisės potymiai, konkrečiai – daiktinės teisės potymiai”². Be to, pagal vakarietišką teisės tradiciją naujajame Civiliniame Kodekse hipoteka jau priskirta prie daiktinių teisių ir reguliuojama pagal ketvirtosios knygos ( “Daiktinė teisė”) nuostatas, nors senajame 1964 m. Civiliniame kodekse (194 str.) hipoteka buvo priskirta ne prie daiktinių teisių, o prie prievolių įvykdymo uttikrinimo būdų³. Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje hipoteka , kaip ir netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai , traktuojama kaip vienas iš prievolių įvykdymo uttikrinimo būdų. Hipotekos prigimtis

teisiniu potiūriu dvilypė : hipoteka, kaip daiktinė teisė, yra vienas iš patikimiausių bei labiausiai paplitusių prievolių įvykdymo uttikrinimo būdų. Pavyzdtiui, 2000 m. kovo 31 d. Centriniame hipotekos registre buvo įregistruoti ir galiojo net 23 262 __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

. Санкт-Петербург: 1998.С.319; Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S., Romėnų teisė. Vilnius: Justitia, 1999. P.109.

Taminskas A. Daiktinės teisės teorinės ir praktinės problemos Lietuvos respublikoje// Prievolių įvykdymo uttikrinimo problemos naujųjų ekonominių santykių aplinkoje : tarptautinės konferencijos medtiaga: Vilnius, 1995 m. lapkričio 16-17 d., Vilnius: 1996. P. 26

Sauliūnas D. Lietuva turi naują Civilinį kodeksą// Justitia, 2000, Nr. 4-5, p.3

hipotekos sandoriai ir tik 5 138 kilnojamojo turto įkeitimo sandoriai ¹. Hipoteką traktuojant kaip prievolių įvykdymo uttikrinimo būdą, galima teigti, kad prievolių įvykdymo uttikrinimas yra įstatymo nustatyta civilinė teisinė priemonė, skatinanti skolininką įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai pagal įstatymą arba susitarimą, prie pagrindinės prievolės prijungiant papildomą (išvestinę) prievolę. Taigi, pagal civilinius įstatymus prievolinių santykių dalyviams suteikiama galimybė garantuoti prievolių įvykdymą naudojant specialias papildomas priemones. Šios priemonės leidtia kreditoriui reikalauti , kad skolininkas įvykdytų subjektinę pareigą, neatsitvelgiant į tai, ar pastarąjam buvo padaryti nuostoliai ir ar jis turi turto, kurį leidtiama išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus. Suteikiama galimybė naudoti papildomas priemones, kurios ne tik skatintų skolininką tinkamai įvykdyti subjektinę pareigą ( netesybos, rankpinigiai ), bet ir visiškai patenkintų kreditoriaus interesus (laidavimas, garantija). Tarp kreditoriaus ir asmens, uttikrinančio prievolės įvykdymą ( jis gali būti tiek skolininkas, tiek trečiasis asmuo), utsimezga išvestiniai ( akcesoriniai) prievoliniai santykiai. Išvestinei prievolei būdinga tai, kad ji :

Negali atsirasti be pagrindinės prievolės,

priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jos likimas toks pat, kaip ir pagrindinės prievolės,

baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei, nepaisant jos pasibaigimo prietasties,

jos pasibaigimas neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui² .

Iš pirmo tvilgsnio gali atrodyti, kad hipoteka yra tipinė išvestinė ( akcesorinė) prievolė, kuriai būdingi visi išvardyti potymiai. Tačiau hipoteka turi savo specifiką ir nėra gryna išvestinė prievolė, kokia , pavyzdtiui, yra laidavimas. Šį teiginį iš dalies lemia tai, kad Vakarų teisės teorijoje prievolių įvykdymo uttikrinimo būdai yra skirstomi į :

1. realinius ( daiktinius),

2. personalinius (asmeninius).

Lietuvos Hipotekos registro dviejų veiklos metų aptvalga. Centrinė hipotekos įstaiga. Vilnius, 2000 .

Комментарий части первой гражданского кодекса Росийской Федерации для предпринимателей

Realinis  prievolių įvykdymo uttikrinimo būdas , t.y. hipoteka , suteikia

kreditoriui prioritetinę daiktinę teisę į konkrečius skolininko ar trečiojo asmens nuosavybės objektus, kurie tam tikslui specialiai išskiriami iš viso likusio šio asmens turto ir kurie suvartomi hipotetinio įkeitimo teise¹.Dėl daiktinės teisinės prigimties realinis prievolių įvykdymo uttikrinimas yra daug savarankiškesnis ut analogiškus personalinius prievolių įvykdymo uttikrinimo būdus, pavyzdtiui : netesybas, laidavimą ir garantiją².

Be to, lyginant įstatymais reguliuojamą hipoteką ir į ją labai panašų kilnojamojo turto įkeitimą ( naujajame civiliniame kodekse jis vadinamas tiesiog įkeitimu), galima pastebėti, kad akcesorinis įkeitimo pobūdis įstatymuose yra daug aiškiau apibrėttas, negu akcesorinis hipotekos pobūdis. Pavyzdtiui, Civilinio kodekso 4.200 straipsnio antrojoje dalyje teigiama, kad įkeitimas yra išvestinė prievolė iš pagrindinės prievolės, o įkaito turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus teisių, be to, šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo įkeitimu uttikrintos prievolės likimo. Civilinio kodekso skyriuje, kuriame reglamentuojami teisiniai hipotekos santykiai, analogiškos nuostatos apie akcesorinį hipotekos pobūdį nėra. Nors kai kuriuose moderniuose kodifikuotose utsienio teisės aktuose, kaip antai Kanados Kvebeko provincijos civiliniame kodekse, aiškiai nurodyta, kad hipoteka yra tik akcesorinė teisė, kurios galiojimas tęsiasi tol, kol galioja ja uttikrinta pagrindinė prievolė³.

Kitas išvestinės teisės potymis – ipso jure sekimas paskui pagrindinę prievolę, perleidus reikalavimo teisę pagal ją kitam asmeniui - taip pat nebūdingas hipotekai. Prie tokios išvados prieita remiantis dabar galiojančiais norminiais teisės aktais, pagal kuriuos perleidus reikalavimo teisę pagal pagrindinę prievolę, hipotekos reikalavimas savaime niekaip negalėtų pereiti naujajam kreditoriui. Tai galėtų įvykti,

tik perdavus hipotekos lakštą indosamentu ir įregistravus jį centriniame hipotekos __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

Schlechtriem P. Schuldrecht, besonderer Teil. Tubingen : Mohr,1991. S. 214.

Ten pat. Taip pat tr. : Иоффе О.С.

Civil code of Quebec, Book six – Prior claims and hypothec, Title three – Hypothecs, Art.2661 < http : //www.lexum.unmontreal.ca.ccq/en/16/index.html>

registre ¹.

Hipoteka ipso jure nepasibaigia, įvykdtius pagrindinę prievolę (laidavimo atveju yra priešingai² ). Civiliniame kodekse pateiktas hipotekos pasibaigimo pagrindų sąrašas (CK 4.197 str.), kuriame nėra nurodytas hipoteka uttikrintos prievolės įvykdymas. Apskritai, hipotekos pasibaigimas siejamas net ne su ja uttikrinamos prievolės įvykdymu (pasibaigimu), o su hipotekos išregistravimu iš iš hipotekos registro. Įvykdtius hipoteka uttikrintą prievolę, hipoteka ne pasibaigia, o suteikia skolininkui teisę reikalauti, kad ji būtų baigta. Tiesa, čia aptartą hipotekos “savarankiškumą” iš dalies lemia tai, kad ją privaloma viešai įregistruoti hipotekos registre. Tačiau negalima teigti, kad hipoteka, kaip daiktinė teisė, visiškai neturi pagrindinės prievolės bruotų.

Šiame kontekste galima prisiminti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus praktiką, tiksliau – 2000 metų balandtio 18 d. šio teismo teisėjų kolegijos nutartį, kuri buvo priimta, išnagrinėjus civilinę bylą ³ pagal pareiškėjos ( kreditorės) N.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2000 03 22 d. nutarties. Byloje buvo nurodyta, kad pareiškėja (kreditorė) N.L. kreipėsi į hipoteką įregistravusį Hipotekos skyrių, prašydama priverstinai išieškoti skolą, tačiau Hipotekos skyriaus teisėja 2000 03 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (kreditorės) prašymą. Atlikusi tyrimą, teisėja nustatė, kad nėra paskolos sutarties,kuri patvirtintų skolinį įsipareigojimą, apsaugotą hipotekos lakštu , o juk įkeitimo prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės, yra jos įvykdymo uttikrinimo (šiuo atveju paskolos grątinimo ) būdas.

Atskiruoju skundu pareiškėja (kreditorė) N.L. prašė panaikinti nutartį, nurodydama, kad teismo išvada, jog nėra paskolos sutarties, patvirtinančios skolinį įsipareigojimą, nepagrįsta. Ji teigė, kad įstatymuose nėra nustatyta , kad paskolos sutartis turi būti sudaroma kaip atskiras sandoris. Anot N.L., teismų ir notarinėje praktikoje gausu atvejų, kai vienu metu sudaroma paskolos ir jos grątinimo uttikrinimo sutartis. Pakankamas įrodymas, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis – hipotekos lakštas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą, panaikino

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybės tinios. 2000 , Nr.74-2262

Ten pat.

Civilinė byla Nr. 2S³⁴- 291/2000 m.

Hipotekos skyriaus teisėjos 2000 03 22 nutartį, nurodydamas, kad skolinis įsipareigojimas yra prievolė, o prievolės sąvoka yra platesnė ut paskolos sutarties sąvoką, kad prievolės įvykdymą uttikrinanti hipoteka nėra pasibaigusi ar pripatinta negaliojanti , kad negali būti ginčijamasi dėl pagrindinės prievolės galiojimo, o be to, pagal tuo metu galiojusius Hipotekos įstatymo¹ 26 straipsnį ir Hipotekos registro nuostatų² 30 punktą, kur nurodyta, kokius dokumentus Hipotekos skyriui turi pateikti asmuo, pageidaujantis įregistruoti hipoteką, nereikalaujama, kad prie prašymo įregistruoti hipoteką būtų pateiktas skolinį įsipareigojimą patvirtinantis dokumentas. Taigi hipotekos skyriaus teisėja, atmesdama pareiškėjos prašymą, priėmė nepakankamai pagrįstą sprendimą.

Apygardos teismas netiesiogiai patvirtino, kad hipoteka uttikrintos pagrindinės prievolės buvimas ir galiojimas nebūtinai turi būti išreikštas atskiru sandoriu, nes pats hipotekos lakšto surašymas ir įregistravimas yra pakankamas hipoteka uttikrintos pagrindinės prievolės buvimo ir galiojimo įrodymas. Tiesa, minėta byla Aukščiausiojo Teismo nepasiekė, todėl šis klausimas nėra kompetentingai ir galutinai išspręstas .

Apibendrinant galima pasakyti, kad hipotekos, kuri teisiniu potiūriu yra dvilypė ( ji yra ir daiktinė teisė ,ir realinis (daiktinis) prievolių įvykdymo uttikrinimo būdas), vienas iš svarbiausių bruotų yra akcesoriškumas t.y. priklausymas (kartais sąlyginis) nuo pagrindinės prievolės likimo. Taigi, hipotekos reikalavimas negali būti perleistas neperleidus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę, nes savarankiškai, t.y. be pagrindinio reikalavimo , naujajam kreditoriui perleista hipoteka netektų pagrindo ir iš tiesų negalėtų būti įgyvendinama.

Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymas// Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės tinios. 1992 , Nr. 31-951

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro nuostatai// Valstybės tinios. 1997, Nr. 75-1948

2.3.3.Dalies hipotekos reikalavimo

perleidimo problemos

Daugiausiai praktinių problemų, susijusių su hipotekos reikalavimo perleidimu, anksčiau datniausiai kildavo tada, kai kreditoriai norėdavo perleisti ne visą, o dalį hipotekos reikalavimo, nors tuo metu galiojusiame Hipotekos įstatyme¹ ir senajame Civiliniame kodekse² nebuvo numatyta galimybė perleisti dalį hipotekos reikalavimo . Dėl to hipotekos skyriaus teisėjai atsisakydavo registruoti dalies hipotekos reikalavimo perleidimą, teigdami, kad tai yra ne dalies hipotekos reikalavimo perleidimas, o hipotekos pakeitimas, įstojant į prievolę naujam kreditoriui. Norint pakeisti hipotekos sandorį, be senojo ir naujojo kreditorių sutikimo, reikėdavo gauti ir notaro patvirtintą skolininko sutikimą, tačiau tai būdavo beveik neįmanoma, nes skolininkai, siekdami savo tikslų, paprasčiausiai atsisakydavo duoti tokį sutikimą. Šį klausimą išsprendė Aukščiausiasis Teismas, kuris išnagrinėjo civilinę bylą AB “Lietuvos temės bankas” – AB “Šėtos sūrinė” ³ ir 2000 m. gegutės 15 d. priėmė nutartį. Teismas išnagrinėjo kilnojamojo turto įkeitimo santykius, analogiškus pagal teisinę prigimtį, turinį bei formą, nustatė, kad argumentas, jog įstatyme nenumatyta perleisti dalį reikalavimo teisės, yra nepagrįstas. Privatinės teisės reguliuojamiems santykiams būdingas dispozityvumas : šių santykių subjektai savo teises ir pareigas gali nustatyti tarpusavyje susitardami, jeigu tie susitarimai nepateidtia imperatyvių teisės normų. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą nedraudtiama perleisti tik dalį reikalavimo teisės. Vadinasi, reikalavimo teisės dalį galima perleisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo teisė yra nedaloma. Tada atsiranda kreditorių daugetas ( tai aptariama CK) . Kadangi hipoteka yra akcesorinė prievolė lyginant su

pagrindine prievole, kurios įvykdymą ji uttikrina, perleidus dalį reikalavimo,kilusio iš

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas (1997 birtelio 10 d. redakcija)//Valstybės tinios. 1997. Nr. 63-1468

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas //Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai. Vilnius . Saulutė. 1999.

Civilinė byla Nr. 3K-3-545/20002 m. <http//www.lat.litlex.lt/ Nutartys/ ckat/ 14kat/ 14-2000.htm>

pagrindinės prievolės, naujajam kreditoriui atitinkamai pereina ir teisės, nustatytos

prievolės įvykdymui uttikrinti, dalis. Šiuo atveju hipoteka, kaip akcesorinė teisė, išskaidoma. Tai neišvengiamas reikalavimo teisės perleidimo padarinys. Taigi Aukščiausias teismas nustatė, kad dalijamos reikalavimo teisės dalį galima perleisti visais atvejais .

Galutinai šis klausimas buvo išspręstas naujojo Civilinio kodekso 4.189 straipsyje, kuriame aiškiai nurodyta, kad kreditorius kitam asmeniui gali perleisti visą hipotekos reikalavimą arba jo dalį, jeigu tai daryti nedraudtiama pagal hipotekos sutartį.

2.3.4.Hipotekos lakšto perdavimas

indosamentu

Nagrinėjant hipotekos reikalavimo perleidimo tvarką, galima pastebėti, kad kad kai kurie hipotekos lakštų potymiai būdingi vertybiniams popieriams, pavyzdtiui, hipotekos reikalavimas perleidtiamas perduodant hipotekos lakštą indosamentu. Be to, hipotekos lakštams ir vertybiniams popieriams , ypač skolos vertybiniams popieriams ( čekiams ir vekseliams), keliami tokie patys reikalavimai, pavyzdtiui :

nustatytos formos naudojimas,

privalomųjų rekvizitų sąrašas ,

hipotekos lakšto forminimas vieninteliu egzemplioriumi.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad jeigu hipotekos reikalavimas perleidtiamas perduodant hipotekos lakštą indosamentu, pastarasis turi būti įrašytas hipotekos lakšte ( reikia nurodyti asmenį, kuriam perleidtiamas hipotekos reikalavimas), pasirašytas indosanto (hipotekos lakšto turėtojo) ir įregistruotas hipotekos registre. jeigu perleidtiama hipotekos reikalavimo dalis, hipotekos lakšte nurodoma, kuris iš kreditorių saugo hipotekos lakštą¹.

Pagal įstatymą hipotekos reikalavimo perleidimas ( hipotekos lakšto __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. // Valstybės tinios. 2000 , Nr.74-2262

indosamentas) turi būti registruojamas hipotekos registre ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka. Tačiau iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo sunkumų kildavo dėl hipotekos reikalavimo dalies perleidimo indosamentu įregistravimo, nes hipotekos teisėjai, kaip minėta, dalies hipotekos reikalavimo perleidimą laikė ne indosamentu, o hipotekos lakšto pakeitimu, įstojant į prievolę naujam kreditoriui. Pakeitimas turėjo būti įformintas kaip atskiras lakšto priedas, pasirašytas visų sandorio šalių ( ir skolininko) , patvirtintas notaro, susiūtas kartu su lakštu ir laikomas neatskiriama lakšto dalimi( apie tai patymint lakšto pakeitimo punkte “ Pastabos”).

2.3.5.Hipotekos reikalavimo perleidimo forma

Pagal Civilinio kodekso 6.103 straipsnį, reikalavimo teisės perleidimo sandorio forma turi atitikti sandorio, iš kurio atsirado reikalavimo teisė, formą, ir jei pagrindinė sutartis, iš kurios kilusi perleidtiama reikalavimo teisė, buvo paprastos rašytinės formos , tai ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis neprivalo būti notarinės formos. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.101 straipsnį, perleidtiant reikalavimo teisę, skolininko sutikimas nereikalingas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuri seka paskui suvartytą daiktą, ją turi kreditorius, o ne skolininkas ( jis negali turėti įtakos sprendtiant , kam hipoteka gali būti perleista).Kadangi pagal įstatymą nereikia skolininko sutikimo perleidtiant reikalavimo teisę pagal pagrindinę prievolę , juolab nereikia skolininko sutikimo, sprendtiant dėl teisių, nustatytų pagrindinės prievolės įvykdymui uttikrinti, perėjimo kitam kreditoriui. Kai reikalavimo teisė pagal pagrindinę prievolę pereina naujam kreditoriui, jam pereina ir įkeitimo teisė, todėl tai turi atsispindėti hipotekos lakšte. Priešingu atveju naujasis kreditorius negalėtų įgyvendinti savo reikalavimo teisės, nes prievolė, uttikrinta hipoteka, vykdoma pateikus hipotekos lakštą.

Taigi, kai kurie hipotekos teismai atsisakė įregistruoti dalies hipotekos reikalavimo perleidimą indosamentu, reikalaudami tai įforminti kaip hipotekos lakšto pakeitimą. Dėl to hipotekos sistemoje kilo sumaištis, minėtas hipotekos teismų nutartis pagrįstai atmetė aukštesni teismai.

Tačiau įsigaliojus naujajam civiliniam kodeksui, kurio 4.189 str. reglamentuoja indosamento perleidimą, ši problema tapo išspręsta.

2.4.Sutartys, sudarytos iki hipotekos

registro įsteigimo

Iki 1998 metų balandtio 1 d. kai pagal naują Hipotekos įstatymo redakciją (patvirtintą 1997 m. birtelio 7 d. įstatymu Nr. VIII-251 ) Lietuvos Respublikoje pradėjo veikti hipotekos įstaigos, gerai organizuotą ir kontroliuojančią įkeitimus sistemą “pavadavo” turto įkeitimo sutartys, kurios buvo sudaromos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 18 skirsnio nuostatas. Siekiant nors iš dalies apsaugoti kreditorių, kuriems prievolių įvykdymas buvo uttikrintas įkeitimo sutartimis, interesus nustatyti informacijos apie sudarytas iki 1998 m. balandtio 1 d. įkeitimo sutartis perdavimo hipotekos įstaigoms terminai – 1998 m. birtelio 1 d. nekilnojamojo turto įkeitimo sutartims ir 1998 m. liepos 1 d. kilnojamojo turto įkeitimo sutartims. teisingumo vardan, reikėtų pasakyti, kad patys kreditoriai turėjo perduoti informaciją tik apie nekilnojamojo turto įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1994 metų birtelio 10 d., arba sudarytas po šios datos, bet neregistruotas nekilnojamojo turto kadastre (tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure), bei apie kilnojamojo turto įkeitimo sutartis. Įstatymų leidėjas, nustatęs informacijos perdavimo hipotekos įstaigoms terminus pereinamuoju laikotarpiu, pasielgė labai teisingai, nes nesumenkino kreditorių interesų ir nesuponavo masinio “senų” (sudarytų iki pradedant funkcionuoti hipotekos sistemai ) įkeitimų performinimo hipotekos lakštais. Tačiau, kaip daugeliu atveju yra įprasta Lietuvoje, pereinamasis laikotarpis ir buvo tas šiandienos ir visų įkeitimų sistemos nestabilumo veiksnys.

Norėtųsi paminėti ir panagrinėti opiausias problemas, susijusias su įkeitimo sutartimis, sudarytomis iki pradedant funkcionuoti hipotekos sistemai.

Pereinamuoju laikotarpiu , kol pradėjo veikti Hipotekos registras, spaudoje buvo daug diskusijų apie naują pradėsiantį veikti registrą, buvo išspausdinta daug straipsnių, pateikta daug pasiūlymų. Pradėjus veikti minėtam registrui, iškilo daug neaiškumų, spaudoje buvo nagrinėjamos pasitaikančios įstatymų spragos, teorinės ir praktinės problemos. P.Markovo straipsnyje “Hipoteka – dabarties problemos” ¹ , autorius rašo, kad : “įstatymų leidėjas pamiršo aptarti vieną grupę įkeitimo sutarčių,

Markovas P. Hipoteka-dabarties problemos.//Justitia. 2000, Nr.6

t.y .nekilnojamojo ir kito registruotino turto įkeitimo sutartis, sudarytas po 1994 m. birtelio 10 d., bet neregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre iki 1998 m. balandtio 1 d. t.y., iki datos, kai visą įkeitimo registravimą perėmė hipotekos įstaigos, o Nekilnojamojo turto kadastrui buvo utdrausta atlikti tokį registravimą (Lietuvos Respublikos   hipotekos registro steigimo įstatymo 2 str.). Susidarė, atrodo, paradoksali situacija. Sutartys sudarytos laikantis įstatymų nustatytos formos, bet neregistruotos , t.y., remiantis CK 205 str., įkeitimo teisė pagal šias sutartis neatsirado. Būtų galima kaltinti kreditorių neapdairumą, tačiau nė vienas įstatymas nenumatė termino, per kurį tokios įkeitimo sutartys turėjo būti įregistruotos atitinkamoje registravimo įstaigoje, o kreditorių prašymai įtraukti į duomenis apie tokias įkeitimo sutartis į Laikinąją hipotekos sutarčių duomenų bazę ( toliau – HIRLIS) hipotekos įstaigų buvo atmetami“.

Nesinori sutikti su tokiu autoriaus teiginiu, kad tokių sutarčių pagrindu neatsirado įkeitimo teisė. Vadovaujantis 1996 09 24 d. Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 6 punktu, kuriame aiškiai pasisakyta, kad “Kreditoriai, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neperdavę duomenų apie įkeitimo sutartis, sudarytas iki 1998 m. balandtio 1 d., praranda teisę į reikalavimų ,atsiradusių iš šių sutarčių, patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau, negu kitų kreditorių”¹. Kreditorius dėl išieškojimo negali kreiptis į hipotekos įstaigą, nes jo sutartis neįregistruota joje, bet jis turi teisę kreiptis dėl išieškojimo bendrais įstatymų nustatytais pagrindais ieškinine teisena. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje².

Kita, sakyčiau, teorinė problema, susijusi su “senomis” įkeitimo sutartimis, yra išieškojimo pagal šias sutartis tvarka. Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta išieškojimo tvarka, kai duomenys apie įkeitimo sutartis nustatytais terminais buvo perduoti įrašyti į HIRLIS bazę. Tačiau neaptariama išieškojimo tvarka, jei tokios sutartys dėl kokių nors prietasčių ( kreditorius praleido terminus,nepareiškė noro registruoti ar pan.) nebuvo įregistruotos, nors pats įstatymas

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios. 1996, Nr.100-2266

Lietuvos respublikos Konstitucija. Vilnius, Teisinės informacijos centras prie teisingumo ministerijos, 1996.

nereikalavo primygtinai registruoti tokių sutarčių. Atrodo, yra susidariusi paradoksali situacija: įkeitimo sutartys sudarytos pagal tuo metu galiojusius įstatymus, įkeitimo teisė pagal jas atsirado ( išskyrus registruotino turto įkeitimo sutartis, sudarytas po 1994 m. birtelio 10 d.) o tvarkos , kaip patenkinamas reikalavimas iš įkeisto turto, nėra. Hipotekos įstaigos tokių prašymų nenagrinėja, kreditorių eiliškumas nustatomas tik tarp “likimo brolių”, t.y. tik tarp kreditorių, kurių reikalavimai uttikrinti įkeitimo sutartimis, sudarytomis iki 1998 m. balandtio 1 d¹. Tačiau kokia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, kai yra ir kreditorių, kurių įkeitimas registruotas hipotekos įstaigoje? Galiojusio Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso² 426¹ straipsnio nuostatos taikomos tik įkeitimams, registruotiems hipotekos įstaigose.

Tačiau negalima nepastebėti, kad vis tiktai buvo nustatytas gana nematas terminas, kurio metu duomenys apie tokias sutartis galėjo būti perduodami registruoti hipotekos įstaigoms – nuo 1996 09 24d. iki 1998 04 01 d. Jeigu kreditoriai dėl katkokių prietasčių to nepadarė, tai jiems liko išeitis dėl išieškojimo kreiptis bendrais įstatymų numatytais pagrindais , kaip numatyta pagal galiojusį civilinį kodeksą ir atitinkamas įstatymų normas, nes jie “ praranda teisę į reikalavimų, atsiradusių iš šių sutarčių, patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau negu kitų kreditorių”³.

Taip pat, analizuojant teisės aktus, išryškėjo tam tikra problema, susijusi su duomenų HIRLIS bazėje keitimu ir išbraukimu bei įkeitimo atsisakymu pagal “senas” įkeitimo sutartis. Neaišku, ar tvarkydami HIRLIS bazę teisėjai turi vadovautis Hipotekos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 893 ? Nuostatų antrame punkte nurodoma, kad Hipotekos registro, kuris tvarkomas pagal šiuos nuostatus, paskirtis yra “rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos respublikos Hipotekos įstatyme, Lietuvos respublikos Kilnojamojo turto įkeitimo įstatyme, Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ir kituose įstatymuose bei šiuose

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios.1997, Nr.63-1469.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (1999m. rugsėjo 28 d. redakcija)//Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai.Vilnius. Saulutė. 1999 m.

Lietuvos Respublikos Hipotekos Registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios.1997, Nr.63-1469.

nuostatuose nurodytus duomenis”¹. Vadinasi, hipotekos registro steigimo įstatymas

nėra įstatymas, nes duomenis apie remiantis šiuo įstatymu hipotekos įstaigoms perduotus duomenis netvarkomi vadovaujantis minėtais nuostatais. O kad nuostatais nesivadovaujama, patvirtino hipotekos įstaigų darbo praktika : nėra priimamos nutartys dėl duomenų apie “senas” įkeitimo sutartis pakeitimo, atsisakymo priimti ar tenkinti tokį kreditoriaus prašymą, trūkumų šalinimo, nors Hipotekos registro nuostatuose numatoma, kad pakeitimai ir kiti veiksmai įforminami taip pat, kaip ir hipotekos įregistravimas, t.y. priimant teisėjo nutartį (Nuostatų 22, 46, 47, 57 punktai).Ydinga, manau, praktika suponuoja daugelį problemų : hipotekos įstaigos nesilaiko klausimų sprendimo terminų, nėra galimybės civilinio proceso nustatyta tvarka skųsti veiksmų apygardos teismams, nes paprasčiausiai nepriimamas dokumentas ( nutartis), kurį būtų galima skųsti. Jeigu kiekvienas hipotekos teisėjo veiksmas būtų įforminamas nutartimi, tai tuomet kreditorius ar kiti suinteresuoti asmenys turėtų galimybę utsitikrinti savo teisių ir teisėtų interesų gynimą. Dėl nesuderinamumo su Civiliniu kodeksu ir kitų įstatymų nuostatomis kritikuotina ir Hipotekos registro steigimo įstatymo² 4 straipsnio trečioji dalis, kuri susiaurina pagrindus hipotekai pasibaigti , t.y., pagrindų baigtiniame sąraše nurodo tik dvi galimybes – kreditoriaus pareiškimą dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo arba parduoti turtą iš vartytinių.

Taip pat reikalinga aptarti ir kitą teisės aktą , kuris reglamentuoja duomenų apie įkeitimo sutartis pakeitimo ir išbraukimo iš duomenų bazės tvarką. Tai Duomenų apie įkeitimo sutartis, įrašytų į hipotekos registro duomenų bazę, pakeitimo ir išbraukimo iš duomenų bazės tvarka³ ( toliau- Tvarka). Tvarkos 4 punkte nurodoma, kokiais atvejais duomenys turi būti keičiami, tačiau kai kurie atvejai yra visai nereikalingi. Pavyzdtiui, įkeičiamo turto savininko pasikeitimas. Juk įkeitimas seka

paskui turtą , o pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatus ,patvirtintus Lietuvos __________ ______ ____ __________ ______ ____ _______

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro nuostatai// Valstybės tinios. 1997, Nr. 75-

Lietuvos Respublikos Hipotekos registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios.1997. Nr.67-1469

Duomenų apie įkeitimo sutartis, įrašytų į hipotekos registro laikinąją duomenų bazę, pakeitimo ir išbraukimo iš duomenų bazės tvarka; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 207, 1998 12 03<https://www.lhr/LimoL/LawPage15.htm>

respublikos Vyriausybės 1998 01 22 nutarimu Nr. 85¹, Temės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė duomenis apie įkeičiamo turto savininko

pasikeitimą ar kitus duomenis, susijusius su įkeičiamu turtu (pavyzdtiui, turto padalijimą į atskiras patalpas, unikalaus numerio suteikimą ar pan.), turi pranešti hipotekos įstaigoms per 24 valandas. Be to, ir sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pateikti remiantis Tvarkos nuostatomis keičiant duomenis dėl įkeičiamo turto savininko pasikeitimo, yra netinkamas, nes kreditorius, kuris datniausiai ir kreipiasi su prašymais pakeisti duomenis, siekdamas ateityje uttikrinti skolos išieškojimą iš įkeisto turto, net gali ir neturėti įkeičiamo turto perleidimą patvirtinančios sutarties ar tuo labiau patymėjimo apie apie tokio turto registravimą (Tvarkos 6.4 punktas). Ar nereikėtų klausimus, susijusius su duomenų apie “senas” įkeitimo sutartis pakeitimu, spręsti analogiškai, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių norminių aktų tvarka ? Tvarkos 9.2 punkte numatyta, kad hipotekos teisėjas atmeta prašymus panaikinti hipoteką, jei dalis turto, kurio naikinama hipoteka, nėra įstatymų nustatyta tvarka atidalyta kaip atskiras objektas. Tokią tvarką nustato Temės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 1998 12 01 d. įsakymas Nr. 173, kuris nebuvo skelbtas “Valstybės tiniose”². Pagal šį įsakymą keliami tokie patalpų atidalijimo reikalavimai, jog nei skolininkas, nei kreditorius tikrai nesutiks atidalyti patalpų ir ut tai mokėti, kad tik dalis turto būtų išlaisvinta nuo įkeitimo. O tai savo ruottu utkerta kelią aktyvesnei nekilnojamojo turto apyvartai ir lemia rinkos, įskaitant ir finansų, sąstingį, nes dideli įkeisti statiniai negali būti parduodami ar kitaip disponuojami dalimis, nors su pradiniu kreditoriumi jau ir atsiskaityta didtiąja dalimi. Tvarkos 17 punkte yra reikalavimas pateikti du įsiteisėjusio teismo sprendimo egzempliorius, tačiau neaptariama, kas turi mokėti ut papildomo teismo sprendimo nuorašo išėmimą teisme. Juk pagal CPK tokia paslauga yra mokama ir uttrunka. Be to, akivaizdu, kad tokia Tvarkos nuostata prasilenkia su logika, nes pareiškėjas yra siunčiamas atgal į bylą nagrinėjusį teismą, kad pateiktų antrą sprendimo egzempliorių, tuo tarpu būtų galima tiesiog suteikti hipotekos teisėjams galimybę dokumentų nuorašus pasitvirtinti patiems, kaip yra numatyta nagrinėjant bylas teismuose.

Valstybės tinios. 1998, Nr, 9-219

tr. 5 priedą.

HIPOTEKOS IŠREGISTRAVIMAS

Prašymas baigti hipoteką yra pateikiamas hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui. Asmuo, pageidaujantis išregistruoti hipoteką, turi pateikti hipotekos skyriui hipotekos lakšto originalą su įrašu apie visų hipotekos reikalavimų įvykdymą. Prašymas baigti hipoteką turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas po prašymo pateikimo. Išregistravus hipoteką, lakšto originalas yra grątinamas skolininkui.

Hipoteka yra išregistruojama , jei :

yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas,

daiktui panaikinama hipoteka ,

hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta netinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos.

hipotekos kreditorius ir skolininkas bendrai susitaria arba kai kreditorius hipotekos atsisako.

jei suėjus skolos grątinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka uttikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą. Įmokėjus visą skolos sumą į depozito sąskaitą, hipoteka baigiasi.

hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš hipotekos registro momentas¹.

Tais atvejasis, kai hipotekos išregistravimas apskundtiamas įstatymų nustatyta tvarka, hipotekos skyriaus prašymu centrinė hipotekos įstaiga duomenis iš centrinio hipotekos registro duomenų bazės archyvo grątina į aktualią centrinio hipotekos registro duomenų bazę ir informuoja apie tai atitinkamą turto registrą. jeigu įstatymų nustatyta tvarka hipotekos sutartis yra pripatįstama negaliojanti, ji išregistruojama per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo hipotekos skyriui dienos.

Hipotekos išregistravimo iš centrinio hipotekos registro momentas yra hipotekos pasibaigimo momentas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas//Valstybės tinios. 2000, Nr.74-2262

I Š V A D O S I R P A S I Ū L Y M A I

Rašydama šį darbą, padariau šias išvadas :

Hipotekos registro įsteigimas turi neabejotinai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikos reformos vystymuisi, kreditavimo rinkos plėtimuisi, vidaus ir utsienio investicijų augimui. Lietuvos Hipotekos registras, kaip pilnai kompiuterizuota sistema su viena centrine duomenų baze, veikia jau penkeri metai. Tai efektyvus ir patikimas, atviras visuomenei bei integruotas į bendrą registrų sistemą registras, kuris sudaro palankias sąlygas vystyti kreditavimą Lietuvoje. Toks finansinis institutas kaip hipoteka yra pats svarbiausias elementas, finansuojant privačius asmenis ir įmones bei vystant naują verslą. Hipotekos registras tampa vis tvirtesniu, kreditavimo rinką stabilizuojančiu bei riziką matinančiu veiksniu.Tai įrodo kasmet didėjantis hipotekinių įkeitimų skaičius.

Įsikūrus hipotekos registrui, verslas tapo saugesnis.Šis įkeitimo institutas patikimai apsaugo kreditorių teises ne tik dėl teikiamų privilegijų hipotekiniams kreditoriams ar efektyvaus nuostolių išieškojimo iš įkeisto turto įkeitimo mechanizmo, bet ir dėl išsamios ir patikimos informacijos apie turto įkeitimus prieinamumo. Hipotekos institutas negali funkcionuoti be viešo turto įkeitimo registro. Šią taisyklę lemia hipotekos specifika – įkeistas turtas tiek juridiškai, tiek fiziškai lieka skolininko nuosavybė, todėl informacija apie įkeitimo faktą turi būti laisvai prieinama suinteresuotiems asmenims.

Tvarkingai veikančios ir patikimos hipotekinių sutarčių registravimo sistemos sukūrimas daro didelį poveikį kreditų rinkos plėtrai. Turėdami patikimas garantijas tiek atskiri tmonės, tiek bankai ir firmos daug drąsiau skolina pinigus. Taip atsiranda galimybės realizuoti rizikingesnius bei ilgesnio atsipirkimo laiko reikalaujančius investicinius projektus. Be to, kaip rodo daugelio šalių praktika,, matydami galimybę be didelės rizikos gauti papildomas pajamas palūkanų ut kreditus pavidalu, tmonės ima labiau taupyti. Taip atsiranda naujų kreditinių išteklių investicijoms, taip pat sumatėja palūkanos ut kreditus. Be to, šis iš pirmo tvilgsnio netymus kreditų rinkai reikalingos infrastruktūros patobulinimas tymiai paveikia viso valstybės ūkio raidą. Atsiranda daug papildomų galimybių plėtoti ne tik kredito, bet ir nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, draudimo ir vertybinių popierių rinkas, o tai didina valstybės nacionalines pajamas ir daro ją patrauklesne šalimi utsienio investuotojams.

Kad būtų pašalinti rašant darbą pastebėti trūkumai įstatyminiuose aktuose ir praktikoje , teikiu šiuos pasiūlymus :

Steigiant hipotekos registrą buvo sukurti ir jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tačiau reikia pripatinti tą faktą, kad , atrodo, tobula, sistema vis tiktai turi trūkumų. Pradėjus forminti hipotekos lakštą, išlieka notaro ir hipotekos teisėjo darbo dubliavimasis, atliekant teisinį dokumentų tyrimą. Notaras sandorio metu turi nustatyti faktines sandorio aplinkybes, jas teisiškai įvertinti ir tinkamai teisiškai įforminti.Tačiau galiojančių Hipotekos registro nuostatų 46.1 punktas įpareigoja teisėją patikrinti, ar asmuo turėjo teisę sudaryti sandorį. Nors įstatymai, reglamentuojantys hipotekos registro veiklą , nuolat yra tobulinami, šis nuostatų punktas dar turėtų būti įstatymų leidėjo pertiūrėtas. Aš siūlyčiau šį sakinį išbraukti Hipotekos registro nuostatų , nes manau, kad teisėjas ir hipotekos darbuotojai turi būti atsakingi tik ut tinkamą registro tvarkymą , o sandorių teisiškumo klausimas turi būti paliekamas spręsti notarui, tvirtinančiam lakštą.

Visas hipotekoje įkeistas turtas turi būti apdraustas. Tačiau nė vienas galiojantis teisės aktas nenumato kontrolės sistemos, kaip ir kas turi uttikrinti, kad turtas tinkamai būtų apdraustas, o draudimas išlaikytas visą hipotekos laiką. Draudimo įstaigos neretai atsisako suteikti informaciją, motyvuodama draudimo sutarties konfidencialumu.O juk ši informacija kreditoriui yra labai svarbi, nes draudimo įmokų nemokėjimas gali būti viena iš prietasčių pradėti išieškojimą iš įkeisto turto pirma laiko.Ši problema galėtų būti sprendtiama šiais būdais:

sudarant įkeitimo sutartį, įpareigoti įkeisto turto savininką reguliariai nustatytais terminais teikti duomenis kreditoriui apie mokamas turto draudimo įmokas,

arba rinkti šią informaciją hipotekos registro duomenų bazėje, įstatyminiu pagrindu įpareigojant draudimo kompanijas informuoti hipotekos įstaigas apie nustatytu laiku nesumokėtas draudimo įmokas hipotekoje įkeistam turtui.

3. Pagal nustatytą tvarką numatyta, kad į hipotekos įstaigas gali kreiptis dėl hipotekos išregistravimo ne tik kreditoriai, bet ir skolininkas, naujasis turto savininkas ir kiti suinteresuoti asmenys. Tačiau turi būti pateiktas hipotekos įstaigai kreditoriaus pareiškimas dėl skolinio įvykdymo.Tačiau yra tokia praktika, kad hipoteka yra išregistruojama pagal pateiktą kreditoriaus pareiškimą. Pasibaigus hipoteka uttikrintai pagrindinei prievolei, kreditorius datnai nėra suinteresuotas rūpintis hipotekos išregistravimu. Tai daugiau yra įkeisto daikto savininko ar skolininko rūpestis.Todėl hipotekos įstaigoms turėtų pakakti kreditoriaus pareiškimo, patvirtinančio pagrindinės prievolės įvykdymą prie kitų įstatymu numatytų pateikti dokumentų dėl hipotekos išregistravimo. Turėtų būti nustatyta vienoda praktika visose hipotekos įstaigose.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad nuo 2001 07 01 d. įsigaliojęs naujasis civilinis kodeksas įnešė daug naujovių į Lietuvos teisinę sistemą. Galime tik pasidtiaugti, jog naujasis CK ištaisė kai kuriuos ankstesniuose galiojusiuose įstatymuose buvusius trūkumus, pakoregavo įstatymų spragas daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Hipotekos registro teisinė padėtis tapo stipresnė, kai kurios anksčiau teorijoje ir praktikoje iškilusios problemos išnyko, pakoregavus įstatymus. Tačiau nieko nėra tobulo,nes didėjantis gyvenimo tempas, besivystanti šalies ekonomika Lietuvai tengiant į Europos Sąjungą, kasdien iškelia vis naujų klausimų , į kuriuos esame priversti ieškoti atsakymų , ieškoti sprendimo kelių ir būdų.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, Teisinės informacijos centras prie teisingumo ministerijos, 1996.

2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės tinios. 2000 , Nr. 74-2262

3 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas //Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai. Vilnius . Saulutė. 1999.

4. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (1999m. rugsėjo 28 d. redakcija)// Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai.Vilnius. Saulutė. 1999 m.

5. Lietuvos Respublikos Hipotekos įstatymas// Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės tinios . 1992, Nr.31-951; Valstybės tinios.1997, Nr. 63-1468

6. Lietuvos Respublikos Hipotekos registro steigimo įstatymas//Valstybės tinios. 1996, Nr.100-2266; 1997 Nr.67-1469

7. LietuvosRespublikos teismų įstatymas// Valstybės tinios.2002, Nr.17-649.

8. Lietuvos Respublikos Hipotekos registro nuostatai// Valstybės tinios. 1997, Nr. 75-1948 , 2001,Nr. 90-3173

9. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 14,39,40,51,52,58,62 straipsnių pakeitimo ir 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,15,16,17,18,19,20,21,22, 23, 24, 25, 33, 35, 36, 37, 38, 41, 54, 55, 57, 61 straipsnių pripatinimo netekusiais galios įstatymas// Valstybės tinios. 2001, Nr. 55-1941

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl temės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pavadinimo pakeitimo”//Valstybės tinios. 2003, Nr. 24-991

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 22 nutarimas Nr. 85 “ Nekilnojamojo turto registro nuostatai”//Valstybės tinios. 1998, Nr, 9-219.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 12 03 įsakymas Nr. 207 “Duomenų apie įkeitimo sutartis, įrašytų į hipotekos registro laikinąją duomenų bazę, pakeitimo ir išbraukimo iš duomenų bazės tvarka” <https://www.lhr/LimoL/Law Page15.htm>

13 Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S., Romėnų teisė. Vilnius: Justitia, 1999. P.109.

14. Teismų praktika. //Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis.2000, Nr. 18, p. 49.

15. Lietuvos Hipotekos registro dviejų veiklos metų aptvalga. Centrinė hipotekos įstaiga. Vilnius, 2000 .

16. Taminskas A. Daiktinės teisės teorinės ir praktinės problemos Lietuvos respublikoje// Prievolių įvykdymo uttikrinimo problemos naujųjų ekonominių santykių aplinkoje : tarptautinės konferencijos medtiaga: Vilnius, 1995 m. lapkričio 16-17 d., Vilnius: 1996. P. 26

Sauliūnas D. Lietuva turi naują Civilinį kodeksą// Justitia, 2000, Nr. 4-5, p.3

18. Markovas P. Hipoteka-dabarties problemos.//Justitia. 2000, Nr.6

. Civilinė byla Nr. 2S³⁴- 291/2000 m.

21. Civilinė byla Nr. 3K-3-545/20002 m. <http//www.lat.litlex.lt/ Nutartys/ ckat/ 14kat/ 14-2000.htm>

22. Schlechtriem P. Schuldrecht, besonderer Teil. Tubingen : Mohr,1991. S. 214.

23. Civil code of Quebec, Book six – Prior claims and hypothec, Title three – Hypothecs, Art.2661 < http : //www.lexum.unmontreal.ca.ccq/en/16/index.html>

24. Иоффе О.С.

Комментарий части первой гражданского кодекса Росийской Федерации для предпринимателей

26. Покровский И.Ф. История римского права. Санкт-Петербург: 1998.С.319;

27. Xyтыз М.Х. Римское частное право. Москва: 1994.С. 74

28. https://www.lht.lt //Hipotekos registras