CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

LIETUVOS DRAUSTINIAI

geografija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

GEOGRAFIJOS REFERATAS

Lietuvos Draustiniai

Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gili¹ senovź.Dar viduram˛iais Lietuvos ˛emėse augo vadinamosios ventosios girios, kuriose drausta kirsti med˛ius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos did˛iojo kunigaikčio “med˛ioklės” , t.y. mikai, skirti med˛iojamų ˛vėrių ir paukčių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų alies dalyse . Pa˛ymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miko apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų iandieniniams draustiniams, buvo skirta med˛iojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.Dėl to mūsų alyje lig iol labai glaudūs ryiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir med˛ioklės ūkio plėtojimo.

Pagal saugomų teritorijų tinkl¹ da˛niausiai sprend˛iama apie konkrečios alies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūd˛io teritorijas.

konservacinės, arba isaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draud˛iant atskirų kratovaizd˛io kompleksų ar vertybių naudojim¹.

Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama ˛mogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendr¹j¹ ekologinź kratovaizd˛io pusiausvyr¹;

Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi taip, kad isilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos itekliai.

ios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūių pavadinimus, arba nomenklatūr¹.

Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūių draustinius.

Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasi˛yminčiomis įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinź pa˛intinź reikmź vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.

iuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plot¹, arba 0,02 respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitum¹ irykėjo 3 ių draustinių atmainos (rūys):

atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.

Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli – nuo kelių iki keliasdeimt ha ploto. I visų isiskiria auklių draustinis, siekiantis visapusikos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiu kratovaizd˛io draustiniams.

Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniai draustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu, moksliniu bei kultūriniu at˛vilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yra tinkamos s¹lygos natūraliam paviriniam nuotekiui susidaryti. ios rūies draustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, u˛imančius bendr¹ 24121 ha plot¹, arba 0 % respublikos teritorijos. Ypač isiskiria Skroblaus draustinis , i esmės visapusikai apsaugantis kratovaizdį. io draustinio gamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, net grie˛tesnź rezervacinės apsaugos tvark¹.

Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis draustinis , kuris apsaugo nuo u˛terimo ioje srityje esančius gausius gamtinio vandens iteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miesto gyventojų. is 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aikiai nesiderina prie kitų mūsų draustinių ir i tikrųjų tėra valstybinio draustinio pavadinimu įteisinta vandens ūkio iteklių apsaugos zona.

Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamas botaninių, zoologinių bei mirių draustinių tinklas. Botaniniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms, būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei itisų ekologinių sistemų tipams, taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų itekliams bei ekologinės sistemoms. Beje, ie draustiniai pagal dabartinius nuostatus sudaro net atskir¹ rūį, vadinam¹ botaniniais spanguolynų draustiniais. Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960 metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.

Labiausiai įvairuoja gyvūnijos apsauga. iam tikslui skirti net keturių ruių zoologiniai draustiniai :

Paukčių (ornitologiniai), balinių vė˛lių (herpetologiniai), ˛uvų ichtiolohiniai bei vabzd˛ių entomologiniai. Zoologiniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančiųjų gyvūnų gyvenamoms arba kilnojimosi ir nerto vietoms, taip pat retoms bei būdingiausioms Lietuvos gyvūnų bendrijoms ar itisoms ekologinėms sistemoms. Zoologinių draustinių tinkl¹ respublikoje pradėta kurti dar 1960 metais, kai buvo įsteigti pirmieji ornitologiniai draustiniai. Kitų rūių draustiniai atsirado vėliau : ichtiologiniai – 1974 , herpetologiniai – 1976 , o entomologiniai tik 1979 metais.

Dabartiniu metu turime 24 zoologinius draustinius, apimančius apie 18038 ha plot¹, arba 0,27 %. Tarp jų yra 6 ornitologiniai (5822 ha), 13 ichtiologinių ( apie 12 tūkst.ha ), 3 herpetologiniai (87 ha) ir du entomologiniai (57 ha). Deja, iki iol nėra aikiai atribota ichtiologiniams draustiniams skirta respublikos teritorija, todėl jų plotas pateikiamas tik apytikriai, saugomų upių atkarpų ilgį padauginus i 100 metrų pločio juostos.

Pagal nuostatus ių draustinių tikslios ribos pakrantėse turėtų būti nustatomos taip :

a) ne arčiau kaip 10 metrų nuo kranto, kai pakrantės nuolydis iki 5 laipsnių.

b) ne arčiau kaip 20 metrų nuo kranto , kaip pakrantės nuolydis nuo 5-10 laipsnių.

c) ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto, kaip pakrantės nuolydis virija 10 laipsnių.

Skaičiuojama nuo vidutinio vasaros vandens lygio, kai krantai lėkti, ir nuo virutinės krantų briaunos, kai jie statūs arba griūvantys.

Lietuvoje labai svarbūs yra bendrai biologinei apsaugai skirti botaniniai - zoologiniai draustiniai . Įsteigti dar 1960 metais. Vienuolika tokių draustinių u˛ima gana didelį plot¹ – 40260 ha, arba 0,62 % respublikos teritorijos. iuose draustiniuose taikomi botaninių ir zoologonių draustinių tvarkos reikalavimai, atsi˛velgiant į saugomų vertybių savitumus i visų botaninių - zoologinių draustinių isiskiria Nemuno deltos draustinis., kuriame intensyviai vystomas ˛emės ūkis, laivyba, ˛uvininkystė, auga Rusnės miestas … Neveltui iam draustiniui patvirtinti net ypatingi nuostatai . iame savitame respublikos kampelyje su nepakartojamu gamtovaizd˛iu gamtos apsauga ities labai sudėtinga, ir botaninio-zoologinio draustinio statuso jam, matyt, nepakanka. Ateityje čia vertėtų reikliau derinti ūkinź veikl¹ bei gamtosaugos priemones.

Sudėtingiausi ir, be abejo, svarbiausi mūsų draustiniai, skirti visapusikai aplinkos apsaugai,- tai kratovaizd˛io (landaftiniai) draustiniai. Jie steigiami apsaugoti vertingiausiems kratovaizd˛io kompleksams, kurių sandar¹ ir iorź nulėmė tiek gamtiniai procesai, tiek ilgaam˛ė ˛mogaus veikla, tai pat saugoti vietovėms turinčioms kultūrinź, estetinź bei pa˛intinź reikmź ir pasi˛yminčioms įvairių laikų istorijos bei kultūros paminklais. Pastariesiems tikslams skirti draustiniai pagal dabartinius nuostatus sudaro savarankik¹ įstorinių kratovaizd˛io draustinių grupź. Tai savotikas jau minėtų botaninių spanguolynų draustinių atitikmuo visoje kratovaizd˛io draustinių eimoje.

Bendrai kratovaizd˛io apsaugai buvo skirtas ypatingas dėmesys jau pačioje mūsų valstybinių draustinių kūrimo prad˛ioje – ios paskirties draustiniai sudarė 1960 metais pradėto formuoti viso saugomų plotų tinklo pagrind¹.

Rykėja ios kratovaizd˛io draustinių rūys : 1) tipikasis 2) rekreacinis 3) archeologinis bei 4) istorinis. Tipikieji draustiniai paprastai saugo būdingus stambių mūsų respublikos kratovaizd˛io kompleksų bruo˛us, savotikus jų etalonus, pavyzd˛iui, Baravykinės, Mald˛iūnų, Rukio, Punies, Kernavės, Girg˛dūtės ir kt.

Rekreaciniai draustiniai, pavyzd˛iui, Auktadvario , Dubingių ,Dusetų , Germanto, Kurtuvėnų, Kurių Nerijos, Lakajų, Platelių, Plinkių, Rubikių it kiti, skirti vaizdingų gana intensyviai naudojamų kratovaizd˛io kompleksų apsaugai, ˛monių poilsiui. Tai bene gausiausia kratovaizd˛io draustinių grupė, jungianti pačius stambiausius i jų. Kartu tai sudėtingiausi draustiniai, kurių apsauga turi ir konservacinź, ir poilsio bei turizmo plėtojimo paskirtį, - mat juose telkiasi did˛ioji dalis aukčiausios kokybės rekreacinių gamtos iteklių tipo. io tipo draustiniai i esmės jau virto savotikais gamtos parkais.

Iskirtinź viet¹ u˛ima Kurių Nerija, kuri dar 1966 metais buvo paskelbta kratovaizd˛io draustiniu su specialiu re˛imu, i esmės attinkančiu nacionalinio parko apsaugos reikalavimus.

I esmės mūsų Neringa – tai pavyzdinis nacionalinis parkas.

Problematika ir anksčiau minėtų archeologinio bei istorinio tipo kratovaizd˛io draustinių apsauga. Vieni jų (Alytaus, Kurmaičių, Med˛ionių, Pyplių, Sered˛iaus, Utenio ir kt.) saugo piliakalnius, senkapynus senovinių gyvenviečių liekanas, kitus archeloginius paminklus bei jų artim¹j¹ aplink¹. Matome, kad savo turiniu tokie draustiniai tinka prie kultūros bei istorijos paminklų ir jų apsauginių zonų plotų.

Negalime nepaminėti dar vienos mūsų respublikos saugomų plotų tinklo ypatybės. Greta įteisintų valstybinių draustinių turime nema˛ai sava apsaugos tvarka jiems lygiaverčių saugomų teritorijų. Tai saugomos kurtinių tuokvietės , kurioms skirti ypatingos apsaugos miko sklypai, u˛draud˛iant juose bet kokį miko kirtim¹ ir kitus miko darbus. Dabartiniu metu turime 24 saugomas kurtinių tuokvietes u˛imančias beveik 4 tūkst. ha , arba 0,07 jos ploto.

Mūsų saugomų teritorijų tinkle yra plotų , vadinamų draustiniais, tačiau su konservaciniai apsaugai skirtais valstybinais draustiniais turinčių ma˛ai k¹ bendro. Vienas jų – jau minėtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis draustinis. Jame rūpinamasi vandens paukčių, visų pirma ančių iteklių atkūrimu bei gausinimu, itisus metus iuos paukčius draud˛iama med˛ioti. Tai tipki rekuperacinės paskirties saugomi plotai, įsteigti gretimų med˛ioklės plotų turtinimui. Tokius pat saugomus plotus turi ir mūsų mikų ūkis .Tai vadinamieji sėkliniai draustiniai. Juose draud˛iama visokeriopa ūkinė veikla, iskyrus sanitarinius bei selekcinės atrankos kirtimus ir sėklų rinkim¹.

Panaiems tikslams 1983 metais mūsų mikininkai paskyrė tris genetinius miko rezervatus ( A˛vinčių, Punios, Survilų) apimančius gana didelį 5,7 tūkst. ha plot¹. Beja, did˛ioji dalis jų yra jau esamuose auktesnio apsaugos laipsnio plotuose ir i esmės tesudaro pastarųjų dalis.

tai ypač saugomų teritorijų tinklo bendras vaizdas. Jų, įskaitant valstybinius rezervatus, valstybinius parkus, valstybinius draustinis bei jų lygmenis, bendras plotas sudaro apie 265 tūkst. ha , arba 4,0 % respublikos teritorijos. Matome, kad draustiniams tenka “liūto” dalis – daugiau kaip 80 viso fondo.Saugomų teritorijų pasiskirstymas gana netolygus. Daugiausia jų sutelkta Auktaičių, Dzūkų, ir ˇemaičių auktumose bei Dainavos ˛emomuje. Tuo tarpu Lietuvos vidurio bei iaurės ˛emumose ir Amenos bei venčionių auktumose saugomų teritorijų yra labai ma˛ai. Isiskiria Anykčių , Klaipėdos, Zarasų, Ignalinos, Varėnos bei venčionių rajonai, kur ypač saugomos teritorijos sudaro 10-14% tų rajonų ploto. Daugiau kaip 5 procentai ploto saugoma Molėtų , Alytaus, Plungės, Utenos bei Lazdijų rajonuose.Tačiau Jonavos, Kaiiadorių , Pakruojo, Pasvalio, Raseinių rajonuose konservacinių teritorijų tinklas labai menkas – jos neu˛ima net 0,1 procentų rajonų ploto.

Visais laikais ˛mogų jaudino didingoji ir paslaptingoji Gamta. Jos gro˛is buvo ir tebelieka vienas svarbiausių argumentų, mokslininkams ir gamtos apsaugos darbuotojams įrodinėjant saugomų plotų plėtojimo svarb¹. Bet gro˛is vis dėl to yra gana reliatyvi s¹voka. ˇinoma, yra gamtos vaizdų, u˛buriančių kiekvien¹. Bet yra ir tokių jos kampelių, kurie nepaprastai svarbūs ir brangūs tik nedaugeliui. ia prasme kiekvienas kaimas, kiekvienas mikas ir e˛eras tam tikram ˛mogui yra savotikas draustinis. Įdomu tai, kad po daugelio metų ma˛os vietinės gamtos vertybės netikėtai įgauna nauj¹ prasmź. Juk nerasime tokios atsiminimų knygos, kur autorius neprisimintų kokios nors palinkusios obels prie gimtojo kelio ar traukduobės, pro kuri¹ baisu būdavo praeiti. Prisiminimai dar glaudesni, jeigu laikas nepailgėjo tos obels ar tos paslaptingos duobės.

Visa tai, dėl ko sielojamės vaikystėje ir jaunystėje, ypač brangu. Jaudina ne tai, kas imokta, ne tai kas pamatyta, o tai – kas pajausta. Būtent dėl to kiekviena vieta, kiekvienas ma˛as mūsų krato paminklas – vertingas ir neu˛mirtamas.

Tai todėl vis dėlto kartais taip atsitinka, kad piliakalnis tampa paprasčiausiu tramplinu automėgėjams, padavimais pagrasintas akmuo aptveriamas kartu su karvių ganykla, o aplink ¹˛uolo galiūno kamien¹ sukalamos paiūrės pareliams ?

Gal todė kad to piliakalnio istorij¹ vaikai iklauso klasėje, o patys jo nemato ir juo nesirūpina

Gal todėl, kad renkant gra˛iausi¹ sodyb¹ pirmoji vieta paskiriama tai, kurios kieme stypso cementiniai baravykai, o baseine riogso atogr¹˛ų aligatoriai…

Gal todėl, kad, ˛avėdamiesi į˛ymiųjų ˛monių prisiminimai, vis dėlto nieko nepasimokome, viliamės, kad mūsų niekada neu˛klups tokios jausmingos valandėlės. Gal net įtariame, kad tokie rainiai, jeigu juose minima vien gimtoji upė, yra tik maivymasis, o ne nuoirdus, paskutinio saulėlyd˛io sujaudrintas trokimas j¹ pamatyti.

Naudota literatūra:

Lietuvos Draustiniai – H.Gudavičius, P.Kavaliauskas, R.Krupickas ;

1990 Kaunas “viesa”.

2. 1991 m. Lietuvos enciklopedia.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1655
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/LIETUVOS-DRAUSTINIAI61757.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/LIETUVOS-DRAUSTINIAI61757.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/LIETUVOS-DRAUSTINIAI61757.php">LIETUVOS DRAUSTINIAI</a>

LIETUVOS DRAUSTINIAI

geografija

DOCUMENTE SIMILARE

Lietuvos Draustiniai

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: