ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

RIETAVO TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEODEZIJOS IR ŽEMĖTVARKOS KATEDRA

GEDIMINAS KAVALIAUSKAS

Geodezijos ir žemėtvarkos studijų programa

PIETINIO PRIVAŽIUOJAMOJO GELEŽINKELIO Į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ INŽINERINIAI – GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI

BAIGIAMASIS DARBAS

ĮVADAS

Šiuolaikiniai geležinkeliai – labai sudėtingi inžineriniai statiniai. Jie sudaro s¹lygas intensyviam geležinkelių eismui. Tokie keliai projektuojami taip, kad traukiniai galėtu realizuoti savo dinamines savo dinamines savybes, kad įkalnėse, nuokalnėse, ar kreivėse jie stabiliai laikytųsi ant kelio, neslystų ir nevirstų.

Geležinkelio kelius projektuojantys inžinieriai turi sugebėti tinkamai pasirinkti kelio tras¹, tyrinėjimu metu sukaupti pakankamai tikslių, išsamių duomenų pagal kuriuos bus projektuojamas geležinkelis. Kelių projektuotojai privalo sugebėti naudoti automatizuoto geležinkelių projektavimo galimybes, kai sudaromi ir lyginami įvairūs trasos variantai

Geležinkelių infrastruktūra – geležinkeliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti.

Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti.

Šiame baigiamajame darbe nagrinėjama Pietinis privažiuojamasis geležinkelis į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo tikslas Išanalizuoti pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžinerinius geodezinius tyrinėjimus.

Darbo objektas Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžinerinius geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo uždaviniai :

Išanalizuoti informacinius šaltinius apie geodezinius tyrinėjimus.

2. Išanalizuoti prietaisus kuriais atliekami geodeziniai darbai.

3. Išnagrinėt pietinio privažiuojamo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžinerinių geodezinių tyrinėjimų atlikim¹.

Baigiam¹jį darb¹ sudaro įvadas, informacijos šaltinių apžvalga, darbo metodika ir priemonės, darbo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, anotacija lietuvių ar anglų kalba, informacijos šaltinių s¹rašas ir priedai.

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ, KURIAS SIEKIAMA PADEMONSTRUOTI BAIGIAMUOJU DARBU, S„RAŠAS

lentelė

Profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu, s¹rašas

1. INŽINERINIŲ GEODEZINIŲ TYRINĖJIMŲ TEORINIS PAGRINDAS

Pradedant dirbti topografinius, geodezinius, darbus reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais įstatymais ir reglamentais. Svarbiausias įstatymas yra Geodezijos ir kartografijos įstatymas (2001) Šis įstatymas nustato geodezinių, topografinių, kartografavimo darbų valdym¹, geografinių informacinių sistemų duomenų bazių sudarymo principus ir jų integralum¹, geodezinio pagrindo, kartografinės medžiagos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bei Europos ekonominės erdvės susitarim¹ pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su kartografavimu, geodeziniais matavimais, šių duomenų kaupimu, apskaita ar jų panaudojimu, pagrindines teises bei pareigas geodezijos ir kartografijos srityje. Geodeziniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatomos žemės sklypų ribų, posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (ar) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objektų duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazź, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai.Topografiniai ir kartografiniai darbai apima aerofotografavim¹, visų mastelių topografinių ir batimetrinių planų sudarym¹, statomų ir nutiestų inžinerinių tinklų planų sudarym¹, georeferencinių duomenų bazių sudarym¹, visų mastelių topografinių, batimetrinių, oro navigacinių žemėlapių, jūrlapių sudarym¹, kartografinių duomenų bazių sudarym¹ ir komercinio pobūdžio teminį kartografavim¹.

Svarbiausios s¹vokos, kurios yra panaudotos šiame darbe:

Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio tikslinim¹, gravitacinio lauko bei erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatym¹.

Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

Geodezinis punktas – geodezinis ženklas su apsaugos zona, skirtas geodeziniams parametrams Žemės paviršiuje saugoti.

Geodezinis tinklas emės paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas į GPS (erdvinį), planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, o pagal užimam¹ teritorij¹ – į pasaulinį, kontinentinį, valstybinį, savivaldybių, vietinį, specialios paskirties.

Geodezinis ženklas – vietovėje specialia konstrukcija įtvirtintas įrenginys su centru, turinčiu fiksuotus geodezinio tinklo parametrus.

Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje (plane) ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis. Topografinis planas – stambaus mastelio (1:500–1:5000) topografinis žemėlapis, sudarytas neatsižvelgiant į Žemės sferiškum¹.

. Topografinių duomenų bazė – georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš grafinių ir atributinių (tekstinių) Žemės ar jos dalies fizinių, gamtinių ir antropogeninių objektų duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio. GPS (globalinė padėties nustatymo sistema) – specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams sprźsti. Inžinerinių tinklų duomenų bazė – georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš grafinių ir atributinių (tekstinių) inžinerinių tinklų duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio. Georeferencinių duomenų bazė – tam tikros teritorijos geodezinio pagrindo, inžinerinių tinklų, topografinių duomenų bazių susistemintas ir metodiškai sutvarkytas rinkinys, organizuotas pagal bendr¹j¹ metodik¹ geoinformacinių sistemų principais, kaupiamas ir saugomas kompiuterinėse laikmenose. GIS (geografinės informacinės sistemos, geoinformacinės sistemos) – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios s¹saj¹ su Žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams sprźsti. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas duomenų rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu. Geodezinio pagrindo duomenų bazė – georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš geoido, geodezinio pagrindo geometrinių ir atributinių (tekstinių) duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio. Inžinerinių tinklų duomenų bazė – georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš grafinių ir atributinių (tekstinių) inžinerinių tinklų duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio. Topografinių duomenų bazė – georeferencinių duomenų bazės posistemė, susidedanti iš grafinių ir atributinių (tekstinių) Žemės ar jos dalies fizinių, gamtinių ir antropogeninių objektų duomenų susisteminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio Specialios paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai – darbai, susijź su specialiųjų žemėlapių, statybviečių, inžinerinių tinklų planų sudarymu ir leidyba bei kitų specializuotų duomenų bazių sudarymu.

Geodezinis topografinės nuotraukos pagrindas - tai vietovėje nuolatiniais ženklais paženklinti punktai, kurių koordinatės x, y (planinė padėtis) ir altitudės H žinomos. Pagal tuos duomenys jo pagrindas skirstomas į horizontalųjį ir aukščių. Atraminis geodezinis pagrindas susideda iš valstybinio geodezinio pagrindo ir vietinių geodezinų tinklų Valstybinis geodezinis pagrindas išlaiko vieningas krašto koordinačių bei aukščių sistemas ir sudaro visų mastelių topografinių nuotraukų atraminį pagrind¹.Dažniausiai geodezinio pagrindo punktų neužtenka vietovės topografinei nuotraukai atlikti. Todėl nuotraukos pagrindo taškai vietovėje ženklinami laikinais ženklais – mediniais kuolukais,dar gali būti ir metaliniai vamzdeliai. Jie įkalami į žemź lygiai su jos paviršiumi. Greta įsmeigiami „sargeliai^“ su užrašytu taško numeriu. Kartais kai kurie ženklai įtvirtinami nuolatiniais centrais taip kaip poligonometrijos punktai. (E. Palašaitis, S. Kazakevičius, A. Žalnierukas ir P. Petroškevičius 1999)

Geodeziniai tyrinėjimai vykdomi pagal techninź užduotį, kurioje turi būti pateikti duomenys šie:

darbų užsakovas;

darbų atlikėjas;

projektuojamojo objekto apibūdinimas (pavadinimas, kategorija, naujas ar senas rekonstruojamas kelias);

projekto etapas (specialusis planas, techninis projektas, kontrolinė geodezinė nuotrauka)

užsakomos topografinės nuotraukos apibūdinimas;

vieta (ar kelio atkarpos, jų ilgiai ar piketa);

mastelis;

koordinacių sistema (LKS-94);

aukščių sistema;

reikalavimai skersiniams profiliams ir jų išdėstymui;

reikalingi atlikimo terminai ( tarpinis ir galutinis );

Prie techninės užduoties geodeziniams tyrinėjimas pridedamos topografinės 1:10000 – 1:5000 mastelio ar stambesnis žemėlapis su nurodytomis nuotraukos ribomis, trasomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 metų rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvoje įvesta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema. Šios koordinačių sistemos sutrumpintas pavadinimas –  LKS-94.

Naujos Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos pagrindas yra GRS 80 elipsoidas , kurio didžioji pusašė a 6378137 m, paplokštumas = 1 : 298,257222101 , necentriškumas e² = 0,00669438002290. Elipsoido centras sutampa su Europos geodezinių koordinačių sistemos ETRS 89 pradžia, o mažoji pusašė – su šios sistemos erdvinių stačiakampių koordinačių Z ašimi. Taigi LKS-94 koordinačių sistemos elipsoidas ir jo orientavimas yra tokie patys, kaip ETRS 89 koordinačių sistemos. Todėl, kai geodeziniams darbams atlikti taikoma koordinačių sistem¹ LKS-94, Lietuvoje esančių geodezinio pagrindo taškų koordinatės priklauso vientisai Europos koordinačių sistemai ETRS 89.

Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinė priežiūros, kokybės kontrolė:

galiota institucija vykdo valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų, valstybinių georeferencinių duomenų bazių sudarymo ir palaikymo valstybinź priežiūr¹ ir kokybės kontrolź.

2. Įgaliota institucija kontroliuoja, kad licencijuojami geodeziniai, kartografiniai darbai atitiktų jos normatyvus, techninių reglamentų nustatytus kokybės reikalavimus.

3. Apskrities viršininkas įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo apskrities teritorijoje geodezinių, topografinių, ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo, palaikymo ir atnaujinimo darbų kontrolź.

Geodezinių tyrinėjimų metodai :

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo stovį ir apimtis pagal skirtingus mastelius, projektavimo kelio kategorijas ir projektavimo darbų etap¹, taikomi šie geodezinių tyrinėjimų metodai:

surenkama ir įvertinama anksčiau atliktų kartografinių ir geodezinių tyrinėjimų medžiaga;

esančiuose kartografiniuose planuose M 1:500 – 1:5000 daromas kamerinis trasos nužymėjimas pradiniam derinimui ir lauko darbų sudėčiai numatyti;

rekonstruojama numatytų darbų teritorija;

esant būtinumui, sutankinamas geodezinis pagrindas;

sudaromas topografinės nuotraukos planinis ir aukščių tinklas

daroma topografinė nuotrauka, įskaitant ant žeminės ir požeminius statinius ir įrenginius.

Vietovės rekognoskuotė ir trasos nužymėjimas. Stambaus mastelio žemėlapyje ar vietovės stereomodelyje galima tiksliai nustatyti reljefo s¹vybes ir kartais nužymėti net tobulesnź tras¹ negu vietovėje, kur matomumas dažnai ribojamas su ar kartais gali trukdyti želdiniai, pastatai ar reljefo elementai. Tačiau keliui ir jo elementams detaliai projektuoti bei kelio projektui sudaryti, tyrinėjimai vietovėje yra būtini.

Žemės paviršiaus linij¹, pažymėt¹ išilginiame profilyje, apibūdina žemės paviršiaus altitudes, o projektinź linij¹ – projektinės altitudes. Projektinių ir žemės paviršiaus altitudžių skirtumas bet kuriame pjūvyje vadinamas darbo altitude.

Visi geodeziniai darbai pradedami nuo geodezinio pagrindo tyrinėjimo. Geodezinis pagrindas būna vietinis ir valstybinis. Valstybiniai geodeziniai tinklai sudaromi vieningoje koordinačių sistemoje, laikantis valstybės instrukcijų reikalavimų. Valstybiniai geodeziniai tinklai sudaro netik visų mastelių topografinių nuotraukų pagrind¹, bet jie reikalingi ir teikiant kitus liaudies ūkio, mokslo bei šalies gynybos reikalavimus.

Valstybinis planinis geodezinis pagrindas sudaromas triguliacijos ir poligometrijos metodais. Kiekviename šalies rajone pasirenkamas toks metodas metodų derinys, kuris geriausiai tinka vietovės s¹lygoms ir yra ekonomiškiausias

Lietuvos valstybiniai tinklai skirstomi į keturias tikslumo klases. Pirmos klasės tinklai yra tiksliausi; iš jų gaunami pradiniai taškai vieningi visos teritorijos koordinačių sistemai. Jie naudojami ir atliekant mokslinius tyrimus, pavyzdžiui, nustatant žemės didum¹ ir form¹, tiriant horizontalius žemės judesius ir kt.

Pirmosios klasės tinklai skirstomi į poligonus. Poligonu grandys išdėstomos maždaug lygiagrečiai meridianams ir paralelėms. Pirmos klasės tinklų ilgiai apie 200 km. Grandžių sujungimuose daromi astronominiai punktai.

Pirmos klasės tinklai sutankinami antros klasės tinklais, sudaro visos šalies ištisinį planinį geodezinį pagrind¹, kuris toliau tinkamas trečiosios ir ketvirtosios klasės tinklais.

Trilateracijos tinklo tikslumas yra toks pats, kaip ir tos pačios klasės trianguliacijos tinklo.

Sudarant geodezinius tinklus, kampai matuojami tiksliausiais teodolitais (T05, T1, T2), linijos – elektroniniais tolimačiais. Valstybinio geodezinio pagrindo taškų turi pakakti vietinės reikšmės geodeziniams tinklams ir topografinės nuotraukos pagrindui sudaryti.

Taškų aukštis priklauso nuo topografinės nuotraukos mastelio. Darant 1:25000 ir 1:10000, mastelio topografines nuotraukas, reikia kad 50-60 km² plote būtų bent vienas valstybinio, geodezinio pagrindo taškas. Darant 1:5000 mastelio nuotraukas, bent vienas taškas turi būti 20-30 km² plote, o darant 1:2000, 1:1000, 1:500 mastelių nuotraukas 5-15 km² plote. Miestuose ir kitose užstatytose teritorijose vienas valstybinio geodezinio pagrindo taškas turi būti ne didesnis kaip 5 km² plote.

Planinio geodezinio pagrindo taškai vietovėje žymimi specialiais matavimo ženklais. Jie sudaryti iš požemini ženklo (centro) ir žemės paviršiuje virš centro statomo signalo. Signalai statomi ne visada Vietinis aukščių pagrindas. Vietinis aukščių pagrindas sudaromas, atliekant antros, trečios ir ketvirtosios klasės geometrinį niveliavim¹. Niveliuojant turi būti ne mažiau kaip du atraminiai valstybinės niveliacijos reperiai. Niveliacijos ženklai išdėstomi tolygiai visoje teritorijoje. Reperiai išdėstomi taip, kad kiekviename 1:5000 mastelio topografinės nuotraukos planšete būtų ne mažiau kaip po vien¹ reperį. Miestuose reperiai dažniausiai įstatomi sienose. Grunte reperiai statomi tada, kai nėra tinkamų kapitalinių pastatų sieniniams reperiams įtvirtinti.

Niveliacijų tikslumas toks pats kaip ir sudarant valstybinį aukščių pagrind¹, tik keliami kitokie reikalavimai tinklo parametrams. Antros klasės niveliacijos ėjimai projektuojami taip, kad jie apimtų vis¹ teritorij¹. Antros klasės tinklas sutankinamas trečios klasės niveliacijos ėjimais, o bendras antros ir trečios klasės tinklas tankinamas, atliekant ketvirtos klasės niveliacij¹.

Niveliacijų, atlikimų sudarant vietinius aukščių tinklus, pagrindiniai techniniai reikalavimai pateikiami 2 lenelėje.

2 lentelė

Niveliacijų, atlikimų sudarant vietinius aukščių tinklus,pagrindiniai techniniai reikalavimai

Ne visada, sudarant vietinės reikšmės aukščių pagrind¹, reikia trijų klasių niveliacijos. Kiek reikia niveliacijų. Kiek reikia niveliacijų, priklauso nuo teritorijos didumo. Kai teritorija didesne kaip 50 km², reikia atlikti antrosios, trečiosios ir ketvirtosios klasės niveliacij¹, kai teritorija 10 – 15 km² ploto, pakanka trečiosios ir ketvirtosios klasės niveliacijų, kai teritorija dar mažesnė, - pakanka tik ketvirtosios klasės niveliacijos. Sudarant nuotraukos geodezinį pagrind¹ elektroniniais tacheometrais poliniu metodu, linijų ilgius leidžiama padidinti iki 1000 m. horizontalių matavimų paklaida neturi viršyti 15“. Esant atstumui ilgesniam kaip 500 m būtina vengti šoninės refrakcijos.

Nuotraukos horizontaliojo pagrindo punktai ir esami GPS bei poligonometrijos punktai, kurių aukščiai nenustatyti I – IV klasės reperių niveliavimu, nustatomi techniniu niveliavimu.

Techninės niveliacijos ėjimai pravedami tarp I – IV klasės reperių ar markių atskirais ėjimais ar jų sistema (poligonais).

Kaip išimtys leidžiama „ kabantys ėjimai“ niveliuojant dviem kryptim (uždarieji ėjimai susideda su vienu pradiniu reperiu).

Tuo atveju kai arti geodezinių tyrinėjimų rajono nėra valstybinio aukščių geodezinio pagrindo punktų, sudarant nuotraukos aukščių pagrind¹, techninio niveliavimo ėjimai įtvirtinami niveliavimo ženklais taip, kad jų darbų teritorijoje būtų ne mažiau dviejų, bet ne rečiau kaip 3 km vienas nuo kito.

Techninis niveliavimas atliekamas nivelyrais, kompensaciniais teodolitais arba teodolitais, turinčiais prie žiūrono gulsčiukus. Atskaičiuojama pagal vidurinį siūlelį abiejose matuoklės pusėse.

Aukščių skirtumo nesutapimas, nustatytas pagal matuoklių juod¹sias ir raudon¹sias puses, leidžiamas iki 5 mm. Atstumai nuo nivelyro iki matuoklių apytikriai turi būti lygus ir neviršyti 150 m

Valstybinis aukščių pagrindas. Valstybinis aukščių pagrindas sudaromas, atliekant geometrinį niveliavim¹. Jis turi būti atliktas taip, kad aukščių pagrindas visoje šalyje būtų vieningas. Reikiamo tikslumo ir tankio. Šis pagrindas turi patenkinti visų rūšių topografinių nuotraukų ir kitų techninių bei mokslinių uždavinių reikalavimus. Lietuvos niveliacija skirstoma i keturias klases (I, II, III ir IV).

Valstybės pirmos klasės niveliacijos ėjimai išdėstomi pagal speciali¹ moksliškai pagrysta schem¹ ir jungia šalies teritorijoje išdėstytus jūrų ir vandenynų vandens lygių matavimo postus. Jeigu galima sudaromi uždari poligonai.

Antros klasės niveliacijos ėjimai pravedami tarp pirmos klasės niveliacijos ženklų ir, jungdamiesi tarpusavyje, sudaro 500 – 600 km perimetro poligonus. Pirmos ir antros klasės niveliacija kartojamos ne rečiau kaip 25 metai. Šių niveliacijų duomenys naudojami sprendžiant mokslinius uždavinius: tiriant dabartinius vertikaliuosius žemės plutos judesius, prognozuojant seisminį aktyvum¹, nustatant jūrų ir vandenynų vandens lygių skirtum¹, tiriant fizinį žemės kvazigeoido paviršių ir kt.

Atliekant trečios klasės niveliacij¹, sutankinami pirmosios ir antrosios klasės poligonai, suskaidant juos į 6 – 9 naujus 150 – 200 km perimetro poligonus

Atliekant ketvirtos klasės niveliacij¹, sutankinami trečios klasės poligonai taip, kad toliau būtų galima sudaryti topografinei nuotraukai aukščių pagrind¹.

Atliekant ketvirtos klasės niveliacij¹, sutankinami trečios klasės poligonai taip, kad toliau būtų galima sudaryti topografinei nuotraukai aukščių pagrind¹.

3 lentelė

Valstybinių niveliacijų svarbiausiosios techninės charakteristikos

iveliacijos tinklai įvertinami vietovėje pastoviais gruntais ir sieniniais ženklais (reperiais). Ženklai niveliacijos ėjimuose statomi 5 – 7 km atstumu. Be to, pirmosios ir antrosios klasės niveliacijos ėjimuose kas 25 – 30 km atstumu dar statomi specialūs labai pastovios konstrukcijos giluminiai reperiai.

Vietiniai planiniai tinklai. Valstybinio geodezinio pagrindo tinklai išdėstyti retai. Jų nepakanka kad būtų galima sudaryti topografines nuotraukas arba statybos aikštelės geodezinį pagrind¹. Todėl miestuose, didesnėse gyvenvietėse, pramonės centruose sudaromi vietiniai geodeziniai tinklai (miestu, gyvenviečių tinklai). Pagal tikslum¹ vietiniai tinklai skirstomi į pirmos ir antros eilės tinklus. Jie sudaromi trianguliacijos, trilateracijos, poligonometrijos metodais. Pageidautina kad vietiniai tinklai remtųsi į valstybinio geodezinio pagrindo tinklus. Kai vietiniams tinklams sudaryti nepakanka dviejų tikslumo eilių (didelė teorija), naudojami ir valstybiniai ketvirtosios tikslumo klasės tinklai, didelėse teritorijose net ir trečiosios bei antrosios klasės tinklai. Vietiniai tinklai miestų teritorijose projektuojami taip, kad atitiktų 1:500 mastelio topografinės nuotraukos reikalavimus. Ženklai turi būti išdėstyti tolygiai visoje teritorijoje. Bendras valstybinio ir vietinio tinklo tankis turi būti toks, kad viename kvadratiniame kilometre būtų nemažiau kaip keturi taškai užstatytoje teritorijoje ir ne mažiau kaip vienas taškas neužstatytoje. Taškai pažymimi, įtvirtinant ženklus grunte arba sienose. Miestuose ženklai tvirtinami ir ant stogų. Be to, nustatomos koordinatės ir iš toli matomų taškų, pavyzdžiui pastatų bei statybinių bokštų ir kt.

Taigi bendr¹ miesto, gyvenvietės ar kitos vietovės geodezinį pagrind¹ sudaro valstybinio ir vietinio geodezinio tinklo taškų visuma. Priklausomybė tarp teritorijos ploto ir geodezinio pagrindo eilių skaičiaus parodyta 4 lentelėje

4 lentelė

Priklausomybė tarp teritorijos ploto ir geodezinio pagrindo eilių skaičiaus

Sudarant miestų II, III, IV klasės trianguliacij¹, taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir sudarant valstybinius tinklus, tik, sudarant vietinius tinklus, gali būti šiek tiek trumpesnės trikampių kraštinės.

GPS ženklų vietos parenkamos taip, kad iš vieno GPS ženklo būtų matomas nors vienas geodezinis ženklas ar koordinuotas orientyras. Minimalus atstumas tarp gretimų GPS ženklų – 0,5 km, maksimalus – 2,0 km. Miškinguose ir užstatytose vietovėse, ir ribotas matomumas, minimalus atstumas tarp gretimų GPS ženklų – 0,3 km. Koordinuojant ženklus GPS imtuvais, stebėjimo trukmė 20 – 40 min su 15 s duomenų užrašymo intervalu. Priklausomai nuo stebėjimo s¹lygų, palydovų išdėstymo, stebėjimo laikas gali būti prilygintas iki 1 val. Kiekvienas GPS tinklo ženklas turi būti susiejamas ne mažiau kaip su dviem aukštesnės klasės GPS ženklais. Kampas tarp nustatomo ženklo stygų į išeities ženklus turi būti ne mažesnis kaip 10°.Minimalus kilimo kampas virš horizonto -15°

Minimalus registruojamų palydovų skaičius – 4.Imtuvai centruojami 1 mm tikslumu, orientuojami 5° tikslumu. Baigus lauko darbus parengiama matavimų byla

Užstatytos vietovės topografinė nuotrauka. Užstatytų teritorijų (miestų ir gyvenviečių) topografinė nuotrauka daroma, taikant horizontalios ir vertikalios topografinės nuotraukos metodus.

Darant horizontali¹ nuotrauk¹ , kampai matuojami teodolitu o linijos – juosta, rulete, optiniais arba elektroniniais tolimačiais. Nuotraukos pagrindas sudaromas atliekant teodolitinius ėjimus. Darbai skirstomi į lauko ir kameralinius.

Lauko darbai – tai vietovės apžiūrėjimas, projekto sudarymas, pagrindo taškų ženklinimas vietovėje, ėjimų matavimas ir jų susiejimas su atramos taškais. Apžiūrint vietovź, nustatomos nuotraukos ribos, parenkami taškai ir numatoma, kokiu būdu daroma nuotrauka. Dažniausiai taikomi poligonų koordinačių, stačiakampių, sankartų, apėjimų ir s¹varų būdai.

Nuotrauka daroma dviem etapais: pirmiausia nutraukiamos gatvės, paskui – kvartalų vidus. Prieš pradedant detali¹ gatvių nuotrauk¹, nubraižomas abrinas. Abrinas naudojamas braižybinio popieriaus padarytos 10x29cm didumo knygutės. Jie braižomi, naudojantis trikampiais ir lekalais. Braižoma nuo lapo apačios į viršų. Nubraižius abrin¹, matuojami pastatų fasadai. Matuojama juosta ir rulete pagal pastato cokolį, atidedant ilgius nuo vieno bendro taško. Pastatų taškai, iš kurių bus nuleidžiami statmenys į teodolitinio ėjimo kraštinź, pažymimi kreida.

Taigi abrisas yra scheminis brėžinys. Jame parodoma: atramos taškai ir linijos, vietovės objektai, matavimų rezultatai pavadinimai ir t. t

UŽSTATYTŲ TERITORIJŲ HORIZONTALIOSJI IR AUKŠČIŲ(VERTIKALIOJI) NUOTRAUKA

Užstatytos teritorijos 1:2000 – 1:5000 mastelio horizontaliosios nuotraukos atliekamos atskirai arba kartu su vertikaline nuotrauka.

Horizontalioji nuotrauka poliniu, sankirtų, statmenų, (abscisių ir ordinačių) bei GPS metodais. Atliekant horizontali¹j¹ nuotrauk¹ visais atvejais sudaromi abrinai, matuojami statinių kontūrai bei kontroliniai atstumai tarp jų.

Užstatytose teritorijose horizontalioji nuotrauka atliekama nuo sutankinimo tinklų ir nuotraukos pagrindo punktų (taškų).

Naudojant sankirtų metod¹ kraštinių ilgis turi būti mažesnis kaip 50m , o sankirtos kampas ne mažesnis kaip 30° ir ne didesnis kaip 150°.

Atliekant vertikalinź nuotrauk¹ nustatomi visų charakteringų vietovės piketų aukščiai, bet ne rečiau kaip 50 m – 1:2000 mastelio nuotraukai, 30 m – 1:1000 ir 20 m – 1:500 mastelio nuotraukoms. Maksimalus atstumas nuo prietaiso iki matuoklės – ne didesnis 150 m.

Inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai nustatomi geometriniu niveliavimu atskaičiuojant abiejose matuoklės pusėse arba trigonometriniu niveliavimu prie dviejų vertikaliojo skritulio padėčių. Nesutapimas tarp aukščių skirtumų neturi būti didesnis kaip 2 cm, kitų piketų aukščiai nustatomi atskaičiuojant vienoje matuoklės pusėje, trigonometrinio niveliavimo atveju prie vienos vertikaliojo skritulio padėties.

Trasavimo darbai. Linijų inžinerinių statinių (kelių, kalnų, komunikacijų) topografiniai tyrimai susijź su jų ašių padėties nustatymui. Vietovėje arba žemėlapyje (plane) nužymėta linijinio inžinerinio statinio ašis, atitinkanti šio statinio technines s¹lygas, vadinama trasa, o darbai, atliekami nustatant j¹ - trasavimo darbais.

Inžinerinio statinio trasa dažniausiai parenkama iš keleto variantų.

Parenkant trasa inžineriniam statiniui, reikia žinoti leistin¹jį didžiausi¹ ir mažiausi¹ nuolydžius, tiesaus tarpo ilgį plane, leistinuosius horizontų ir vertikalių kreivių spindulius ir dažnai – mažiausi¹ tiesaus trasos tarpo ilgį. Techninės statinio s¹lygos nurodytos specialiose instrukcijose

Trasos darbu parinkimo kompleks¹ sudaro šie darbai: trasos parinkimas žemėlapyje ir vietovėje, trasos piketavimas bei niveliavimas, kreivių žymėjimas vietovėje ir papildomi topografiniai darbai.

Linijiniams inžineriniams statiniams parinkti tras¹ galima žemėlapyje, plane, aerovaizduose, fotoplanuose, ir vietovėje, tai yra kameraliniu būdų ir lauke.

Kreivių žymėjimas vietovėje. Parenkant trasas ir statant inžinerinius statinius, dažnai tenka vietovėje nužymėti įvairias kreives(paskritimus elipses ir kt.) ar kreivių dalis, kuriomis jungiamos gretimos trasos atkarpos

Apskritiminė kreivė vietovėje nužymima dviem etapais: statybos metu nužymima detaliai.

Apskritiminės kreivės pagrindų taškų nužymėjimas. Pagrindiniai apskritiminės kreivės taškai yra pradžia, vidurys ir galas. Juos nužymint reikia žinoti trasos posūkio kamp¹ ir kreivės spindulį.

Apskritiminės kreivės spindulys parenkamas, atsižvelgiant į vietovės ir technines s¹lygas. Norint nužymėti vietovėje apskritiminės kreivės pagrindinius taškus, reikia apskaičiuoti jos pagrindinius elementus: tangentź, kreivės ilgį, pusiaukampź, skirtum¹

Apskritiminės kreivės pradžia ir galas vietovėje randami, atidėjus nuo posūkio taško tangentź.

Detalus kreivės nužymėjimas. Detaliai nužymint apskritimines kreives, atstum¹ tarp žymimųjų taškų reikia parinkti lanku arba styga. Jei nužymint kreive naudojamasi specialiomis lentelėmis, tai lanka ir stygas reikia parinkti tokius, kurie yra lentelėse.

Detaliai nužymint apskritiminź kreivź galima įvairiais metodais: jie parenkami, atsižvelgiant į vietovės s¹lygas ir reikia nužymėjimo tikslum¹. Kreivei nužymėti yra penki pagrindiniai metodai: stačiakampių, polinių koordinačių, pratźstų stygų, daugiakampių ir stygų. (Koščiauskas M. Ratautas M. Vainauskas .V, 1969)

Geležinkeliai. Svarbiausieji geležinkelių transport¹ reguliuojančių direktyvų (91/440/EEC, 95/18/EC, 95/19/EC) reikalavimai – atskirti infrastruktūros valdym¹ nuo eksploatacinės veiklos valdymo, atskirti visų rūšių veiklos apskaitas, sumažinti valstybės įtak¹ geležinkelių transporto komercinei ūkinei veiklai, suteikti galimybź naudotis geležinkelių infrastruktūra visiems vežėjams, sukurti orientuot¹ į rink¹ tarifų politik¹, nustatyti ekonomiškai pagrįstus infrastruktūros apmokestinimo ir plėtros finansavimo principus, sertifikuoti riedmenis ir infrastruktūr¹ siekiant užtikrinti eismo saug¹.

Svarbiausiasis teisės aktas, reglamentuojantis geležinkelių transporto veikl¹ Lietuvos Respublikoje, yra 1996 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 59-1402), parengtas pagal Tarybos direktyvos 91/440/EEC reikalavimus. Šiame kodekse numatytos

teisinės priemonės, susijusios su atskira įvairių rūšių veiklos apskaita, laisvu naudojimusi infrastruktūra. Numatoma 2001 metais priimti specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” reorganizavimo įstatym¹, taip pat Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatym¹, įtraukiant infrastruktūros priežiūros ir plėtros finansavimo, geležinkelių veiklos savarankiškumo klausimus.

REIKALAVIMAI GELEŽINKELIO ĮMONĖMS IR GELEŽINKELIO VALDYTOJUI

8. Reikalavimai, taikomi geležinkelio įmonėms išduodant saugos sertifikatus, yra šie:8.1. turėti licencij¹ atitinkamai veiklos rūšiai; 8.2. atitikti Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 98-2251; 1998, Nr. 113-3169), ir/ar Techninio siaurųjų geležinkelių (750 mm pločio vėžė) naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 192 „Dėl Techninio siaurųjų geležinkelių (750 mm pločio vėžė) naudojimo nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 58-1747), (toliau vadinama –

Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių eismo saugum¹, reikalavimus ir organizuoti savo veikl¹ taip, kad būtų užtikrintas šių teisės aktų vykdymas gavus saugos sertifikat¹; 8.3. numatyti priemones, kad būtų užtikrintas traukinių eismo. grafiko vykdymas Nr X-1008, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-160 (2007-01-11)

Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų finansavimas. 1. Valstybiniai geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir užsienio valstybių paramos lėšų. Kartografiniai darbai apima žemėlapių leidybinių originalų parengim¹ ir minimalaus žemėlapių kiekio, skirto valstybės institucijoms, leidyb¹.2. Valstybiniai teminiai ir specialios paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai finansuojami iš valstybės biudžeto.3. Geodeziniai ir topografiniai darbai, geoinformatikos darbai, pagal Apskrities valdymo įstatym¹, Teritorijų planavimo įstatym¹ priskirti apskričių viršininkams ir pagal šį įstatym¹ priskirti savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetencijai, finansuojami iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšų. geodezinės, topografinės ir kartografinės medžiagos nuosavybė1. Lietuvos Respublikos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje topografiniai planai, stambaus, vidutinio ir smulkaus mastelio topografiniai žemėlapiai, kosminio vaizdo ir ortofotografiniai žemėlapiai, jūrlapiai bei oro navigaciniai žemėlapiai ir kiti žemėlapiai, turintys analoginį (spaudinį) ir skaitmeninį pavidal¹, jų redakciniai ir leidybiniai originalai, georeferencinių duomenų bazės, fotoplanai, aerofotonuotraukos, visų rūšių geodeziniai tinklai bei su jais susijusios geodezinių duomenų bazės ir archyvinė medžiaga (lauko ir kamerinių darbų medžiaga, astronominių, gravimetrinių ir magnetometrinių matavimų duomenys), jeigu jie sudaryti valstybės biudžeto ir užsienio valstybių paramos lėšomis, yra valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja įgaliota institucija įstatymų nustatyta tvarka.2. Geodeziniai tinklai, topografiniai žemėlapiai ir planai bei georeferencinių duomenų bazės, finansuojami iš savivaldybių biudžeto lėšų, nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.3. Teminės kartografijos produkcija nuosavybės teise priklauso užsakovui. Jeigu užsakovo nėra arba jis perduoda ši¹ teisź kartografavim¹ atlikusiems juridiniams ar fiziniams asmenims, šie įgyja nuosavybės teisź valdyti, naudoti sukurt¹ kartografinį produkt¹ ir juo disponuoti.

Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimas, leidimai 1.Geodezinių,topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo, matininkų ir matininkų ekspertų kvalifikacinių pažymėjimų galiojimo, sustabdymo, panaikinimo ir apskaitos taisykles tvirtina Vyriausybė.2. Licencijuojami geodeziniai darbai:1) GPS (erdvinio) tinklo sudarymas;2) planimetrinio tinklo sudarymas;3) aukščių tinklo sudarymas;4) gravimetrinio tinklo sudarymas;5) magnetometrinio tinklo sudarymas;6) geodeziniai matavimai pastatų ir statinių nuosėdžiams ir posvyriams nustatyti. Licencijuojami topografiniai ir kartografiniai darbai:1) aerofotografavimas, skirtas žemėlapiams ir planams sudaryti;2) topografinių žemėlapių sudarymas;3) topografinių planų sudarymas;4) inžinerinių tinklų planų sudarymas;5) georeferencinių duomenų bazių sudarymas;6) batimetrinių žemėlapių ir planų sudarymas;7) jūrlapių sudarymas;8) oro navigacinių žemėlapių sudarymas;9) komercinio pobūdžio teminis kartografavimas. Licencijas atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus išduoda įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Įmonių įstatymu bei Vyriausybės patvirtintomis licencijavimo taisyklėmis.

4. Licencijas atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus išduoda įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, Įmonių įstatymu bei Vyriausybės patvirtintomis licencijavimo taisyklėmis.

5. Leidimus atlikti Lietuvos Respublikos teritorijos, ekonominės zonos bei kontinentinio šelfo Baltijos jūroje aerofotografavimo darbus Vyriausybės arba įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda įgaliota institucija, suderinusi su Civilinės aviacijos direkcija ir Krašto apsaugos ministerija.

6. Leidimus atlikti geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus pasienio zonoje, rizikos objektuose, draudžiamose zonose, kariniuose poligonuose Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda institucijos, kurioms priskirti šie objektai, suderinusios su įgaliota institucija.

7. Leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga išduodami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

2 dalies 7 punkto redakcija iki 2007 m. spalio 11 d.:7) nekilnojamojo turto kadastro objektų geodeziniai matavimai;2 dalies 7 punkto redakcija nuo 2007 m. spalio 11 d.:7) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymas;8) statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje ir jų padėties schemų sudaryma.

Bendros nuostatos atliekant geodezinius matavimus.

Inžinerinius geodezinius tyrinėjimus gali vykdyti įmonės, nustatyta tvarka šiems darbams gavusios Vyriausybės geodezijos ir kartografijos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenzijas

Atliekant inžinerinius geodezinius tyrinėjimus:

1. surenkama ir analizuojama esama geodezinė medžiaga;

2. sudaromas sutankinimo geodezinis pagrindas;

3. sudaromas nuotraukos geodezinis pagrindas;

4. sudaroma ir atnaujinama 1: 5000 – 1: 500 topografinė, aerofotografinė nuotrauka, įskaitant ir inžinerinių statinių nuotrauk¹:

Inžinerinius geodezinius tyrinėjimus objekte galima pradėti tik gavus užsakovo techninź užduotį ir nustatyta tvarka suderinus geodezinių darbų program¹.

Inžinerinius geodezinius tyrinėjimus techninź užduotį sudaro užsakovas, esant būtinybei pasitelkiant įmonź atliekančia geodezinius darbus.

Techninėje užduotyje pateikiama:

1. objekto pavadinimas;

2. tyrinėjimų rūšis;

3. toponuotraukos vieta ir ribos;

4. duomenys apie aukščių atliktus tyrinėjimus;

5. koordinačių ir aukščių sistemos;

6. darbų užbaigimo terminai ir ataskaitos sudėtis;

7. papildomi reikalavimai;

8. užsakovo atstovo pavardė ir telefono numeris;

9. techninėje užduotyje turi būti kartografinė medžiaga su nurodytomis aikštelės ribomis, trasomis projektuojamų pastatų kontūrais.

Pagal užsakovo techninź užduotį geodezinių rangovas sudaro inžinerinių geodezinių tyrinėjimų program¹.

Inžinerinių geodezinių tyrinėjimų programoje turi būti šie duomenys:

1. objekto pavadinimas ir vieta, užsakovas;

2. geodezinių darbų rangovo licenzijos atlikti geodezinius, topografinius darbus numeris, galiojimo laikas;

3. geodezinio pagrindo sudarymo metodai, darbų apimtys;

4. pradiniai aukštesnės tikslumo klasės punktai;

5. projektuojamo geodezinio tinklo schema;

6. nuotraukos ribos, nurodant naujai sudaromos ir atnaujinamos nuotraukos plotus;

7. nuotraukos sudarymo metodai;

8. planšečių sudarymo schema su koordinačių tinklu;

9. užsakovo techninės užduoties kopija su priedais;

Inžinerinių geodezinių tyrinėjimų darbų programas derina savivaldybės mero (valdybos) įgaliotas savivaldybės padalinys. Programoje turi būti nustatoma topografinės nuotraukos galutinė išraiška (skaitmeninė ar analogiška). Jei produkcija sutarta pateikti skaitmeniniame pavidale duomenų bazėms perduoti rekomenduojami šie domenų pasikeitimo formatai:

1. lentelių duomenų formatas DBF;

2. vektorių duomenų formatas SHAPE;

3. rastrinių duomenų formatai TIF, TFW bylos.

Jei galutinė produkcija miesto (rajono) savivaldybei pateikiama kompiuterinėse laikmenose taip pat turi būti pateikiamas ir ploterinis anspaudas suderintas su savivaldybės mero (valdybos) įgaliotu savivaldybės padaliniu.

Savivaldybės mero (valdybos) įgaliotas savivaldybės padalinys, gavźs skaitmeninź produkcij¹, ne vėliau kaip per tris dienas privalo atlikti pakeitimus duomenų bazėje.

Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai vykdomi metrologiškai patikrinus geodeziniais prietaisais.

SHAPE byla (SHP) – vektorių duomenų standartizuotos struktūros apsikeitimo formatas, skirtas GIS duomenims aprašyt ir perduoti.

TFV byla (TFW) – rastrinių duomenų geografinio orientavimo parametrų ASCII byla.

Darbų programos derinimo metu šalims susitarus gali būti pasirinkti ir kiti duomenų pasikeitimo formatai(GKTR Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai,2000)

Privažiuojamieji geležinkelio keliai. Tai krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungti su vieš¹ja geležinkelių infrastruktūra. Geležinkelio kelias. Inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. Pagrindiniai bėgių kelio elementai; bėgiai, pabėgiai, tvirtinamosios bei jungiamosios detalės, balastas, sankasa. Bėgiai tai plieninės valcuotos dvitėjinio profilio sijos, kreipiančios ir laikančios ratus. Svarbiausia jų charakteristika, nusakanti tip¹, yra 1 tiesinio metro masė. Daugiausiai respublikoje yra paklota bėgių, kurių 1 m masė 50 65 kg. Standartinis ilgis 25 m, sutrumpintas 12,5 m. Pabėgiai tai bėgių atramos. Jie nustatytais tarpais (1 660 2 000 pabėgių 1 km) išdėstomi skersai kelio ir sutvirtinti su bėgiais sudaro fiksuoto pločio bėgių vėžės gardelź. Geležinkelio kategorija nustatoma pagal prognozuojam¹ krovinių apyvart¹ (intensyvum¹) ir važiavimo greitį. Priklausomai nuo geležinkelio kategorijos yra skaičiuojami arba iš žinynų parenkami kelio techniniai parametrai. Trasos planui: mažiausias gulsčiosios kreivės spindulys , m; rekomenduojamas gulsčiosios kreivės spindulys , m; pereinamosios (virsmo) kreivės ilgis , m

5 lentelė

Geležinkelio kategorijos

2.PIETINIO PRIVAŽIUOJAMO GELEŽINKELIO Į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTE“ INŽINERINIAI – GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI.

2.1 Darbo metodika ir priemonės

Atliekant pietinio privažiavimo geležinkelio į „LKAB KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams buvo surinkta ir išanalizuota geodezinė topografinė medžiaga, išanalizuota vietovė, parinkti tinkami vietiniai punktai, reperiai su altitudėmis

H_RP1 3,75, H_RP2= 2,75. Visi skaičiavimai atlikti Baltijos aukščių sistemoje.

Trasavimo darbai buvo atlikti nivelyru Leica NA 728, nužymėjimo darbai – elektroniniu tacheometru. Visi skaičiavimai atlikti Baltijos aukščių sistemoje

Trimble M3. Kameriniai darbai atlikti kompiuteriu, kureme instaliuota AutoCad programa. Kompiuteriniai programai buvo importuoti duomenys iš elektroninio tacheometro, išlygintas niveliavimas, nubraižytas išilginis profilis.

2.1.1 Programinė įranga naudota atliekant, pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB

„KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams.

Pagrindinė AutoCad programos paskirtis braižyti ir spausdinti brėžinius. AutoCAD pirmoji programa pasirodė: nuo 1982 metų, personalinių kompiuterių revoliucijos pradžios. AutoCad nėra nevientik braižymo programa, tai atliekanti daugelį funkcijų reikli programa. Tai buvo pirmas kompanijos Autodesk produktas.Ši programa pakeitė rankų darbų brėžinius, į kompiuterinius brėžinius, bei palengvino darb¹ dirbantiems žmoniems. Programa AutoCAD – tai pradinis visos programinės ir aparatinės įrangos, skirtos darbui su AutoCAD, taškais. Šį proces¹ paskatino kompanija Autodesk, sukurdama vis¹ serij¹ programinių interfeisų, kurias kitos kompanijos panaudojo savo programų papildymuose. Po kiekvieno naujo programinio interfeiso atsiranda naujos idėjos. Todėl, kalbant apie “ vis¹ gaminį“- ne tik pagrindinź program¹, kaip AutoCAD, bet ir visus priedus, papildymus, apmokymus, knygas ir t.t.- AutoCAD tikrai nejaučia didelės konkurencijos.AutoCAD sistemos pagrindu sukurta virš 2000 specializuotų programinių produktų namams, spausdinto montažo plokštėms, staklėms, robotams, drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatų architektūrai, statybinėms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir gatvėms, žemėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo procesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect ir kt.

Geodeziniai prietaisai naudoti , pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams atlikti.

Inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams atlikti buvo panaudotas tacheometras Trimble M3. Jo pagalba buvo atliktas kreivės patikrinimas.

2 pav Tacheometras Trimble M3

Trimble M3 – elektroninis tacheometras, kurio kampo matavimo tikslumas gali būti 3” arba 5”. Šis prietaisas yra su lazeriniu atstumų matavimo įrenginiu.
Lazerinis atstumų matavimo įrenginys gali atlikti matavimus iki 200 m be reflektoriaus arba su reflektoriumi į vien¹ prizmź iki 5000 m. Naudojant lazerinį atstumų matavimo būd¹, vartotojas gali atlikti matavimus net tose vietose, kur pavojinga arba neįmanoma pasiekti su reflektoriumi.
Elektroninis tacheometras Trimble M3 aprūpintas programine įranga su įvairiomis lauko matavimų ir skaičiavimų funkcijomis, kurios užtikrina įvairių uždavinių sprendim¹ lauke (stoties pastatymas, matuojamų objektų koordinačių pateikimas 3D sistemoje, horizontalaus ir su polinkiu atstumo pateikimas, aukščio, pločio, ploto skaičiavimas, nužymėjimas ir k.t.).
Elektroninis tacheometras Trimble M3 suderinamas su GPS įranga, atlikti matavimai gali būti nukraunami į GPS duomenų kaupiklį, kad panaudoti matavimo rezultatus GPS matavimuose. Visi šie matavimo duomenys (apjungti arba nukrauti atskirai iš matavimo prietaisų) yra apdorojami su viena programine įranga - Trimble Geomatics

Office.
Elektroninis tacheometras Trimble M3 gali būti naudojamas atlikti:
• topografines nuotraukas
• nužymėjus vietovėje
• įvairius geodezinius ir kadastrinius darbu

Pietinio privažiuojamojo geležinkelio išpildomosios nuotraukos trasavimo darbai buvo atlikti elektroniniu nivelyru Leica NA 728

2 pav. Nivelyras Leica NA 728

Leica NA 728

Nivelyra lengva naudoti Patogiai išdėstyti gulsčiukai. Apytiksliai nusitaikyti padeda išorinis taikiklis. Prietaisas automatinis, tiesioginio vaizdo. Dvigubas (grubus tikslus) NA 728 ir 730 fokusavimo varžtas dar labiau paspartina darb¹. Galimybė rinktis Nivelyr¹ galima pritaikyti jūsų poreikiams. Limbas gali matuoti kamp¹ laipsniais arba gonais, priklausomai nuo jūsų pasirinkimo. Instrumentas tinka naudoti tiek su plokščiu, tiek su kūginiu stovu. Ergonomiškas Bene geriausia pasaulyje Leica optika išvaduoja nuo akių nuovargio, užtikrina, kad taikotės tiksliai į taikinį net ir esant prastam apšvietimui, 50 cm mažiausias fokusavimo atstumas leidžia atlikti wisus darbus. 6 lentelė Nivelyro Leica NA 728 Techninės charakteristikos NA 720 NA 724 NA 728 NA 730 Didinimas 20 x 24 x 28x 30x Objektyvas Objektyvo tipas Tiesioginio vaizdo Užpildymas dujomis Taip Objektyvo diametras 30 mm 36 mm 40 mm 40 mm Mažiausias fokusavimo atstumas 0,5 m 0,5 m 0,5 m 0,7 m Tikslumas Dvigubo niveliavimo paklaida 1 km 2,5 mm 2 mm 1,5 mm 1,2 mm Vieno matavimo paklaida 30 m atstumu 1,5 mm 1,2 mm 1 mm 0,8 mm Kompensatorius Darbinis intervalas Išstatymo tikslumas < 0,5“ < 0,5“ < 0,3“ Atstumo matavimas Dauginimo faktorius Papildoma konstanta Gulsčiuko jautrumas 10‘/2 mm 10‘/2 mm 10‘/2 mm 10‘/2 mm Horizontalus diskas (pasirinktinai) 3600/400 gon Fokusavimo varžtas grubus grubus grubus/tikslus grubus/tikslus Atsparumas aplinkos poveikiui Smūgiams ISO 9022-33-5 Vandeniui ir dulkėms IP 57 (panardinimas) Darbinė temperatūra nuo -200C iki +500 Saugojimo temperatūra nuo -400C iki +700 Matmenys ir svoris Matmenys 19x12x12 cm 21x12x12 cm Svoris 1,6 kg 1,6 kg 1,7 kg 1,7 kg

2.2. Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB KLAIPĖDOS SMELTĖ

inžinerinių geodezinių tyrinėjimų atlikimas

_{2.2.1 Trasavimo darbai}

_{Pietinio privažiuojamojo geležinkelio išpildomoji topografinė nuotrauka pradėta nuo vietovės apžiūrinėjimo, artimiausio reperio nustatymo. Darbui atlikti buvo išrinktas vietinis reperis su altitude +3.75 ir +2.75. Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB KLAIPĖDOS SMELTĖ turi penkis posūkius (penkias kreives). Ant geležinkelio bėgių yra pažymėtos baltais dažais kreivės pradžia (KP), kreivės vidurys (KV) ir kreivės galas (KG}

_{Privažiuojamasis geležinkelis buvo išpiketuotas kas 50m. Piketai pažymėti kreida. Užrašoma PK 4+00, PK 4+50, PK 5, PK 5+50 ir taip t.t. Su nivelyru atsistojama tarp piketo 0 ir reperio. Ant reperio statoma matuoklė. Nivelyras gulsčiuojamas ir daroma atskaita matuoklėje. Ta atskaita yra pridedama prie reperio altitudės gaunamas instrumento horizontas. Po to matuokle nešama ant PK 4 ir statoma PK 4+50, PK 5, PK 5+50, PK 6. Piketas 6 buvo rišamuoju tašku. Nivelyras perstatomas. Dabar atskaita į 6 piket¹ buvo „atgal“. Visi duomenys buvo surašomi į niveliavimo žurnal¹ (žiūrėti 1 pried¹).}

_{Darbas buvo baigtas pririšimu prie kito reperio su altitude. 2.75}

_{Baigus niveliavimo lauko darbus skaičiuojamas aukščių skirtumas. Skaičiuojama puslapio kontrolė:}

₍₁₎

_{čia  - suma atskaitų atgal,}

_{- suma atskaitų pirmyn,}

_{- aukščių skirtumų suma}

_{Trasos galai susieti su reperiais, ėjimo nes¹ryšis skaičiuojamas pagal formulź:}

fh = -( H_RP1 H_RP2 (2)

H_RP1 ir H_RP2 – galinio ir pradinio reperių altitudės.(3.75 ir 2.75)

Leistina nes¹ryšis skaičiuojamas pagal formulź

fhleist = +/-50 (3)

Čia L – ėjimo ilgis, išreikštas kilometrais

Pietinis privažuojamasis geležinkelis turi 800 m ilgio, tada

fhleist = +/-50= +/-44mm (3)

Gautasis nesaryšis lyginamas su leistinuoju, ir, jei jis yra mažesnis negu leistinas, tai su priešingu ženklu išdėstomas milimetro tikslumu apytikriai po lygiai kiekvienai stočiai.

Skaičiuojami pastatyti aukščių skirtumai ir pagal juos gauname ryšio taškų altitudes:

H i+1 = Hi + hpat (4)

Turint apskaičiuotas trasos altitudes, braižomas išilginis profilis (žurnalo skaičiavimas žiūrėti 2 pried¹)

2.2.2. Išilginio trasos profilio sudarymas

Geležinkelio linijos išilginis profilis. Išilginis profilis – tai techninis dokumentas, vertikalioje plokštumoje vaizduojantis žemės paviršiaus ir kelio viršutinės konstrukcijos ašies linijas. Pagrindinis išilginio profilio elementas yra jo projektinė linija, reiškianti geležinkelio linijos ašies ar jos žemės sankasos briaunos projekcij¹ vertikalioje plokštumoje. Projektinė linija sudaryta iš daugelio tiesių elementų, sujungtų apskritiminėmis kreivėmis vertikalioje plokštumoje.

Išilginio profilio charakteristikos Kiekvienas tiesusis elementas charakterizuojamas ilgiu bei nuolydžiu ir yra vadinamas žingsniu. Skirtingų nuolydžių atkarpos (žingsniai) viena su kita sujungiamos statmenosiomis vertikaliomis ar išgaubtomis kreivėmis. Pagrindiniai rodikliai, charakterizuojantys statmen¹sias kreives, yra kreivės spindulys, tangente ir algebrinis nuolydžių skirtumas .

Statmenųjų kreivių elementai. Plano ir išilginio profilio projektavimo principai. Suprojektuotas geležinkelio linijos planas ir išilginis profilis turi patenkinti kelet¹ s¹lygų: garantuoti saugų ir patogų traukinių eism¹, tinkamai perkirsti kitus kelius ir upes, derintis su aplinka, išlaidos linijos statybai ir eksploatacijai neturi viršyti normatyvais leidžiamų išlaidų.

Patenkinant pirm¹j¹ s¹lyg¹ visų pirma tenka atsižvelgti į išilginio profilio žingsnio ilgį, jų susikirtimo nuolydžių skirtum¹ ir gulsčiųjų kreivių spindulius. Nuo šių parametrų daugiausiai priklauso perkrovos vagonų sankabose, traukinio važiavimo lygumas ir vežimų saugumas.

Pagal antr¹j¹ s¹lyg¹ trasos susikirtimai su esamais ar projektuojamais geležinkeliais ir automobilių keliais turi netrukdyti eismui bei nevaržyti kelio statinių statybos proceso. Tokioms sankryžoms geriausiai tinka horizontalios aikštelės su tiesiomis ir be nuolydžio suprojektuotomis atkarpomis. Ekonominiu požiūriu tikslinga pasirinkti dviejų lygių susikirtim¹, kai geležinkelis projektuojamas po automobilių keliu, nes automobilių kelių viadukai yra pigesni ir privažiuojamieji keliai prie jo lengviau įrengiami.

Išilginis profilis pietinis privažiuojamasis geležinkelis į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ sudarytas masteliu 1:2000 horizontalinis ir 1:100 vertikalinis (žr. 3 priedas)

Išilginį profilį pradedama sudaryti nuo eilučių. Kilometrai ir kelio planas. Kilometru eilutėje nurodyti kilometriniai stulpeliai, esantys trasos bėgyje. Eilutėje piketažas rašomas piketų numeriais.

Profilyje yra nurodytos eilutės žemės atžymos ir esamas balasto storis. Bet išpildomoji nuotrauka buvo daroma bėgiams ir dėl to tos eilutės neužpildytos(žr. 3 pried¹). Toliau eina esamos bėgių galvutės altitudės eilutė, duomenys rašomi iš niveliavimo žurnalo. Piketiniai nuolydžiai skaičiuojami promilėmis‰ Nuolydžiai skaičiuojami pagal formulź:

i = (5)

Promilės rodo kiek vienas linijos ilgio 1000 m galas (žemiau ar arčiau ) už kita.

Bėgio galvutės projektinės altitudės rodo projektines altitudes.

Eilutei, kelio planas nurodomi posūkio kampai, kreivės spindulys R ir kreivės ilgis K.

2.2.3 Detalus kreivės nužymėjimas

Kreivei pažymėti vietovėje reikia trijų pagrindų, kreivės taškų pradžios (KP), kampo viršūnės (KV) ir kreivės galo (KG) taškų nepakanka. Todėl nužymimi papildomi taškai tokiu tankumu, kad atkarpas tarp jų būtų galima laikyti tiesėmis. Kreivėms kurių spindulys yra mažesnis negu 100 m, taškai nužymimi kas 5 m, esant spinduliui 100 – 500 m, šis atstumas imamas 10m.

Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ visų penkių kreivių spinduliai yra didesni nei 100 m, bet dėl išpildomosios nuotraukos tikslumo taškai buvo nužymimi buvo padaryta kas 5 m.

Patvirtinti apskritimines kreives galima, tuo pačiu būdu kaip ir nužymėti.

Pagrindiniai apskritiminės kreivės elementai yra tokie: trasos posūkio kampas , kreivės spindulys R, dvi kreivės tangentinės (liestinės) T, kreivės ilgis K, bisektrisė B, arba atstumas nuo kampo viršūnės iki kreivės vidurio, ir redukcinis elementas D, nusakantis, kiek sutrumpėja trasa, einant kreive, o ne per kampo viršūnź. (žr. 3pav).

3. Pav. Apskritiminės kreivės pagrindiniai taškai ir elementai

Apskritiminės kreivės elementai skaičiuojami pagal formules:

T = R tg (6)

= 180 ° - - jei trasa sukasi dešinėn,

= - 180° jei posūkis yra į kairź;

K = (7)

(7) Formulėje

B= R (8)

D= 2T – K (9)

Detaliai nužymint apskritimines kreives, atstum¹ tarp žymimų taškų reikia parinkti lanku larba styga S, jei, nužymint kreivź, naudojamasi specialiomis lentelėmis, tai l arba S reikia parinkti tokius, kurie yra lentelėje. (žr. 4 priedas).

Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTŹ“ kreivės buvo tikrintos tokiu būdu, kaip ir buvo nužymėtos. Vietovėje yra pažymėti du taškai A ir B (KP ir KG). Per juos spinduliu R reikia nužymėti apskritiminź kreivź. Daroma taip:

1. Pasirnkama styga S (5 m) ir skaičiuojamas kampas

4. Pav. Apskritiminių kreivių nužymėjimas per du duotus taškus

Turėjom 5 kreives su spinduliu R nuo 180 m iki 250 m (žr. 2 priedas). Kaip pavyzdį apskaičiuosime kamp¹ su spinduliu 200 m.

= 1°25.8

2. Poliniu metodu nuo taško A teodolitu- tacheometru nužymima kreivė.

Taške (KP) centruojamas tacheometras. Vizuojamas į kreivės galo (KG) tašk¹. Atidedamas apskaičiuotas kampas ir atstumas 5 m. Jeigu bėgiai guli tiesiai ant kreivės, tada ruletės atkarp¹ 5 m turi būti vidurį bėgio galvutės, bet taip nėra. Skirtumas užrašomas, pagal tuos skirtumų duomenis sudaromas natūrinis kreivės grafikas (žr. 5 pried¹). Jei skirtumas neleistinas tada bėgiai richtuojami.

Kreivės apvalum¹ galima patikrinti dar chordu metodu. Kreivė dalinama atkarpomis, chordomis, po 5 -10 m nuo kreivės pradžios iki kreivės galo. Choruos ilgis priklauso ir nuo kreivės spindulio. Taškai žymimi ant begių kreida. Tarp taškų prasitempiama styga (virvė) ir matuojamas atstumas nuo chordos vidurio iki bėgio h (žr. 5.pav). Jeigu bėgiai guli ant projektuojamos kreivės, tada atstumai h turi būti lygus. Jeigu h skiriasi, tada atsižvelgiant į t¹ dydį sprendžiama ar bėgius reikia taisyti h leist skaičiuojamas iš formulės

h leist + / - 2mm

čia n chordų skaičius

Lietuvoje naudojami tokie atstumai tarp bėgių galvučių ; 1520 mm, 1435 mm, 750 mm.

6.Pav. Kreivės patikrinimas hordų metodu.

2.2.4 Kreivės pagrindinių elementų skaičiavimas

Profilyje yra penkių kreivių posūkio kampai ir spinduliai.

1.=13º27'40'' T = 29.575 m.

R = 250 m D = 0.33 m.

K = 58,7 m B = 1.745 m.

= 6°20'25'' T = 13.83 m.

R = 250 m D = 0.0275 m.

K = 23.0 m B = 0.382 m.

3.= 26°09' T = 46.48 m.

R = 250 m D = 1.62 m.

K = -89.5 m B = 0.382 m.

4.=12º30'30'' T = 21.9 m.

R = 200 m D = 0.174 m

K = 44.0 m B = 1.19 m.

5.=35º26' T = 57.61 m.

R = 180 m D = 4.12 m.

K = 175 m B = 9.98 m .

Pagal (6 – 9) formules apskaičiuoti pagrindiniai kreivės elementai

2.3 Darbų sauga atliekant geodezinius tyrinėjimus

Geodeziniai darbai atliekami įvairių geofizinių s¹lygų vietovėse, todėl organizuojant geodezininkų grupes, jos turi būti aprūpintos specialiais rūbais, individualiais saugos reikmenimis, sanitarinėmis priemonėmis, kad būtų galima suteikti pirmaj¹ pagalb¹ susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui.

Prieš išvykstant į tyrinėjam¹ rajon¹, reikia išklausyti darbo saugos istruktaž¹, tvirtai įsiminti saugaus darbo taisykles ir sekti, kad visi jomis vadovautųsi. Geodezininkų grupės vadovai yra atsakingi už jų vadovaujamų darbuotojų saugų darb¹, todėl darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio rėžim¹, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos ir svekatos bei pareigines instrukcijas.

Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojams darbo drabožius, avalynź, asmenines ir kolektyvines saugos priemones norminiuose teisės aktuose nustatytomis s¹lygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabužių, avalinės ir asmeninių apsauginių priemonių laikym¹, džiovinim¹, skalbim¹, valym¹ ir taisym¹. Nelaimingo atsitikimo ūmių susirgimo darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubi¹ medicinos pagalb¹.

Dirbdamas sudėtingomis ir skirtingomis s¹lygomis geodezininkas turi turėti ger¹ inžinerinį pasirengim¹ ir atsakomybės jausm¹, kad darbai būtų saugūs ir kartu būtų garantutas aukštas darbo našumas. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai atliekant geodezinius darbus įvyksta tinkia apgyventuose rajonuose, statybvietėse, intensyvaus eismo gatvėse ir keliuose, prie geležinkelio ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tankaus tinklo.

Nelaimingi atsitikimai gali įvykti neįvertinus natūralių gamtos veiksnių, tai aukšta ir žema oro temperatūra reljefas, rūkai, potvyniai, atmosferos iškrovos, audros ir kt. Dėlto būtina įvertinti potencialius pavojus, žinoti, kaip pereiti sudėtingo reljefo vietas, persikelti per upes, organizuoti nakvynės ir poilsio vietas, maitinim¹, apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir elgtis esant sudėtingoms gamtos s¹lygoms ir kt. Vietovėse, kur gausu uodų ir mašalų, tyrinėtojams duodami specialūs tinkeliai ar tepalai, atviroms kūno dalims apsaugoti nuo vabzdžių įkandimo. Vykdant matavimus žiem¹, tyrinėtojai aprūpinami šiltais rūbais ir apavu.

Atliekant matavimus eksplotuojamame kelyje, kur vyksta intensyvus automobilių eismas, 50-100 m. atstumu į abi puses nuo dirbančių geodezininkų statomi darbininkai – eismo reguliuotojai su raudonomis ir geltonomis vėliavėlėmis. Matavimo darbų saugai užtikrinti pereinant geležinkelį, specialiai išskiriamas darbininkas stebėti traukinių eism¹ ir laiku perspėti apie artėjantį traukinį. Kai matomumas nepakankamas, vykdyti matavimo darbus kelių perejose draudžiama. Geodezininkai privalo dėvėti specialias oranžines lėmenes ir kepures.

Elektros linijų aukštį matuoti kartėm ar gaire neleidžiama. Šis aukštis turi būti apskaičiuojamas pagal specialiai parenktos bazės ilgį ir instrumentu išmatuot¹ kamp¹

Dirbant lauko s¹lygomis, ypač miestų teritorijose, geodezinink¹ veikia elektromagnetiniai laukai, kurie sukelia nuovargį, galvos skausmus. Nerviniais impulsais per klausos organus triukšmas veikia žmogaus smegenų retikulinź formacij¹. Triukšmas mažina protinio ir fizinio darbo našum¹, didina klaidų skaičių. Beveik perpus sumažėja daiktų matomumas. Todėl geodezininkai, atliekantys tyrinėjimo darbus automobilių keliuose, turi būti ypač atidūs.

2.4 Ekologiniai tyrinėjimai

Geležinkelių keliai turi tenkinti ne tik transporto bei ekonominius reikalavimus, bet turi atlikti ir ekologines funkcijas.

Nors dažniausiai pagrindinis dėmesys kreipiamas į techninių veiksnių įtak¹ aplinkai tačiau turi būti įvertinta kelio įtaka ir kelievių moraliniams veiksniams nuovargio įtampos mažinimas.

Ekologinių tyrinėjimų metu turi būti analizuojama, ar kelias, jo aplinka, želdiniai sudarys palankias gražių vietovės zonų apžvalgos s¹lygas, ar pats kelias bus gamtovaizdžio puošmena. Nužymint kelio tras¹ reikia vengti labai ilgų tiesių trasos ruožų, nes važuojant tokiu keliu neįmanoma suvokti kelio, kaip landšafto elemento, visumos. Tyrinėjimų metu reikia numatyti tam tikro architektūrinio stiliaus kelio ruožus, kurie gali būti ribojami išilginio profilio lūžiais, perėjimas per upes, gyvenvietes.

Ekologinių tyrinėjimų metu turi būti išaiškinami istorijos, kultūros paminklai, kuriuos būtina išsaugoti ir kurie gali būti turizmo objektai, o tuo pačiu ir landšafto bei kelio architektūrinės kompozicijos elementai.

Nužymint pradinių variantų tras¹, ekologinei pusiausvyrai išlaikyti, turi būti vengiama tiesti keli¹, per draustinius, rezervatus. Trasuojant keli¹, ekologiniu požiūriu rekomenduojama kuo greičiau kirsti laukinių žvėrių mėgiamus migracijos kelius arba numatyti tam tikras priemones jiems išsaugoti.

Gyvenvietėms, sanatorijoms, ligoninėms, poilsio namams apsaugoti nuo transporto priemonių sukeliamo triukšmo ir oro taršos, kelio tras¹ rekomenduojama nužymėti tam tikru atstumu nuo jų. Tačiau laikui bėgant prie tokių aplinkos kelių vėl statomi nauji namai, plečiasi gyvenvietės, todėl trasuojant reikia numatyti dar ir triukšm¹ slopinančius apsauginius pylimus, želdinių juostas ar specialius ekranus. Tyrinėjimų metu tokiuose aplinkos keliuose reikia vengti staigių įkalnių, nes į j¹ važiuodami ypač didelį triukšm¹ sukelia kroviniai automobiliai.

Atsižvelgiant į ekologinius poreikius rekomenduojama tyrinėti kelio tiesimo iškasoje, net tunelyje galimybes. Tokiuose kelio ruožuose mažėja net tik transporto priemonių keliamo triukšmo sklaida į aplink¹, bet eliminuojamos ir landšafto pažaidos.

Svarbiu landšafto saugos elementu laikomas kelio žemės sankasos šlaitų nuolaidumo mažinimas. Nuolaidūs aptakūs neaukšti pylimai bei negilios iškasos keliui suteikia natūralesnį aplinkos vaizd¹, reikia nagrinėti tokius trasos variantus.

IŠVADOS

1. Apžvelgti informacijos šaltinius suteikiančius teorinį pagrind¹ atlikti pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ inžinerinius geodezinius tyrinėjimus, nustatyta kad šių šaltinių pakanka

2. Geodezijos darbai buvo atlikti tacheometru Trimble M3 ir nivelyru Leica NA 728. Šių prietaisų tikslumo pakanka inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams sudaryti.

3. Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“. inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai susideda iš geležinkelio bėgių galvutės niveliavimo, kreivės patikrinimo, kelio profilio sudarymo ir kreivės grafiko sudarymo.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ S„RAŠAS

1.Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas, sutartiniai topografinių planų M 1:500,1:1000,1:2000, 1:5000 ženklai // Valstybės žinios, 2000, Nr. 52 - 1518

2.Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:1999.//Valstybės žinios 2000, Nr. 62 – 222 6.. 52

3.Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas Statybiniai inžineriniai geodeziniai

tyrinėjimai // valstybės žinios, 2000, Nr. 32-921, 36-1020.

4.Koščiauskas M. Ratautas M. Vainauskas V. Inžinerinė geodezija. Kaunas, 1969.

5.Palašaitis E. Vidugiris L. Automobilinių kelių projektavimas. Vilnius, 1999.

6.Tamutis Z. Kazakevičius S. Žalnierukas A. Petroškevičius P. Geodezija. Vilnius,1996.

ANOTACIJA

Žemaitijos kolegija

Geodezijos ir žemėtvarkos studijų programa

Gediminas Kavaliauskas

Darbo tema: Pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“. Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai.

Baigiamojo darbo objektas yra pietinis privažiuojamasis geležinkelis į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti pietinio privažiuojamojo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ inžinerinius geodezinius tyrinėjimus.

Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai buvo atlikti pietiniame privažiuojamajame geležinkelyje į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“. Darbo metu buvo atlikti trasavimo darbai, kreivės patikrinimas.

: Atliekant pietinio privažiavimo geležinkelio į LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ inžineriniu geodeziniu tyrinėjimus buvo surinkta ir išanalizuota geodezinė topografinė medžiaga, išanalizuota vietovė, parinkti tinkami vietiniai punktai, reperiai su altitudėmis

H_RP1 3,75, H_RP2= 2,75.. Visi skaičiavimai atlikti Baltijos aukščių sistemoje

Trasavimo darbai buvo atlikti nivelyru Leica NA 728, nužymėjimo darbai – elektroniniu tacheometru Trimble M3. Kameriniai darbai atlikti kompiuteriu, kuriame instaliuota AutoCad programa. Kompiuteriniai programai buvo importuoti duomenys iš elektroninio tacheometro, išlygintas niveliavimas, sudarytas išilginis profilis.

Summary

The college of Zemaitija

Geodesy and Land management programme

Gediminas Kavaliauskas

The topic of the work: the engineering geodesy research of southern approached railway to LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“.

The goal of the paper: to analyze the geodesy research of southern approached railway to LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“.

The engineering geodesy researches were done in the southern approached railway to LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“.During the work there were done the works of layout and the curve was mustered.

When doing the engineering geodesy research of southern railway approach to LKAB KLAIPĖDOS SMELTĖ , there were collected and analyzed the topographic geodesy material, analyzed the location, picked correct local stations, benchmark with altitudes H_RP1 3,75, H_RP2= 2,75. All of the counts were done in the height system of Baltija.

The works of tracing were done by the level Leica NA 728; the works of delineation were done by tachometer Trimble M3. The chamber works were done by computer which had the installed programme AutoCad. The data to the software was transferred from electronic tachometer, the grade was squared off and there were made the longitudinal profile.

PRIEDAI