CATEGORII DOCUMENTE |
Bulgara | Ceha slovaca | Croata | Engleza | Estona | Finlandeza | Franceza |
Germana | Italiana | Letona | Lituaniana | Maghiara | Olandeza | Poloneza |
Sarba | Slovena | Spaniola | Suedeza | Turca | Ucraineana |
DOCUMENTE SIMILARE |
|
Gyventojų statistinis tyrimas
Mano savarankiško darbo, ekonominės statistikos tyrimo objektas yra - gyventojų skaičius Lietuvoje. Viena iš pagrindinių Lietuvos problemų yra nuolatinis gyventojų skaičiaus matėjimas. Lietuvoje dabar gyvena apie 3 milijonai 463 tūkstantis nuolatinių gyventojų. Tai yra 5 proc. matiau nei prieš 12 metų.
Statistikos vienetas Lietuvos gyventojai.
Šio darbo tikslas ištirti Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencijas per pastaruosius penkis metus.
Darbo metodika - internetinių puslapių bei statistinių leidinių studijavimas.
Pirmame skyriuje išanalizuosiu gyventojų skaičiaus kitimą, apskaičiuosime absoliutinius, santykinius dydtius, vidutinius rodiklius, variacijos rodiklius, dinamikos eilučių rodiklius.
Antrame skyriuje paprognozuosiu gyventojų skaičių 2003 2004 m. naudojant dinamikos eilučių ekstrapoliaciją bei tiesinį trendą.
Šiam tyrimui naudota 2003 metų medtiaga iš Lietuvos statistikos metraščių bei statistikos departamento internetinio puslapio.
Analizei panaudosime keletą lentelių tai gyventojų skaičius metų pradtioje tūkstančiais . Savo darbe aš nagrinėsiu 5 m. laikotarpio duomenis.
1 lentelė
GYVENTOJŲ SKAIČIUS LIETUVOJE 1999 -2003 METŲ PRADTIOJE, TŪKST.
Metai | |||||
Iš viso: |
Šaltinis: Gyventojų skaičius metų pradtioje, tūkstančiais;
www.std.lt
1 lentelėje matome, kaip kito gyventojų skaičius nuo 1999 m. iki 2003 m. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad didtiausias gyventojų skaičius buvo 1999 metais ir tai sudarė 3536,4 tūkst. gyventojų, o matiausias gyventojų skaičius utregistruotas 2003 metais t.y. 3462,6 tūkst. gyventojų. Lyginant 1999 metų duomenis su 2003 metų duomenimis matome, kad gyventojų skaičius nuolat matėja.
Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis grafiškai pavaizdavome, kaip 1999 2003 m. keitėsi Lietuvos gyventojų skaičius.
1.1 pav. Gyventojų skaičius, tūkst.
Analizuojat 1 paveikslą matome, kad gyventojų skaičius Lietuvoje 1999 2003 metais matėja. 2001 metus palyginus su 2000 metais gyventojų skaičiaus sumatėjimas yra labiausiai pastebimas, tai sudaro 25,1 tūkst. gyventojų. Lyginant 2002 metus su 2001metais gyventojų sumatėjimas buvo pats matiausias tai sudaro 11,4 tūkst. gyventojų.
2 lentelėje pateiksiu gyventojų skaičių pagal lytį.
2 lentelė
VYRŲ IR MOTERŲ SKAIČIUS 1999 2003 METAIS, TŪKST..
Metai | |||||
Vyrai | |||||
Moterys | |||||
Iš viso: |
Šaltinis: Gyventojų skaičius metų pradtioje, tūkstančiais;
www.std.lt
Analizuojant 2 lentelę galima pasakyti, kad visais nagrinėjamais laikotarpiais moterų buvo daugiau negu vyrų.
Remiantis 2 lentele vyrų ir moterų skaičių pavaizduosiu grafiškai:
1.2 pav. Gyventojų skaičius metų pradtioje, tūkst..
Gyventojų skaičiaus kitimui nustatyti, vien absoliutinių dydtių nepakanka. Todėl išsamesnei analizei apskaičiuosime jų santykinius dydtius.
Duomenis paimsime iš antros lentelės ir įrašysime į 3 lentelę.
3 lentelė
GYVENTOJŲ SKAIČIUS LIETUVOJE 1998 -2002 METŲ PRADTIOJE, TŪKST.
Metai | |||||
Vyrai | |||||
Moterys | |||||
Iš viso: |
Pirmiausiai apskaičiuosiu dinamikos bazinius santykinius dydtius, naudojant ( 1 ) formulę. Baziniais metais pasirinkti 1999 metai:
S dinamikos bazinis =
S dinamikos bazinis =
S dinamikos bazinis =
S dinamikos bazinis =
Palyginę gautus duomenis matome, kiek pasikeitė gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1999 iki 2003 metų. Gyventojų skaičius 2000 m. palyginus su baziniais ( 1999 m. ), sumatėjo 0,7 %. 2001 metais sumatėjo 1,4 %, 2002 metais sumatėjo 1,8 % ir 2003 metais sumatėjo 2,1 %.
Naudojant ( 2 ) formulę apskaičiuosiu santykinius dinamikos grandininius dydtius:
S dinamikos grandininis =
S dinamikos grandininis =
S dinamikos grandininis =
S dinamikos grandininis =
Palyginę gautus duomenis matome, kad gyventojų skaičius Lietuvoje matėja kasmet, gana tolygiai. Gyventojų skaičius Lietuvoje 2000 metais palyginus su 1999 metais, 2001 su 2000 metais sumatėjo 0,7 ,o 2002 su 2001 metais ir 2003 palyginus su 2002 sumatėjo 0,4 %.
Apskaičiuotus santykinius dydtius pateiksiu 4 lentelėje:
4 lentelė
DINAMIKOS SANTYKINIAI DYDTIAI
Metai |
Gyventojų skaičius, tūkst.. |
Baziniai dydtiai, % |
Grandininiai dydtiai, % |
|
Naudojantis ( 3 ) formule paanalizuosiu struktūrinius santykinius dydtius.
Moterų santykiniai struktūros dydtiai:
S struktūros/1999 =
S struktūros/2000 =
S struktūros/2001 =
S struktūros/2002 =
S struktūros/2003 =
Vyrų santykiniai struktūros dydtiai:
S struktūros/1999 =
S struktūros/2000 =
S struktūros/2001 =
S struktūros/2002 =
S struktūros/2003 =
Palyginę gautus duomenis matome, kad nagrinėjamos visumos didesnę dalį sudaro moterys negu vyrai. Moterų skaičius 1999 metais sudarė 53,1 % visų gyventojų, 2000 2001 metais sudarė 53,2 % ir 2002 -2003 metais moterų skaičius sudarė 53,3 % visų gyventojų.
Naudojantis ( 4 ) formule apskaičiuosiu koordinacijos santykinius dydtius:
S koordinacijos/1999 = 4
S koordinacijos/1999 =
S koordinacijos/2000 =
S koordinacijos/2000 =
S koordinacijos/2001 =
S koordinacijos/2001 =
S koordinacijos/2002 =
S koordinacijos/2002 =
S koordinacijos/2003 =
S koordinacijos/2003 =
Apskaičiuotus koordinacijos santykinius dydtius pateiksime 5 lentelėje.
5 lentelė
KOORDINACIJOS SANTYKINIAI DYDTIAI
Metai |
Vyrai |
Moterys |
Palyginę gautus duomenis matome, kad 1999 2003 metais vienam vyrui Lietuvoje teko 1,14 moters. O vienai moteriai teko 0,88 vyro.
Naudojantis ( 5 )formule paanalizuosiu koks yra gyventojų paplitimas Lietuvos teritorijoje:
S intensyvumo/1999 =
S intensyvumo/2000 =
S intensyvumo/2001 =
S intensyvumo/2002 =
S intensyvumo/2003 =
Iš gautų duomenų matome, kad gyventojų paplitimo intensyvumas Lietuvos teritorijoje matėja kasmet.
Vidutinį vyrų ir moterų skaičių bei bendrą gyventojų skaičių apskaičiuosiu pagal
( 6 ) formulę:
tūkst. gyventojų.
tūkst. vyrų.
tūkst. moterų.
Apskaičiuosime ir progresyvinius vidurkius:
tūkst. gyventojų
tūkst. vyrų
tūkst. moterų.
Apskaičiavus vidutinį gyventojų lygį, matome, kad vidutinis gyventojų lygis 1999 2003 m. yra 3494,7 tūkst. gyv., tuo tarpu progresyvinis vidurkis yra 3524,3 tūkst. gyv.
Norint visapusiškai apibūdinti Lietuvos gyventojų skaičių, be vidutinių lygių, būtini rodikliai, rodantys potymio variacijos lygį ir laipsnį.
Variacijos utmojis ( 7 ) formulė.
3536,4 3462,2 = 74,2 tūkst. gyventojų
Vidutinis tiesinis nuokrypis ( 8 ) formulė.
= 23,7 tūkst. gyventojų.
Apskaičiavę matome, kad nuokrypis nuo vidurkio yra 23,7 tūkst. gyventojų.
3494,7 23,7 tūkst. gyventoj
Dispersija. ( 9 ) formulė.
Vidutinis kvadratinis nuokrypis ( 10 ) formulė.
tūkst. gyventojų.
Apskaičiavę matome, kad vidutinis gyventojų skaičius svyruoja nuo 3468,2 iki 3521,2 tūkst. gyventojų.
Variacijos koeficientas.( 11 ) formulė.
Apskaičiavus šiuos rodiklius galima teigti, kad aritmetinis rodiklis gana tiksliai parodo nagrinėjamą visumą, nes variacijos koeficientas yra tik 0,76 % ( variacija mata ).
Naudojantis dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimo formulėmis, apskaičiuosiu gyventojų analitinius ir vidutinius rodiklius.
Naudojant ( 12 ) formules apskaičiuosiu absoliutinius pokyčius. Tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Apskaičiuosiu bazinius ir grandininius absoliutinius pokyčius. Gautus rezultatus pateisiu 6 lentelėje.
6 lentelė
GYVENTOJŲ ABSOLIUTINIAI
Metai |
Gyventojų skaičius |
Absoliutiniai |
||
Baziniai |
Grandininiai |
|||
|
||||
|
Analizuojant 6 lentelės duomenis matome, kad nuo 1999 metų iki 2003 metų gyventojų skaičius sumatėjo 74,2 tūkst. Lyginant 2002 metus su 2001 metais gyventojų skaičiaus sumatėjimas buvo matiausias ir tai yra 11,4 tūkst.
Apskaičiuosiu kitimo( didėjimo, matėjimo) (13) formulė ir
Apskaičiuosiu bazinius ir grandininius kitimo ir
7 lentelė
GYVENTOJŲ SKAIČIAUS KITIMO IR
Metai |
Gyventojų skaičius, tūkst. |
Kitimo tempai, |
|
|
||
Baziniai |
Grandininiai |
Baziniai |
Grandininiai |
|||
Baziniai kitimo tempai rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius 2000 m. palyginus su 1999 2003 m. sumatėjo. Grandininių kitimų tempų duomenimis, 2000 m. palyginus su 1999 m., 2001 m. su 2000 m gyventojų skaičiaus matėjimo tempai buvo vienodi ir tai sudarė 99,3 %, o palyginus 2002 m. su 2001 m ir 2003 m. su 2002 m.. gyventojų skaičius sumatėjo ir sudarė 99,6 %.
Baziniai
Norėdami atlikti išsamų statistikos tyrimą apskaičiuosiu vidutinius dinamikos eilučių kitimo rodiklius.
Vidutinis dinamikos eilutės lygis apskaičiuojamas pagal paprasto aritmetinio vidurkio formulę, nes dinamikos eilutė yra periodinė. Remiantis 1.2 skyrelio duomenimis, vidutiniai dinamikos eilučių rodikliai yra: vyrai 1630,9tūkst., moterys 1856,1tūkst., iš viso gyventojų 3487,0 tūkst.
Analizuojant dinamikos eilutes,
apskaičiuojamas absoliutinių
tūkst. vyrų
tūkst.moterų
tūkst gyventojų
Kasmet vidutiniškai gyventojų skaičius sumatėja 18,6 tūkst. Moterų skaičius sumatėja 8,4 tūkst. Vyrų skaičius vidutiniškai sumatėja 10,1 tūkst.
Analizuojant bedarbių dinamiką per ilgesnį laikotarpį, apskaičiuojamas kitimo ( didėjimo/ padidėjimo)vidurkis pagal geometrinio vidurkio formulę ( 17 formulė).
vyrų
moterų
gyventojų iš viso
Vidutinis padidėjimo tempas ( 18 ) formulė.
vyrai
moterys
gyventojai iš viso
Apskaičiuoti rodikliai rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius 1999 2003 m. kasmet vidutiniškai sumatėja 0,6 %, tačiau gyventojų vyrų kasmet sumatėja 0,7 %, moterų skaičius kasmet vidutiniškai sumatėja 0,5 %.
Pagal ( 19 ) formulę apskaičiuosiu prognozuojamą gyventojų skaičių 2004 ir 2005 metams:
tūkst. gyventojų
tūkst. gyventojų
Atliksiu prognozę dvejiems metams, pagal (20) formulę:
tūkst. gyventojų
tūkst. gyventojų
Atlikus prognozes matome, kad prognozuojamais metais gyventojų skaičius matės.
Analizuojant
gyventojų skaičiaus
Prognozavimui pasirinksiu tiesinį trendą. Prognozuosiu gyventojų skaičių pagal 21, 22 formules. Skaičiavimus pateiksiu 8 lentelėje.
8 lentelė
GYVENTOJŲ SKAIČIAUS PROGNOZAVIMO REZULTATAI
Metai |
Gyventojų skaičius, tūkst. |
Apskaičiuoti dydtiai |
||||
t |
yt |
t2 |
yt |
|
||
|
||||||
yt=a+bt
tūkst. gyventojų
yt=3494,7+(-9,7)t
Pagal gautą formulę prognozuosime 2003 ir 2004 metų gyventojų skaičių.
Y2004 = 3494,7+(-9,7)*3=3465,6 tūkst. gyventojų
Y2005 =3494,7+(-9,7)*4=3455,9 tūkst. gyventojų
Prognozuojama, kad gyventojų skaičius 2004 m. sumatės ir sieks 3465,6 tūkst., 2005 m. 3455,9 tūkst.
Rezultatų tikslumui įvertinti pagal ( 23) formulę apskaičiuosiu prognozavimo paklaidą.
Kadangi paklaida neviršija 10 %, tai prognozavimo rezultatais galima pasitikėti.
Toliau pateiksiu prognozavimo rezultatus, gautus EXCELiu:
Gavau trendo funkciją y = -18,49x + 3550,1.Pagal gautą lygtį 2004 m. ir 2005 m. paprognozuosiu taip:
Y2004 = - 18,49Î 6 + 3550,1 = 3439,2tūkst.
Y2005 = - 18,49 Î 7 + 3550,1 = 3420,7 tūkst.
Prognozuojama, kad gyventojų skaičius 2004 m. sieks 3439,2 tūkst. 2005 m. 3420,7 tūkst.
Savo darbe paanalizuosiu kaip BVP įtakoja gyventojų skaičių . 9 lentelėje pateikta bendras gyventojų skaičius ir BVP 1999 2003 m.:
9 lentelė
GYVENTOJŲ SKAIČIUS IR BVP
Metai |
BVP veikusiomis kainomis, mln |
Gyventojų skaičius, tūkst. |
Socialinių ekonominių reiškinių ryšiai datniausiai yra aprašomi tiesine regresijos lygtimi:
yx =a + bx
Pagal matiausių kvadratų metodų reikalavimus yra sudaroma normalinių lygčių sistema:
na + bΣx = y
a + b x2 = yx
Į šią lygčių sistemą įrašome 9 lentelės duomenis: y - BVP, x gyventojų skaičius
3.1 pav. Gyventojų skaičiaus priklausomybė nuo BVP
Gautos
regresijos lygties koeficientas parodo, jog BVP padidėjus 1 mln
Atlikus gyventojų skaičiaus statistikos tyrimą, galima teigti, kad 1999 2003m.:
Didtiausias gyventojų skaičius buvo 1999 metais ir tai sudarė 3536,4 tūkst. gyventojų, o matiausias gyventojų skaičius utregistruotas 2003 metais t.y. 3462,2 tūkst. gyventojų.
Gyventojų skaičius 2000 m. palyginus su baziniais ( 1999 m. ), sumatėjo 0,7 %. 2001 metais sumatėjo 1,4 %, 2002 metais sumatėjo 2,1 % ir 2003 metais sumatėjo 2,4 %.
Moterų skaičius 1999 metais sudarė 53,1 % visų gyventojų, 2000 2001 metais sudarė 53,2 % ir 2002- 2003 metais moterų skaičius sudarė 53,3 % visų gyventojų.
1999 2003 metais vienam vyrui Lietuvoje teko 1,14 moters. O vienai moteriai teko 0,88 vyro.
Vidutinis gyventojų lygis 1999 2003 m. yra 3494,7 tūkst. gyv., tuo tarpu progresyvinis vidurkis yra 3524,3 tūkst. gyv.
Nuo 1999 metų iki 2003 metų gyventojų skaičius sumatėjo 74,2 tūkst. Lyginant 2002 metus su 2001 metais gyventojų skaičiaus sumatėjimas buvo matiausias ir tai yra 11,4 tūkst.
Baziniai kitimo tempai rodo, kad Lietuvoje gyventojų skaičius 2000 m. palyginus su 1999 2003 m. sumatėjo. Grandininių kitimų tempų duomenimis, 2000 m. palyginus su 1999 m., 2001 m. su 2000 m., gyventojų skaičiaus matėjimo tempai buvo vienodi ir tai sudarė 99,3 %, palyginus 2002 m. su 2001m. ir2003 m su2002m. gyventojų skaičius sumatėjo ir sudarė 99,6 %.
Kasmet vidutiniškai gyventojų skaičius sumatėja 18,6 tūkst. Moterų skaičius sumatėja 8,4 tūkst. Vyrų skaičius vidutiniškai sumatėja 10,1 tūkst.
Lietuvoje gyventojų skaičius 1999 2003 m. kasmet vidutiniškai sumatėja 0,6 %, tačiau gyventojų vyrų kasmet sumatėja 0,7 %, moterų skaičius kasmet vidutiniškai sumatėja 0,5 %.
Atlikus dinamikos eilučių ekstrapoliaciją 2004 2005 metams, matome, kad prognozuojamaisiais metais gyventojų skaičius matės.
Prognozė atlikta pagal trendo funkciją, leidtia prognozuoti, kad 2004m. gyventojų skaičius sumatės ir sieks 3439,2 tūkst., 2005 m. 3420,7 tūkst.
Bendras vidaus produktas turi 97,1 % įtakos gyventojų skaičiui.
Darbe naudotos formulės:
Santykinių dydtių formulės:
Vidurkių formulės:
Variacijos rodiklių formulės:
Dinamikos eilučių rodiklių formulės:
b) ۸ y y1 yi-1
13. a)
b)
14. Tp Td - 100
15. ۸ 1 % = 0,01yi-1
16.
17.
18.
Dinamikos eiličių prognozavimo formulės:
19.
20.
21.
22.
23.
Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare |
Vizualizari: 2956
Importanta:
Termeni si conditii de utilizare | Contact
© SCRIGROUP 2024 . All rights reserved
Distribuie URL
Adauga cod HTML in site