ŽEMAITIJOS KOLEGIJA

RIETAVO TECHNOLOGIJØ FAKULTETAS

TECHNOLOGIJØ KATEDRA

KELIO ŽEMAIÈIØ KALVARIJA SKUODAS

GEODEZINIAI TYRINËJIMAI

BAIGIAMASIS DARBAS

ÁVADAS

Šiuolaikiniai automobiliø keliai labai sudëtingi inžineriniai statiniai, tai sudaro geras s¹lygas intesyviam automobilø eismui. Jie projektuojami taip, kad automobiliai galëtø realizuoti savo didmenines savybes, kad ákalnëse, nuokalnëse stabiliai laikytûsi ant kelio, neslystø ir nevirstø. Bet kuriomis oro s¹lygomis kelio danga turi bûti stipri ir gerai laikyti dinamines ir kitas apkrovas. Kelio danga turi bûti lygi, pakankamai šiurkšti, kad bûtø geras sukibimas su automobilø padangomis. Taip pat projektuojant kelius reikia tinkamai pasirinkti kelio tras¹, tyrinëjimø metu sukaupti pakankamai tiksliø, išsamiø duomenø.

Šiame baigiamajame darbe nagrinëjama kelio Žemaièiø Kalvarija – Skuodas geodeziniai tyrinëjimai.

Darbo tikslas Išanalizuoti kelio Žemaièiø Kalvarija – Skuodas geodezinius tyrinëjimus.

Darbo objektas kelio Žemaièiø Kalvarija – Skuodas geodeziniai tyrinëjimai.

Darbo uždaviniai :

Išanalizuoti informacinius šaltinius apie geodezinius tyrinëjimus.

2. Išanalizuoti prietaisus kuriais atliekami geodeziniai darbai.

3. Išnagrinëti kelio Žemaièiø Kalvarija – Skuodas vykdytus inžinerinius geodezinius darbus.

Baigiam¹já darb¹ sudaro ávadas, informacijos šaltiniø apžvalga, darbo metodika ir priemonës, darbo rezultatai ir jø aptarimas, išvados, anotacija lietuviø ar anglø kalba, informacijos šaltiniø s¹rašas ir priedai.

PROFESINIØ KOMPETENCIJØ, KURIAS SIEKIAMA PADEMONSTRUOTI BAIGIAMUOJU DARBU, S¥RAŠAS

lentelë

Profesiniø kompetencijø, kurias siekiama pademonstruoti baigiamuoju darbu, s¹rašas

GEODEZINIØ TYRINËJIMØ TEORINIS PAGRINDAS

Pradedant dirbti topografinius, geodezinius, darbus reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatytais ástatymais ir reglamentais. Svarbiausias ástatymas yra Geodezijos ir kartografijos ástatymas (2001) Šis ástatymas nustato geodeziniø, topografiniø, kartografavimo darbø valdym¹, geografiniø informaciniø sistemø duomenø baziø sudarymo principus ir jø integralum¹, geodezinio pagrindo, kartografinës medžiagos nuosavybës teises, valstybës ir savivaldybiø institucijø, taip pat fiziniø ir juridiniø asmenø bei Europos ekonominës erdvës susitarim¹ pasirašiusiose valstybëse ásisteigusiø ámoniø, kuriø veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su kartografavimu, geodeziniais matavimais, šiø duomenø kaupimu, apskaita ar jø panaudojimu, pagrindines teises bei pareigas geodezijos ir kartografijos srityje. Geodeziniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatomos žemës sklypø ribø, posûkio taškø ir riboženkliø koordinatës valstybinëje geodeziniø koordinaèiø sistemoje, apskaièiuojamas tø žemës sklypø plotas ir (ar) statiniø geometriniai parametrai, kuriø reikia nekilnojamojo turto objektø duomenims árašyti á kadastro duomenø bazê, ir parengiami nekilnojamojo turto objektø planai.Topografiniai ir kartografiniai darbai apima aerofotografavim¹, visø masteliø topografiniø ir batimetriniø planø sudarym¹, statomø ir nutiestø inžineriniø tinklø planø sudarym¹,georeferenciniø duomenø baziø sudarym¹, visø masteliø topografiniø, batimetriniø, oro navigaciniø žemëlapiø, jûrlapiø sudarym¹, kartografiniø duomenø baziø sudarym¹ ir komercinio pobûdžio teminá kartografavim¹.

Svarbiausios s¹vokos, kurios yra panaudotos šiame darbe:

Geodezija – mokslo ir gamybinës veiklos sritis, apimanti visos Žemës ar jos dalies formos bei dydžio tikslinim¹, gravitacinio lauko bei erdvinës taškø padëties Žemës paviršiuje (virš ar žemiau šio paviršiaus) matavimus ir koordinaèiø nustatym¹.

Geodezinis pagrindas – geodeziniø tinklø, jø koordinaèiø ir aukšèiø visuma.

Geodezinis punktas – geodezinis ženklas su apsaugos zona, skirtas geodeziniams parametrams Žemës paviršiuje saugoti.

Geodezinis tinklas emës paviršiuje átvirtintø ir geodeziniais matavimais susietø geodeziniø ženklø visuma. pagal nustatomus parametrus skirstomas á GPS (erdviná), planimetriná, vertikaløjá, gravimetriná, magnetometriná, o pagal užimam¹ teritorij¹ – á pasauliná, kontinentiná, valstybiná, savivaldybiø, vietiná, specialios paskirties.

Geodezinis ženklas – vietovëje specialia konstrukcija átvirtintas árenginys su centru, turinèiu fiksuotus geodezinio tinklo parametrus.

Žemëlapio arba plano mastelis – linijos ilgio žemëlapyje (plane) ir vietovës atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.

Geodezinis topografinës nuotraukos pagrindas - tai vietovëje nuolatiniais ženklais paženklinti punktai, kuriø koordinatës x, y (planinë padëtis) ir altitudës H žinomos. Pagal tuos duomenys jo pagrindas skirstomas á horizontaløjá ir aukšèiø. Atraminis geodezinis pagrindas susideda iš valstybinio geodezinio pagrindo ir vietiniø geodezinø tinklø Valstybinis geodezinis pagrindas išlaiko vieningas krašto koordinaèiø bei aukšèiø sistemas ir sudaro visø masteliø topografiniø nuotraukø atraminá pagrind¹.Dažniausiai geodezinio pagrindo punktø neužtenka vietovës topografinei nuotraukai atlikti. Todël nuotraukos pagrindo taškai vietovëje ženklinami laikinais ženklais – mediniais kuolukais,dar gali bûti ir metaliniai vamzdeliai. Jie ákalami á žemê lygiai su jos paviršiumi. Greta ásmeigiami „sargeliai^“ su užrašytu taško numeriu. Kartais kai kurie ženklai átvirtinami nuolatiniais centrais taip kaip poligonometrijos punktai. (E. Palašaitis, S. Kazakevièius, A. Žalnierukas ir P. Petroškevièius 1999)

Geodeziniai tyrinëjimai vykdomi pagal techninê užduotá, kurioje turi bûti pateikti duomenys šie:

darbø užsakovas;

darbø atlikëjas;

projektuojamojo objekto apibûdinimas (pavadinimas, kategorija, naujas ar senas rekonstruojamas kelias);

projekto etapas (specialusis planas, techninis projektas, kontrolinë geodezinë nuotrauka)

užsakomos topografinës nuotraukos apibûdinimas;

vieta (ar kelio atkarpos, jø ilgiai ar piketa);

mastelis;

koordinaciø sistema (LKS-94);

aukšèiø sistema;

reikalavimai skersiniams profiliams ir jø išdëstymui;

reikalingi atlikimo terminai ( tarpinis ir galutinis );

Prie techninës užduoties geodeziniams tyrinëjimas pridedamos topografinës 1:10000 – 1:5000 mastelio ar stambesnis žemëlapis su nurodytomis nuotraukos ribomis, trasomis.

Valstybiniø geodeziniø, topografiniø ir kartografiniø darbø valstybinë priežiûros, kokybës kontrolë:

galiota institucija vykdo valstybiniø geodeziniø, topografiniø ir kartografiniø darbø, valstybiniø georeferenciniø duomenø baziø sudarymo ir palaikymo valstybinê priežiûr¹ ir kokybës kontrolê.

2. Ágaliota institucija kontroliuoja, kad licencijuojami geodeziniai, kartografiniai darbai atitiktø jos normatyvus, techniniø reglamentø nustatytus kokybës reikalavimus.

3. Apskrities viršininkas ágaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo apskrities teritorijoje geodeziniø, topografiniø, ir georeferenciniø duomenø baziø kûrimo, palaikymo ir atnaujinimo darbø kontrolê.

Geodeziniø tyrinëjimø metodai :

Atsižvelgiant á Lietuvos Respublikos teritorijos kartografavimo stová ir apimtis pagal skirtingus mastelius, projektavimo kelio kategorijas ir projektavimo darbø etap¹, taikomi šie geodeziniø tyrinëjimø metodai:

surenkama ir ávertinama anksèiau atliktø kartografiniø ir geodeziniø tyrinëjimø medžiaga;

esanèiuose kartografiniuose planuose M 1:500 – 1:5000 daromas kamerinis trasos nužymëjimas pradiniam derinimui ir lauko darbø sudëèiai numatyti;

rekonstruojama numatytø darbø teritorija;

esant bûtinumui, sutankinamas geodezinis pagrindas;

sudaromas topografinës nuotraukos planinis ir aukšèiø tinklas

daroma topografinë nuotrauka, áskaitant ant žeminës ir požeminius statinius ir árenginius.

Vietovës rekognoskuotë ir trasos nužymëjimas. Stambaus mastelio žemëlapyje ar vietovës stereomodelyje galima tiksliai nustatyti reljefo s¹vybes ir kartais nužymëti net tobulesnê tras¹ negu vietovëje, kur matomumas dažnai ribojamas su ar kartais gali trukdyti želdiniai, pastatai ar reljefo elementai. Taèiau keliui ir jo elementams detaliai projektuoti bei kelio projektui sudaryti, tyrinëjimai vietovëje yra bûtini.

Žemës paviršiaus linij¹, pažymët¹ išilginiame profilyje, apibûdina žemës paviršiaus altitudes, o projektinê linij¹ – projektinës altitudes. Projektiniø ir žemës paviršiaus altitudžiø skirtumas bet kuriame pjûvyje vadinamas darbo altitude.

Kelio žemës sankasos skersiniai profiliai. Automobiliø keliø žemës sankasos forma ir matmenys ávairiuose kelio ruožuose projektuojami atsižvelgiant ne tiktai á vietovës reljef¹, bet taip pat ir á klimat¹, geologinius, hidrologinius veiksnius, turinèius átakos sankasai. (Z. Tamutis 1996)

Statybos techninis reglamentas taikymo sritis ir bendrosios nuostatos:

Šis reglamentas nustato techninius reikalavimus visø nuosavybës formø keliø už gyvenamøjø vietoviø ribø tiesimo, rekonstravimo ir taisymo projektavimui.

Automobiliø keliø tiesimo bei tiltø ir viadukø statybos rûšys, vykdomos pagal tiems objektams keliamus reikalavimus.

Be reglamente nurodytø standartø gali bûti vartojami ir kitø valstybiø standartai, jei juos taikant bus pasiekta ne prastesnë statiniø ir gaminiø kokybë.

Šiame reglamente atsižvelgta á rekomendacijas tarptautiniams keliams, esminiø reikalavimø taikym¹ pagal reglament¹ STR 1.01.03:1997 ir esminius statinio reikalavimus pagal STR 2.01.01(4):1999.

Keliø tiesimas, rekonstravimas ir taisymas atliekamas pagal techninius ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis organizaciniais tvarkomaisiais statybos techniniais reglamentais ir techniniø reikalavimø reglamentu.

Keliø priežiûra atliekama Lietuvos Respublikos keliø ástatymo nurodyta tvarka.

(Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas //Valstybës žinios 2000)

Keliai. Automobiliø keliai pagal reikšmê skirstomi á valstybinës ir vietinës reikšmës kelius. Valstybinës reikšmës keliai skirstomi á magistralinius, krašto ir rajoninës reikšmës kelius, magistraliniais vadinami pagrindiniai Lietuvos keliai. Svarbiausiems iš jø, kurie Jungtiniø Tautø Europos ekonominës komisijos sprendimu yra átraukti á tarptautiniø keliø tinkl¹, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu.

Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniø vienetø centrus arba besijungiantys vienas su kitu.

Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys miestus, stambesnes kaimo gyvenam¹sias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius.

Vietinës reikšmës keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.

Keliai nuosavybës teise priklauso valstybei, savivaldybëms, juridiniams ar fiziniams asmenims

Valstybinës reikšmës keliai nuosavybës teise priklauso valstybei.

Vietinës reikšmës keliai nuosavybës teise (išskyrus kelius, nuosavybës teise priklausanèius fiziniams asmenims, taip pat vidaus kelius) priklauso savivaldybëms.

Vidaus keliai nuosavybës teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims.

Pagal parametrus, eismo s¹lygas ir eismo intensyvum¹ valstybinës reikšmës keliai skirstomi á AM (automagistrales) ir I–V kategorijos kelius, vietinës reikšmës keliai – á I_v–III_v kategorijos kelius. Mano tyrinëjamas kelias priklauso krašto keliø grupei. (M. Košèiauskas, M. Ratautas ir V. Vainauskas 1969)

lentelë.

Automobiliø keliø klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes

AM kategorijos automagistralës – tai specialiai nutiesti automobiliø keliai, skirti automobiliams važiuoti dideliais greièiais, turintys tik skirtingø lygiø sankryžas su bet kokios reikšmës keliais ir geležinkeliais, pësèiøjø ir dviraèiø takais bei bandotakiais. Keliø sankryžose ávažiuojanèio á automagistralê ir išvažiuojanèio iš jos transporto srautai neturi kirstis viename lygyje. Priešingø krypèiø eismo srautai automagistralëse turi atskiras važiuojam¹sias dalis, atskirtas skiriam¹ja juosta.

I kategorijos keliai skiriami intensyviam autotransporto eismui, taèiau eismo patogumo ir aptarnavimo lygis juose žemesnis negu automagistralëse. Priešingø krypèiø eismo srautai atskiriami skiriam¹ja juosta. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, keliø sankryžos ir susikirtimai su dviraèiø bei pësèiøjø takais gali bûti viename lygyje. Leidžiama stadijinë sankryžø statyba. Turi bûti numatyta galimybë I kategorijos kelius rekonstruoti á AM kategorijos automagistrales.

II kategorijos keliai sudaro pagrindiná magistraliniø keliø tinkl¹.

III kategorijos keliai sudaro pagrindiná krašto keliø tinkl¹.

IV, V kategorijos keliai sudaro pagrindiná rajoniniø keliø tinkl¹.

I_V kategorijos keliai jungia valstybinës reikšmës kelius ir kaimo tipo gyvenam¹sias vietoves, infrastruktûros objektus.

II_V kategorijos keliai jungia kaimus; jungiasi tarpusavyje arba su aukštesnës kategorijos keliais.

III_V kategorijos keliai – ûkiø vidaus keliai; jungiasi tarpusavyje ir su aukštesniø kategorijø keliais; privažiavimai prie hidrotechniniø árenginiø ir mažiau lankomø gamtos ir kultûros paminklø; nacionaliniø parkø ir miškø keliai.

Nustatant kelio kategorij¹ ir projektuojant plano, išilginio ir skersinio profilio elementus, reikia atsižvelgti á 20 metø perspektyviná period¹, o projektuojant dang¹ – á jos ekonomiškai pagrást¹ gyvavimo laik¹ (ne ilgesná kaip 15 metø).

Perspektyvinio periodo pradžia laikomi metai, kuriais numatyta baigti kelio (arba jo atskiro ruožo) projektavim¹.

Projektuojant privažiavimo kelius prie pramonës ámoniø, perspektyvinio periodo pabaiga laikomi metai, kai ámonë arba jos padalinys (eilë) pasieks projektiná pajëgum¹.

Rekonstruojamuose (taisomuose) keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesiø nejungti kreive, kai jø nuolydžiø algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, II, III kategorijø keliuose, 2 % – IV, V, I_v kategorijø keliuose ir 3 % – II_v, III_v kategorijø keliuose

Kelio tiesimo ir rekonstravimo projektiniø sprendiniø pagrindimas.

Tiesiamo kelio statybos pagrindimas turi bûti atliekamas pagal STR 1.05.04:1998 reikalavimus.

Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant kelio tras¹, jo plano elementus, išilginius ir skersinius profilius, jø derinius, sankasos elementus, dangos konstrukcijas ir sankryžas, turi garantuoti kelio patvarum¹, pastovum¹, eismo saug¹ bei patogum¹ ir tenkinti ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus.

Visuose projektavimo etapuose reikia atsižvelgti á teritorinio planavimo reikmes pagal Specialiojo planavimo dokumentø rengimo ir tvirtinimo bendr¹sias taisykles S1-98 ir esminius statinio reikalavimus, nurodytus reglamentuose STR 1.01.03:1997, STR 2.01.01(5):1999.

(Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinëjimai // valstybës žinios, 2000)

KELIO SKUODAS – ŽEMAIÈIØ KALVARIJA

GEODEZINIAI TYRINËJIMAI

2.1. Darbo metodika ir priemonës

Ižineriniø geodeziniø tyrinëjimø kelio projektui rengti sudëtis yra tokia: anksèiau atliktø tyrinëjimø medžiagos surinkimas ir studijavimas; kamerinis skirtingø variantø kelio trasos nûžimëjimas pradiniam derinimui ir laiko darbams atlikti; teritorijos rekognuskuoti; atraminio geodezinio tinklo ir geodezinës nuotraukos plano bei aukšèiø tinklo sudarymas; kelio trasavimas vietovëje; išilginiø ir skersiniø profiliø sudarymas; topografiniø nuotraukø, áskaitat antžeminius ir požeminius statinius bei árenginius, rengimas; kadastro ir topografiniø planø papildymas surinkt¹ja medžiaga; geodeziniø darbø, susijusiø su hidrometriniais ir geologiniais tyrinëjimais, atlikimu; deformacijø geodeziniø stacionariø stebëjimø vykdymas.

Iki išvykstant á tyrinëjimø rajon¹, organizuojama tyrinëtojø grupë. Šios grupës darbuotojai studijuoja žemëlapius, duomenis apie klimat¹, geologinê vietovës sandar¹, gruntus, hidrogeologija, susipažyta su keliø inventorizavimo dokumentais, nagrinëja ekonominiø tyrinëjimø medžiag¹. Šios tyrinëtojø grupës sudëtis priklauso nuo vietovës pobûdžio, darbø apimties ir kitø s¹lygø. Kartais tyrinëtojø grupëje gali bûti keli bûriai, kurie atlieka skirtingo pobûdžio darbus. Tyrinëtojø grupei vadovauja patyrës inžinierius, kuris j¹ komplektuoja ir atsako už tyrinëjimø darbø kokybê. Tyrinëtojø grupëje dar bûna inžinierius kelininkas ir inžinierius geologas, technikai grêžiniø meitras, vairuotojas, darbininkai. Tyrinëtojø grupës darbo našumas priklauso nuo vietovës reljefo: lygaus ar mažø kalvø reljefo vietovëse per dien¹ galima tyrinëti apie 8-9 km. ruožo, o kalnø vietovëse – tik apie 1.5 km. ruožo.

Tyrinëtojø grupë turi bûti aprûpinta geodeziniais ir hidrometriniais prietaisais, árankiais ir mechanizmais geologiniams tyrimams vykdyti, transporto priemonëms, ûkiniais reikmenimis, specialiais rûbais, fotoaparatu, kanceliarinëmis priemonëmis, vaistais ir panašiai. Kai tyrinëjimai vykdomi toli nuo gyvenvieèiø, tyrinëtojai aprûpinami radijo ryšio priemonëmis, ar net malûnsparniu.

Projektuojamo kelio geodezinius tyrinëjimus ilguose ruožuose ir gyvenvietëse rekomenduojama atlikti specialiais teodolitais, matuojant atstumus didelio tikslumo šviesos toliamaèiais, o numatomø rekonstruoti keliø – paprastais teodolitais, nivelyrais ir matavimo juosta. Kadangi kelias Skuodas – Žemaièiø Kalvarija yra projektuojamas todël jo matavimai buvo atlikti tachometru NIKON 602 nes jis yra labai tikslus, ir juo galima greit ir tiksliai atlikti matavimus.

Pirmiausia nustatoma trasos pradinio ir galinio taškø padëtis, orientacinës perëjø per dideles upes vietos, atkarpos, kur kelias iš slënio staigiai kyla link takoskyros, egzistujanèiø keliø, kurie gali bûti panaudoti naujajam keliui, ruožai, privažiojamøjø keliø prie geležinkelio stoèiø, prieplaukø, stambiø pramonës ámoniø ir pan. padëtis.

Kelio trasos kriptis buvo nustatoma vizuojant pagal gairës. Jos buvo statomos tokiu atstumu viena nuo kitos, kad iš bet kurios vietos, žiûrint á abi puses, bûtø matomos ne mažiau kaip trys gairës, o ilguose tiesiuose ruožuose – bent dvi gaires.

Lygioje vietovëje trasai laikinai buvo ženklinti kalami mediniai kuoliukai. Jie ákasami á grunt¹. Duomenys apie posukio kampus užrašomi kampø matavimo žurnale. Galutinai trasa ženklinama pasleptais kuoliukais, kurie „pririšami“ prie stabiliø vietovës objektø ar ákaltø stulpø. Trasos matavim¹ sudaro kampø ir linijø matavimas.

Matuojant kampus, kartu paruošiama tras¹ linijoms matuoti nusmaigstomos gairës iškertami krûmai trugdantis atlikti matavimus

Matavimai buvo atlikti Nikon 602 tacheometru. Piketai yra kalami kas 100 m, trasos posukiuose kas 20m. Statesniuose posukiuose ir kas 10m. Piketai kalami bûdinguose reljefo lûžio taškuose ir trasos posûkiuose.

Kreivëje pažymima jos pradžia, vidurys, galas ir atskiri piketai. Kreivës pradžios ir galo piketo numeriai nustatomi taip:

a) piketuojama iki trasos kampo viršûnës;

b) apskaièiuojami kreivës pradžios ir galo piketø KP ir KG numeriai:

  (1)

(2)

KG skaièiavimas tikrinamas taip:

(3)

Trasoje KP ir KG taškai žymimi, atidedant nuo artimiausio jiems trasos piketo atstum¹ l, lygø to piketo PK ir KP arba KG piketø numeriø skirtumui (PK—KP — l). Toliau piketuojama pagal nauj¹ trasos kryptá nuo kampo viršûnës.

Kreivës vidurio piketo numeris KV nustatomas taip:

Piketas iš tangentës á kreivê perkeliamas taip: a) apskaièiuojamas skirtumas l tarp kreivës pradžios (ar galo) ir perkeliamojo piketo; b) skaièiuojamas l lank¹ atitink¹s centrinis kampas; c) staèiakampiø ar poliniø koordinaèiø bûdu nužymima piketo vieta.

Piketø numeracija tikrinama lygtimi:

(5)

èia s – išmatuotos  trasos linijos ilgis;

i ir PK_i – gretimø trasos kampø viršûniø piketø numeriai.

Piketuojant tras¹, kartu nužymimi jos skersiniai profiliai. Jie sudaromi iš trasos iškeltuose statmenyse techninëmis s¹lygomis nustatytais atstumais ir bûdingose reljefo vietose (atsižvelgiama á vietovës skersinius nuolydžius). Kreivëse skersinis profilis sudaromas normalës kryptimi.

Skersiniø profiliø ilgiai parenkami pagal inžinerinio statinio plotá ir reikiam¹ atsarg¹. Bûdingi skersinio profilio taškai pažymimi mediniais kuoleliais (sargeliais), ant jø užrašomi atstumai á abi puses nuo trasos j dešinê ir á kairê. Norint patikrinti, ar gerai išmatuota, skersiniø profiliø matavim¹ galima pakartoti, matuojant nuo vieno kurio skersinio profilio galo. Piketuojant daroma ir trasos ruožo detali nuotrauka. Nuotrauka buvo sudaroma poliniu metodu. Nutraukiamojo ruožo plotá nusako statinio techninës s¹lygos. Piketø vieta bei numeriai ir matavimo duomenys surašomi piketažo knygutëje.

Piketažo knygutëje užrašoma ir braižoma, kaip teodolitinës nuotraukos abrisuose, bet magistralinë linija (trasa) èia brëžiama tiesi, rodyklëmis nurodant trasos posûkius. Trasa turi bûti pririšama prie arti trasos esanèiø valstybinës trianguliacijos ir poligonometrijos punktø. Pririšama trasos pradžia, galas ir atskiri jos tarpai. Jei nëra geodeziniø atramos taškø, tai kas 15—25 km nustatomas astronominis azimutas ±1‘ tikslumu. Visa tai reikalinga darbui kontroliuoti ir krašto kartografavimui.

2.2. Niveliavimas

Niveliavimas – tai žemës paviršiaus taškø aukšèiø skirtumø matavimas. Dviejø taškø aukšèio skirtumas yra vadinamas atstumas tarp lygiø paviršiø 1 ir 2, einanèiø per matuojamus taškus. Jis matuojamas svambalo linijos kryptimi. Niveliavimo ëjimo skaièiavimø žiniaraštis pateiktas 2 priede.

Trasuota kelio ašis niveliuojama. Kad niveliavimo rezultatai neišnyktø, statomi reperiai. Keliø tyrinëjimuose reperiai esti šiø rûšiø: paprasti, kapitaliniai, planiniai ir šliaužiantieji. Paprasti reperiai gali bûti mediniai, statomi kas 1 – 2 km. kapitaliniai – iš gelžbetonio arba plytø (kas 50 km).

Kelio Skuodas – Žemaièiø Kalvarija niveliavimas atliktas ištestu ëjimu nuo gyvenamojo namo kurio sienoje yra geodezinis punktas A - 118S-0165, kurio altitudë 139.034, koordinatë X=6219242.65; Y=376664.39 iki geodezinio pagrindo punkto B - 120S-0545, kurio altitudë 114.238 koordinatë X=6219182.79; Y=376629.18.

Nivelyro horizontas yra žiûrono vizavimo ašies altitudë. Niveliuojant iš vidurio, nivelyro horizontas gaunamas prie taško altitudës pridëjus tame taške stovinèios matuoklës atskait¹

IH=H_A + a (6)

niveliuojant pirmyn – pridëjus prietaiso aukštá.

IH=H_A + I (7)

skaièiuojant antruoju bûdu, taško B altitude:

H_B=IH-b

Taško altitude yra gaunama iš nivelyro horizonto atëmus tame taške esanèios matuoklës atskait¹. Nivelyro horizontas altitudëms skaièiuoti naudojamas tada, kai, vien¹ kart¹ pastaèius nivelyr¹, išmatuojami daugiau kaip dviejø žemës paviršiaus taškø aukšèiø skirtumai ir skaièiuojamos altitudes. Niveliuojant taškus A, C, D ir B iš vienos nivelyro stoties kai matuokliø atskaitos atitinkamai yra a, c, d, b, taškø C ir D altitudes skaièiuojamos pagal nivelyro horizont¹ taip:

H_c = IH-c, H_D = IH-d  (9)

Didžiausias leistinas atstumas tarp nivelyro ir matuokles, matuojant techninës niveliacijos bûdu, yra 100-150 m. Todël, perstatant nivelyr¹ 1, 2, 3 taškai yra bendri gretimoms niveliavimo stotims, todël vadinami ryšio taškais, o nive­liavimas – sudëtiniu niveliavimu. Sudëtinio niveliavimo bûdu išmatuotas aukšèiø skirtumas yra atskaitø galinëje ir priekinëje matuoklëse skirtumø algebrinë suma arba galinës ir priekinës matuokliø atskaitø sumø skir­tumas.

1 pav.,

2.2.1. Nivelivimo tikslumas

Nivelyro vizavimo ašis nebûna tiksliai horizontali. Su horizonto linija paprastai ji sudaro kamp¹ i. Jeigu matuoklë, esanti taške A, nutolusi nuo nivelyro atstumu d_A, o matuoklë taške B, — atstumu d_B, tai dël vizavimo ašies nuokrypio i gaunamos klaidingos atskaitos: matuoklëje taške A atskaita a, o taške B – b. Šios atskaitos skiriasi nuo teisingø dydžiais x_a ir x_B, o teisingosios atskaitos bûtø a‘ ir b‘. Taškø A ir B aukšèiø:

h_AB=(a‘ – b‘)=(a + x_A) – (b + x_B) 

Niveliuojant tiksliai iš vidurio, nivelyro vizavimo ašies nehorizontalumas niveliavimo rezultatams neturi átakos. Kai d_A≠ d_B, gaunami klaidingi rezultatai. Taigi niveliavimas iš vidurio yra tikslesnis už niveliavim¹ pirmyn. Reguliuojant nivelyr¹, siekiama, kad d_Btg i bûtø mažiausias, t. Y. I ≤ (1020)“.

Geometrinio niveliavimo kvadratinës paklaidos yra skaièiuojamos iš formulës pagal matavimo klaidø teorijos taisykles:

m_h – vidutinë kvadratinë paklaida; m_a, m_b – matuokliø atskaitø vidutinës kvadratinës paklaidos;

kadangi matavimo s¹lygos yra vienodos, todël m_a= m_b = m_n todël vidutinë kvadratinë paklaida yra skaièiuojama pagal formulê:

m_n — atskaitos vidutinë kvadratinë paklaida yra suminë paklaida, kuri¹ galima išreikšti formule:

(13)

m_H — žiûrono vizavimo ašies horizontalaus pastatymo vidutinë kvadratinë paklaida; m_A — atskaièiavimo matuoklëje vidutinë kvadratinë paklaida; m_P — matuoklës padalø vidutinë kvadratinë paklaida; m_s — atskaitos apvalinimo vidutinë kvadratinë paklai­da.

Atkarpos niveliavimo vidutinë kvadratinë paklaida m_km yra apskaièiuojama pagal formulê:

m_h – vidutinë kvadratinë paklaida; n – stoèiø skaièius

Árašius m_n reikšmes formulê, nivelyro su cilindriniu gulsèiuku m.h = tn_n~√ 2= 1,9√ 2 = 2,7mm, o nivelyro su kompensatoriumi — m/i==/n„ 2 = 2,3 mm. Apvalinant galima laikyti, kad, niveliuojant techniniu nivelyru, aukšèiø skirtumas tarp dviejø taškø, kai atstumas nuo nivelyro iki matuoklës yra 100 m, išmatuojamas su vidutine kvadratine 3 mm paklaida. Kadangi 5 niveliavimo stotys sudarys 1 km (n=5), todël 1 km atkarpos ni­veliavimo vidutinë kvadratinë paklaida m_km lygi km~^mh V « = 3 √5 = 6,7 mm.

Ribinë paklaida

A_im = 3m_km = 3 • 6,7 = 20,1 mm. (15)

Gautas tikslumas yra didesnis negu reikia techninio niveliavimo atveju. Todël gali bûti S>100 m.

Trigonometrinis niveliavimas yra atliekamas teodolitu arba tacheometru. Norint rasti taškø A ir B aukšèiø skirtum¹. Reikia taške A išcentruoti ir išgulsèiuoti tacheometr¹, po to matuojamas prietaiso aukštis I. Taške B vertikaliai statoma matuoklë. Vizuojant á matuoklës aukštá l, matuojamas vertikalusis kampas v. At­stumas tarp taškø AB matuojamas matavimo juosta ar toliamaèiu ir skaièiuojama jo horizontali projekcija s. Matuojant polinkio kamp¹, vizuoti reikia ne á matuoklës aukštá, bet á instrumento aukštá.

Tada formulë bus:

h_AB = stgv. S – horizontali projekcija; v – polinkio kampas;

2.3. Topografiniai keliø tyrinëjimai

2.3.1. Topografinës nuotraukos sudarymas

Topografinë nuotrauka – tai žemëlapiø bei topografiniø planø sudarymas. Ši nuotrauka yra pateikta ketvirtame priede. Jos yra skirstomos á horizontali¹sias (tai žemës paviršiaus objektø bei kontûrø situacijos nuotrauka) ir vertikalioji – reljefo. Nuotraukos atlikimo darbai skirstomi á kamerinius ir lauko. Topografiniai planai naudojami inžineriniams tikslams. Jie yra sudaromi analoginëje arba skaitmeninëje formoje.

Nuotraukos mastelis priklauso nuo topografiniø planø paskirties, jø išsamumo bei tikslumo, taip pat nuo situacijos ir reljefo sudëtingumo. Lietuvos teritorijoje sudaromø 1:500 - 1:5000 mastelio topografiniø planø lapø dydis yra 50x50cm.

Visus sausumos kelius galima skirstyti á dvi grupes: geležin­kelius ir sauskelius. Nors geležinkeliø ir sauskeliø projektavimo ir vykdymo s¹lygos skirtingos, taèiau šiems inžineriniams pastatams daromø topografiniø tyrinëjimø metodai beveik vienodi.

Topografiniai tyrinëjimai daromi naujiems keliams projektuoti ir esantiems keliams rekonstruoti.

Pradžioje parenkama apytikrë viena ar kelios trasos (variantai), o paskui – geriausia iš jø, kuri tikslinama vietovëje. Dël to ir keliø tyrinëjimai atliekami keliomis stadijomis.

Tyrinëtojas turi gerai susipažinti su kelio techninëmis s¹lygomis: turi žinoti leistin¹ maksimalø nuolydá (imaks ).

Išilginio profilio nuolydžiai:

Išilginis kelio nuolydis turi bûti kiek galima mažesnis dël eismo saugos, eksploataciniø išlaidø, energijos taupymo ir aplinkos teršimo, taèiau dël vandens nuleidimo ne mažesnis kaip 0,3 %, jei leidžia reljefo s¹lygos. Kelio Žemaièiø Kalvarija - Skuodas nuolydis ne didesnis kaip 1,431. Siekiant mažiau pažeisti pakeliø kraštovaizdá ir sumažinti kelio tiesimo darbø išlaidas, išilginis profilis turi derëti prie reljefo. Sankryžø zonose turëtø bûti ne didesnis kaip 4 % nuolydis.

Tiesiamuose keliuose išilginio profilio projektinës linijos tiesiø lûžiø vietose reikia rengti vertikali¹sias kreives, kai nuolydžiø algebrinis skirtumas 0,5 % (II_v, III_v kategorijos keliuose – 2 %) ir didesnis.

Rekonstruojamuose (taisomuose) keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesiø nejungti kreive, kai jø nuolydžiø algebrinis skirtumas mažesnis kaip: 1 % – I, II, III kategorijø keliuose, 2 % – IV, V, I_v kategorijø keliuose ir 3 % – II_v, III_v kategorijø keliuose.

Pagrindinis keliø topografiniø tyrinëjimø darbas – tinkamos kelio trasos radimas ir jos nužymëjimas. Á šiø darbø kompleks¹ áei­na: trasos nužymëjimas žemëlapyje ir vietovëje, projektinës linijos nužymëjimas, trasos piketavimas bei niveliavimas ir kreiviø nužymë­jimas. Kadangi keliø statyba susieta su stoèiø, tiltø ir kitø árengimø statyba, kuriems reikalingi papildomi topografiniai duomenys, tai kai kuriose trasos vietose daromi papildomi topografiniai tyrinëjimai.

Automobiliø keliams skirtos žemës juostos, žemës sklypø, administracinës ribos plane žymimos esant techninëje užduotyje papildomam reikalavimui. 1:1000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose bûtina rodyti automobiliø keliø kilometrinius ir piketø stulpelius, o 1:2000 – 1:5000 mastelio planuose – tik kilometrinius stulpus. Planuose turi bûti nurodyta pastatø paskirtis, sienø medžiaga, aukštø skaièius, 1:2000 – 1:500 mastelio planuose – taip pat ir jø numeriai. Upës, kanalai plane vaizduojami dviem kranto linijomis, jeigu jø plotis topografiniame plane didesnis kaip 3 mm, o jei plotis mažesnis nei 3 mm – viena linija. Vandens horizonto lygis topografiniame plane parodomas ne reèiau kaip 15 cm, nurodant jo nustatymo dat¹. Atskirai stovintys medžiai vaizduojami visø masteliø topografiniuose planuose. 1:1000 ir 1:500 mastelio topografiniuose planuose vaizduojami visi storesni kaip 5 cm medžiai, esantys pravažiavimuose, aikštelëse, alëjose ir skveruose. Medžiø, išsidësèiusiø kvartalø ir kiemø viduje, o taip pat soduose, namø valdose, parkuose ir miško masyvuose, nuotrauka atliekama pagal speciali¹ užduotá.

Topografiniuose planuose aukšèiai žymimi charakteringuose reljefo taškuose, taip pat charakterizuojamas užtvankø, tiltø, pylimø, keliø, šuliniø ir kitø objektø aukštis. 1:500 ir 1:1000 mastelio topografiniuose planuose charakterizuojama:

Atraminiø sienuèiø, sutvirtintø šlaitø, betoniniø latakø viršus ir apaèia; Bëgiø galvutës; Kapitaliniø statiniø kampai ir cokoliai; 1:500 mastelio topografiniuose planuose aikštelës ties áëjimu á pastatus keliuose, pravažiavimuose aukšèiai išdëstomi pagal skersiná profilá ne reèiau kaip 8 cm, o taip pat posûkio taškuose ir tose vietose, kur kelias keièia išilginá profilá; 1:5000 – 1:2000 mastelio topografiniuose planuose nežymima; Požeminiø komunikacijø aukšèiai; Užstatytose teritorijose aukšèiai ties áëjimais á pastatus. Atramines sienutes, sutvirtintus šlaitus, betonuotus latakus ir griovius leidžiama charakterizuoti viršaus ir apaèios aukšèiø skirtumu.

Esant horizontaliø laiptui 1 m ir daugiau, piketø aukšèiai paskaièiuojami 0,01 m tikslumu ir topografiniame plane užrašomi apvalinant 0,1 m. Esant horizontaliø laiptui mažiau 1 m, aukšèiai skaièiuojami ir rašomi topografiniame plane 0,01 m tikslumu. 1:5000 – 1:500 mastelio topografiniø planø kiekviename kvadratiniame decimetre turi bûti árašyta ne mažiau penkiø charakteringø reljefo aukšèio taškø.

Išbraižius topografiná plan¹, situacija pagal planšetës rëmelio kraštus suderinama su gretimomis planšetëmis. Planšeèiø rëmeliø kraštuose kontûrø ir reljefo nesutapimai neturi bûti didesni pusantro dydžio ribiniø nukrypimø. Teodolitinio ëjimø skaièiavimas su pilna kampø kontrole yra pateiktas (žr. 1 priede).

Topografiniuose planuose, papildant sutartinius ženklus, vaizduojant vietovës objektus, situacijos kontûrus bei reljef¹, pateikiami paaiškinamieji užrašai. Taškø matavimams buvo naudojamas polinio matavimo metodas. Koordinaèiø taškø skaièiavimai yra parodyti (žr. 3 priede).

Topografiniai tyrinëjimai atliekami pagal projekta, kurie nurodo kokiu tikslumu turi bûti geodeziniai darbai ir planai. Projektas sudarytas iš anksèiau atliktø geodeziniø ir topografiniø duomenø kurie buvo surinkti anksèiau. Kelio Skuodas – Žemaièiø Kalvarija topografinis planas sudarytas  1:500 masteliu (žr. 4 priede). Šis toporgrafinis planas bus naudojamas statybos brëžinius, projekuojant kelius. Topografinis planas sudarytas analoginëje ir skaitmeninëje formose. Skaitmeninës vietovës modelis tai užkoduota skaimeniniais simboliais informacija apie vietove. Šis planas pats savaime jau yra specifinis vietovës modelis. Jo skaitmeninis atvaizdavimas taip pat vertinamas kaip vietovës modelis. Kelias topografiniame, skaitmeniniame vietovës modelyje gali bûti dauguma ašies charakteringø taškø, nurodant važiuojamosios dalies plotá, arba taškø, per kuriuos eina kelias. Topografiniø, skaitmeniniø vietovës modelis yra pirminis vietovës modelis.

2.3.2. Toporafinës nuotraukos geodezinis pagrindas

Geodezinës topografinës nuotraukos pagrindas – tai vietovëje paženklinti taškai, kuriø planinë padëtis ir aukšiai yra žinomi. Jis skirstomas á planiná ir aukšèiø.

Nuotraukos geodezinis pagrindas skirtas sutankinimo tinklø išplëtimui, bei susideda iš teodolitiniø ëjimø, tiesioginiø ir kombinuotø sankirtø. Teodolitinio ëjimo punktø skaièiavimo žiniaraštis pateiktas (žr. 1 priede). Geodezinio pagrindo punktai bei reperiai išdëstyti retai. Jø nepakanka stambiø masteliø topografiniø nuotraukø arba statybos objektø geodezinei atramai sudaryti. Teodolitinis ëjimas pradëtas daryti nuo valstybinio geodezinio pagrindo punkto A - 118S-0165. Ëjimas baigtas geodezinio pagrindo punkte D - 120S-0545. Tarp valstybinio geodezinio pagrindo punktø árengta 59 tarpiniø stoèiø - topografines nuotraukos pagrindo taškø.

Kai teodolititinio ëjimo pradinis ir galinis taškas yra geodezinio pagrindo punktas, bet iš jø abiejø arba vieno nesimato gretimo punkto, todël nežinomas pradinis ar galinis direkcinis kampas. Tokiu atveju matuojant astronominiais metodais nustatomas kraštinës azimutas 15' tikslumu, kuris paskui perskaièiuojamas á direkciná kamp¹.

Topografinës nuotraukos pagrindo taškai átvirtinami laikinais ženklais: metaliniais strypais, vamzdeliais, mediniais kuolais, taip pat vinimis, ákaltomis á keliø ar šaligatviø dangas ir pan. Rekonstruojamame kelio ruože Žemaèiø Kalvarija – Skuodas buvo naudojami metaliniai kuoliukai su sargeliais.

Sudarant nuotraukos geodeziná pagrind¹ elektroniniais tacheometrais poliniu metodu, linijø ilgius leidžiama padidinti iki 1000 m. Horizontaliø kampø matavimo paklaida neturi viršyti 15'. Esant atstumui ilgesniam kaip 500 m bûtina vengti šoninës refrakcijos.

Kelio Žemaèiø Kalvarija – Skuodas topografinës nuotraukos geodezinio pagrindo teodolitinio ëjimo rezultatai:

Kampinis nesaryšis fK=0,1 leistinas fK=

Linijinis nesaryšis fX=0.04, fY=-0.02, f=0.03.

Teodolitinio ëjimo santykinë paklaida f/P=1/109982. Perimetras-353421.

Nuotraukos horizontaliojo pagrindo punktai ir esami poligonometrijos punktai, kuriø aukšèiai nustatyti techniniu niveliavimu. Techninis niveliavimas atliktas nivelyru. Atskaièiuojama pagal viduriná siûlelá abiejose matuoklës pusëse. Aukšèiø skirtumø, išmatuotø pagal juodas ir raudonas matuokliø puses, skirtumai leistini iki 5 mm. Šio niveliavimo ëjimai átvirtinami niveliavimo ženklais taip, kad jø darbø teritorijoje bûtø ne mažiau dviejø, bet ne reèiau kaip 2 km vienas nuo kito.

Techninës niveliacijos ëjimø ilgiai priklausomai nuo horizontaliø aukšèiø skirtumo. Nuotraukos geodezinio pagrindo tinkluose kampus reikia skaièiuoti iki 0,1', o koordinates - iki 0,01 m. Techninës niveliacijos ëjimuose taškø aukšèiai skaièiuojami iki 0,001 m.

2.4. Kelio išilginis profilis

Projektuojant automobiliø keli¹, visada numatoma žemës sankasos padëtis žemës paviršiaus atžvilgiu. Kelio išilginio profilio pagrind¹ sudaro linija, vaizduojanti natûralø žemës paviršiø, bûsimo kelio vietoje. Žemës paviršiaus linij¹, pažymët¹ išilginiame profilyje, apibûdina žemës paviršiaus altitudes, o projektinê linij¹ - projektinës altitudës. Kelias padalijamas i piketus kurie yra kas 20 metrø t.y. nuo piketo 277 + 00 iki 282 + 20 Projektiniø ir žemës paviršiaus altitudžiø skirtumas bet kuriame pjûvyje vadinamas darbo žyme.

Žemës paviršiaus linij¹, pažymët¹ išilginiame profilyje, apibûdina žemës paviršiaus altitudes. Išilginio profilio užrašø tinklelis yra skirtingas naujai projektuojamiems, rekonstruojamiems keliams, automagistralëms su skiriam¹ja juosta bei miesto gatvëms. Kelio išilginis profilis sudaromas tyrinëjimø metu sukauptais duomenims. Tyrinëjant išsiaiškinama, kokie kelio trasoje yra gruntai, koks jø sluoksniø storis, taip pat ir grunto vandens lygis. Pagal šiuos duomenis, išilginiame profilyje žymimas grunto profilis.

Norint kuo geriau patenkinti automobiliø eismo reikalavimus, reikia projektuoti kelius, kuriø projektinës linijos nuolydis kuo mažesnis. Kad automobiliai galëtø sklandžiai važiuoti nekeisdami darbo režimo, pageidautina tolygaus nuolydžio kelio ruožus daryti ganëtinai ilgus.

Žemës darbø apimèiai sumažinti, projektinê linij¹ reikia stengtis žymëti kuo arèiau žemës paviršiaus. Taèiau tai daryti galima tik tada, kai vietovës reljefas yra lygus ir jo paviršiaus nuolydis yra artimas leistinajam kelio projektinës linijos nuolydžiui. Tada keli¹ galima labai sklandžiai árašyti á reljef¹. Kai kelias projektuojamas kalvø vietovëje ir jo nuolydis bûna mažesnis už vietovës nuolydá, tenka projektuoti gilias iškasas ir aukštus pylimus. Kartais tras¹ tenka net dirbtinai pailginti, vingiuojant keli¹ ir taip sudarant pakankamai ilgus ruožus, kuriuose jau galima trasuoti leistinuoju nuo-lydžiu. Toks sprendimas vadinamas trasos išvystymu. Ávairiø keliø projektinës linijos didžiausias nuolydis, kaip ir kiti projektuojamø keliø geometriniø elementø parametrai, pateikiami projektavimo normose. Sudarant šias normas, didžiausias projektinës linijos nuolydis nustatytas, racionaliai derinant keliø tiesimo ir transporto priemoniø eksploatavimo s¹lygas, atlikus specialius techninius ir ekonominius skaièiavimus. Kartais, kai labai sudëtingos kelio trasavimo s¹lygos, vadovaujanèios keliø organizacijos gali leisti padidinti projektinës linijos nuolydá kai kuriose kelio atkarpose, bet ne daugiau kaip 2 %. Padidinus projektinës linijos nuolydá, dažniausiai keli¹ galima nutiesti eikvojant mažesnes išlaidas, nes sumažëja žemës darbø, o kartais net sutrumpëja kelias. Nustatant projektinës linijos nuolydá, reikia nepamiršti ir eismo saugumo, ypaè važiuojant nuokalnën slidžiu keliu. Labai dažnai eismo saugumo reikalavimai ir nulemia didžiausi¹ projektinës linijos nuolydá. Reikia vengti dažnø projektinës linijos lûžiø. Nepageidautini tokie kelio ruožai, kuriuose labai dažnai trumpas ákalnes keièia trumpos nuokalnës. Antra vertus, nereikia dirbtinai projektuoti labai ilg¹ ruož¹ su tolygiu projektinës linijos nuolydžiu, nes dël to gali labai padidëti žemës darbø apimtis.

Kad matomumas bûtø pakankamas, išgaubtosios vertikaliosios kreivës spin­dulys nustatomas pagal prielaid¹, kad h₂ = 0, t.y. reikia matyti kliûtá važiuojamosios dalies dangos paviršiuje. Tada:

(16)

2.5. Kelio trasos nužymëjimas vietovëje

Pirmiausia trasa brëžiama žemëlapyje. Parinkta žemëlapyje trasa turi bûti patikrinta vietovëje paprastu žvalgymu. Galutinai parinkta ir rekognoskuota trasa nužymima vietovëje. Nužymint tras¹, vykdomas piketažas, matuojami trasos posûkio kampai, žymimi pagrindiniai trasos kreiviø taškai ir èia pat lauke atliekami kai kurie kameraliniai darbai, t. Y. Kasdien á žemëlapá per­keliama nužymëta lauke tra­sa ir klojamas suprastintas jos profilis, ant kurio brëžia­ma projektinë linija .

Nužymint kelio tras¹ atvi­roje, mažai banguotoje vieto­vëje, teko nužymëti ilgas tiesias linijas. Ilgas tiesias linijas nužymëti vietovëje galima ávairiai. Èia pa­sitaiko trys atvejai: kai žiûronu galima ážiûrëti linijos gale pasta­tyt¹ ženkl¹, kai linijos galai matomi tik atsistojus maždaug linijos viduryje ir kai linijos galo iš viso negalima matyti. Kadangi tiesi linija buvo tokia, kad nuo vieno jos galo pro žiûron¹ galima matyti kit¹ linijos gal¹, tai pagal teodolit¹ statomos maždaug kas 0,3 km gairës metodu «á save». Kartais linija buvo tokia, kad nuo vieno jos galo pro žiûron¹ nesimato kito linijos galo, tai pagal žemëlapio si­tuacij¹ su teodolitu stojama maždaug linijos viduryje, ir išmatavus kamp¹ A randamas kampas B.

Banguoto reljefo vietose trasa nužymima teodolitu pagal maksimalø redukuot¹ nuolydá. Pagal šá nuolydá skaièiuojamas polinkio kampas υ, nes žinoma, kad i=tg υ. Kadangi kampas υ mažas, tai υ“ = i‘Q“ . Turëdami šá kamp¹, vertikaløjá teodolito skritulá nustatome ant atskaitos, lygios paskaièiuotam υ“ ir, išmatavê instru­mento aukštá, ieškome tokios vietos, kurioje vidurinis siûlelis su­taptø su pastatytoje matuoklëje pažymëta instrumento aukšèio at­skaita. Po to su instrumentu einame á kit¹ tašk¹. Taip gaunama laužyta, trumpø atkarpø linija. Lûžio taškuose smeigiamos gairës, ir laužyta linija ištiesinama á ilgesnes trasos linijas.

Kalnuotose ir miškingose vietovëse trasai nužymëti daroma tos vietovës tacheometrinë, menzulinë, antžeminë ar aerofotografinë nuotrauka, sudaromas planas ir ant jo pagal redukuot¹ maksima­lø nuolydá projektuojama trasa, kuri paskui nužymima vietovëje. Kalnuotose vietovëse planas sudaromas stambiu masteliu (1 :2000 – 1 :5000). Jei prisirišimui prie pagrindiniø taškø tinklo nereikia su­gaišti daugiau kaip 10 % visø lauko darbø laiko, tai tras¹ visada reikia pririšti prie valstybinio geodezinio pagrindiniø taškø tinklo, jei valstybinio tinklo taškø nëra, tai trasos pradžia ir kryptis nu­statoma pagal žemëlapá.

Iš plano arba žemëlapio á vietovê kelio kryptis dažniausiai per­keliama busole. Kadangi žemëlapis sudaromas pagal tikr¹ azimu­t¹, o vietovëje kryptis žymima pagal magnetiná meridian¹, tai rei­kia žemëlapyje išmatuot¹ azimut¹ perskaièiuoti á magnetiná azi­mut¹. Suradus pagal situacij¹ trasos pradžios tašk¹, jame statoma busolë ir pagal j¹ atidedamas magnetinis azimutas.

Matuojant tras¹, reikia nustatyti jos ilgá, posûkio kampus ir sy­kiu nutraukti prie trasos esanèi¹ 100 m ploèio žemës paviršiaus juostos situacij¹. Po 25 m á abi puses nuo trasos situacija nutrau­kiama instrumentais, o likusioji dalis – iš akies. Dažniausiai – šios juostos nuotraukai taikomas statmenø metodas, reèiau – polinis. Tras¹ matuojant, bûdingose reljefo lûžio vietose ir posûkiuose kas 100m. kalami piketai. Žiurëti pried¹ nr.5

Skersiniø kelio profiliø tipai

Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti tipinius skersinius profilius atsižvelgiant á kelio kategorij¹ ir eismo intensyvum¹.

Atskirais atvejais skiriamosios juostos AM ir I kategorijø keliuose gali bûti platesnës negu nurodyta 2-je lentelëje.

Kai I kategorijos keliuose numatoma rengti vieno lygio sankryžas su lëtëjimo juostomis ties kairiaisiais posûkiais, skiriam¹j¹ juost¹ reikia paplatinti iki 7,0 m.

Dideliø miestø prieigose, kur ateityje gali prireikti padidinti eismo juostø skaièiø, skiriam¹j¹ juost¹ reikia rengti:

Automagistralëse AM – 13,0 m ploèio;

I kategorijos keliuose – 12,0 m ploèio.

12,0 m arba 13,0 m ploèio skiriam¹j¹ juost¹ reikia rengti su ágaubtu skersiniu profiliu (šlaitai ~ 1:10), savarankišku išilginiu profiliu ir vandens nuleidimo sistema.

Automobiliø kelio plotis prieš tilt¹ ar viaduk¹ ir už jø, ne trumpesnëje kaip 10 m ilgio atkarpoje, turi bûti po 0,5 m á abi kelio puses didesnis už atstum¹ tarp tilto ar viaduko turëklø. Prireikus bûtina numatyti atitinkam¹ kelio paplatinim¹, toliau vël pereinant á normalø plotá 15 m–25 m ilgio ruože.

Jei trasos juosta turi skersinius nuolydžius, tai statmenai trasai daromi skersiniai profiliai. Keliø tyrinëjimuose skersiniø profiliø ilgiai yra 20-60 m. Atstumas tarp skersiniø profiliø turi bûti toks, kad paviršius tarp jø turëtø vienod¹ polinká. Skersinio profilio taškams žymëti kalami tik sargeliai, rašant ant jø atstumus nuo trasos ašies. Matuoklë statoma prie sargelio ant žemës. Linijas matuojant, vedamas piketažo žurnalas, kuriame be pike­tø ir situacijos, žymimi krypèiø azimutai arba rumbai ir pagrindi­ai kreiviø duomenys: spindulys, tangentë, pusiaukampinë.

Kiekvien¹ dien¹ tikrinama piketø numeracija pagal lygtá:

K2 – K1 = ‚2.1- ‚2.Ll.

Èia

K₂ – paskutinis piketas darbo dienos vakare;

K₁ – paskutinis piketas vakarykšèios dienos vakare;

- per dien¹ išmatuotø linijø ilgiø suma;

‚2.Ll – suma skirtumø.

Kelio ašies pradžioje, gale ir tose vietose, kur kelio ašis keièia kryptá, statomi pastovûs matavimo ženklai, ant kuriø daromi atitinkami užrašai, reiškiantys trasos pradži¹, gal¹ arba po­sûkio tašk¹. Šie ženklai pririšami prie vietovës objektø ne mažiau kaip trimis linijomis. Jei vietovës objektø nëra, šalia ženklo priri­šimui statomi trys pagalbiniai ženklai.

Trasos posûkio taškuose matuojami dešinieji posûkio kampai ٨ ir (kontrolei) magnetiniai azimutai. Išmatavus kam­p¹ ٨ , skaièiuojamas trasos posûkio kampas. Jei trasa sukasi á de­šinê, tai posûkio kampas skaièiuojamas iš formulës:

IvD= 180° ٨ ,

jei trasa sukasi á kairê, tai

IvK= ٨ – 180°.

2.6. Darbo metodai ir priemonës

2.6.1. Geodeziniai prietaisai panaudoti geodeziniams tyrinëjimams

Vieni iš patikimiausiø tachometrø Nikon 602 serija. Šios serijos gaminiai pasižymi sparèiais atstumø matavimais ir optimaliu tikslumu. Šis tikslus ir greitas instrumentas, kampus matuojantis 2“ tikslumu, atstumus tiek prizminiu, tiek lazeriniu režimu ±(3+2 ppm x D) mm tikslumu. Itin spartus atstumø matavimo árenginys, matuojantis atstumus nuo 0,5 sek. greièiu suteiks galimybê lauko matavimo darbus atlikti sparèiai ir produktyviai.  

Padidintas lazerinis atstumø matavimo nuotolis iki 210 m ir didelis prizminis atstumø matavimas iki 5 km., leis ne tik atlikti ilgus ëjimus ar kitus geodezinius uždavinius, bet ir matuoti neprieinamose teritorijose.

Prietaisai skirti itin tiksliems matavimams: spec. infrastruktûriniø objektø, elektriniø, sudëtingø konstrukcijø ar aukštø pastatø nužymëjimui ir matavimui, tiksliam pastatø nuosëdžiø matavimui, geodezinio pagrindo sutankinimui.

Naujasis „Nikon 602“ komplektuojamas su 128 MB „CompactFlash“ tipo atminties korteliø ir USB jungtimis. Nukraunant duomenis á „CompactFlash“ korteles ar USB atminties modulá, nereikalingi papildomi kabeliai. Duomenys lengvai perkeliami iš kompiuterio á prietais¹ ir atvirkšèiai.

Instrumentø vidinë atmintis gali registruoti iki 10.000 matavimo árašø, atmintá galima suskirstyti á 32 darbus ir matavimo duomenis perkelti USB moduliu ar „CompactFlash“ tipo atminties kortele.

Šis instrumentas lengvai valdomas ir greitai išmokti juo naudotis galima. Instrumentas turi piln¹ skaitinê/raidinê ir programuojam¹ klaviatûr¹. Klaviatûros išdëstymas yra ergonomiškai sukonstruotas paprastam darbui ir patogumui dirbant lauke. 602 serija aprûpinta 25 naudingais mygtukais, su kuriø pagalba galima greitai áeiti á darbo tvarkymo funkcijas, nustatyti dažniausiai pasirenkamus parametrus, peržiûrëti ir tvarkyti prieš tai ávestus kodus. Darbo metu greitai gali ásisavinti tokio prietaiso veikimo metodus, nereikai dideliø apmokymø ir firmos savininkui gerai kai žmogus gali greitai ásilieti á darbo kolektyv¹ ir á darbo vëžes.

Kodø suvedimo ávairovës dëka, darbai ne tik lauke bet ir kameraliniu bûdu apdorojami lengviau ir paprasèiau. Visi Nikon tacheometrai komplektuojami su kodø s¹rašu, parengtu pagal GKTR standart¹ suderint¹ su „AutoCad“.

Ilgas baterijos veikimas.
Šios serijos instrumentai yra lengvi ir kompaktiški, su baterija sveria tik 5,7 kg.
Nikon elektroniniai tacheometrai su viena baterija leidžia atlikti matavimus ištis¹ diena. Nepertraukiamai matuoti kampus ir atstumus darbo laikas vidutiniškai pratesiamas iki 6 val., o matuojant kampus ir atstumus kas 30 sek., net iki 12 val. Matuojant tik kampus matavimø laikas pratêsiamas iki 25 val.

Fokusavimas
Žiûronas apjungia unikali¹ lêšiø fokusavimo sistem¹, kuri pagerina fokusavim¹ tiek artimuose, tiek tolimuose atstumuose. Šiuose instrumentuose vaizdas didinamas iki 26x.

Stoties nustatymas:

• žinomas koordinates
• užkirèiø metodas
• greitas stoties nustatymas
• aukšèio nukëlimas
• atgalinës atskaitos tikrinimas
• žinomos linijos

Koordinaèiø geometrija:

• atvirkštiniai geodeziniai uždaviniai
• ploto, perimetro
• linijos atidëjimas
• užkirèiø

Nužymëjimas:

• pagal kamp¹ ir atstum¹
• pagal koordinates
• linijos dalinimas
• statmens išnešimas

Postûmiai:

• taško
• kampo
• atstumø skirtumai
• statmens
• vertikalaus atstumo
• kampo
• apskritimo
• pasvirusio atstumo

Kt. programos:

• statmens atidëjimas išilgai lin.
• apskritiminiø kreiviø skaièiavimas
• HD, VD ir SD atstumø matavimai tarp 2 taškø
• nuoseklûs HD, VD ir SD atstumø matavimai tarp 2 taškø
• nepasiekiamø aukšèiø matavimas
• vertikalios plokštumos matavimas
• pasvirusios plokštumos matavimas

Pagrindiniai techniniai parametrai

2.6.2 Programos AutoCAD bendrosios žinios

Pagrindinë AutoCad programos paskirtis braižyti ir spausdinti brëžinius. AutoCAD pirmoji programa pasirodë: nuo 1982 metø, personaliniø kompiuteriø revoliucijos pradžios. AutoCad nëra nevientik braižymo programa, tai atliekanti daugelá funkcijø reikli programa. Tai buvo pirmas kompanijos Autodesk produktas.Ši programa pakeitë rankø darbø brëžinius, á kompiuterinius brëžinius, bei palengvino darb¹ dirbantiems žmoniems. Programa AutoCAD – tai pradinis visos programinës ir aparatinës árangos, skirtos darbui su AutoCAD, taškais. Šá proces¹ paskatino kompanija Autodesk, sukurdama vis¹ serij¹ programiniø interfeisø, kurias kitos kompanijos panaudojo savo programø papildymuose. Po kiekvieno naujo programinio interfeiso atsiranda naujos idëjos. Todël, kalbant apie “ vis¹ gaminá“- ne tik pagrindinê program¹, kaip AutoCAD, bet ir visus priedus, papildymus, apmokymus, knygas ir t.t.- AutoCAD tikrai nejauèia didelës konkurencijos.AutoCAD sistemos pagrindu sukurta virš 2000 specializuotø programiniø produktø namams, spausdinto montažo plokštëms, staklëms, robotams, drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatø architektûrai, statybinëms konstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams ir gatvëms, žemëlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimo procesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCAD Map, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect ir kt.

2.7. Darbø sauga atliekant geodezinius tyrinëjimus

Geodeziniai darbai atliekami ávairiø geofiziniø s¹lygø vietovëse, todël organizuojant geodezininkø grupes, jos turi bûti aprûpintos specialiais rûbais, individualiais saugos reikmenimis, sanitarinëmis priemonëmis, kad bûtø galima suteikti pirmaj¹ pagalb¹ susirgus ar ávykus nelaimingam atsitikimui.

Prieš išvykstant á tyrinëjam¹ rajon¹, reikia išklausyti darbo saugos istruktaž¹, tvirtai ásiminti saugaus darbo taisykles ir sekti, kad visi jomis vadovautøsi. Geodezininkø grupës vadovai yra atsakingi už jø vadovaujamø darbuotojø saugø darb¹, todël darbdavys privalo instruktuoti darbuotojus ir mokyti juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos ir sveikatos teisës aktø reikalavimø, aprûpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonëmis, árengimais, teikti medicinos paslaugas, sudaryti normalø darbo ir poilsio rëžim¹, nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus nuo nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø, tvirtinti saugos ir svekatos bei pareigines instrukcijas.

Darbdaviai negali skirti darbuotojø dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo bûdus. Darbdavys privalo nemokamai duoti darbuotojams darbo drabožius, avalynê, asmenines ir kolektyvines saugos priemones norminiuose teisës aktuose nustatytomis s¹lygomis ir tvarka. Darbdavys privalo organizuoti darbo drabužiø, avalinës ir asmeniniø apsauginiø priemoniø laikym¹, džiovinim¹, skalbim¹, valym¹ ir taisym¹. Nelaimingo atsitikimo ûmiø susirgimo darbe atvejais darbdaviai privalo užtikrinti darbuotojams skubi¹ medicinos pagalb¹.

Dirbdamas sudëtingomis ir skirtingomis s¹lygomis geodezininkas turi turëti ger¹ inžineriná pasirengim¹ ir atsakomybës jausm¹, kad darbai bûtø saugûs ir kartu bûtø garantutas aukštas darbo našumas. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai atliekant geodezinius darbus ávyksta tinkia apgyventuose rajonuose, statybvietëse, intensyvaus eismo gatvëse ir keliuose, prie geležinkelio ir požeminiø bei antžeminiø komunikacijø tankaus tinklo.

Nelaimingi atsitikimai gali ávykti neávertinus natûraliø gamtos veiksniø, tai aukšta ir žema oro temperatûra reljefas, rûkai, potvyniai, atmosferos iškrovos, audros ir kt. Dëlto bûtina ávertinti potencialius pavojus, žinoti, kaip pereiti sudëtingo reljefo vietas, persikelti per upes, organizuoti nakvynës ir poilsio vietas, maitinim¹, apsisaugoti nuo infekciniø ligø ir elgtis esant sudëtingoms gamtos s¹lygoms ir kt. Vietovëse, kur gausu uodø ir mašalø, tyrinëtojams duodami specialûs tinkeliai ar tepalai, atviroms kûno dalims apsaugoti nuo vabzdžiø ákandimo. Vykdant matavimus žiem¹, tyrinëtojai aprûpinami šiltais rûbais ir apavu.

Atliekant matavimus eksplotuojamame kelyje, kur vyksta intensyvus automobiliø eismas, 50-100 m. atstumu á abi puses nuo dirbanèiø geodezininkø statomi darbininkai – eismo reguliuotojai su raudonomis ir geltonomis vëliavëlëmis. Matavimo darbø saugai užtikrinti pereinant geležinkelá, specialiai išskiriamas darbininkas stebëti traukiniø eism¹ ir laiku perspëti apie artëjantá traukiná. Kai matomumas nepakankamas, vykdyti matavimo darbus keliø perejose draudžiama. Geodezininkai privalo dëvëti specialias oranžines lëmenes ir kepures.

Elektros linijø aukštá matuoti kartëm ar gaire neleidžiama. Šis aukštis turi bûti apskaièiuojamas pagal specialiai parenktos bazës ilgá ir instrumentu išmatuot¹ kamp¹

Dirbant lauko s¹lygomis, ypaè miestø teritorijose, geodezinink¹ veikia elektromagnetiniai laukai, kurie sukelia nuovargá, galvos skausmus. Nerviniais impulsais per klausos organus triukšmas veikia žmogaus smegenø retikulinê formacij¹. Triukšmas mažina protinio ir fizinio darbo našum¹, didina klaidø skaièiø. Beveik perpus sumažëja daiktø matomumas. Todël geodezininkai, atliekantys tyrinëjimo darbus automobiliø keliuose, turi bûti ypaè atidûs.

2.8. Ekologiniai tyrinëjimai

Automobiliø keliai turi tenkinti ne tik transporto bei ekonominius reikalavimus, bet turi atlikti ir ekologines funkcijas.

Nors dažniausiai pagrindinis dëmesys kreipiamas á techniniø veiksniø átak¹ aplinkai taèiau turi bûti ávertinta kelio átaka ir kelieviø moraliniams veiksniams nuovargio átamos mažinimas.

Ekologiniø tyrinëjimø metu turi bûti analizuojama, ar kelias, jo aplinka, želdiniai sudarys palankias gražiø vietovës zonø apžvalgos s¹lygas, ar pats kelias bus gamtovaizdžio puošmena. Nužymint kelio tras¹ reikia vengti labai ilgø tiesiø trasos ruožø, nes važuojant tokiu keliu neámanoma suvokti kelio, kaip landšafto elemento, visumos.Tyrinëjimø metu reikia numatyti tam tikro architektûrinio stiliaus kelio ruožus, kurie gali bûti ribojami išilginio profilio lûžiais, perëjimis per upes, gyvenvietes.

Ekologiniø tyrinëjimø metu turi bûti išaiškinami istorijos, kultûros paminklai, kuriuos bûtina išsaugoti ir kurie gali bûti turizmo objektai, o tuo paèiu ir landšafto bei kelio architektûrinës kompozicijos elemetai.

Nužimint pradiniø variantø tras¹, ekologinei pusiausvyrai išlaikyti, turi bûti vengiama tiesti keli¹, per draustinius, rezervatus. Trasuojant keli¹, ekologiniu požiûriu rekomenduojama kuo greièiau kirsti laukiniø žvëriø mëgiamus migracijos kelius arba numatyti tam tikras priemones jiems išsaugoti.

Gyvenvietëms, sanatorijoms, ligoninëms, poilsio namams apsaugoti nuo transporto priemoniø sukeliamo triukšmo ir oro taršos, kelio tras¹ rekomenduojama nužymëti tam tikru atstumu nuo jø. Taèiau laikui bëgant prie tokiø aplinkos keliø vël statomi nauji namai, pleèiasi gyvenvietës, todël trasuojant reikia numatyti dar ir triukšm¹ slopinanèius apsauginius pylimus, želdiniø juostas ar specialius ekranus. Tyrinëjimø metu tokiuose aplinkos keliuse reikia vengti staigiø ákalniø, nes á j¹ važiuodami ypaè didelá triukšm¹ sukelia kroviniai automobiliai.

Atsižvelgiant á ekologinius poreikius rekomenduojama tyrinëti kelio tiesimo iškasoje, net tunelyje galimybes. Tokiuose kelio ruožuose mažëja net tik transporto priemoniø keliamo triukšmo sklaida á aplink¹, bet eliminuojamos ir landšafto pažaidos.

Svarbiu landšafto saugos elementu laikomas kelio žemës sankasos šlaitø nuolaidumo mažinimas. Nuolaidûs aptakûs neaukšti pylimai bei negilios iškasos keliui suteikia natûralesná aplinkos vaizd¹, reikia nagrinëti tokius trasos variantus.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Kiekvienu keliu turi bûti patogu ir saugu važiuoti, jam árengti sunaudojant mažiausiai medžiagø bei darbo.

1. Kelio Seda – Žemaièiø Kalvarija topografinës nuotraukos geodezinio pagrindo teodolitinio ëjimo rezultatai:

Kelio Seda – Žemaièiø Kalvarija niveliavimas atliktas ištestu ëjimu nuo valstybinio geodezinio pagrindo punkto A - 118S-0165, kurio altitudë 139.034, iki geodezinio pagrindo punkto D - 120S-0545, kurio altitudë 114.238. Niveliavimo rezultatai:

atskaitø suma atgal-40056, atskaitø suma pirmyn-59186.

F=19 mm, n=59.

2. Pagal gautus kelio Seda – Žemaièiø Kalvarija lauko matavimo duomenis buvo sudaryti:

kelio toponuotrauka;

atlikta pilna kampø kontrolë;

koordnaèiø taškø skaièiavimo žiniaraštis;

atliktas kelio nužymëjimas.

Turëdami geodezinius tyrinëjimus galime nužymëti kelio projektinê tras¹ ir vykdyti kelio statybos darbus.

Išanalizavus geodezinius prietaisus kuriais atlikome matavimo darbus, matome kad jais atliktø darbø kokybë yra labai gera, jais patogu ir greitai galima atlikti darbus.

INFORMACIJOS ŠALTINIØ S¥RAŠAS

Košèiauskas M. Ratautas M. Vainauskas V. Inžinerinë geodezija. Kaunas, 1969.

Palašaitis E. Vidugiris L. Automobiliniø keliø projektavimas. Vilnius, 1999.

Tamutis Z. Kazakevièius S. Žalnierukas A. Petroškevièius P. Geodezija. Vilnius, 1996.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinëjimai // valstybës žinios, 2000, Nr. 32-921, 36-1020.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08.01:1999.//Valstybës žinios 2000, Nr. 62 – 222 6.

Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas, sutartiniai topografiniø planø   M 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 ženklai // Valstybës žinios, 2000, Nr. 52 – 1518.

ANOTACIJA

Inžineriniai geodeziniai tyrinëjimai atliekant kelio Žemaièiø Kalvarija - Skuodas

Baigiam¹já darb¹ atliko Laura Jurgaitienë.

Mano baigiamojo darbo objektas yra kelio Žemaièiø Kalvarija - Skuodas geodeziniai tyrinëjimai.

Darbo tikslas: atlikti kelio Žemaièiø Kalvarija - Skuodas topografinê nuotrauk¹ bei išilginá profilá, pagal gautus rezultatus išnagrinëti projektiná skersiná ir išilginá profilá.

Šiame darbe buvo iškelti šie uždaviniai: a) išnagrinëti informacijos šaltinius, susijusius su baigiamojo darbo tema; b) išnagrinëti kelio Žemaièiø Kalvarija - Skuodas rekonstrukcijai vykdytus geodezinius darbus; c) sudaryti kelio išilginá profilá.

Lietuvos keliø tinkl¹ sudaro magistralinës, regioninës, rajoninës reikšmës keliai, kuriø tiesim¹ ir tvarkym¹ atlieka keliø tarnybos, kurios gauna lëšø iš Lietuvos Vyriausybës bei Europos S¹jungos. Vienos iš keliø priežiûros ir plëtros programos skirtø lëšø buvo rekonstruotas kelio ruožas Žemaièiø Kalvarija - Skuodas nuo 22. 06 iki 23. 30 km. Anksèiau šio kelio danga buvo žvyruota dabar bus keièiama á asfalt¹, kad pagerëtø kelio eksploataciniai rodikliai, bei pagerëtø jo techninë bûklë. Matavimai atlikti ‚,NIKON 602‘‘ kuris tenkino valstybinës geodezijos reglamento reikalavimus.

Šie geodeziniai tyrinëjimai buvo atliekami vadovaujantis techniniais reglamentais. Ávykdžius baigiamajame darbe aprašytus darbus, galima vykdyti kelio ruožo Žemaièiø Kalvarija – Skuodas rekonstrukcij¹.

ANNTOTATION

Geodesic engineering explorations during traffic Žemaièiø Kalvarija - Skuodas.

Final Thesis was acomplished by Laura Jurgaitienë.

The basic subject of This Final thesis is traffic Žemaièiø Kalvarija - Skuodas geodesic explorations.

Work purpose : depending on final results to execute the traffic Žemaièiø Kalvarija - Skuodas: mapping and longitudinal profile, to make a cross - member and longitudinal profile.

In this work these tasks were raised:

a) To explore all respositories; b) To execute basis geodesic mapping; c) To make a trace's mensurations and picket.

Lithuania's road net is composed of magistral and regional significance traffics, and their building and management are controled by line service, which get resources from Lithuania'; government and European Union. One of them, financed by Road Maintenance and Development Programme for was used and as a result the traffic from Žemaièiø Kalvarija - Skuodas to 23.30 km. was rebuilt. Previuosly this traffic was covered in; gravel, but now it is changing into asphalt, so it is great opportunity to improve traffic indicaton of running, and to get better its technical slub. All acomplished geodesic researches were ‚,NIKON 602‘‘ it satisfy geodesy reglament.

All acomplished geodesic researches were lead by technical regulations. Having ehecuted the works described in the current Final Thesis it is possible to carry out the reconstruction of traffic Žemaièiø Kalvarija - Skuodas.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Teodolitiniø ëjimø skaièiavimas su pilna kampø kontrole

PRIEDAS

3 PRIEDAS

Poliniu bûdu koordinuotø taškø skaièiavimo žiniaraštis