CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

KOMERCINIAI BANKAI

finansai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Referatas

KOMERCINIAI BANKAI

ĮVADAS

Jokios alies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių iimčių yra gyvybikai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms. io referato tikslas - aptarti mūsų valstybės komercinius bankus, jų atsiradimo ir vystymosi istoriją.

Pirmasis skyrius trumpai pateikia bendrą teoriją apie komercinius bankus, jų veiklos tikslus bei principus.

Antrajame skyriuje apraomos komercinių bankų vystymosi tendencijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Čia aptariami tuo metu ileisti nutarimai, įsakai bei įstatymai, kurių pagrindu rėmėsi visa tolimesnė komercinių bankų raida.

Trečiajame skyriuje kalbama apie Lietuvos komercinių bankų padėtį per pastaruosius ketverius metus. Gana isamiai ap˛velgiami bankų turto bei įsipareigojimų struktūra ir jos pokyčiai

Paskutinysis darbo skyrius – tai iuo metu Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ap˛valga. Čia pateikiama gana isami informacija apie Lietuvos bankus: Vilniaus banką. Hansa – LTB, NORD/LB banką, Snoro banką, Medicinos banką, Sampo banką, iaulių banką, Parex banką.

Ivadose darbas apibendrinamas.

KOMERCINIO BANKO SĄVOKA

Jokia alis negali egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) i gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir imokėtų palūkanų skirtumas. Vieni i svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną.

Komercinis bankas – bankas, kuris priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis . Komerciniai bankai yra orientuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. Komerciniai bankai gali turėti skyrius, filialus ir atstovybes. ie padaliniai neturi juridinio asmens statuso. Komerciniams bankams, pradedantiems savo veiklą yra keliamas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (iuo metu Lietuvoje 27 mln.Lt ). Komerciniai bankai grupuojami pagal įvairius kriterijus į ma˛meninius, didmeninus, bendruosius, specializuotus, taupomuosius, komercines paslaugas teikiantys, universalius, tarptautinius bei daugianacionalinius bankus.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda i aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvas – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams.

Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus iteklius. ie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis iteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir i˛do vekselius. is kapitalas leid˛ia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tuo ilaikomas klientų pasitikėjimas banku kaip geru savo indėlių saugotoju. Likusi banko iteklių dalis panaudojama gauti pelnui i valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės ileistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito virijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda i aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvai – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė, t.y. privalomos ir perteklinės atsargos, grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, paskolos bei kiti aktyvai. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams, t.y. čekiniai, taupieji bei terminuotieji indėliai, skolininmasis bei banko kapitalas. Aktyvų ir įsipareigojimų skirtumas yra banko grynoji vertė (arba nuostolis).

Taigi, aptarėme komercinio banko sąvoką bei jo veiklos pagrindinius tikslus. Dabar galime pereiti prie io darbo tikslo – Lietuvos komercinių bankų.

Naujieji bankų įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes.

Nuo 1996 metų visi komerciniai bankai privalo vadovautis Tarptautiniais Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu pripa˛intos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti komercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.

Bankininkystės sistemos plėtojimas Lietuvoje buvo labiau sėkmingas privatiems bankams, kadangi valstybinių bankų reforma buvo kur kas sudėtingesnė. io proceso prad˛ioje valstybei priklausantys bankai turėjo palankesnių galimybių plėtoti savo veiklą, tačiau nors 1995/96 metais tvirtėjantis įstatymų leidybos mechanizmas, gerėjanti komercinių bankų prie˛iūra paskatino silpniausių privačių bankų inykimą, problemos valstybiniuose bankuose iliko. Tuo pat metu pa˛angesnių privačių bankų valdymas tapo profesionalus ir tai padėjo jiems sukurti pagrindą u˛tikrintai bei sparčiai ių bankų plėtrai.

LIETUVOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ APˇVALGA

Lietuvos komercinių bankų operacijų nomenklatūra:

Atsiskaitymai

Indėlių priėmimas/deponavimas

Kreditavimo funkcija

Operacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.);

Operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

Operacijos su u˛sienio valiuta atlikimas;

Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas.

Indėlių ir kitų grą˛intinų lėų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas;

Klientų vertybių saugojimas banko saugyklose;

Seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas;

Paskolų ėmimas;

Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) ileidimas.

Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų idavimas;

Paskolų davimas;

Kreditinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas;

Paslaugos komercinių bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimais

Sudaryta pagal Lietuvos komercinių bankų 1994.12.21 įstatymą Nr. I-720

ios funkcijos neatspindi visos bankų veiklos įvairovės. Da˛nai skiriamos antrinės funkcijos: transportavimas, saugojimas, paruoimas. Transportavimas – tai pinigų ar vertybinių popierių perkėlimas erdvėje i vieno banko į kitą, klientams. Saugojimas garantuoja patikėtų likvid˛ių priemonių saugumą, kai u˛ tam tikrą atlygį yra saugomi klientų brangieji metalai, papuoalai, vertybiniai popieriai. Paruoimas reikalingas tam, kad būtų galima atlikti operacijas: pinigai suskaičiuojami, surūiuojami, parengiami reikalingi dokumentai.

2001 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 4 u˛sienio bankų skyriai ir 5 u˛sienio bankų atstovybės. 2001 m. sausio 25 d. buvo įregistruotas ir veiklą pradėjo VFR banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, kuris anksčiau turėjo atstovybę Lietuvoje. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymu, Lietuvos banko valdyba 2001 m. liepos mėn. ataukė AB Turto bankas banko licenciją, be to 2001 m. Lietuvos banko valdyba ataukė banko licenciją AB bankui ,,HANSABANKAS”, kuris dėl AB Lietuvos taupomojo banko reorganizavimo buvo prijungtas prie AB Lietuvos taupomojo banko, o susijungusių bankų pavadinimas tapo AB bankas ,,Hansa-LTB”.

VILNIAUS BANKAS

“Vilniaus bankas - vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, įkurtas 1990 metų kovo mėn. 2 d. 1991 m. lapkritį bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos Visa International nariu, 1993 m. gruodį iduota pirmoji Lietuvoje Visa Classic kortelė”[2]. Tų pačių metų gruodį bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T. (Į ią tarptautinę tarpbankinę finansinių atsiskaitymų organizacijos sistemą 1993 gruod˛io 8 d.be Vilniaus banko įsijungė dar 7 Lietuvos bankai. i atsiskaitymų sistema sudaro sąlygas aptarnauti klientus, vykdyti tarptautinius atsiskaitymus.).

1994 metų pabaigoje banko filialų skaičius iaugo iki 12.

1995 metais įsteigti du banko padaliniai, teikiantys naujas paslaugas Lietuvoje: Finansų maklerio departamentas ir Lizingo kompanija. Be to, gautos pirmosios stambios ilgalaikio kredito linijos i Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei pradėta pirmoji Lietuvoje bankų dvynių programa su Olandijos ABN AMRO banku, finansuojama Europos Sąjungos PHARE programos lėomis.

1995 m. pabaigoje banko kapitalas iaugo iki 42 mln. Lt (tuo metu Lietuvoje kilo bankų krizė), kai į Vilniaus banką investavo tarptautiniai investiciniai fondai. 1996 m. rugpjūtį akcinis kapitalas padidėjo iki 102 mln. Lt, sėkmingai iplatinus 60 mln. Lt akcijų emisiją Liuksemburgo vertybinių popierių bir˛oje. 1996 m. spalio mėnesį bankų reitingų agentūra suteikė bankui pirmąjį tarptautinį reitingą. 1998 m. liepą tarptautinė agentūra Thomson BankWatch suteikė auktesnį banko ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą BB+. 2000-ųjų metų prad˛ioje agentūra padidino emitento reitingą nuo IC-B iki IC-A/B bei patvirtino aukčiausio įvertinimo trumpalaikį reitingą LC-1 ir ilgalaikių skolininko įsipareigojimų reitingą BB+, kuris tebėra ribojamas bendrojo Lietuvos reitingo. Reitingų agentūra Standard & Poor's 1999 m. suteikė ir 2000-ųjų metų prad˛ioje patvirtino vieosios informacijos reitingą BB(pi).

2001 m. gegu˛ės mėn. tarptautinė reitingų agentūra Fitch suteikė VB paramos reitingą 3, padidino kredito reitingą ilgalaikėms paskoloms u˛sienio valiuta nuo BB+ iki BBB-, o reitingą trumpalaikėms paskoloms u˛sienio valiuta padidino nuo B iki F3. Prognozė abiems reitingams - stabili. Ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingas BBB+.

1998 m. kovą pasirayta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos alių bankų: Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Vilniaus banko. Gruodį bankas ileido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasiraė strateginis investuotojas - vedijos Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), investavęs 220,8 mln. Lt ir įsigijęs 32% banko akcijų, tapo strateginiu banko partneriu. VB akcinis kapitalas padidėjo nuo 102 mln. iki 150 mln. Lt. iandien SEB yra pagrindinis banko akcininkas, valdantis 98 proc. akcinio kapitalo.

1999 metais Vilniaus bankas įsigijo antrą pagal dydį Lietuvos privatų banką bei pagrindinį savo konkurentą - banką Hermis. Po susijungimo Vilniaus bankas tapo did˛iausiu Lietuvos banku, kuris iandien pagal turtą u˛ima 39,4 proc. bankų rinkos (2001 m. rugsėjo 30 d.), per 42 proc. paskolų rinkos, beveik 40 proc. visų indėlių, 50 proc. mokėjimo kortelių, 83 proc. internetinės bankininkystės bei 39 proc. lizingo rinkų.

iandien Vilniaus bankas - tai pirmaujantis universalus Lietuvos bankas, teikiantis daugelį bankinių produktų ir paslaugų tiek verslo, tiek individualiems klientams.

2002 metų gegu˛ės mėnesį Global Finance ˛urnalas paskelbė AB Vilniaus banką vienu geriausių Centrinės ir Rytų Europos bankų. Bankas buvo nominuotas visus kartus nuo to laiko, kai pradėtos vertinti Baltijos alys. Liepos mėnesį Euromoney paskelbė AB Vilniaus banką geriausiu Lietuvos banku, geriausia vertybinių popierių prekybos įmone ir kartu geriausia skolos ir nuosavybės vertybinių popierių prekybos bendrove. Geriausia susijungimų ir įsigijimų konsultacine bendrove pripa˛inta VB Vilfima.

Trečiojo 2003 metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus banko turtas pasiekė beveik 7,2 mlrd. litų. Per devynis 2003 m. mėnesius banko turtas iaugo daugiau nei 11 procentų.
2003 metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus banko klientų indėlių suma virijo 4,8 mlrd. litų, o bankui patikėti indėliai padidėjo 349,9 mln. litų, arba 7,8 procento.
Preliminariais duomenimis, per į laikotarpį Vilniaus bankas u˛dirbo 85,3 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

HANSA-LTB

AB bankas Hansabankas, dabar jau vadinamas Hansa-LTB, pradėjęs veiklą Lietuvoje 1999 metais, tapo pirmuoju komerciniu banku, visose trijose Baltijos valstybėse veikiančiu su tuo pačiu firmos ˛enklu. is įvykis buvo reikmingas visai Lietuvos bankininkystei, kadangi AB bankas Hansabankas yra pirmasis u˛sienio banko dukterinis bankas Lietuvoje.

Hansabank grupė, įsteigusi Lietuvoje Hansabanką, yra did˛iausia finansinė institucija Baltijos alyse. Jos turtas 2000 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 2,8 mlrd. EUR, paskolos - 1,6 mlrd. EUR, indėliai 1,8 mlrd. EUR.

Hansabank grupės istorija prasidėjo 1991 m. Estijoje. Per devynis 2000 metų mėnesius Hansabank grupė u˛dirbo apie 60 milijonų EUR grynojo neaudituoto pelno. Hansabank grupę sudaro penki pagrindiniai padaliniai: AS 'Hansapank' (bankas Estijoje), A/S 'Hansabanka' (bankas Latvijoje), AB bankas 'Hansabankas' (bankas Lietuvoje), AS 'Hansa Capital' (finansinė institucija, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, kurios veiklos pagrindas - lizingas ir faktoringas), Hansabank Markets (investicinis bankas, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje).

Taigi, 1999 m. gegu˛ės 13 d. Lietuvos bankas įregistravo nuostatus ir idavė banko licenciją AB bankui 'Hansabankas', kurio tiesioginis steigėjas ir vienintelis akcininkas yra AS 'Hansapank', Estija. Taip buvo oficialiai pripa˛intas daugiau nei metus trukęs banko steigimo projektas, sustiprinęs Hansabank grupės Baltijos tinklą.

Pirminis AB banko 'Hansabankas' akcinis kapitalas, įregistruotas Vertybinių popierių komisijoje 1999 m. vasario 1 d., buvo 33 mln. litų. Tai virijo Lietuvos banko nustatytą minimalų reikalaujamo kapitalo dydį - 24 mln. litų. 2000 m. sausio 28 d. Lietuvos bankas įregistravo AB banko 'Hansabankas' akcinio kapitalo padidinimą iki 53 mln. litų.

Neaudituotais 2000 m. gruod˛io 31 d. duomenimis, AB banko 'Hansabankas' turtas buvo 356 mln., paskolos grynąja verte - 134 mln., indėliai - 261 mln. litų. Pradėjęs savo veiklą nuo nulio, AB bankas 'Hansabankas' tapo penktu komerciniu banku pagal indėlius bei etu pagal turtą ir paskolas tarp trylikos Lietuvoje veikusių komercinių bankų 2000 m. pabaigoje.

2002 metais bankas “Hansa” privatizavo Lietuvos Taupomąjį banką ir tapo vienu i pirmaujančių banku Lieuvoje.

AB banko Hansabankas klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Sąskaitas banke yra atidariusios Skandinavijos bei tarptautinės kompanijos, veikiančios visose trijose Baltijos alyse, bei stambios ir vidutinio dyd˛io Lietuvos bendrovės.

Nuo pat veiklos prad˛ios AB bankas Hansabankas pradėjo plėtoti elektroninės bankininkystės paslaugas, steigti filialus pagrindiniuose Lietuvos regionuose. io banko misija - teikti modernias ir kokybikas finansines paslaugas labiausiai atitinkančias klientų poreikius. Būti klientams pagrindiniu finansiniu partneriu, galinčiu pasiūlyti ne tik lizingo, bet ir kitas paslaugas. is bankas siekia būti geriausia lizingo ir faktoringo kompanija Lietuvoje.

2003 metų pabaigoje Lietuvoje buvo iplatinta 28 781 pirkimo isimokėtinai kortelė EGO. Lietuvos banko duomenimis 2003.12.31 Lietuvoje i viso buvo iplatinta 52 139 tarptautinių kreditinių kortelių, EGO kortelės rinkos dalis dar labiau iaugo ir iuo metu sudaro 55 % Lietuvos rinkos.

NORD/LB BANKAS

Lietuvos ˛emės ūkio bankas yra vienas i seniausių bankų Lietuvoje. Jo istorijos aknų, kaip specializuoto banko, aptarnaujančio ˛emės ūkio produkcijos gamintojus ir perdirbėjus, reikėtų iekoti pobaud˛iavinėje Lietuvoje, kai kūrėsi tokie kaip Vilniaus akcinis ˛emės bankas (1872 m.).

1922 m. įvedus savąją valiutą ir įsteigus Lietuvos banką, po dvejų metų - 1924 metais ˛emės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas ˇemės bankas. 1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą, o ˇemės bankas reorganizuotas į TSRS ˛emės ūkio banko respublikinę kontorą.

1992 m. vykdant bankininkystės reformą Lietuvoje, Lietuvos ˛emės ūkio bankas buvo reorganizuotas į valstybinį akcinį banką. 1993 m. iplatinta pirmoji akcijų emisija ir sukauptas 20 mln. Lt akcinis kapitalas. 1993 m. rugsėjo 13 d. AB Lietuvos ˛emės ūkio bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke. Banko steigėju ir did˛iausiu akcininku tapo valstybė. 1995 m. banko veiklos rezultatai buvo pirmąkart audituoti tarptautinio audito kompanijos “Arthur Andersen”. 1996 m. AB Lietuvos ˛emės ūkio banko akcinis kapitalas padidintas iki 128,02 mln. Lt. Iplatinus naująją emisiją, valstybės dalis banko akciniame kapitale padidėjo iki 86,04 %. 1997 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio ir Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimo įstatymą”, kuriuo numatyta Lietuvos ˛emės ūkio banką privatizuoti iki 1998 m. pabaigos. 1997 m. gruod˛io 18 d. Lietuvos banke buvo įregistruotas AB Lietuvos ˛emės ūkio banko akcinio kapitalo padidinimas iki 170,89 mln. Lt ir nauja banko statuto redakcija. Valstybės dalis banko akciniame kapitale nepakito - 86,04 proc. 1998 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija patvirtino AB Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimo strategiją, kurioje numatyta banką parduoti 1998 m. antrą pusmetį. 1999 m. sausį Banko akcinis kapitalas buvo suma˛intas nuo 189,44 mln. Lt iki 102,84 mln. Lt, nuraant 86,6 mln. Lt nuostolį akcinio kapitalo suma. 1999 m. baland˛io mėn. LR Seimas priėmė Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimo įstatymo pataisas. Jau 2000 m. gegu˛ės mėn. Valstybės turto fondas Lenkijos banko 'Pekao SA' ir jo kontrolinį akcijų paketą valdančio Italijos banko 'UniCredito Italiano' susivienijimą paskelbė Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimo konkurso nugalėtoju. Tačiau 2000 m. lapkričio 16 d. konsorciumas nutraukė derybas dėl Lietuvos ˛emės ūkio banko pardavimo. Tam įtakos galėjo turėti Italijos centrinio banko pozicija. 2001 m. kovo mėn. Valstybės turto fondas paskelbė vieą Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimo patarėjo konkursą. Privatizavimo patarėjas turi įvertinti Vyriausybės galimybes parduoti Lietuvos ˛emės ūkio banką ir pasiūlyti privatizavimo variantų. 2002 kovo mėn.u˛baigtas Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimas. Spalį padidinus banko kapitalą NORD/LB valdomas Lietuvos ˛emės ūkio banko akcijų paketas iaugo iki 93.09%. 2003 m. gegu˛ės 2 d. Lietuvos ˛emės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.

ŪKIO BANKAS

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ivakarėse - 1989 metų bir˛elį - dvylikos did˛iųjų Kauno įmonių atstovai įkūrė komercinį banką ir pavadino jį Ūkio banku. is pavadinimas atspindėjo naujosios kredito įstaigos paskirtį - finansuoti rinkos ekonomikos sąlygomis pradėjusį veikti alies ūkį. Centrinio alies banko Ūkio bankui iduota veiklos licencija yra pa˛ymėta pirmuoju numeriu. Tai liudija jį esant seniausiu privačiu banku, stovėjusiu prie naujausių laikų Lietuvos komercinės bankininkystės itakų ir garbingai atlaikiusiu visus iai sričiai tekusius ibandymus.

Nuo pat įsikūrimo Ūkio bankas siekė įsitvirtinti kaip patikimas, atviras naujovėms bankas. Bankas mato savo paskirtį teikti kokybikas klasikines ir modernias banko paslaugas klientams, būti jų verslo finansiniais konsultantais, pagalbininkais, taip pat visa savo veikla prisidėti prie iuolaikinės vakarietikos bankininkystės, pagrįstos garbinga konkurencija, skaidria veikla ir kokybikomis paslaugomis bei maloniu aptarnavimu, principų diegimo Lietuvos rinkoje.

Ilaikydamas orientaciją į alies ūkio finansavimą, bankas drauge stiprina savo filosofijos pagrindą - būti universaliu banku, teikiančiu platų paslaugų spektrą įmonėms ir gyventojams. Banko universalumo siekis yra derinamas su iskirtiniu, kompleksiku nuolatinių, “klubinių” klientų aptarnavimu.

Orientacija į besikeičiančią rinką ir jos įtakojamus klientų poreikius yra vienas i banko veiklos kertinių akmenų visais jo gyvavimo etapais. Tai apsprend˛ia ir informacinių technologijų modernizavimą, ir naujų produktų įvedimą, ir antrinių įmonių kūrimą alyje ir u˛sienyje.

SNORO BANKAS

AB bankas Snoras yra privataus kapitalo bankas, veiklą pradėjęs 1992 metais. Per devynerius metus veiklos laikotarpio·bankas tapo populiarus. Jo vardas gerai ˛inomas Lietuvoje, Pabaltijo bei Rytų alių rinkose. Pagal turimą turtą bankas 2000 metų pabaigoje buvo ketvirtas Lietuvoje.

1997 ir 1998 metais itin reikmingos buvo investicijos·teritorinio tinklo modernizavimą. Dėl to labai padidėjo banko ekonominė vertė, atsirado daugiau galimybių nuosekliai didinti akcininkų nuosavybę, ma˛inant banko veiklos riziką. iuo metu AB bankas Snoras turi vieną did˛iausių ir pat moderniausią banko paslaugų tinklą Lietuvoje.Lietuvos apskrityse veikia 10 banko filialų. Klientams paslaugas teikia 160 taupomųjų skyrių, be to, veikia u˛sienio atstovybės Baltarusijoje (Minske), Ukrainoje (Kijeve), o nuo 2000 metų - Rusijos Federacijoje (Maskvoje). Bankas yra įrengęs 200 grynųjų pinigų imokėjimo automatų. Rykėja did˛iausias plataus AB banko Snoras taupomųjų skyrių tinklo privalumas - Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki banko galimybėmis, juos tapti AB banko “Snoras” klientais, skatina gausybė patrauklių paslaugų. Pagal mokėjimo kortelių apyvartą 2000 metais bankas buvo antrasis Lietuvoje.

AB bankas “Snoras”, pirmasis Lietuvoje, 2000 metais pristatė internetinės bankininkystės paslaugą “Bankas internetu” Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame internetinės bei GSM bankininkystės, elektroninio sąskaitų tvarkymo plėtrai bei jau anksčiau pradėtų siūlyti ma˛meninės bankininkystės produktų tobulinimui. 2000 metų pabaigoje banko klientų mokėjimai internetu sudarė apie 10 procentų einamųjų mokėjimų.

AB bankas “Snoras” yra banko “ZAO Atom-bank” Baltarusijos Respublikoje steigėjas ir akcininkas. Bankui priklauso 10 proc. privilegijuotųjų banko “ZAO Atom-bank” akcijų. Pagrindiniai banko darbo principai - optimalus pelningumas ir rizika, pasaulinius standartus atitinkanti paslaugų kokybė - priimtini klientams.

Ataskaitiniais metais stambiųjų klientų pagausėjo septyniasdeimčia tūkstančių - iki 177 tūkstančių metų pabaigoje. Stambiausi klientai - AB “Ma˛eikių nafta”, AB koncernas “Alga”, AB “Panevė˛io ekranas”, UAB “Augma”, AB “Vilniaus vingis”, AB “Klaipėdos mediena”, Valstybinio socialinio draudimo fondo padaliniai, valstybinė įmonė “Lietuvos patas”, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno technologijos universiteto studentai bei darbuotojai ir kt.

AB bankas “Snoras” aktyviai plėtoja tarpbankinius ryius. Vien pagrindinių bankų korespondentų sąrae yra 30 bankų i 26 alių. Tarp jų pasaulyje garsūs bankai “Deutsche Bank AG”, “Barclays Bank PLC”, “Commerzbank”, “The Bank Of Tokyo-Mitsubishi”.Tarptautinė bankų reitingų agentūra “Thomson BankWatch” 2000 metų rugpjūčio mėnesį pakartotinai įvertino AB banko “Snoras” veiklą ir patvirtino 1998 metais bankui suteiktą ilgalaikių·įsipareigojimų reitingą BB-

iemet AB bankas “Snoras” toliau plėtos internetinę bankininkystę, elektroninę sąskaitų tvarkymą bei tobulins dabar siūlomus ma˛meninės bankininkystės produktus. Numatoma pradėti leisti VISA eimos korteles pagal “EuroCard/MasterCard” kortelių su lustais projektus, įdiegti prekybos internetu sistemą. Klientams ir toliau bus siūlomos kokybikos ir naujos, naudingos ir patrauklios paslaugos.

MEDICINOS BANKAS

Bankas buvo įkurtas 1992 m. ir pavadintas “Ancorobank”. 1995 m. pabaigoje banką nupirko dabartiniai savininkai. 1997 m. banko pavadinimas buvo pakeistas į UAB Medicinos bankas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti dukterinė Medicinos banko įmonė 'UAB Medicinos banko lizingas', taip pat buvo padidintas banko akcinis kapitalas iki 26,14 mln. litų.

2003 m. banko audituotas grynasis pelnas 1.419 mln. Lt., tai 200 tūkst. Lt daugiau nei 2002 metais. Per 2003 metus bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Kiekvienais metais buvo plečiami korespondentiniai ryiai su u˛sienio bankais. Penkiuose u˛sienio bankuose buvo atidarytos korespondentinės sąskaitos. Vienas did˛iausių Italijos bankų Banca Nazionale de Lavoro suteikė UAB Medicinos bankui limitus valiutų mainams ir akredityvams tvirtinti.

Pagrindinės naujovės - pradėtos vykdyti faktoringo ir vekselių pirkimo operacijos, o metų pabaigoje pradėta diegti klientų aptarnavimo internetu sistema. iuo metu bankas turi 7 filialus Kaune, Klaipėdoje, alčininkuose, Lazdijuose, Kupikyje ir Vilniuje.

SAMPO BANKAS

UAB 'Sampo bankas' – tai buvęs Lietuvos vystymo bankas, įkurtas 1993 metų gruod˛io 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą 'Dėl Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo', nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. veikia pagal komercinių bankų įstatymą. Banko akcininkų sprendimu 2001 sausio 11 d. pakeitė banko pavadinimą į “Sampo” bankas . Bankas priklauso vienai did˛iausių Suomijoje finansinių grupių SAMPO plc. Banko pagrindinė buveinė yra Vilniuje. Banko sėkmės pagrindas - stiprus akcininkas, gerai parengtas banko personalas, skaidri banko veikla. Tai u˛tikrina operatyvų sprendimų priėmimą ir daro banką patraukliu klientams SAMPO bankininkystės pradininkas - 1887 metais Suomijoje pradėjęs veikti valstybinis 'Pato ir taupymo” bankas. 2003 m. Sampo bankas augo pranokdamas planus – daugiau nei du kartus padidėjo privačių klientų ir verslo paskolų bei indėlių portfeliai, verslo klientų skaičius iaugo 2.4 karto, o privačių klientų skaičius 2.8 karto. Lietuvos bankui patvirtinus akcinio kapitalo padidinimą Sampo bankas galės valdyti 180 mln. Litų didesnius aktyvus. Tai ˛ymiai iplės banko galimybes dalyvauti stambiuose finansiniuose projektuose. 2003 m. Sampo bankas u˛ėmė 10.3 proc. privačių asmenų paskolų rinkos ir 3.3 proc. verslo paskolų rinkos. Pagal bendrą turtą banko rinkos dalis buvo 3.6 proc. Itin sėkmingai praėjusiais metais konkuravo Sampo banko dukterinė įmonė „Sampo banko lizingas“, pralenkusi NORD/LB bei „Snoro lizingą“. iuo metu ji valdo 5.7 proc. rinkos. Praėjusiais metais Sampo banko grupė u˛dirbo 0.76 mln. Lt pelno.

IAULIŲ BANKAS

iaulių bankui - 10 metų. Visą tą laiką bankas nuosekliai dirba pasirinkta veiklos kryptimi, siekdamas visapusikai tenkinti gyventojų poreikius, skatinti ekonominį iaurės ir Vakarų Lietuvos regiono vystymąsi, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą visoje alyje. Rinkos pokyčiai, augantys rinkos subjektų lūkesčiai ir pageidavimai tapo veiklos gairėmis, nulėmusiomis pasiektą banko pa˛angą.

iaulių bankas turi 26 padalinius - filialus ar klientų aptarnavimo skyrius, veikiančius penkiolikoje alies miestų. Dauguma jų yra iaurės ir Vakarų Lietuvoje bei did˛iuosiuose Lietuvos miestuose. Naudodamasis banko aptarnavimo padalinių tinklu, sparčiai didėjančiu nuo 2000 metų prad˛ios, sėkmingai veiklą plečia UAB 'iaulių banko lizingas' įsteigtas 1999 metais. Sparčiai auga 2000 metų vasarą įkurta UAB “iaulių banko investicijų valdymas”.

Tradicikai daug dėmesio skirdamas paslaugų kokybei, stengdamasis maksimaliai patenkinti įvairiapusikus klientų poreikius, bankas iuo metu siūlo iuolaikiką paslaugų spektrą. Klientų patogumui, aptarnavimo ir ryių su banku operatyvumui skirta internetinės bankininkystės paslauga 'SB linija', platinamos populiarios Maestro, EC/MC mokėjimo kortelės, sukurtos naujos indėlių rūys, pradėtos teikti periodinio mokėjimo, tiesioginio debeto paslaugos. Visi banko padaliniai dirba realaus laiko ('on-line') rė˛imu, tai reikia, kad banko klientas, kreipęsis į bet kurį iaulių banko padalinį, bus jame aptarnautas.

Svarbiausia banko veiklos kryptis - kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, taip pat ilgalaikes paskolas i Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio Banko lėų, i Europos Sąjungos lėų pagal PHARE programą. iaulių bankas bendradarbiauja su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu. Kredituojami gerinantys aplinkos apsaugą bei pastatų ir urbanizuotų teritorijų in˛inerinės infrastruktūros atnaujinimo projektai.

2001 rugsėjo mėnesį iaulių bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, plėsdami bendradarbiavimą, pasiraė sutartį, pagal kurią iaulių bankui yra suteikiama 2 mln. eurų paskola grūdų supirkėjams, perdirbėjams ir augintojams kredituoti. Naujausi duomenys – iaulių banko 2003 m. neaudituotas grynasis pelnas yra 4.420 mln. Lt.

PAREX BANKAS

2000 m. kovo 3 d. Latvijos bankas AS Parekss- banka ir su juo susiję asmenys įsigyjo pagrindinį Industrijos banko akcijų paketą.

2000 10 05 d. banko pavadinimas pakeistas į AB Parex banką.

AB Parex bankas priima indėlius, suteikia kreditus, daro mokėjimo pavedimus ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, suteikia garantijas ir laidavimus bei prisiima kitus garantinius įsipareigojimus. Bankas taip pat teikia saugojimo paslaugas savo klientų vertybėms bei saugykloje nuomoja seifus kliento vertybėmis ir dokumentams. Bankas teikia finansavimo paslaugas, u˛siima investicijomis, prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultavimo paslaugas finansų ir investicijų tvarkymo klausimais.

Per 2002 metų I ketvirtį banko aktyvai iaugo 30 % arba 60 milijonų litų. Kreditinis portfelis padidėjo 33 %, nuo 74 iki 99 milijonų litų. Depozitai iaugo 1,5 karto, nuo 105 milijonų litų iki 159 milijonų litų. Per į ketvirtį Bankas patyrė 470 tūkst. Lt ma˛iau nuostolio negu buvo planuota, taip pat 46 % virijo pritrauktų indėlių i klientų planą.

I ketvirčio laikotarpyje AB Parex bankas vykdė visus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2002 m. baland˛io 1 d. ie normatyvai buvo : kapitalo pakankamumo rodiklis - 11,46 %, likvidumo rodiklis - 59,29 %, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas - did˛iausia banko suteiktų paskolų ir įsipareigojimų suma vienam skolininkui nevirijo 21,77 % banko kapitalo, maksimalios atviros pozicijos u˛sienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas - bendrosios atviros pozicijos dydis siekė 18,26 % Banko kapitalo, o vienos valiutos (EUR) maksimali atvira pozicija sudarė 11,29 % Banko kapitalo.

2002 metų kovo mėnesį AB Parex bankas yra įdiegė klientų aptarnavimo internetu sistemą „iBank', kuri sukurta kartu su informacinės bankinės sistemos tiekėju UAB „Forbis'. Kadangi vis da˛niau sąskaitos tvarkomos internetu, bankas, siekdamas klientams teikti kuo daugiau paslaugų, pristatė „iBank' naujovę. Nuo iol naudodamiesi „iBank' sistema klientai pervedimus galės daryti ne tik banke, Lietuvoje ar u˛sienyje, konvertuoti valiutą, bet ir padėti terminuotąjį indėlį neatvykę į banką. Banko klientai galės per kelias minutes padėti terminuotąjį indėlį pageidaujamam terminui neieidami i namų ar darbo vietos.

2002 05 AB Parex bankas pradėjo teikti nemokamos 800 linijos informacijos paslaugą. Klientai, paskambinę numeriu 8 800 PAREX (72739), galės nemokamai su˛inoti apie banko teikiamas paslaugas bei valiutų kursus. Bendras Parex banko bei Lietuvos telekomo projektas automatizavo klientų susisiekimą su banko filialais. Klientas, paskambinęs i bet kokio Lietuvos miesto, susisieks su arčiausiai veikiančiu AB Parex banko filialu. iuo metu did˛iausio Latvijos banko dukterinis bankas AB Parex bankas turi 6 filialus bei 8 klientų aptarnavimo skyrius Lietuvoje.

2003 m. bankas u˛dirbo 6 mln. grynojo neaudituoto pelno, t,y. 67 proc. daugiau nei planuota ir dvigubai daugiau nei 2002 m., kai banko veiklos grynasis pelnas siekė 2.8 mln. Lt pelno. Ypač iaugo, net 180 proc. iaugo „Parex banko“ paskolų individualiems klienatms portfelis.

VB BŪSTO KREDITŲ IR OBLIGACIJŲ BANKAS

2002 m. gegu˛ės 2 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje įregistruota AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas. Įmonės adresas - Gedimino pr.12, LT-2600 Vilnius. Veiklos pobūdis – komercinių bankų veikla.

Baland˛io 25 d., iam bankui buvo suteikta banko licencija, suteikianti teisę naujajam bankui priimti indėlius ir kitas grą˛intinas lėas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti, teikti ir imti paskolas, atlikti operacijas u˛sienio valiuta, atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

AB VB būsto kreditų ir obligacijų banko akcininkų steigiamajame susirinkime buvo irinkta banko taryba i trijų asmenų:

tarybos pirmininkas – vedijos SEB banko dukterinės būsto kreditavimo įmonės SEB BoLan prezidentas Staffan Olsson,

tarybos nariai - Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojai Kari Lainio ir Raimondas Kvedaras.

VB būsto kreditų ir obligacijų bankas specializuosis būsto kreditavime su nekilnojamojo turto u˛statu, o kreditų finansavimo iteklius pritrauks, be tradicinių finansavimo būdų, dar ir ileisdamas skolos vertybinius popierius – hipotekos obligacijas, padengtas reikalavimo teisėmis į suteiktus būsto kreditus.

Bankas savo veiklą ketina prad ti ią vasarą.

2002 m. I ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai ir 4 u˛sienio bankų skyriai. 2002 m. kovo mėn. buvo baigtas AB Lietuvos ˛emės ūkio banko privatizavimas. 2002 m. kovo 19 d. pasiraius turto priėmimo perdavimo aktą, Vokietijos Federacinės Respublikos bankas Norddeutsche Landesbank Girozentrale i valstybės u˛ 71 mln. Lt įsigijo 76,01 proc. AB Lietuvos ˛emės ūkio banko akcijų paketą.Bankų vykdoma aktyvi kreditavimo politika, atrėjanti konkurencija nulėmė tai, kad Lietuvos rinkoje nukrito palūkanų normos. iuo metu palūkanų normos Lietuvoje yra vienos ma˛iausių Vidurio ir Rytų Europoje, todėl per 2002 m. I ketvirtį bankai gavo 31,2 mln. Lt ma˛iau palūkanų pajamų nei per 2001 m. I ketvirtį. Palūkanų pajamų suma˛ėjimą i dalies kompensavo kitos pajamos. 2002 m. I ketvirtį bankai gavo daugiau paslaugų ir komisinių pajamų bei daugiau pelno i operacijų u˛sienio valiuta nei per 2001 m. I ketvirtį. Did˛iausią ilaidų dalį sudarė operacinės ilaidos, kurioms teko 46,7 proc. visų ilaidų. Suma˛ėjus bankų mokamoms palūkanoms u˛ indėlius, ma˛ėjo palūkanų ilaidos ir jų dalis ilaidų struktūroje. Palūkanų ilaidoms teko 26,7 proc. ilaidų, o ilaidos specialiesiems atidėjimams sudarė 4,1 proc. Trys bankai (AB bankas ,,Hansa–LTB‘‘, AB Ūkio bankas ir UAB Sampo bankas) ir vienas u˛sienio banko skyrius (Nord/LB Vilniaus skyrius) per 2002 m. I ketvirtį ma˛ino ilaidas specialiesiems atidėjimams, tokiu būdu pagerindami savo rezultatus.

Bendras bankų sistemos 2002 m. I ketvirčio veiklos rezultatas – 32,3 mln. Lt pelnas. 2002 m. I ketvirtį septyni bankai dirbo pelningai ir gavo 36,4 mln. Lt pelno, o du bankai (AB PAREX BANKAS ir UAB Sampo bankas) ir visi u˛sienio bankų skyriai per tą patį laikotarpį patyrė 4 mln. Lt nuostolių. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais did˛iausią pelną gavo AB Vilniaus bankas, kuris u˛dirbo net 72,8 proc. viso bankų sistemos pelno. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2001 m. bankų sistema u˛dirbo 36,9 mln. Lt pelno.

IVADOS

Komerciniai bankai yra vieni i svarbiausių finansinių tarpininkų, padedančių valdyti valstybę. Komercinis bankas – tai institucija, teikianti platų finansinių paslaugų diapazoną. Komerciniai bankai priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis.

Lietuvos komerciniai bankai dar neturi nusistovėjusių tradicijų, tačiau jų itakos siekia XIX a. pabaigą. Tuomet Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis bankas – Vilniaus ˛emės bankas, o po metų – Vilniaus privatinis komercijos bankas. Tačiau tai nebuvo nacionalinės bankininkystės prad˛ia. Pirmasis lietuvikas komercinis bankas, pavadintas Lietuvos prekybos ir pramonės banku, buvo įkurtas 1918 m. Po greito jo bankroto tęsėsi ilgas laikotarpis iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Okupuotoje Lietuvoje, bankai, būdami tik valstybiniai, veikė tik kaip lėų perskirstytojai.

Sugriuvus TSRS, 1990 m. pabaigoje pradėjo kurtis privačios kredito firmos, savo veiklą įregistravo pirmieji komerciniai bankai. Galima būtų skirti tris sąlyginius alies bankininkystės raidos etapus: 1991 – 1994 m.; 1995 – 1996 m. ir nuo 1997 m. – iki ių dienų. Pirmuoju laikotarpiu steigėsi itin daug komercinių bankų. Tai buvo nacionalinės bankų sistemos kūrimosi prad˛ia.

Antrasis laikotarpis taip pat aktyvus bankų vystymosi at˛vilgiu, tačiau būtent iuo laikotarpiu Lietuvą itiko finansinė krizė. 1994 – 1997 m. net 15 Lietuvos komercinių bankų buvo u˛daryti. Tai itin paveikė komercinių bankų sistemos vystymąsi. Tačiau nuo 1997 m. situacija Lietuvos bankų situacijoje iek tiek stabilizavosi. Komercinių bankų sektorius labiau konsolidavosi, atsirado pelningai veikiančių bankų.

iandien Lietuvoje veikia jau ne vienas u˛sienio bankų skyrius, banko sektoriuje daugėja u˛sienio investicijų. Bankai vis labiau diversifikuoja veiklą, teikdami įvairesnes finansines paslaugas. Jie steigia draudimo įmones, iperkamosios nuomos bendroves be kitas dukterines įmones. Taigi, Lietuvos komerciniai bankai gana sėkmingai plečiasi ir pelningai veikia. Tikėkimės, kad ios tendencijos iliks ir ateityje.

LITERATŪROS SĄRAAS

B. Martinkus, V. ˇilinskas “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.” 1996m. Kaunas “Technologija”

Mokslinės konferencijos med˛iaga “Lietuvos bankininkystės raida” – Vilnius: Lietuvos bankas, 1998.

D. Ivakevičius, A. Sakalas “Bankų vadyba”, 1997m. Kaunas “Technologija”

“Ketvirtinis biuletenis”, Liepa – rugsėjis 1997. - Vilnius: Lietuvos bankas, 1997.

“Ketvirtinis biuletenis”, Rugsėjis – gruodis 2001. - Vilnius: Lietuvos bankas, 2001.

www.lb.lt/lit/statistics

www.lb.lt/news

www.parex. lt

www.sb.lt/naujienos

www.vb.lt

www.parex.lt

www.snoras.com

www.nordlb.lt

https://finansai.tripod.com/bankusistema.com

D. Ivakevičius, A. Sakalas “Bankų vadyba”, 1997m. Kaunas “Technologija”

www.vb.lt

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2627
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/KOMERCINIAI-BANKAI55723.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/KOMERCINIAI-BANKAI55723.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/256/KOMERCINIAI-BANKAI55723.php">KOMERCINIAI BANKAI</a>