CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Saules ir Menulio uztemimai

geografija

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

Daugelyje Rytų alių būdavo tikima, kad Saulź kartas nuo karto u˛puola mil˛inikas drakonas, norintis praryti dienos vies¹. Siaubūnas savo kūnu u˛dengia Saulės vies¹, ir tada ˇemėje vyksta u˛temimas. Jis trunka tol, kol pavargźs ˛vėris palieka Saulź ramybėje. ˇmonės, tikėdami tuo, stengdavosi pabais¹ nubaidyti: triukmavo, pūtė dūdas, muė būgnus. Kadangi vienoje ir toje pačioje vietoje Saulės u˛temimai matydavosi retai, tai jie keldavo ypating¹ baimź.
Senovės Babilone buvo sudarinėjamos lentelės – horoskopai – nusakančios, kas atsitiks alyje, jeigu Saulės u˛temimas bus t¹ ar kit¹ mėnesio dien¹: “Mirs karalius, kils karas, u˛eis liūtys, kils badas”
Tačiau jau ˛iloje senovėje ˛monės pastebėjo, kad Saulės ir mėnulio u˛temimai turi savo dėsningumus. Egipto ˛yniai nustatė, kad u˛temimai dėsningai kartojasi kas 18 metų ir 11.3 paros. Tačiau tokie stebėjimai negalėjo paaikinti u˛temimų prie˛asčių.

Dangaus eėlių mechanika

Dien¹ u˛slenkanti naktis

Praeities metratininkai kiekvien¹ u˛temim¹ aprainėdavo kaip reikinį, pranaaujantį dideles nelaimes.

Dabartiniam mokslui nebereikia isigalvoti jokių drakonų danguje. Kadangi Mėnulis sukasi apie ˇemź, o ˇemė apie Saulź, tai retkarčiais visa trijulė atsiduria vienoje linijoje: Saulė, Mėnulis ir ˇemė. Nors Saulės skersmuo net 400 kartų didesnis nei Mėnulio, tačiau ji ir nutolusi tiek pat kartų toliau, todėl io nepaprasto sutapimo dėka regimasis abiejų viesulių skersmuo danguje praktikai sutampa. Todėl Mėnulis ir gali retkarčiais u˛stoti Saulź (per jaunatį). Skiriami visikieji ir daliniai u˛temimai. Visikasis Saulės u˛temimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus (arčiausiai ˇemės) ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant ˇemės krinta apskritas Mėnulio eėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. eėlį supa apskritas puseėlis, kurio skersmuo 3000-4500 km. Ten matomas dalinis Saulės u˛temimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink ˇemź, jo eėlis slenka i vakarų į rytus ma˛daug 3360 km/h greičiu. Dėl ˇemės sukimosi į t¹ pači¹ pusź Mėnulio eėlio greitis suma˛ėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visikojo Saulės u˛temimo trukmė – 7 min 40 s. Jeigu mėnulio sukimosi apie ˇemź ploktuma su ˇemės sukimosi apie Saulź ploktuma nesudarytu 5 laipsnių kampo, tai u˛temimai kartotųsi kiekvien¹ mėnesio jaunatį!
Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo ma˛esnis u˛ Saulės kampinį skersmenį. Tokiu atveju gali įvykti ˛iedinis Saulės u˛temimas.
Da˛niausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis u˛dengia tik dalį Saulės disko - tada įvyksta dalinis Saulės u˛temimas.
Toje pačioje ˇemės vietoje visiki Saulės u˛temimai kartojasi kas 300-400 m. Daliniai Saulės u˛temimai kartojasi kas 2-3 m. Per metus įvairiose ˇemės vietose būna 2-5 Saulės u˛temimai. Paskutinį kart¹ penki u˛temimai buvo 1935 m., kit¹ kart¹ taip nutiks tik 2206 m!
Mėnuliui u˛stojus vis¹ Saulės disk¹, aplinkui suvinta Saulės vainikas ir galima stebėti nuo Saulės paviriaus kylančius ugninius lie˛uvius – protuberantus. Saulės u˛temimų metu tiriamas ne tik jos vainikas, dar prie ger¹ imtmetį taip iekota hipotetinės artimiausios Saulei planetos – Vulkano, kuri taip ir nebuvo rasta. Dabar u˛temimų metu da˛nai aptinkamos alia Saulės praskriejančios arba į j¹ krintančios kometos. Tiesa, iuolaikinė teleskopų įranga leid˛ia sukurti dirbtinį “u˛temim¹” ir taip fotografuoti Saulės vainiko detales.

Mėnulio u˛temimai

eėlių būna ne tik ˇemėje, bet ir aplink kitus dangaus kūnus, tačiau jie nepalyginamai didesni u˛ eėlius ˇemėje. Jau ˛inome, kad Saulė pati skleid˛ia vies¹, o Mėnulis viečia tik apviestas Saulės.
ˇemės palydovas Mėnulis apsisuka apie ˇemź per 27,3 paros. Kadangi tuo pačiu metu ˇemė skrieja kartu su Mėnuliu ir aplink Saulź, tai Mėnulis atsiduria įvairiose padėtyse Saulės at˛vilgiu. Dėl to keičiasi apviestos jo dalies ivaizda, arba fazės (gr. phasis — pasirodymas). Mėnulį matome tai kaip siaur¹ pjautuv¹, tai kaip viečiantį skritulį ar jo dalį. Kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir ˇemės, mes jo nematome, nes Saulė apviečia prieing¹ ˇemei jo pusź. Tik ma˛daug po poros dienų galime ivysti siaur¹ ruo˛elį — jaunaties pjautuv¹. viesi¹ ir tamsi¹ Mėnulio dalį skirianti riba atrodo lenkta, nes Mėnulis yra rutulio formos.

Mėnuliui artėjant į pilnatį, i ˇemės matoma vis didesnė apviesta jo dalis. Kai Saulė apviečia pusź matomo Mėnulio disko, pasiekiama priepilnio fazė.
Po pilnaties fazės Mėnulis ima „dilti' — matoma vis ma˛esnė apviesta jo dalis. Kai lieka apviesta tik kairioji jo pusė, prasideda delčios fazė.
Taigi tarp jaunaties ir pilnaties yra priepilnis, o tarp pilnaties ir jaunaties — delčia. Kiekviena Mėnulio fazė trunka beveik savaitź.
Saulės apviesti Mėnulis ir ˇemė meta eėlius. Jie būna labai ilgi, itįsź didesniu atstumu negu nuotolis tarp ˇemės ir Mėnulio. Mėnulio u˛temimu vadinamas įvykis, kai visas Mėnulis ar bent dalis jo patenka į ˇemės eėlį, kurio skersmuo ties Mėnulio orbita yra apie 9100 km, t. y. ma˛daug 2,6 karto didesnis u˛ Mėnulio skersmenį. Tai gali atsitikti tik esant pilnačiai. Jei į ˇemės eėlį pasineria visas Mėnulis, matome visik¹ Mėnulio u˛temim¹, jei dalis jo — dalinį. Visikas Mėnulio u˛temimas trunka iki l h 40 min, dalinis — dviem valandomis ilgiau.
U˛temimo metu Mėnulis atrodo rausvas, nes ˇemės atmosfera geriau praleid˛ia joje lū˛usius raudonuosius spindulius ir labiau ibarsto violetinius bei mėlynus.
Kai jaunas Mėnulis meta eėlį į ˇemź, įvyksta visikas Saulės u˛temimas; kur ant ˇemės krinta Mėnulio puseėlis, matomas dalinis Saulės u˛temimas.
Mėnulio eėlio skersmuo ˇemės paviriuje da˛niausiai esti 40—100 km, tačiau kai Mėnulis yra arčiausiai ˇemės, jis gali siekti iki 270 km. Mėnulio eėlis per ˇemės pavirių bėga beveik į rytus 0,5—l km/s greičiu, todėl visikas Saulės u˛temimas vienoje vietoje trunka vidutinikai 2—3 minutes, ilgiausiai — 8 min. Tuo tarpu dalinis Saulės u˛temimas gali tźstis iki dviejų valandų ir ilgiau.
Visikas Saulės u˛temimas toje pačioje ˇemės vietoje pasikartoja ma˛daug kas 300 metų, dalinis — kas 2—3 metai. Lietuvoje paskutinis visikas Saulės u˛temimas buvo matomas 1954 m. bir˛elio 30 d.
Per metus ˇemėje gali būti nuo dviejų iki penkių Saulės u˛temimų (tarp jų ir dalinių) bei iki dviejų Mėnulio u˛temimų.
Delči¹ galima atskirti nuo priepilnio taip: per Mėnulio pusrutulio „ragus' mintyse reikia nubrė˛ti tiesź. Jei figūra sudarys raidź p, vadinasi, yra priepilnis, jei d — delčia
Velykų venčių data siejasi su Mėnulio fazėmis. 325 m. ba˛nyčios Nikėjos susirinkime buvo nusprźsta Velykas vźsti pirm¹ sekmadienį po pavasario lygiadienio stojus pilnačiai: anksčiausiai — kovo 21 d., vėliausiai — baland˛io 25 d. Babiloniečiams dar 2000 m. pr. Kr. buvo ˛inomas u˛temimų pasikartojimo ciklas, vadinamas saro periodu (egipt. soros — pasikartojimas). Jis lygus 6585 3 paros, arba 18 metų ir 11,3 paros. Po io laikotarpio Saulės ir Mėnulio u˛temimai kartojasi ta pačia tvarka. Per vien¹ saro period¹ būna 43 Saulės ir 28 Mėnulio u˛temimai.
Pagal saro period¹ buvo galima apytiksliai numatyti u˛temimo dien¹. Dabar u˛temimų laikas apskaičiuojamas net sekundės tikslumu.
Artimiausias visikas Saulės u˛temimas Lietuvoje bus matomas 2075 m. liepos 13 d.

ių metų spalio 12 dien¹ įvyko dalinis saulės u˛temimas, kuris buvo matomas ir Lietuvoje. Tai paskutinis ˛ymesnis įvykis ių metų danguje. Tikiuosi, kad jis paliko didelį įspūdį visiems jį stebėjusiems. U˛temimas prasidėjo 16:21 ir truko daugiau nei dvi valandas - iki 18:37, todėl jo pabaig¹ matė tik vakarinės Lietuvos dalies gyventojai (saulė Vilniuje nusileido 18:27). 17:30 mėnulis u˛dengė did˛iausi¹ dalį - beveik du trečdalius. Vir Vilniaus buvźs plonas debesų sluoksnis netgi padėjo stebėti, kadangi buvo galima gana ilgai ˛iūrėti į saulź plika akimi, nors turbūt daugeliui po to liejosi spalvos. Nema˛a dalis u˛temim¹ isivaizdavo kaip tams¹, tačiau jiems teko nusivilti, nes buvo praktikai taip pat viesu, kaip ir paprast¹ dien¹. Saulė po truputį tapo panai į 'riebi¹' mėnulio delči¹, kuri vėliau pavirto priepilniu. Ypač gra˛iai atrodė, kai 'ik¹sta' saulė kirsdavo lėktuvų paliktas juostas, kurios tuo metu i viesiai geltonų pavirsdavo į juodas. Vilniaus kalnai buvo nusėti stebėtojų su aprūkyto stiklo ukėmis. tai ant paprastai gana ramaus Pučkorių skard˛io (pakeliui į Nauj¹ Vilni¹, prie Vilnelės) atvyko net trys jaunaved˛ių poros su palyda. Todėl romantikos teko pasiekoti kitur.

Didesni ar ma˛esni daliniai saulės u˛temimai toje pačioje vietoje kartojasi kas 2-3 metus, o pilni įvyksta kas 200-300 metų. Todėl mums galima sakyti pasisekė, nes paskutinis pilnas u˛temimas vyko 1954 m. o kitas nusimato 2075. Tačiau tie, kurie nerizikuos sulaukti, gali 1999 metais apsilankyti vakarų Europoje. Ankčiau buvo manoma, kad saulės ir mėnulio u˛temimai - blogį lemiantys ˛enklai. Jais 'spekuliuodavo' ˛yniai, valstybių vadovai ir kiti, sugebantys apskaičiuoti u˛temimo dat¹. Keletas jų gana smarkiai pakeitė pasaulio istorij¹.

1504 m. savo ketvirtosios kelionės į Amerik¹ metu Kolumbas susidūrė su rimtomis problemomis. Laivai buvo prastame stovyje ir juos ivilko į krant¹ Jamaikoje. Daug maisto atsargų buvo pavogta, pusė įgulos sukilo, o vietiniai indėnai atsisakė tiekti maist¹. Tada Kolumbui ovė iganinga mintis - i europos mokslininkų sudarytų kalendorių jis ˛inojo, kad turi įvykti mėnulio u˛temimas. Jis paskelbė indėnams, kad dėl jų nenoro tiekti maist¹ mėnulis dings. Kai taip ir atsitiko, problemos dėl maisto buvo isprźstos. Beje, mėnulio u˛temimai tiesiog 'persekiojo' Kolumb¹. Pačios pirmosios kelionės metu taip pat įvyko u˛temimas. Jei Kolumbas savo apskaičiavimuose nebūtų įvėlźs ˛ioplos klaidos, jis tikrai būtų supratźs kad atrastoji ˛emė nėra Indija.

Saulės u˛temimo veikimo principas

Kaip matome (ir prisimename i mokyklinio astronomijos kurso, o gal kam ir bobutė pasakojo), Saulės u˛temimas įvyksta visai ne dėl drakono, ryjančio mūsų numylėt¹ ˛vaig˛dź. Vienintelis io pasibaisėtino reikinio kaltininkas - Mėnulis, kartas nuo karto įsigudrinantis įsisprausti tarp Saulės ir ˇemės.

Gaila, kad Silicon Lights įgulai nepavyko nufotografuoti Saulės u˛temimo Vilniuje - nepadėjo net ir dvigubas tamsių akinių filtras prie fotoaparato objektyv¹. Taigi iliustracijos vaizduoja kitus u˛temimus


Saulės u˛temimai.

1.Pasaulio enciklopedija

2.Astronomijos pradmenis

3.www.google.lt

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 2248
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/Saules-ir-Menulio-uztemimai74786.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/Saules-ir-Menulio-uztemimai74786.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/258/Saules-ir-Menulio-uztemimai74786.php">Saules ir Menulio uztemimai</a>

Saules ir Menulio uztemimai

geografija

DOCUMENTE SIMILARE

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul: