ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

RIETAVO TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

TECHNOLOGIJŲ KATEDRA

KELIO ŽEMAIČIŲ KALVARIJA SKUODAS

GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI

BAIGIAMASIS DARBAS

ĮVADAS

Šiuolaikiniai automobilių keliai labai sudėtingi inžineriniai statiniai, tai sudaro geras s¹lygas intesyviam automobilų eismui. Jie projektuojami taip, kad automobiliai galėtų realizuoti savo didmenines savybes, kad įkalnėse, nuokalnėse stabiliai laikytūsi ant kelio, neslystų ir nevirstų. Bet kuriomis oro s¹lygomis kelio danga turi būti stipri ir gerai laikyti dinamines ir kitas apkrovas. Kelio danga turi būti lygi, pakankamai šiurkšti, kad būtų geras sukibimas su automobilų padangomis. Taip pat projektuojant kelius reikia tinkamai pasirinkti kelio tras¹, tyrinėjimų metu sukaupti pakankamai tikslių, išsamių duomenų.

Šiame baigiamajame darbe nagrinėjama kelio Žemaičių Kalvarija – Skuodas geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo tikslas Išanalizuoti kelio Žemaičių Kalvarija – Skuodas geodezinius tyrinėjimus.

Darbo objektas kelio Žemaičių Kalvarija – Skuodas geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo uždaviniai :

Išanalizuoti informacinius šaltinius apie geodezinius tyrinėjimus.

2. Išanalizuoti prietaisus kuriais atliekami geodeziniai darbai.

3. Išnagrinėti kelio Žemaičių Kalvarija – Skuodas vykdytus inžinerinius geodezinius darbus.

Baigiam¹jį darb¹ sudaro įvadas, informacijos šaltinių apžvalga, darbo metodika ir priemonės, darbo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, anotacija lietuvių ar anglų kalba, informacijos šaltinių s¹rašas ir priedai.

PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ, KURIAS SIEKIAMA PADEMONSTRUOTI BAIGIAMUOJU DARBU, S„RAŠAS

lentelė

Profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu, s¹rašas

GEODEZINIŲ TYRINĖJIMŲ TEORINIS PAGRINDAS

Pradedant dirbti topografinius, geodezinius, darbus reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais įstatymais ir reglamentais. Svarbiausias įstatymas yra Geodezijos ir kartografijos įstatymas (2001) Šis įstatymas nustato geodezinių, topografinių, kartografavimo darbų valdym¹, geografinių informacinių sistemų duomenų bazių sudarymo principus ir jų integralum¹, geodezinio pagrindo, kartografinės medžiagos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bei Europos ekonominės erdvės susitarim¹ pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su kartografavimu, geodeziniais matavimais, šių duomenų kaupimu, apskaita ar jų panaudojimu, pagrindines teises bei pareigas geodezijos ir kartografijos srityje. Geodeziniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatomos žemės sklypų ribų, posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (ar) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objektų duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazź, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai.Topografiniai ir kartografiniai darbai apima aerofotografavim¹, visų mastelių topografinių ir batimetrinių planų sudarym¹, statomų ir nutiestų inžinerinių tinklų planų sudarym¹,georeferencinių duomenų bazių sudarym¹, visų mastelių topografinių, batimetrinių, oro navigacinių žemėlapių, jūrlapių sudarym¹, kartografinių duomenų bazių sudarym¹ ir komercinio pobūdžio teminį kartografavim¹.

Svarbiausios s¹vokos, kurios yra panaudotos šiame darbe:

Geodezija – mokslo ir gamybinės veiklos sritis, apimanti visos Žemės ar jos dalies formos bei dydžio tikslinim¹, gravitacinio lauko bei erdvinės taškų padėties Žemės paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinačių nustatym¹.

Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.

Geodezinis punktas – geodezinis ženklas su apsaugos zona, skirtas geodeziniams parametrams Žemės paviršiuje saugoti.

Geodezinis tinklas emės paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas į GPS (erdvinį), planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, o pagal užimam¹ teritorij¹ – į pasaulinį, kontinentinį, valstybinį, savivaldybių, vietinį, specialios paskirties.

Geodezinis ženklas – vietovėje specialia konstrukcija įtvirtintas įrenginys su centru, turinčiu fiksuotus geodezinio tinklo parametrus.

Žemėlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemėlapyje (plane) ir vietovės atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.

Geodezinis topografinės nuotraukos pagrindas - tai vietovėje nuolatiniais ženklais paženklinti punktai, kurių koordinatės x, y (planinė padėtis) ir altitudės H žinomos. Pagal tuos duomenys jo pagrindas skirstomas į horizontalųjį ir aukščių. Atraminis geodezinis pagrindas susideda iš valstybinio geodezinio pagrindo ir vietinių geodezinų tinklų Valstybinis geodezinis pagrindas išlaiko vieningas krašto koordinačių bei aukščių sistemas ir sudaro visų mastelių topografinių nuotraukų atraminį pagrind¹.Dažniausiai geodezinio pagrindo punktų neužtenka vietovės topografinei nuotraukai atlikti. Todėl nuotraukos pagrindo taškai vietovėje ženklinami laikinais ženklais – mediniais kuolukais,dar gali būti ir metaliniai vamzdeliai. Jie įkalami į žemź lygiai su jos paviršiumi. Greta įsmeigiami „sargeliai^“ su užrašytu taško numeriu. Kartais kai kurie ženklai įtvirtinami nuolatiniais centrais taip kaip poligonometrijos punktai. (E. Palašaitis, S. Kazakevičius, A. Žalnierukas ir P. Petroškevičius 1999)

Geodeziniai tyrinėjimai vykdomi pagal techninź užduotį, kurioje turi būti pateikti duomenys šie:

darbų užsakovas;

darbų atlikėjas;

projektuojamojo objekto apibūdinimas (pavadinimas, kategorija, naujas ar senas rekonstruojamas kelias);

projekto etapas (specialusis planas, techninis projektas, kontrolinė geodezinė nuotrauka)

užsakomos topografinės nuotraukos apibūdinimas;

vieta (ar kelio atkarpos, jų ilgiai ar piketa);

mastelis;

koordinacių sistema (LKS-94);

aukščių sistema;

reikalavimai skersiniams profiliams ir jų išdėstymui;

reikalingi atlikimo terminai ( tarpinis ir galutinis );

Prie techninės užduoties geodeziniams tyrinėjimas pridedamos topografinės 1:10000 – 1:5000 mastelio ar stambesnis žemėlapis su nurodytomis nuotraukos ribomis, trasomis.

Valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų valstybinė priežiūros, kokybės kontrolė:

galiota institucija vykdo valstybinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų, valstybinių georeferencinių duomenų bazių sudarymo ir palaikymo valstybinź priežiūr¹ ir kokybės kontrolź.

2. Įgaliota institucija kontroliuoja, kad licencijuojami geodeziniai, kartografiniai darbai atitiktų jos normatyvus, techninių reglamentų nustatytus kokybės reikalavimus.

3. Apskrities viršininkas įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo apskrities teritorijoje geodezinių, topografinių, ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo, palaikymo ir atnaujinimo darbų kontrolź.

Geodezinių tyrinėjimų metodai :

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo stovį ir apimtis pagal skirtingus mastelius, projektavimo kelio kategorijas ir projektavimo darbų etap¹, taikomi šie geodezinių tyrinėjimų metodai:

surenkama ir įvertinama anksčiau atliktų kartografinių ir geodezinių tyrinėjimų medžiaga;

esančiuose kartografiniuose planuose M 1:500 – 1:5000 daromas kamerinis trasos nužymėjimas pradiniam derinimui ir lauko darbų sudėčiai numatyti;

rekonstruojama numatytų darbų teritorija;

esant būtinumui, sutankinamas geodezinis pagrindas;

sudaromas topografinės nuotraukos planinis ir aukščių tinklas

daroma topografinė nuotrauka, įskaitant ant žeminės ir požeminius statinius ir įrenginius.

Vietovės rekognoskuotė ir trasos nužymėjimas. Stambaus mastelio žemėlapyje ar vietovės stereomodelyje galima tiksliai nustatyti reljefo s¹vybes ir kartais nužymėti net tobulesnź tras¹ negu vietovėje, kur matomumas dažnai ribojamas su ar kartais gali trukdyti želdiniai, pastatai ar reljefo elementai. Tačiau keliui ir jo elementams detaliai projektuoti bei kelio projektui sudaryti, tyrinėjimai vietovėje yra būtini.

Žemės paviršiaus linij¹, pažymėt¹ išilginiame profilyje, apibūdina žemės paviršiaus altitudes, o projektinź linij¹ – projektinės altitudes. Projektinių ir žemės paviršiaus altitudžių skirtumas bet kuriame pjūvyje vadinamas darbo altitude.

Kelio žemės sankasos skersiniai profiliai. Automobilių kelių žemės sankasos forma ir matmenys įvairiuose kelio ruožuose projektuojami atsižvelgiant ne tiktai į vietovės reljef¹, bet taip pat ir į klimat¹, geologinius, hidrologinius veiksnius, turinčius įtakos sankasai. (Z. Tamutis 1996)

Statybos techninis reglamentas taikymo sritis ir bendrosios nuostatos:

Šis reglamentas nustato techninius reikalavimus visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir taisymo projektavimui.

Automobilių kelių tiesimo bei tiltų ir viadukų statybos rūšys, vykdomos pagal tiems objektams keliamus reikalavimus.

Be reglamente nurodytų standartų gali būti vartojami ir kitų valstybių standartai, jei juos taikant bus pasiekta ne prastesnė statinių ir gaminių kokybė.

Šiame reglamente atsižvelgta į rekomendacijas tarptautiniams keliams, esminių reikalavimų taikym¹ pagal reglament¹ STR 1.01.03:1997 ir esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(4):1999.

Kelių tiesimas, rekonstravimas ir taisymas atliekamas pagal techninius ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis organizaciniais tvarkomaisiais statybos techniniais reglamentais ir techninių reikalavimų reglamentu.

Kelių priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nurodyta tvarka.

(Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas //Valstybės žinios 2000)

Keliai. Automobilių keliai pagal reikšmź skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninės reikšmės kelius, magistraliniais vadinami pagrindiniai Lietuvos keliai. Svarbiausiems iš jų, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinkl¹, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.

Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu.

Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys miestus, stambesnes kaimo gyvenam¹sias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius.

Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.

Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims

Valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise (išskyrus kelius, nuosavybės teise priklausančius fiziniams asmenims, taip pat vidaus kelius) priklauso savivaldybėms.

Vidaus keliai nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims.

Pagal parametrus, eismo s¹lygas ir eismo intensyvum¹ valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinės reikšmės keliai – į I_v–III_v kategorijos kelius. Mano tyrinėjamas kelias priklauso krašto kelių grupei. (M. Koščiauskas, M. Ratautas ir V. Vainauskas 1969)

lentelė.

Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes

AM kategorijos automagistralės – tai specialiai nutiesti automobilių keliai, skirti automobiliams važiuoti dideliais greičiais, turintys tik skirtingų lygių sankryžas su bet kokios reikšmės keliais ir geležinkeliais, pėsčiųjų ir dviračių takais bei bandotakiais. Kelių sankryžose įvažiuojančio į automagistralź ir išvažiuojančio iš jos transporto srautai neturi kirstis viename lygyje. Priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turi atskiras važiuojam¹sias dalis, atskirtas skiriam¹ja juosta.

I kategorijos keliai skiriami intensyviam autotransporto eismui, tačiau eismo patogumo ir aptarnavimo lygis juose žemesnis negu automagistralėse. Priešingų krypčių eismo srautai atskiriami skiriam¹ja juosta. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, kelių sankryžos ir susikirtimai su dviračių bei pėsčiųjų takais gali būti viename lygyje. Leidžiama stadijinė sankryžų statyba. Turi būti numatyta galimybė I kategorijos kelius rekonstruoti į AM kategorijos automagistrales.

II kategorijos keliai sudaro pagrindinį magistralinių kelių tinkl¹.

III kategorijos keliai sudaro pagrindinį krašto kelių tinkl¹.

IV, V kategorijos keliai sudaro pagrindinį rajoninių kelių tinkl¹.

I_V kategorijos keliai jungia valstybinės reikšmės kelius ir kaimo tipo gyvenam¹sias vietoves, infrastruktūros objektus.

II_V kategorijos keliai jungia kaimus; jungiasi tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais.

III_V kategorijos keliai – ūkių vidaus keliai; jungiasi tarpusavyje ir su aukštesnių kategorijų keliais; privažiavimai prie hidrotechninių įrenginių ir mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų; nacionalinių parkų ir miškų keliai.

Nustatant kelio kategorij¹ ir projektuojant plano, išilginio ir skersinio profilio elementus, reikia atsižvelgti į 20 metų perspektyvinį period¹, o projektuojant dang¹ – į jos ekonomiškai pagrįst¹ gyvavimo laik¹ (ne ilgesnį kaip 15 metų).

Perspektyvinio periodo pradžia laikomi metai, kuriais numatyta baigti kelio (arba jo atskiro ruožo) projektavim¹.

Projektuojant privažiavimo kelius prie pramonės įmonių, perspektyvinio periodo pabaiga laikomi metai, kai įmonė arba jos padalinys (eilė) pasieks projektinį pajėgum¹.

Rekonstruojamuose (taisomuose) keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų nuolydžių algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, II, III kategorijų keliuose, 2 % – IV, V, I_v kategorijų keliuose ir 3 % – II_v, III_v kategorijų keliuose

Kelio tiesimo ir rekonstravimo projektinių sprendinių pagrindimas.

Tiesiamo kelio statybos pagrindimas turi būti atliekamas pagal STR 1.05.04:1998 reikalavimus.

Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant kelio tras¹, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jų derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti kelio patvarum¹, pastovum¹, eismo saug¹ bei patogum¹ ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus.

Visuose projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorinio planavimo reikmes pagal Specialiojo planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo bendr¹sias taisykles S1-98 ir esminius statinio reikalavimus, nurodytus reglamentuose STR 1.01.03:1997, STR 2.01.01(5):1999.

(Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai // valstybės žinios, 2000)

KELIO SKUODAS – ŽEMAIČIŲ KALVARIJA

GEODEZINIAI TYRINĖJIMAI

2.1. Darbo metodika ir priemonės

Ižinerinių geodezinių tyrinėjimų kelio projektui rengti sudėtis yra tokia: anksčiau atliktų tyrinėjimų medžiagos surinkimas ir studijavimas; kamerinis skirtingų variantų kelio trasos nūžimėjimas pradiniam derinimui ir laiko darbams atlikti; teritorijos rekognuskuoti; atraminio geodezinio tinklo ir geodezinės nuotraukos plano bei aukščių tinklo sudarymas; kelio trasavimas vietovėje; išilginių ir skersinių profilių sudarymas; topografinių nuotraukų, įskaitat antžeminius ir požeminius statinius bei įrenginius, rengimas; kadastro ir topografinių planų papildymas surinkt¹ja medžiaga; geodezinių darbų, susijusių su hidrometriniais ir geologiniais tyrinėjimais, atlikimu; deformacijų geodezinių stacionarių stebėjimų vykdymas.

Iki išvykstant į tyrinėjimų rajon¹, organizuojama tyrinėtojų grupė. Šios grupės darbuotojai studijuoja žemėlapius, duomenis apie klimat¹, geologinź vietovės sandar¹, gruntus, hidrogeologija, susipažyta su kelių inventorizavimo dokumentais, nagrinėja ekonominių tyrinėjimų medžiag¹. Šios tyrinėtojų grupės sudėtis priklauso nuo vietovės pobūdžio, darbų apimties ir kitų s¹lygų. Kartais tyrinėtojų grupėje gali būti keli būriai, kurie atlieka skirtingo pobūdžio darbus. Tyrinėtojų grupei vadovauja patyrės inžinierius, kuris j¹ komplektuoja ir atsako už tyrinėjimų darbų kokybź. Tyrinėtojų grupėje dar būna inžinierius kelininkas ir inžinierius geologas, technikai grźžinių meitras, vairuotojas, darbininkai. Tyrinėtojų grupės darbo našumas priklauso nuo vietovės reljefo: lygaus ar mažų kalvų reljefo vietovėse per dien¹ galima tyrinėti apie 8-9 km. ruožo, o kalnų vietovėse – tik apie 1.5 km. ruožo.

Tyrinėtojų grupė turi būti aprūpinta geodeziniais ir hidrometriniais prietaisais, įrankiais ir mechanizmais geologiniams tyrimams vykdyti, transporto priemonėms, ūkiniais reikmenimis, specialiais rūbais, fotoaparatu, kanceliarinėmis priemonėmis, vaistais ir panašiai. Kai tyrinėjimai vykdomi toli nuo gyvenviečių, tyrinėtojai aprūpinami radijo ryšio priemonėmis, ar net malūnsparniu.

Projektuojamo kelio geodezinius tyrinėjimus ilguose ruožuose ir gyvenvietėse rekomenduojama atlikti specialiais teodolitais, matuojant atstumus didelio tikslumo šviesos toliamačiais, o numatomų rekonstruoti kelių – paprastais teodolitais, nivelyrais ir matavimo juosta. Kadangi kelias Skuodas – Žemaičių Kalvarija yra projektuojamas todėl jo matavimai buvo atlikti tachometru NIKON 602 nes jis yra labai tikslus, ir juo galima greit ir tiksliai atlikti matavimus.

Pirmiausia nustatoma trasos pradinio ir galinio taškų padėtis, orientacinės perėjų per dideles upes vietos, atkarpos, kur kelias iš slėnio staigiai kyla link takoskyros, egzistujančių kelių, kurie gali būti panaudoti naujajam keliui, ruožai, privažiojamųjų kelių prie geležinkelio stočių, prieplaukų, stambių pramonės įmonių ir pan. padėtis.

Kelio trasos kriptis buvo nustatoma vizuojant pagal gairės. Jos buvo statomos tokiu atstumu viena nuo kitos, kad iš bet kurios vietos, žiūrint į abi puses, būtų matomos ne mažiau kaip trys gairės, o ilguose tiesiuose ruožuose – bent dvi gaires.

Lygioje vietovėje trasai laikinai buvo ženklinti kalami mediniai kuoliukai. Jie įkasami į grunt¹. Duomenys apie posukio kampus užrašomi kampų matavimo žurnale. Galutinai trasa ženklinama pasleptais kuoliukais, kurie „pririšami“ prie stabilių vietovės objektų ar įkaltų stulpų. Trasos matavim¹ sudaro kampų ir linijų matavimas.

Matuojant kampus, kartu paruošiama tras¹ linijoms matuoti nusmaigstomos gairės iškertami krūmai trugdantis atlikti matavimus

Matavimai buvo atlikti Nikon 602 tacheometru. Piketai yra kalami kas 100 m, trasos posukiuose kas 20m. Statesniuose posukiuose ir kas 10m. Piketai kalami būdinguose reljefo lūžio taškuose ir trasos posūkiuose.

Kreivėje pažymima jos pradžia, vidurys, galas ir atskiri piketai. Kreivės pradžios ir galo piketo numeriai nustatomi taip:

a) piketuojama iki trasos kampo viršūnės;

b) apskaičiuojami kreivės pradžios ir galo piketų KP ir KG numeriai:

  (1)

(2)

KG skaičiavimas tikrinamas taip:

(3)

Trasoje KP ir KG taškai žymimi, atidedant nuo artimiausio jiems trasos piketo atstum¹ l, lygų to piketo PK ir KP arba KG piketų numerių skirtumui (PK—KP — l). Toliau piketuojama pagal nauj¹ trasos kryptį nuo kampo viršūnės.

Kreivės vidurio piketo numeris KV nustatomas taip:

Piketas iš tangentės į kreivź perkeliamas taip: a) apskaičiuojamas skirtumas l tarp kreivės pradžios (ar galo) ir perkeliamojo piketo; b) skaičiuojamas l lank¹ atitink¹s centrinis kampas; c) stačiakampių ar polinių koordinačių būdu nužymima piketo vieta.

Piketų numeracija tikrinama lygtimi:

(5)

čia s – išmatuotos  trasos linijos ilgis;

i ir PK_i – gretimų trasos kampų viršūnių piketų numeriai.

Piketuojant tras¹, kartu nužymimi jos skersiniai profiliai. Jie sudaromi iš trasos iškeltuose statmenyse techninėmis s¹lygomis nustatytais atstumais ir būdingose reljefo vietose (atsižvelgiama į vietovės skersinius nuolydžius). Kreivėse skersinis profilis sudaromas normalės kryptimi.

Skersinių profilių ilgiai parenkami pagal inžinerinio statinio plotį ir reikiam¹ atsarg¹. Būdingi skersinio profilio taškai pažymimi mediniais kuoleliais (sargeliais), ant jų užrašomi atstumai į abi puses nuo trasos j dešinź ir į kairź. Norint patikrinti, ar gerai išmatuota, skersinių profilių matavim¹ galima pakartoti, matuojant nuo vieno kurio skersinio profilio galo. Piketuojant daroma ir trasos ruožo detali nuotrauka. Nuotrauka buvo sudaroma poliniu metodu. Nutraukiamojo ruožo plotį nusako statinio techninės s¹lygos. Piketų vieta bei numeriai ir matavimo duomenys surašomi piketažo knygutėje.

Piketažo knygutėje užrašoma ir braižoma, kaip teodolitinės nuotraukos abrisuose, bet magistralinė linija (trasa) čia brėžiama tiesi, rodyklėmis nurodant trasos posūkius. Trasa turi būti pririšama prie arti trasos esančių valstybinės trianguliacijos ir poligonometrijos punktų. Pririšama trasos pradžia, galas ir atskiri jos tarpai. Jei nėra geodezinių atramos taškų, tai kas 15—25 km nustatomas astronominis azimutas ±1‘ tikslumu. Visa tai reikalinga darbui kontroliuoti ir krašto kartografavimui.

2.2. Niveliavimas

Niveliavimas – tai žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumų matavimas. Dviejų taškų aukščio skirtumas yra vadinamas atstumas tarp lygių paviršių 1 ir 2, einančių per matuojamus taškus. Jis matuojamas svambalo linijos kryptimi. Niveliavimo ėjimo skaičiavimų žiniaraštis pateiktas 2 priede.

Trasuota kelio ašis niveliuojama. Kad niveliavimo rezultatai neišnyktų, statomi reperiai. Kelių tyrinėjimuose reperiai esti šių rūšių: paprasti, kapitaliniai, planiniai ir šliaužiantieji. Paprasti reperiai gali būti mediniai, statomi kas 1 – 2 km. kapitaliniai – iš gelžbetonio arba plytų (kas 50 km).

Kelio Skuodas – Žemaičių Kalvarija niveliavimas atliktas ištestu ėjimu nuo gyvenamojo namo kurio sienoje yra geodezinis punktas A - 118S-0165, kurio altitudė 139.034, koordinatė X=6219242.65; Y=376664.39 iki geodezinio pagrindo punkto B - 120S-0545, kurio altitudė 114.238 koordinatė X=6219182.79; Y=376629.18.

Nivelyro horizontas yra žiūrono vizavimo ašies altitudė. Niveliuojant iš vidurio, nivelyro horizontas gaunamas prie taško altitudės pridėjus tame taške stovinčios matuoklės atskait¹

IH=H_A + a (6)

niveliuojant pirmyn – pridėjus prietaiso aukštį.

IH=H_A + I (7)

skaičiuojant antruoju būdu, taško B altitude:

H_B=IH-b

Taško altitude yra gaunama iš nivelyro horizonto atėmus tame taške esančios matuoklės atskait¹. Nivelyro horizontas altitudėms skaičiuoti naudojamas tada, kai, vien¹ kart¹ pastačius nivelyr¹, išmatuojami daugiau kaip dviejų žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumai ir skaičiuojamos altitudes. Niveliuojant taškus A, C, D ir B iš vienos nivelyro stoties kai matuoklių atskaitos atitinkamai yra a, c, d, b, taškų C ir D altitudes skaičiuojamos pagal nivelyro horizont¹ taip:

H_c = IH-c, H_D = IH-d  (9)

Didžiausias leistinas atstumas tarp nivelyro ir matuokles, matuojant techninės niveliacijos būdu, yra 100-150 m. Todėl, perstatant nivelyr¹ 1, 2, 3 taškai yra bendri gretimoms niveliavimo stotims, todėl vadinami ryšio taškais, o nive­liavimas – sudėtiniu niveliavimu. Sudėtinio niveliavimo būdu išmatuotas aukščių skirtumas yra atskaitų galinėje ir priekinėje matuoklėse skirtumų algebrinė suma arba galinės ir priekinės matuoklių atskaitų sumų skir­tumas.

1 pav.,

2.2.1. Nivelivimo tikslumas

Nivelyro vizavimo ašis nebūna tiksliai horizontali. Su horizonto linija paprastai ji sudaro kamp¹ i. Jeigu matuoklė, esanti taške A, nutolusi nuo nivelyro atstumu d_A, o matuoklė taške B, — atstumu d_B, tai dėl vizavimo ašies nuokrypio i gaunamos klaidingos atskaitos: matuoklėje taške A atskaita a, o taške B – b. Šios atskaitos skiriasi nuo teisingų dydžiais x_a ir x_B, o teisingosios atskaitos būtų a‘ ir b‘. Taškų A ir B aukščių:

h_AB=(a‘ – b‘)=(a + x_A) – (b + x_B) 

Niveliuojant tiksliai iš vidurio, nivelyro vizavimo ašies nehorizontalumas niveliavimo rezultatams neturi įtakos. Kai d_A≠ d_B, gaunami klaidingi rezultatai. Taigi niveliavimas iš vidurio yra tikslesnis už niveliavim¹ pirmyn. Reguliuojant nivelyr¹, siekiama, kad d_Btg i būtų mažiausias, t. Y. I ≤ (1020)“.

Geometrinio niveliavimo kvadratinės paklaidos yra skaičiuojamos iš formulės pagal matavimo klaidų teorijos taisykles:

m_h – vidutinė kvadratinė paklaida; m_a, m_b – matuoklių atskaitų vidutinės kvadratinės paklaidos;

kadangi matavimo s¹lygos yra vienodos, todėl m_a= m_b = m_n todėl vidutinė kvadratinė paklaida yra skaičiuojama pagal formulź:

m_n — atskaitos vidutinė kvadratinė paklaida yra suminė paklaida, kuri¹ galima išreikšti formule:

(13)

m_H — žiūrono vizavimo ašies horizontalaus pastatymo vidutinė kvadratinė paklaida; m_A — atskaičiavimo matuoklėje vidutinė kvadratinė paklaida; m_P — matuoklės padalų vidutinė kvadratinė paklaida; m_s — atskaitos apvalinimo vidutinė kvadratinė paklai­da.

Atkarpos niveliavimo vidutinė kvadratinė paklaida m_km yra apskaičiuojama pagal formulź:

m_h – vidutinė kvadratinė paklaida; n – stočių skaičius

Įrašius m_n reikšmes formulź, nivelyro su cilindriniu gulsčiuku m.h = tn_n~√ 2= 1,9√ 2 = 2,7mm, o nivelyro su kompensatoriumi — m/i==/n„ 2 = 2,3 mm. Apvalinant galima laikyti, kad, niveliuojant techniniu nivelyru, aukščių skirtumas tarp dviejų taškų, kai atstumas nuo nivelyro iki matuoklės yra 100 m, išmatuojamas su vidutine kvadratine 3 mm paklaida. Kadangi 5 niveliavimo stotys sudarys 1 km (n=5), todėl 1 km atkarpos ni­veliavimo vidutinė kvadratinė paklaida m_km lygi km~^mh V « = 3 √5 = 6,7 mm.

Ribinė paklaida

A_im = 3m_km = 3 • 6,7 = 20,1 mm. (15)

Gautas tikslumas yra didesnis negu reikia techninio niveliavimo atveju. Todėl gali būti S>100 m.

Trigonometrinis niveliavimas yra atliekamas teodolitu arba tacheometru. Norint rasti taškų A ir B aukščių skirtum¹. Reikia taške A išcentruoti ir išgulsčiuoti tacheometr¹, po to matuojamas prietaiso aukštis I. Taške B vertikaliai statoma matuoklė. Vizuojant į matuoklės aukštį l, matuojamas vertikalusis kampas v. At­stumas tarp taškų AB matuojamas matavimo juosta ar toliamačiu ir skaičiuojama jo horizontali projekcija s. Matuojant polinkio kamp¹, vizuoti reikia ne į matuoklės aukštį, bet į instrumento aukštį.

Tada formulė bus:

h_AB = stgv. S – horizontali projekcija; v – polinkio kampas;

2.3. Topografiniai kelių tyrinėjimai

2.3.1. Topografinės nuotraukos sudarymas

Topografinė nuotrauka – tai žemėlapių bei topografinių planų sudarymas. Ši nuotrauka yra pateikta ketvirtame priede. Jos yra skirstomos į horizontali¹sias (tai žemės paviršiaus objektų bei kontūrų situacijos nuotrauka) ir vertikalioji – reljefo. Nuotraukos atlikimo darbai skirstomi į kamerinius ir lauko. Topografiniai planai naudojami inžineriniams tikslams. Jie yra sudaromi analoginėje arba skaitmeninėje formoje.

Nuotraukos mastelis priklauso nuo topografinių planų paskirties, jų išsamumo bei tikslumo, taip pat nuo situacijos ir reljefo sudėtingumo. Lietuvos teritorijoje sudaromų 1:500 - 1:5000 mastelio topografinių planų lapų dydis yra 50x50cm.

Visus sausumos kelius galima skirstyti į dvi grupes: geležin­kelius ir sauskelius. Nors geležinkelių ir sauskelių projektavimo ir vykdymo s¹lygos skirtingos, tačiau šiems inžineriniams pastatams daromų topografinių tyrinėjimų metodai beveik vienodi.

Topografiniai tyrinėjimai daromi naujiems keliams projektuoti ir esantiems keliams rekonstruoti.

Pradžioje parenkama apytikrė viena ar kelios trasos (variantai), o paskui – geriausia iš jų, kuri tikslinama vietovėje. Dėl to ir kelių tyrinėjimai atliekami keliomis stadijomis.

Tyrinėtojas turi gerai susipažinti su kelio techninėmis s¹lygomis: turi žinoti leistin¹ maksimalų nuolydį (imaks ).

Išilginio profilio nuolydžiai:

Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl eismo saugos, eksploatacinių išlaidų, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, tačiau dėl vandens nuleidimo ne mažesnis kaip 0,3 %, jei leidžia reljefo s¹lygos. Kelio Žemaičių Kalvarija - Skuodas nuolydis ne didesnis kaip 1,431. Siekiant mažiau pažeisti pakelių kraštovaizdį ir sumažinti kelio tiesimo darbų išlaidas, išilginis profilis turi derėti prie reljefo. Sankryžų zonose turėtų būti ne didesnis kaip 4 % nuolydis.

Tiesiamuose keliuose išilginio profilio projektinės linijos tiesių lūžių vietose reikia rengti vertikali¹sias kreives, kai nuolydžių algebrinis skirtumas 0,5 % (II_v, III_v kategorijos keliuose – 2 %) ir didesnis.

Rekonstruojamuose (taisomuose) keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų nuolydžių algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, II, III kategorijų keliuose, 2 % – IV, V, I_v kategorijų keliuose ir 3 % – II_v, III_v kategorijų keliuose.

Pagrindinis kelių topografinių tyrinėjimų darbas – tinkamos kelio trasos radimas ir jos nužymėjimas. Į šių darbų kompleks¹ įei­na: trasos nužymėjimas žemėlapyje ir vietovėje, projektinės linijos nužymėjimas, trasos piketavimas bei niveliavimas ir kreivių nužymė­jimas. Kadangi kelių statyba susieta su stočių, tiltų ir kitų įrengimų statyba, kuriems reikalingi papildomi topografiniai duomenys, tai kai kuriose trasos vietose daromi papildomi topografiniai tyrinėjimai.

Automobilių keliams skirtos žemės juostos, žemės sklypų, administracinės ribos plane žymimos esant techninėje užduotyje papildomam reikalavimui. 1:1000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose būtina rodyti automobilių kelių kilometrinius ir piketų stulpelius, o 1:2000 – 1:5000 mastelio planuose – tik kilometrinius stulpus. Planuose turi būti nurodyta pastatų paskirtis, sienų medžiaga, aukštų skaičius, 1:2000 – 1:500 mastelio planuose – taip pat ir jų numeriai. Upės, kanalai plane vaizduojami dviem kranto linijomis, jeigu jų plotis topografiniame plane didesnis kaip 3 mm, o jei plotis mažesnis nei 3 mm – viena linija. Vandens horizonto lygis topografiniame plane parodomas ne rečiau kaip 15 cm, nurodant jo nustatymo dat¹. Atskirai stovintys medžiai vaizduojami visų mastelių topografiniuose planuose. 1:1000 ir 1:500 mastelio topografiniuose planuose vaizduojami visi storesni kaip 5 cm medžiai, esantys pravažiavimuose, aikštelėse, alėjose ir skveruose. Medžių, išsidėsčiusių kvartalų ir kiemų viduje, o taip pat soduose, namų valdose, parkuose ir miško masyvuose, nuotrauka atliekama pagal speciali¹ užduotį.

Topografiniuose planuose aukščiai žymimi charakteringuose reljefo taškuose, taip pat charakterizuojamas užtvankų, tiltų, pylimų, kelių, šulinių ir kitų objektų aukštis. 1:500 ir 1:1000 mastelio topografiniuose planuose charakterizuojama:

Atraminių sienučių, sutvirtintų šlaitų, betoninių latakų viršus ir apačia; Bėgių galvutės; Kapitalinių statinių kampai ir cokoliai; 1:500 mastelio topografiniuose planuose aikštelės ties įėjimu į pastatus keliuose, pravažiavimuose aukščiai išdėstomi pagal skersinį profilį ne rečiau kaip 8 cm, o taip pat posūkio taškuose ir tose vietose, kur kelias keičia išilginį profilį; 1:5000 – 1:2000 mastelio topografiniuose planuose nežymima; Požeminių komunikacijų aukščiai; Užstatytose teritorijose aukščiai ties įėjimais į pastatus. Atramines sienutes, sutvirtintus šlaitus, betonuotus latakus ir griovius leidžiama charakterizuoti viršaus ir apačios aukščių skirtumu.

Esant horizontalių laiptui 1 m ir daugiau, piketų aukščiai paskaičiuojami 0,01 m tikslumu ir topografiniame plane užrašomi apvalinant 0,1 m. Esant horizontalių laiptui mažiau 1 m, aukščiai skaičiuojami ir rašomi topografiniame plane 0,01 m tikslumu. 1:5000 – 1:500 mastelio topografinių planų kiekviename kvadratiniame decimetre turi būti įrašyta ne mažiau penkių charakteringų reljefo aukščio taškų.

Išbraižius topografinį plan¹, situacija pagal planšetės rėmelio kraštus suderinama su gretimomis planšetėmis. Planšečių rėmelių kraštuose kontūrų ir reljefo nesutapimai neturi būti didesni pusantro dydžio ribinių nukrypimų. Teodolitinio ėjimų skaičiavimas su pilna kampų kontrole yra pateiktas (žr. 1 priede).

Topografiniuose planuose, papildant sutartinius ženklus, vaizduojant vietovės objektus, situacijos kontūrus bei reljef¹, pateikiami paaiškinamieji užrašai. Taškų matavimams buvo naudojamas polinio matavimo metodas. Koordinačių taškų skaičiavimai yra parodyti (žr. 3 priede).

Topografiniai tyrinėjimai atliekami pagal projekta, kurie nurodo kokiu tikslumu turi būti geodeziniai darbai ir planai. Projektas sudarytas iš anksčiau atliktų geodezinių ir topografinių duomenų kurie buvo surinkti anksčiau. Kelio Skuodas – Žemaičių Kalvarija topografinis planas sudarytas  1:500 masteliu (žr. 4 priede). Šis toporgrafinis planas bus naudojamas statybos brėžinius, projekuojant kelius. Topografinis planas sudarytas analoginėje ir skaitmeninėje formose. Skaitmeninės vietovės modelis tai užkoduota skaimeniniais simboliais informacija apie vietove. Šis planas pats savaime jau yra specifinis vietovės modelis. Jo skaitmeninis atvaizdavimas taip pat vertinamas kaip vietovės modelis. Kelias topografiniame, skaitmeniniame vietovės modelyje gali būti dauguma ašies charakteringų taškų, nurodant važiuojamosios dalies plotį, arba taškų, per kuriuos eina kelias. Topografinių, skaitmeninių vietovės modelis yra pirminis vietovės modelis.

2.3.2. Toporafinės nuotraukos geodezinis pagrindas

Geodezinės topografinės nuotraukos pagrindas – tai vietovėje paženklinti taškai, kurių planinė padėtis ir aukšiai yra žinomi. Jis skirstomas į planinį ir aukščių.

Nuotraukos geodezinis pagrindas skirtas sutankinimo tinklų išplėtimui, bei susideda iš teodolitinių ėjimų, tiesioginių ir kombinuotų sankirtų. Teodolitinio ėjimo punktų skaičiavimo žiniaraštis pateiktas (žr. 1 priede). Geodezinio pagrindo punktai bei reperiai išdėstyti retai. Jų nepakanka stambių mastelių topografinių nuotraukų arba statybos objektų geodezinei atramai sudaryti. Teodolitinis ėjimas pradėtas daryti nuo valstybinio geodezinio pagrindo punkto A - 118S-0165. Ėjimas baigtas geodezinio pagrindo punkte D - 120S-0545. Tarp valstybinio geodezinio pagrindo punktų įrengta 59 tarpinių stočių - topografines nuotraukos pagrindo taškų.

Kai teodolititinio ėjimo pradinis ir galinis taškas yra geodezinio pagrindo punktas, bet iš jų abiejų arba vieno nesimato gretimo punkto, todėl nežinomas pradinis ar galinis direkcinis kampas. Tokiu atveju matuojant astronominiais metodais nustatomas kraštinės azimutas 15' tikslumu, kuris paskui perskaičiuojamas į direkcinį kamp¹.

Topografinės nuotraukos pagrindo taškai įtvirtinami laikinais ženklais: metaliniais strypais, vamzdeliais, mediniais kuolais, taip pat vinimis, įkaltomis į kelių ar šaligatvių dangas ir pan. Rekonstruojamame kelio ruože Žemačių Kalvarija – Skuodas buvo naudojami metaliniai kuoliukai su sargeliais.

Sudarant nuotraukos geodezinį pagrind¹ elektroniniais tacheometrais poliniu metodu, linijų ilgius leidžiama padidinti iki 1000 m. Horizontalių kampų matavimo paklaida neturi viršyti 15'. Esant atstumui ilgesniam kaip 500 m būtina vengti šoninės refrakcijos.

Kelio Žemačių Kalvarija – Skuodas topografinės nuotraukos geodezinio pagrindo teodolitinio ėjimo rezultatai:

Kampinis nesaryšis fK=0,1 leistinas fK=

Linijinis nesaryšis fX=0.04, fY=-0.02, f=0.03.

Teodolitinio ėjimo santykinė paklaida f/P=1/109982. Perimetras-353421.

Nuotraukos horizontaliojo pagrindo punktai ir esami poligonometrijos punktai, kurių aukščiai nustatyti techniniu niveliavimu. Techninis niveliavimas atliktas nivelyru. Atskaičiuojama pagal vidurinį siūlelį abiejose matuoklės pusėse. Aukščių skirtumų, išmatuotų pagal juodas ir raudonas matuoklių puses, skirtumai leistini iki 5 mm. Šio niveliavimo ėjimai įtvirtinami niveliavimo ženklais taip, kad jų darbų teritorijoje būtų ne mažiau dviejų, bet ne rečiau kaip 2 km vienas nuo kito.

Techninės niveliacijos ėjimų ilgiai priklausomai nuo horizontalių aukščių skirtumo. Nuotraukos geodezinio pagrindo tinkluose kampus reikia skaičiuoti iki 0,1', o koordinates - iki 0,01 m. Techninės niveliacijos ėjimuose taškų aukščiai skaičiuojami iki 0,001 m.

2.4. Kelio išilginis profilis

Projektuojant automobilių keli¹, visada numatoma žemės sankasos padėtis žemės paviršiaus atžvilgiu. Kelio išilginio profilio pagrind¹ sudaro linija, vaizduojanti natūralų žemės paviršių, būsimo kelio vietoje. Žemės paviršiaus linij¹, pažymėt¹ išilginiame profilyje, apibūdina žemės paviršiaus altitudes, o projektinź linij¹ - projektinės altitudės. Kelias padalijamas i piketus kurie yra kas 20 metrų t.y. nuo piketo 277 + 00 iki 282 + 20 Projektinių ir žemės paviršiaus altitudžių skirtumas bet kuriame pjūvyje vadinamas darbo žyme.

Žemės paviršiaus linij¹, pažymėt¹ išilginiame profilyje, apibūdina žemės paviršiaus altitudes. Išilginio profilio užrašų tinklelis yra skirtingas naujai projektuojamiems, rekonstruojamiems keliams, automagistralėms su skiriam¹ja juosta bei miesto gatvėms. Kelio išilginis profilis sudaromas tyrinėjimų metu sukauptais duomenims. Tyrinėjant išsiaiškinama, kokie kelio trasoje yra gruntai, koks jų sluoksnių storis, taip pat ir grunto vandens lygis. Pagal šiuos duomenis, išilginiame profilyje žymimas grunto profilis.

Norint kuo geriau patenkinti automobilių eismo reikalavimus, reikia projektuoti kelius, kurių projektinės linijos nuolydis kuo mažesnis. Kad automobiliai galėtų sklandžiai važiuoti nekeisdami darbo režimo, pageidautina tolygaus nuolydžio kelio ruožus daryti ganėtinai ilgus.

Žemės darbų apimčiai sumažinti, projektinź linij¹ reikia stengtis žymėti kuo arčiau žemės paviršiaus. Tačiau tai daryti galima tik tada, kai vietovės reljefas yra lygus ir jo paviršiaus nuolydis yra artimas leistinajam kelio projektinės linijos nuolydžiui. Tada keli¹ galima labai sklandžiai įrašyti į reljef¹. Kai kelias projektuojamas kalvų vietovėje ir jo nuolydis būna mažesnis už vietovės nuolydį, tenka projektuoti gilias iškasas ir aukštus pylimus. Kartais tras¹ tenka net dirbtinai pailginti, vingiuojant keli¹ ir taip sudarant pakankamai ilgus ruožus, kuriuose jau galima trasuoti leistinuoju nuo-lydžiu. Toks sprendimas vadinamas trasos išvystymu. Įvairių kelių projektinės linijos didžiausias nuolydis, kaip ir kiti projektuojamų kelių geometrinių elementų parametrai, pateikiami projektavimo normose. Sudarant šias normas, didžiausias projektinės linijos nuolydis nustatytas, racionaliai derinant kelių tiesimo ir transporto priemonių eksploatavimo s¹lygas, atlikus specialius techninius ir ekonominius skaičiavimus. Kartais, kai labai sudėtingos kelio trasavimo s¹lygos, vadovaujančios kelių organizacijos gali leisti padidinti projektinės linijos nuolydį kai kuriose kelio atkarpose, bet ne daugiau kaip 2 %. Padidinus projektinės linijos nuolydį, dažniausiai keli¹ galima nutiesti eikvojant mažesnes išlaidas, nes sumažėja žemės darbų, o kartais net sutrumpėja kelias. Nustatant projektinės linijos nuolydį, reikia nepamiršti ir eismo saugumo, ypač važiuojant nuokalnėn slidžiu keliu. Labai dažnai eismo saugumo reikalavimai ir nulemia didžiausi¹ projektinės linijos nuolydį. Reikia vengti dažnų projektinės linijos lūžių. Nepageidautini tokie kelio ruožai, kuriuose labai dažnai trumpas įkalnes keičia trumpos nuokalnės. Antra vertus, nereikia dirbtinai projektuoti labai ilg¹ ruož¹ su tolygiu projektinės linijos nuolydžiu, nes dėl to gali labai padidėti žemės darbų apimtis.

Kad matomumas būtų pakankamas, išgaubtosios vertikaliosios kreivės spin­dulys nustatomas pagal prielaid¹, kad h₂ = 0, t.y. reikia matyti kliūtį važiuojamosios dalies dangos paviršiuje. Tada:

(16)

2.5. Kelio trasos nužymėjimas vietovėje

Pirmiausia trasa brėžiama žemėlapyje. Parinkta žemėlapyje trasa turi būti patikrinta vietovėje paprastu žvalgymu. Galutinai parinkta ir rekognoskuota trasa nužymima vietovėje. Nužymint tras¹, vykdomas piketažas, matuojami trasos posūkio kampai, žymimi pagrindiniai trasos kreivių taškai ir čia pat lauke atliekami kai kurie kameraliniai darbai, t. Y. Kasdien į žemėlapį per­keliama nužymėta lauke tra­sa ir klojamas suprastintas jos profilis, ant kurio brėžia­ma projektinė linija .

Nužymint kelio tras¹ atvi­roje, mažai banguotoje vieto­vėje, teko nužymėti ilgas tiesias linijas. Ilgas tiesias linijas nužymėti vietovėje galima įvairiai. Čia pa­sitaiko trys atvejai: kai žiūronu galima įžiūrėti linijos gale pasta­tyt¹ ženkl¹, kai linijos galai matomi tik atsistojus maždaug linijos viduryje ir kai linijos galo iš viso negalima matyti. Kadangi tiesi linija buvo tokia, kad nuo vieno jos galo pro žiūron¹ galima matyti kit¹ linijos gal¹, tai pagal teodolit¹ statomos maždaug kas 0,3 km gairės metodu «į save». Kartais linija buvo tokia, kad nuo vieno jos galo pro žiūron¹ nesimato kito linijos galo, tai pagal žemėlapio si­tuacij¹ su teodolitu stojama maždaug linijos viduryje, ir išmatavus kamp¹ A randamas kampas B.

Banguoto reljefo vietose trasa nužymima teodolitu pagal maksimalų redukuot¹ nuolydį. Pagal šį nuolydį skaičiuojamas polinkio kampas υ, nes žinoma, kad i=tg υ. Kadangi kampas υ mažas, tai υ“ = i‘Q“ . Turėdami šį kamp¹, vertikalųjį teodolito skritulį nustatome ant atskaitos, lygios paskaičiuotam υ“ ir, išmatavź instru­mento aukštį, ieškome tokios vietos, kurioje vidurinis siūlelis su­taptų su pastatytoje matuoklėje pažymėta instrumento aukščio at­skaita. Po to su instrumentu einame į kit¹ tašk¹. Taip gaunama laužyta, trumpų atkarpų linija. Lūžio taškuose smeigiamos gairės, ir laužyta linija ištiesinama į ilgesnes trasos linijas.

Kalnuotose ir miškingose vietovėse trasai nužymėti daroma tos vietovės tacheometrinė, menzulinė, antžeminė ar aerofotografinė nuotrauka, sudaromas planas ir ant jo pagal redukuot¹ maksima­lų nuolydį projektuojama trasa, kuri paskui nužymima vietovėje. Kalnuotose vietovėse planas sudaromas stambiu masteliu (1 :2000 – 1 :5000). Jei prisirišimui prie pagrindinių taškų tinklo nereikia su­gaišti daugiau kaip 10 % visų lauko darbų laiko, tai tras¹ visada reikia pririšti prie valstybinio geodezinio pagrindinių taškų tinklo, jei valstybinio tinklo taškų nėra, tai trasos pradžia ir kryptis nu­statoma pagal žemėlapį.

Iš plano arba žemėlapio į vietovź kelio kryptis dažniausiai per­keliama busole. Kadangi žemėlapis sudaromas pagal tikr¹ azimu­t¹, o vietovėje kryptis žymima pagal magnetinį meridian¹, tai rei­kia žemėlapyje išmatuot¹ azimut¹ perskaičiuoti į magnetinį azi­mut¹. Suradus pagal situacij¹ trasos pradžios tašk¹, jame statoma busolė ir pagal j¹ atidedamas magnetinis azimutas.

Matuojant tras¹, reikia nustatyti jos ilgį, posūkio kampus ir sy­kiu nutraukti prie trasos esanči¹ 100 m pločio žemės paviršiaus juostos situacij¹. Po 25 m į abi puses nuo trasos situacija nutrau­kiama instrumentais, o likusioji dalis – iš akies. Dažniausiai – šios juostos nuotraukai taikomas statmenų metodas, rečiau – polinis. Tras¹ matuojant, būdingose reljefo lūžio vietose ir posūkiuose kas 100m. kalami piketai. Žiurėti pried¹ nr.5

Skersinių kelio profilių tipai

Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti tipinius skersinius profilius atsižvelgiant į kelio kategorij¹ ir eismo intensyvum¹.

Atskirais atvejais skiriamosios juostos AM ir I kategorijų keliuose gali būti platesnės negu nurodyta 2-je lentelėje.

Kai I kategorijos keliuose numatoma rengti vieno lygio sankryžas su lėtėjimo juostomis ties kairiaisiais posūkiais, skiriam¹j¹ juost¹ reikia paplatinti iki 7,0 m.

Didelių miestų prieigose, kur ateityje gali prireikti padidinti eismo juostų skaičių, skiriam¹j¹ juost¹ reikia rengti:

Automagistralėse AM – 13,0 m pločio;

I kategorijos keliuose – 12,0 m pločio.

12,0 m arba 13,0 m pločio skiriam¹j¹ juost¹ reikia rengti su įgaubtu skersiniu profiliu (šlaitai ~ 1:10), savarankišku išilginiu profiliu ir vandens nuleidimo sistema.

Automobilių kelio plotis prieš tilt¹ ar viaduk¹ ir už jų, ne trumpesnėje kaip 10 m ilgio atkarpoje, turi būti po 0,5 m į abi kelio puses didesnis už atstum¹ tarp tilto ar viaduko turėklų. Prireikus būtina numatyti atitinkam¹ kelio paplatinim¹, toliau vėl pereinant į normalų plotį 15 m–25 m ilgio ruože.

Jei trasos juosta turi skersinius nuolydžius, tai statmenai trasai daromi skersiniai profiliai. Kelių tyrinėjimuose skersinių profilių ilgiai yra 20-60 m. Atstumas tarp skersinių profilių turi būti toks, kad paviršius tarp jų turėtų vienod¹ polinkį. Skersinio profilio taškams žymėti kalami tik sargeliai, rašant ant jų atstumus nuo trasos ašies. Matuoklė statoma prie sargelio ant žemės. Linijas matuojant, vedamas piketažo žurnalas, kuriame be pike­tų ir situacijos, žymimi krypčių azimutai arba rumbai ir pagrindi­ai kreivių duomenys: spindulys, tangentė, pusiaukampinė.

Kiekvien¹ dien¹ tikrinama piketų numeracija pagal lygtį:

K2 – K1 = ‚2.1- ‚2.Ll.

Čia

K₂ – paskutinis piketas darbo dienos vakare;

K₁ – paskutinis piketas vakarykščios dienos vakare;

- per dien¹ išmatuotų linijų ilgių suma;

‚2.Ll – suma skirtumų.

Kelio ašies pradžioje, gale ir tose vietose, kur kelio ašis keičia kryptį, statomi pastovūs matavimo ženklai, ant kurių daromi atitinkami užrašai, reiškiantys trasos pradži¹, gal¹ arba po­sūkio tašk¹. Šie ženklai pririšami prie vietovės objektų ne mažiau kaip trimis linijomis. Jei vietovės objektų nėra, šalia ženklo priri­šimui statomi trys pagalbiniai ženklai.

Trasos posūkio taškuose matuojami dešinieji posūkio kampai ٨ ir (kontrolei) magnetiniai azimutai. Išmatavus kam­p¹ ٨ , skaičiuojamas trasos posūkio kampas. Jei trasa sukasi į de­šinź, tai posūkio kampas skaičiuojamas iš formulės:

IvD= 180° ٨ ,

jei trasa sukasi į kairź, tai

IvK= ٨ – 180°.

2.6. Darbo metodai ir priemonės

2.6.1. Geodeziniai prietaisai panaudoti geodeziniams tyrinėjimams

Vieni iš patikimiausių tachometrų Nikon 602 serija. Šios serijos gaminiai pasižymi sparčiais atstumų matavimais ir optimaliu tikslumu. Šis tikslus ir greitas instrumentas, kampus matuojantis 2“ tikslumu, atstumus tiek prizminiu, tiek lazeriniu režimu ±(3+2 ppm x D) mm tikslumu. Itin spartus atstumų matavimo įrenginys, matuojantis atstumus nuo 0,5 sek. greičiu suteiks galimybź lauko matavimo darbus atlikti sparčiai ir produktyviai.  

Padidintas lazerinis atstumų matavimo nuotolis iki 210 m ir didelis prizminis atstumų matavimas iki 5 km., leis ne tik atlikti ilgus ėjimus ar kitus geodezinius uždavinius, bet ir matuoti neprieinamose teritorijose.

Prietaisai skirti itin tiksliems matavimams: spec. infrastruktūrinių objektų, elektrinių, sudėtingų konstrukcijų ar aukštų pastatų nužymėjimui ir matavimui, tiksliam pastatų nuosėdžių matavimui, geodezinio pagrindo sutankinimui.

Naujasis „Nikon 602“ komplektuojamas su 128 MB „CompactFlash“ tipo atminties kortelių ir USB jungtimis. Nukraunant duomenis į „CompactFlash“ korteles ar USB atminties modulį, nereikalingi papildomi kabeliai. Duomenys lengvai perkeliami iš kompiuterio į prietais¹ ir atvirkščiai.

Instrumentų vidinė atmintis gali registruoti iki 10.000 matavimo įrašų, atmintį galima suskirstyti į 32 darbus ir matavimo duomenis perkelti USB moduliu ar „CompactFlash“ tipo atminties kortele.

Šis instrumentas lengvai valdomas ir greitai išmokti juo naudotis galima. Instrumentas turi piln¹ skaitinź/raidinź ir programuojam¹ klaviatūr¹. Klaviatūros išdėstymas yra ergonomiškai sukonstruotas paprastam darbui ir patogumui dirbant lauke. 602 serija aprūpinta 25 naudingais mygtukais, su kurių pagalba galima greitai įeiti į darbo tvarkymo funkcijas, nustatyti dažniausiai pasirenkamus parametrus, peržiūrėti ir tvarkyti prieš tai įvestus kodus. Darbo metu greitai gali įsisavinti tokio prietaiso veikimo metodus, nereikai didelių apmokymų ir firmos savininkui gerai kai žmogus gali greitai įsilieti į darbo kolektyv¹ ir į darbo vėžes.

Kodų suvedimo įvairovės dėka, darbai ne tik lauke bet ir kameraliniu būdu apdorojami lengviau ir paprasčiau. Visi Nikon tacheometrai komplektuojami su kodų s¹rašu, parengtu pagal GKTR standart¹ suderint¹ su „AutoCad“.

Ilgas baterijos veikimas.
Šios serijos instrumentai yra lengvi ir kompaktiški, su baterija sveria tik 5,7 kg.
Nikon elektroniniai tacheometrai su viena baterija leidžia atlikti matavimus ištis¹ diena. Nepertraukiamai matuoti kampus ir atstumus darbo laikas vidutiniškai pratesiamas iki 6 val., o matuojant kampus ir atstumus kas 30 sek., net iki 12 val. Matuojant tik kampus matavimų laikas pratźsiamas iki 25 val.

Fokusavimas
Žiūronas apjungia unikali¹ lźšių fokusavimo sistem¹, kuri pagerina fokusavim¹ tiek artimuose, tiek tolimuose atstumuose. Šiuose instrumentuose vaizdas didinamas iki 26x.

Stoties nustatymas:

• žinomas koordinates
• užkirčių metodas
• greitas stoties nustatymas
• aukščio nukėlimas
• atgalinės atskaitos tikrinimas
• žinomos linijos

Koordinačių geometrija:

• atvirkštiniai geodeziniai uždaviniai
• ploto, perimetro
• linijos atidėjimas
• užkirčių

Nužymėjimas:

• pagal kamp¹ ir atstum¹
• pagal koordinates
• linijos dalinimas
• statmens išnešimas

Postūmiai:

• taško
• kampo
• atstumų skirtumai
• statmens
• vertikalaus atstumo
• kampo
• apskritimo
• pasvirusio atstumo

Kt. programos:

• statmens atidėjimas išilgai lin.
• apskritiminių kreivių skaičiavimas
• HD, VD ir SD atstumų matavimai tarp 2 taškų
• nuoseklūs HD, VD ir SD atstumų matavimai tarp 2 taškų
• nepasiekiamų aukščių matavimas
• vertikalios plokštumos matavimas
• pasvirusios plokštumos matavimas

Pagrindiniai techniniai parametrai

2.6.2 Programos AutoCAD bendrosios žinios

Pagrindinė AutoCad programos paskirtis braižyti ir spausdinti brėžinius. AutoCAD pirmoji programa pasirodė: nuo 1982 metų, personalinių kompiuterių revoliucijos pradžios. AutoCad nėra nevientik braižymo programa, tai atliekanti daugelį funkcijų reikli programa. Tai buvo pirmas kompanijos Autodesk produktas.Ši programa pakeitė rankų darbų brėžinius, į kompiuterinius brėžinius, bei palengvino darb¹ dirbantiems žmoniems. Programa AutoCAD – tai pradinis visos programinės ir aparatinės įrangos, skirtos darbui su AutoCAD, taškais. Šį proces¹ paskatino kompanija Autodesk, sukurdama vis¹ serij¹ programinių interfeisų, kurias kitos kompanijos panaudojo savo programų papildymuose. Po kiekvieno naujo programinio interfeiso atsiranda naujos idėjos. Todėl, kalbant apie “ vis¹ gaminį“- ne tik pagrindinź program¹, kaip AutoCAD, bet ir visus priedus, papildymus, apmokymus, knygas ir t.t.- AutoCAD tikrai nejaučia didelės konkurencijos.AutoCAD sistemos pagrindu sukurta virš 2000 specializuotų programinių produktų namams, spausdinto montažo plokštėms, staklėms, robotams, drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatų architektūrai, statybinėms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir gatvėms, žemėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo procesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect ir kt.

2.7. Darbų sauga atliekant geodezinius tyrinėjimus

Geodeziniai darbai atliekami įvairių geofizinių s¹lygų vietovėse, todėl organizuojant geodezininkų grupes, jos turi būti aprūpintos specialiais rūbais, individualiais saugos reikmenimis, sanitarinėmis priemonėmis, kad būtų galima suteikti pirmaj¹ pagalb¹ susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui.

Prieš išvykstant į tyrinėjam¹ rajon¹, reikia išklausyti darbo saugos istruktaž¹, tvirtai įsiminti saugaus darbo taisykles ir sekti, kad visi jomis vadovautųsi. Geodezininkų grupės vadovai yra atsakingi už jų vadovaujamų darbuotojų saugų darb¹, todėl darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, įrengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normalų darbo ir poilsio rėžim¹, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tvirtinti saugos ir svekatos bei pareigines instrukcijas.

Darbdaviai negali skirti darbuotojų dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus. Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojams darbo drabožius, avalynź, asmenines ir kolektyvines saugos priemones norminiuose teisės aktuose nustatytomis s¹lygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabužių, avalinės ir asmeninių apsauginių priemonių laikym¹, džiovinim¹, skalbim¹, valym¹ ir taisym¹. Nelaimingo atsitikimo ūmių susirgimo darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubi¹ medicinos pagalb¹.

Dirbdamas sudėtingomis ir skirtingomis s¹lygomis geodezininkas turi turėti ger¹ inžinerinį pasirengim¹ ir atsakomybės jausm¹, kad darbai būtų saugūs ir kartu būtų garantutas aukštas darbo našumas. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai atliekant geodezinius darbus įvyksta tinkia apgyventuose rajonuose, statybvietėse, intensyvaus eismo gatvėse ir keliuose, prie geležinkelio ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tankaus tinklo.

Nelaimingi atsitikimai gali įvykti neįvertinus natūralių gamtos veiksnių, tai aukšta ir žema oro temperatūra reljefas, rūkai, potvyniai, atmosferos iškrovos, audros ir kt. Dėlto būtina įvertinti potencialius pavojus, žinoti, kaip pereiti sudėtingo reljefo vietas, persikelti per upes, organizuoti nakvynės ir poilsio vietas, maitinim¹, apsisaugoti nuo infekcinių ligų ir elgtis esant sudėtingoms gamtos s¹lygoms ir kt. Vietovėse, kur gausu uodų ir mašalų, tyrinėtojams duodami specialūs tinkeliai ar tepalai, atviroms kūno dalims apsaugoti nuo vabzdžių įkandimo. Vykdant matavimus žiem¹, tyrinėtojai aprūpinami šiltais rūbais ir apavu.

Atliekant matavimus eksplotuojamame kelyje, kur vyksta intensyvus automobilių eismas, 50-100 m. atstumu į abi puses nuo dirbančių geodezininkų statomi darbininkai – eismo reguliuotojai su raudonomis ir geltonomis vėliavėlėmis. Matavimo darbų saugai užtikrinti pereinant geležinkelį, specialiai išskiriamas darbininkas stebėti traukinių eism¹ ir laiku perspėti apie artėjantį traukinį. Kai matomumas nepakankamas, vykdyti matavimo darbus kelių perejose draudžiama. Geodezininkai privalo dėvėti specialias oranžines lėmenes ir kepures.

Elektros linijų aukštį matuoti kartėm ar gaire neleidžiama. Šis aukštis turi būti apskaičiuojamas pagal specialiai parenktos bazės ilgį ir instrumentu išmatuot¹ kamp¹

Dirbant lauko s¹lygomis, ypač miestų teritorijose, geodezinink¹ veikia elektromagnetiniai laukai, kurie sukelia nuovargį, galvos skausmus. Nerviniais impulsais per klausos organus triukšmas veikia žmogaus smegenų retikulinź formacij¹. Triukšmas mažina protinio ir fizinio darbo našum¹, didina klaidų skaičių. Beveik perpus sumažėja daiktų matomumas. Todėl geodezininkai, atliekantys tyrinėjimo darbus automobilių keliuose, turi būti ypač atidūs.

2.8. Ekologiniai tyrinėjimai

Automobilių keliai turi tenkinti ne tik transporto bei ekonominius reikalavimus, bet turi atlikti ir ekologines funkcijas.

Nors dažniausiai pagrindinis dėmesys kreipiamas į techninių veiksnių įtak¹ aplinkai tačiau turi būti įvertinta kelio įtaka ir kelievių moraliniams veiksniams nuovargio įtamos mažinimas.

Ekologinių tyrinėjimų metu turi būti analizuojama, ar kelias, jo aplinka, želdiniai sudarys palankias gražių vietovės zonų apžvalgos s¹lygas, ar pats kelias bus gamtovaizdžio puošmena. Nužymint kelio tras¹ reikia vengti labai ilgų tiesių trasos ruožų, nes važuojant tokiu keliu neįmanoma suvokti kelio, kaip landšafto elemento, visumos.Tyrinėjimų metu reikia numatyti tam tikro architektūrinio stiliaus kelio ruožus, kurie gali būti ribojami išilginio profilio lūžiais, perėjimis per upes, gyvenvietes.

Ekologinių tyrinėjimų metu turi būti išaiškinami istorijos, kultūros paminklai, kuriuos būtina išsaugoti ir kurie gali būti turizmo objektai, o tuo pačiu ir landšafto bei kelio architektūrinės kompozicijos elemetai.

Nužimint pradinių variantų tras¹, ekologinei pusiausvyrai išlaikyti, turi būti vengiama tiesti keli¹, per draustinius, rezervatus. Trasuojant keli¹, ekologiniu požiūriu rekomenduojama kuo greičiau kirsti laukinių žvėrių mėgiamus migracijos kelius arba numatyti tam tikras priemones jiems išsaugoti.

Gyvenvietėms, sanatorijoms, ligoninėms, poilsio namams apsaugoti nuo transporto priemonių sukeliamo triukšmo ir oro taršos, kelio tras¹ rekomenduojama nužymėti tam tikru atstumu nuo jų. Tačiau laikui bėgant prie tokių aplinkos kelių vėl statomi nauji namai, plečiasi gyvenvietės, todėl trasuojant reikia numatyti dar ir triukšm¹ slopinančius apsauginius pylimus, želdinių juostas ar specialius ekranus. Tyrinėjimų metu tokiuose aplinkos keliuse reikia vengti staigių įkalnių, nes į j¹ važiuodami ypač didelį triukšm¹ sukelia kroviniai automobiliai.

Atsižvelgiant į ekologinius poreikius rekomenduojama tyrinėti kelio tiesimo iškasoje, net tunelyje galimybes. Tokiuose kelio ruožuose mažėja net tik transporto priemonių keliamo triukšmo sklaida į aplink¹, bet eliminuojamos ir landšafto pažaidos.

Svarbiu landšafto saugos elementu laikomas kelio žemės sankasos šlaitų nuolaidumo mažinimas. Nuolaidūs aptakūs neaukšti pylimai bei negilios iškasos keliui suteikia natūralesnį aplinkos vaizd¹, reikia nagrinėti tokius trasos variantus.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Kiekvienu keliu turi būti patogu ir saugu važiuoti, jam įrengti sunaudojant mažiausiai medžiagų bei darbo.

1. Kelio Seda – Žemaičių Kalvarija topografinės nuotraukos geodezinio pagrindo teodolitinio ėjimo rezultatai:

Kelio Seda – Žemaičių Kalvarija niveliavimas atliktas ištestu ėjimu nuo valstybinio geodezinio pagrindo punkto A - 118S-0165, kurio altitudė 139.034, iki geodezinio pagrindo punkto D - 120S-0545, kurio altitudė 114.238. Niveliavimo rezultatai:

atskaitų suma atgal-40056, atskaitų suma pirmyn-59186.

F=19 mm, n=59.

2. Pagal gautus kelio Seda – Žemaičių Kalvarija lauko matavimo duomenis buvo sudaryti:

kelio toponuotrauka;

atlikta pilna kampų kontrolė;

koordnačių taškų skaičiavimo žiniaraštis;

atliktas kelio nužymėjimas.

Turėdami geodezinius tyrinėjimus galime nužymėti kelio projektinź tras¹ ir vykdyti kelio statybos darbus.

Išanalizavus geodezinius prietaisus kuriais atlikome matavimo darbus, matome kad jais atliktų darbų kokybė yra labai gera, jais patogu ir greitai galima atlikti darbus.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ S„RAŠAS

Koščiauskas M. Ratautas M. Vainauskas V. Inžinerinė geodezija. Kaunas, 1969.

Palašaitis E. Vidugiris L. Automobilinių kelių projektavimas. Vilnius, 1999.

Tamutis Z. Kazakevičius S. Žalnierukas A. Petroškevičius P. Geodezija. Vilnius, 1996.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai // valstybės žinios, 2000, Nr. 32-921, 36-1020.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:1999.//Valstybės žinios 2000, Nr. 62 – 222 6.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas, sutartiniai topografinių planų   M 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 ženklai // Valstybės žinios, 2000, Nr. 52 – 1518.

ANOTACIJA

Inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai atliekant kelio Žemaičių Kalvarija - Skuodas

Baigiam¹jį darb¹ atliko Laura Jurgaitienė.

Mano baigiamojo darbo objektas yra kelio Žemaičių Kalvarija - Skuodas geodeziniai tyrinėjimai.

Darbo tikslas: atlikti kelio Žemaičių Kalvarija - Skuodas topografinź nuotrauk¹ bei išilginį profilį, pagal gautus rezultatus išnagrinėti projektinį skersinį ir išilginį profilį.

Šiame darbe buvo iškelti šie uždaviniai: a) išnagrinėti informacijos šaltinius, susijusius su baigiamojo darbo tema; b) išnagrinėti kelio Žemaičių Kalvarija - Skuodas rekonstrukcijai vykdytus geodezinius darbus; c) sudaryti kelio išilginį profilį.

Lietuvos kelių tinkl¹ sudaro magistralinės, regioninės, rajoninės reikšmės keliai, kurių tiesim¹ ir tvarkym¹ atlieka kelių tarnybos, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Vyriausybės bei Europos S¹jungos. Vienos iš kelių priežiūros ir plėtros programos skirtų lėšų buvo rekonstruotas kelio ruožas Žemaičių Kalvarija - Skuodas nuo 22. 06 iki 23. 30 km. Anksčiau šio kelio danga buvo žvyruota dabar bus keičiama į asfalt¹, kad pagerėtų kelio eksploataciniai rodikliai, bei pagerėtų jo techninė būklė. Matavimai atlikti ‚,NIKON 602‘‘ kuris tenkino valstybinės geodezijos reglamento reikalavimus.

Šie geodeziniai tyrinėjimai buvo atliekami vadovaujantis techniniais reglamentais. Įvykdžius baigiamajame darbe aprašytus darbus, galima vykdyti kelio ruožo Žemaičių Kalvarija – Skuodas rekonstrukcij¹.

ANNTOTATION

Geodesic engineering explorations during traffic Žemaičių Kalvarija - Skuodas.

Final Thesis was acomplished by Laura Jurgaitienė.

The basic subject of This Final thesis is traffic Žemaičių Kalvarija - Skuodas geodesic explorations.

Work purpose : depending on final results to execute the traffic Žemaičių Kalvarija - Skuodas: mapping and longitudinal profile, to make a cross - member and longitudinal profile.

In this work these tasks were raised:

a) To explore all respositories; b) To execute basis geodesic mapping; c) To make a trace's mensurations and picket.

Lithuania's road net is composed of magistral and regional significance traffics, and their building and management are controled by line service, which get resources from Lithuania'; government and European Union. One of them, financed by Road Maintenance and Development Programme for was used and as a result the traffic from Žemaičių Kalvarija - Skuodas to 23.30 km. was rebuilt. Previuosly this traffic was covered in; gravel, but now it is changing into asphalt, so it is great opportunity to improve traffic indicaton of running, and to get better its technical slub. All acomplished geodesic researches were ‚,NIKON 602‘‘ it satisfy geodesy reglament.

All acomplished geodesic researches were lead by technical regulations. Having ehecuted the works described in the current Final Thesis it is possible to carry out the reconstruction of traffic Žemaičių Kalvarija - Skuodas.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Teodolitinių ėjimų skaičiavimas su pilna kampų kontrole

PRIEDAS

3 PRIEDAS

Poliniu būdu koordinuotų taškų skaičiavimo žiniaraštis