Dykuma

Dykuma

Dykuma – temës plotas, kuris gauna matai drëgmës, matiau nei 250 mm per metus. Dauguma gyvø organizmø slepiasi nuo tiesioginiø saulës spinduliø, kad iðtvertø didelæ kaitrà. Apytiksliai, 1/3 temës sausumos ploto yra dykumos. Pusdykumës susidaro sauso temyninio klimato kraðtuose, kur krituliø iðkrinta matiau, nei gali iðgaruoti. Ryðkiausias dykumos bruotas – tuðtuma: joje beveik nëra augalø, gyvûnø, tmoniø ir vandens.

Kai kuriose dykumose nelyja po kelerius metus (Atakamio dykumoje Pietø Amerikoje lietaus nebûna net kelis ðimtmeèius ið ëilës), todël tokius alinanèius orus iðtveria tik itin atsparûs augalai ir gyvûnai. Didtiausia poliarinë dykuma - Antarktida, o karðto ir vidutinio klimato juostos dykuma - Afrikos Sachara.

Augalai

Daugiausiai auga tolës, puskrûmiai, krûmai, medtiø pasitaiko retai. Augalai prisitaiko tiek prie sausros, tiek prie ðalèio. Dauguma jø 2-3 mënesius vegetuoja, yra plaukuoti, dygliuoti, apsitraukæ vaðkinëmis apnaðomis, kai kurie turi storus, mësingus stiebus arba lapus. Vieni pusdykumiø augalai vandens garina matai, kiti kaupia druskas

Gyvûnai

Ið gyvûnø paplitæ grautikai (geltonieji starai, kurie dienomis slepiasi vësuose poteminiuose urvuose, ðokliai, tiurkënai), plëðrûnai (stepiø lapë), daug ropliø (vëtliai). Datniausiai gyvûnai aktyvûs naktá, smulkieji nuolat gyvena podirvyje, kiti turi itin ilgas kojas.[1] Dykumose gyvenantiems gyvûnams labai svarbu turëti kuo temesnæ kûno temperatûrà ir iðlaikyti kuo daugiau drëgmës. Pagrindiniai tenai tokie gyvenantys gyvûnai yra dykumø lapës, tiurkës bei kupranugariai, kurie iðtveria kelatà dienø neëdæ ir negëræ.

Sachara

Sahara apima Maroko, Tuniso pietus, Malio, Nigerio, Èado, Sudano ðiauræ, didelæ dalá Altyro, Mauritanijos, Libijos, Egipto.

Saharos plotas, ávairiais duomenimis, 6–9 mln. km². Didtiausias ilgis (ið vakarø á rytus) 5700 km, plotis (ið ðiaurës á pietus) ~ 2000 km.

Sacharos gamta yra labai ávairi, ir ðià dykumà galima padalinti á atskirus regionus, matesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharà vadina daugiskaitiniu todtiu Tinariwen, kas reiðkia tiesiog 'dykumos'. Jie Sacharoje iðskiria daug atskirø dykumø. Saharos ðiaurëje utregistruota 58°C temperatûra (aukðèiausia Temëje). Temës pavirðius ákaista iki 80°C. Dideli paros temperatûros svyravimai. Tiemà visoje Saharoje naktimis bûna ðalnos, kalnuose temperatûra nukrinta iki –18°C. Augalija Datniausias oaziø augalas – datulë, o augalø beveik nëra.

Oazë - izoliuota su augalija vieta dykumoje, datnai su versme ar panaðiu vandens ðaltiniu. Oaziø padëtis yra svarbi keliaujant ir prekiaujant dykumoje. Net dabar prekybiniai keliai datnai driekiasi nuo vienos oazës iki kitos. Datnai oaziø kontroliavimas lemia prekybiniø keliø kontrolæ.Antarktyje oaze vadinama teritorija be sniego ir ledo

Atogràtø dykumose beveik negyvena tmoniø. Jø skaièius sudaro tik 5 procentus viso pasaulio tmoniø. Ir tie 5 procentai yra klajokliai ar gentys. Jokios civilizacijos dykumoje nëra, todël ir dykumø gamta visai nenukentëjo bei nepakito, o tmogus tenai nepadarë jokios talos.

Arktinë dykuma – ledynu nepadengta teritorija, esanti datniausiai poliarinëse arkties ir antarkties srityse. Klimatas èia panaðus, kaip ir ledynuose, nors vasarà temperatûra gali pasiekti iki 7 laipsniø ðilumos. Arktinë dykuma vyrauja ir Grenlandijoje - èia ledynu nepadengta teritorija siekia tik apie 20%.