ASMENINIO KOMPIUTERIO TECHNINĖ ĮRANGA IR JOS VYSTYMOSI YPATUMAI

2 paskaita (tęsinys). ASMENINIO KOMPIUTERIO TECHNINĖ ĮRANGA IR
JOS VYSTYMOSI YPATUMAI

1. Kompiuterio techninė įranga

1.1 Pagrindinė plokštė

1.2 Procesoriai

1.3 Sąsajos ir jų valdymas

1.4 Kompiuterio atmintinės

1.4.1 Vidinės atmintinės

1.4.2 Išoriniai atmintinės įtaisai (kaupikliai, laikmenos)

2. Įvesties įrenginiai

3. Išvesties įrenginiai

4. Prievadai

5. Modemai

6. AK vartotojo sveikata ir saugos reikalavimai

Firma IBM 1981m. pateikė asmeninį kompiuterį, kuris tapo kompiuterių standartu ir dabar vystomos dvi pagrindinės asmeninių kompiuterių kūrimo kryptys:

IBM PC ir su IBM derinami kompiuteriai;

APPLE šeimos kompiuteriai, su sustiprintomis kompiuterinės grafikos apdorojimo sistemomis.

1. Kompiuterio techninė įranga

Kompiuterio technine įranga vadinami visi fiziniai kompiuterio komponentai

Sisteminis blokas - tai korpusas su įranga informacijos (duomenų) saugojimui ir apdorojimui.

Sisteminiame bloke randasi

Pagrindinė su įstatytais procesoriumi (vadinamu centriniu procesoriumi), pagrindine atmintine (laisvosios kreipties atmintinė + pastovioji atmintinė), operatyviąja buferine atmintine, specialiais lizdais papildomoms plokštėms įstatyti ir pagalbinėmis mikroshemomis (integriniais grandynais);

Kompiuterio sąsajos ir magistralės

Skyriai išorinėms atmintinėms įstatyti;

Maitinimo blokas

Nedidelis garsiakalbis

Įvesties įtaisai: Klaviatūra, pelė, šviesos plunksna, rutulinis valdytuvas, vairalazdė,vairas,   grafinė lenta, skaitytuvas (skeneris, skaitlys, skleistuvas).

Išvesties įtaisai Vaizduoklis (monitorius, displėjus), spausdintuvas, braižytuvas ir kt.

Išoriniai atmintinės įtaisai: standusis diskas, lanksčiųjų diskelių įtaisas, kompaktinių diskų CD - ROM, CD- RW įtaisas , DVD diskų įtaisas ….

Garsiakalbiai

Modemas ir t. t.

Kompiuterio korpusas Korpusai yra: horizontalieji (desktop) ir vertikalieji (tower). Šiuo metu horizontalieji nepaplitę, tačiau dar naudojami natūralaus dydžio (full size) ir žemesni (slim).

Vertikalieji patogesni, nes jiems pritaikytos plokštės, bei pigesni. Mažesni korpusai tinka namų ir verslo kompiuteriams. Eksperimentuotojų kompiuteriams jie netinka, nes reikia erdvės kitiems įtaisams diegti, be to spartinant komponentus, išskiriama daugiau šilumos.

Korpusai metaliniai ir aliumininiai. Korpuso skardos storis 1-2 mm, kraštai užapvalinti, apdailos plastmasės sujungtos be tarpų. Korpuso kokybę lemia maitinimo blokas (tarnauja 5-7 metus) ir nuo jo priklauso kompiuterio darbo stabilumas. Maitinimo bloko galia lemia kiek įrenginių galime diegti į kompiuterį. Populiariausi 'Midi Tower” tipo su 300 W (vatų) maitinimo blokų korpusai, kurie tinka namų kompiuteriams, didelio našumo AK ir darbo stotims reikia 300 W ir daugiau.

Korpusas turi būti didesnis, kad vėliau tilptų perkami įvairūs priedai, tokiame mažiau kaista detalės ir sumažėja trukdžiai.

Korpusai daugiausiai neekranuoti ir nekokybiška maitinimo bloko aušinimo sistema. Pvz., Honkongo firmos Ocean korpusai Denco ekranuoti ir neskleidžia elektromagnetinių bangų, dirba tyliai, neaštriais kampais ir atidaromi be atsuktuvo.

1.1 Pagrindinė plokštė

Šiuolaikinių kompiuterių pagrindinėje (sisteminėje) plokštėje montuojami keli dideli integriniai grandynai (mikroshemos), kurie atlieka pagrindines informacijos mainų su išoriniais įrenginiais valdymo funkcijas - tai integrinių grandynų sąrankos (mikroshemų rinkiniai). Integrinių grandynų sąrankos sujungia į vieną sistemą procesorių, atmintinę ir išplėtimo magistralę.

Pagrindinės plokštės lustų rinkinys atlieka funkcijas

Nukreipia duomenis iš diskinio kaupiklio į atmintinę, o iš atmintinės į procesorių;

Užtikrina išorinių įtaisų ir vidinių plokščių gerą tarpusavio sąveiką;

Užtikrina į pagrindinę plokštę įdiegtų garso ir vaizdo posistemių ir nuosekliosios sąsajos USB 2.0 darbą.

Procesoriai

Procesorius yra pagrindinis kompiuterio įrenginys, kurio paskirtis:

atlikti skaičiavimo operacijas (pvz., sudėtis, daugyba …);

logines operacijas (pvz., dviejų skaičių palyginimas …);

skaičiavimų valdymo operacijas (pvz., jei rezultatas lygus 0, spausdinti …);

vykdyti mainus su pagrindine ir išorine atmintine (pvz., rezultatus įrašyti į diską …)

CPU (Central Processing Unit) - centrinis procesorius - atlieka skaičiavimo operacijas su sveikais skaičiais, skaičiavimų valdymo bei duomenų mainų su išorine ir pagrindine atmintinėmis operacijas.

Be CPU yra FPU (Floating Point Unit) - slankiojo kablelio procesorius - atlieka skaičiavimo veiksmus su trupmeniniais skaičiais (informatikoje vad. kablelio ar slankiojo taško), bei dešimtainiais. Šiuolaikiniuose procesoriuose yra ne tik CPU, bet nemažai atskirų funkcinių įtaisų, kaip operacijoms su sveikaisiais ir slankiojo kablelio skaičiais, loginiais dydžiais, koduota grafine ir garso informacija.

Įvesties ir išvesties procesorius valdo visų įvesties ir išvesties įtaisų darbą, perkoduoja įvedamus duomenis iš vienos formos į kitą, o rezultatus parengia spausdinimui simboliais. Tai atlaisvina CPU kitiems darbams.

Procesorius gamina trys pagrindinės firmos: Intel (našūs ir brangūs), AMD (vis daugiau ir spartesnių), IBM, CYRIX (CYRIX sukurti gaminami IBM gamyklose ir parduodami IBM vardu - pasiekia didesnį našumą būdami mažesnio taktinio dažnio).

Intel pagrindinė procesorių pasaulinei rinkai tiekėja virš 80 proc. rinkos ir jos procesoriai priklauso x86 šeimai (8086, 80286, 80386, 80486). Šeimos x86 procesorius gamina Intel, AMD. Kitų firmų procesoriai derinami su Intel priklauso Intel šeimai (derinami su Intel).

Kompiuterio našumas didžia dalimi priklauso nuo procesoriaus ir atmintinės. Centrinio procesoriaus našumą apsprendžia:

Procesoriaus darbo taktinis dažnis GHz - viena iš pagrindinių asmeninio kompiuterio charakteristikų. Taktas – trumpiausias laiko intervalas, kurio metu procesorius atlieka elementariausią operaciją. Jei anksčiau per vieną taktą buvo atliekama viena operacija, tai šiandien asmeninis kompiuteris per vieną taktą atlieka keletą operacijų, be to taktinis dažnis priklauso nuo atliekamų darbų pobūdžio: su tekstiniais dirbame greičiau, o su grafiniais duomenimis- lėčiau. Šiuo metu labiausiai paplitę 2,0 – 3,0 GHz procesoriai, nors gaminami ir spartesni.

1 MHz – tai milijonas kompiuterio taktų per sekundę.

Procesorius apibūdinamas ir žodžio ilgiu, kuris parodo kiek bitų vienu metu gali apdoroti - 32 bitus ar 64 bitus, be to žodis ilgesnis perduodant duomenis viduje ir trumpesnis - į išorinius įrenginius. Šiandien dar plačiai paplitę procesoriai turintys 32 bitų duomenų ir adresų magistrales ir galintys valdyti iki 4 GB RAM. Firma AMD nuo 2003 m. vidurio, o Intel nuo 2005 m. pradėjo masiškai gaminti 64 bitų procesorius namų ir raštinės kompiuteriams su 64 bitų duomenų ir adresų magistralėmis. Sumažėjo tranzistorių maitinimo įtampa ir juose išsiskirianti šilumos energija, kuri buvo pagrindinis trukdis procesorių darbo taktiniam dažniui didinti. Šie procesoriai pasižymi:

Vienu taktu apdoroja dukart ilgesnes komandas, todėl didėja jų našumas;

dar neseniai pristatytos operacinės sistemos ir taikomųjų programų paketai skirti 64 bitų procesoriams, nes dirbant su senesne programine įranga darbo sparta mažai skiriasi nuo 32 bitų procesorių;

geba pasiekti ne tik 4 GB RAM, bet ir žymiai talpesnių atmintinių adresus.

Šiuo metu gaminami dviejų ir keturių branduolių procesoriai, nors Intel paskelbė pagaminusi 8 branduolių procesorių, kurio užtenka daug išteklių reikalaujančioms užduotims. Programa dalijama į kelis srautus ir vykdoma keliais loginiais procesoriais, todėl stabilus darbas ir sparta išauga 30 - 40 proc., be to sunaudojama mažiau energijos, o vienam “pakibus”, darbą pradeda kitas.

1.3 Sąsajos ir jų valdymas

Visi kompiuterio išoriniai (monitorius, klaviatūra, pelė, spausdintuvas, skaitytuvas, vairas, ausinės) ir vidiniai (procesorius, RAM, kaupikliai, grafinė, garso ir tinklo plokštės, modemas) įtaisai keičiasi informacija specialiomis sąsajomis.

Sąsaja (interface) - tai dviejų sistemų sandūra, leidžianti joms keistis informacija arba energija. Sąsajos, kurios jungia vidinius kompiuterio įtaisus dar vadinamos magistralėmis (bus).

Sąsajos skirstomos į:

Vidines ir išorines - kompiuterio viduje ar išorėje, esantiems įtaisams sujungti.

Nuosekliąsias ir lygiagrečiąsias - skirtas duomenims perduoti nuosekliai - po vieną bitą, ar lygiagrečiai - perduodami žodžiais (pvz., baitais).

Pagal informacijos perdavimo spartą : lėtos (iki 100 Kb/sek.), vidutinės spartos (nuo 100 Kb/sek. iki 2 Mb/sek.), didelės spartos (2 - 200 Mb/sek.), labai didelės spartos (> 200 Mb/sek.). Pvz., duomenys siunčiami pele - 15 Kb/sek., iš RAM į 3D grafinę plokštę - iki 8 Gb/sek.

Lėtiems išoriniams įtaisams

nuoseklioji RS232 (pelei, modemui, GSM telefonui, dviems kompiuteriams sujungti - iki 115 Kb/sek.), nuoseklioji PS/2 (klaviatūrai, pelei prie kompiuterio prijungti - iki 25 Kb/sek.), ir lygiagrečioji sąsajos. MIDI priemonių, vairasvirtės, vairo sąsaja - iki 31Kb/sek.

Vidutinės spartos įtaisams

lygiagrečiosios Ultra ATA/33 (33 MB/sek.), Ultra ATA/66, Ultra ATA/100 -diskiniams ir kitiems kaupikliams prijungti. Dar vadinamos - Ultra DMA. Jos naudojamos spausdintuvams, skeneriams, išoriniams informacijos kaupikliams prijungti ir dviems kompiuteriams sujungti;

nuoseklioji USB 1.1 - naudojama pelei, klaviatūrai, vairasvirtei, skaitmeniniams fotoaparatams, MP3 grotuvams ir kt. prijungti, patogi, nes leidžia įtaisus jungti vieną prie kito, bei juos atjungti neišjungus kompiuterio. Prie sąsajos kabeliais iki 5m. galima prijungti iki 127 įtaisų, sparta 1,5 ir 12 Mb/sek.

Spartiems įtaisams:

lygiagrečioji SCSI - (galingiems diskiniams kaupikliams, CD- R, CD - RW, DVD kaupikliams, skeneriams, spausdintuvams (iki 15 įtaisų, 160 MB/sek.);

nuoseklioji USB 2.0 480 Mb/sek. ir tinka skaitmeninėms vaizdo kameroms diskiniams kaupikliams prijungti);

nuoseklioji IEEE 1394 ( 400 Mb/sek.) - DV standarto skaitmeninėms vaizdo kameroms su kompiuteriu sujungti, jau gaminami jai skirti diskiniai kaupikliai. Ateityje gali pakeisti lygiagrečiąsias Ultra DMA ir SCSI sąsajas ir pagrindinė USB 2.0 konkurentė.

Labai spartiems įtaisams :

Lygiagrečioji sąsaja AGP skirta sujungti RAM su grafinės plokštės procesoriumi. AGP 8X - 33,6 Gb/sek.

Nuoseklioji magistralė (sąsaja) HyperTransport - AMD sukūrė ryšiui su vidiniais įrenginiais - ( nuo 200 MB/sek. iki 6,4 GB/sek.);

Nuoseklioji magistralė (sąsaja) 3GIO sukūrė Intel - - ryšiui su išoriniais įrenginiais (sparta dvi poros laidų - 206 MB/sek. , 32 laidų - 6,6 Gb/sek). Jos pakeis vietinę magistralę PCI ( 266 MB/sek.)- jungiančią procesorių ir operatyviąją buferinę atmintinę

Taigi duomenys tarp sisteminio bloko komponentų perduodami magistralėmis. Komponentai dirba nevienodu greičiu, todėl yra magistralių sistema:

sistemos magistralė - jungia pagrindinę atmintinę su kitais įtaisais. Darbo dažnis 133, 200, 266 MHz;

išorinių įrenginių valdymo įtaisai (jungimosi prie kompiuterių tinklo, magnetinių diskų valdymo, modemas, nuoseklusis interfeisas klaviatūrai ir pelei prijungti) jungiami prie išplėtimo magistralės.

Išoriniai įtaisai prie kompiuterio jungiami sąsajomis. Sąsajos klasifikuojamos pagal išorinių įtaisų grupes: informacijos kaupiklių, monitorių su kineskopais ir plokščiaisiais ekranais, spausdintuvų.

1.4 Kompiuterio atmintinės

Kompiuterio darbui reikalingos įvairios atmintinės:

atmintinė - kurioje saugoma kompiuterio įjungimo metu reikalingos valdymo programos;

darbinė (pagrindinė) ar laisvosios kreipties atmintinė (RAM) - kurioje randasi operacinės sistemos ir taikomosios programos;

atmintinė - ekrane rodomiems vaizdams saugoti ir atnaujinti;

atmintinė - programoms ir duomenims saugoti, nedirbant kompiuteriu;

atmintinė - ilgalaikiam informacijos saugojimui, iš kurios atstatome pvz., gedimo metu.

Pagal informacijos įrašymo ir saugojimo būdą atmintinės:

pastoviosios - įrašyta informacija išlieka ilgai, pakeisti negalima ar sunku;

lengvai, t. y. daug kartų įrašomos ir skaitomos;

pusiau pastovios - pvz., laikrodis eina (informacija apie kompiuterio konfigūraciją), nes yra speciali miniatiūrinė baterija kuri maitina tokią atmintinę išjungus kompiuterį.

1.4.1 Vidinės atmintinės

Laisvosios kreipties atmintinė (RAM) Random Access Memory) – randasi pagrindinėje sisteminio bloko plokštėje ir galimas jos išplėtimas. Leidžia laisvai įrašyti informaciją į bet kurią jos vietą, bei ją pasiekti ir lengva keisti jos turinį. Energetiškai priklausoma, nes išjungus AK informacija išsitrina. Talpa 256, 512, 1024 MB ir daugiau. Talpumu suprantama bitų seka iki paskutiniojo skaičiaus. AK naudojamas programas apsprendžia laisvosios kreipties atmintinės talpa.

RAM skiriama:

Statinė RAM (SRAM) - informacija saugoma tol, kol nepakeičiame nauja (ar neišjungiame kompiuterio);

Dinaminė RAM (DRAM) - informacija joje išnyktų po akimirksnio, jei reguliariai nevyktų specialus jos atnaujinimo procesas.

MS Windows operacinės sistemos dirba optimaliai:

MS OS Windows 95 – užima 90 MB diskiniame kaupiklyje ir RAM talpa - 4 - 8 MB.

MS OS Windows 98 - užima 125- 225 ir net 335 MB diskiniame kaupiklyje ir RAM talpa 16 - 32 MB.

MS OS Windows 2000 - užima 160 - 650 MB diskiniame kaupiklyje ir RAM talpa 64 - 128 MB.

MS OS Windows XP - užima 1000 MB diskiniame kaupiklyje, o MS Office XP - 350 – 550 MB, RAM talpa 256 - 512 MB.

Pastovioji atmintinė ROM Read Only Memory)- skiriama į :

Pastovioji atmintinė ROM - informacija įrašoma vieną kartą visam laikui. Tai programoms kompiuteriui valdyti ar kt. saugoti, pvz., ROM - BIOS.

PROM - programuojamoji pastovioji, į kurią informacija įrašoma vėliau spec. įtaisais.

Operatyvioji buferinė atmintinė (Cache) labai sparti ir joje saugoma procesoriaus dažnai naudojamos informacijos kopija, todėl procesorius rečiau kreipiasi į RAM. T.y. pagreitina keitimąsi informacija tarp procesoriaus ir laisvosios kreipties atmintinės, bei laisvosios kreipties atmintinės ir diskinės atmintinės. Jai gali tekti iki 90 proc. kreipinių į atmintinę ir procesoriaus darbas paspartėja 15 - 30 proc. Talpa 128, 256, 512, 1024 KB ir daugiau. Skiriama pirminė ir antrinė Cache atmintinės.

1.4.2 Išoriniai atmintinės įtaisai (kaupikliai, laikmenos)

Diskinis kaupiklis (Hard Disk) - jame saugoma programinė įranga kompiuteriui valdyti, vartotojo užduotims atlikti ir įvairūs duomenys. Tai uždarame hermetiškame korpuse ant veleno esančios kelios magnetine medžiaga padengtos plokštelės (1-5), kartu su galvutėmis informacijai įrašyti ir skaityti, bei varikliais (diskui sukti, bei galvutėms stumdyti). Disko takeliai vadinami cilindrais. Dėžutėje yra - valdymo grandynas (mikroshema) ir operatyvioji buferinė atmintinė. Kabinetiniuose kompiuteriuose naudojami 5,25' ir 3,5', o nešiojamuose - 2,5' colio. Talpa – 30, 40, 60, 80, 100 GB (5 diskeliai, 7200 aps/min) ir daugiau. Šiuo metu diskų talpa išaugo iki 200 – 300 GB. Pvz. 100 GB diske telpa 2500 CD- ROM muzikos įrašai.

Informacija į pagrindinę atmintį ir atvirkščiai perkeliama diskams sukantis 5400, 7200 ir 10800 aps./min. (informacijos nuskaitymas 60MB/s - 100 MB/s). Talpa priklauso nuo įrašymo tankio (šiuo metu 35 - 40 GB ir didės 100 GB ir daugiau). Numatoma, kad diskų talpa pasieks 200 GB (nešiojamuose) ir 400 GB (staliniuose). Lietuvoje plačiai paplitę 100 - 200 GB, 7200 aps. per min.

Didelės talpos minusai: ilga defragmentacijos trukmė, pavojus prarasti daug informacijos diskui sugedus.

Įrašymo tankio ribojimai susiję su kaupiklių skaitymo ir rašymo galvučių bei diskelių gamybos technologijomis. Reikia 0,1 mikrometro (plaukas apie 50 mikrometrų) ar mažesnio dydžio elementų. Be to, diskelių tankį padidins diskelių paviršiaus magnetinių dalelių vertikalios, o ne horizontalios orentacijos keitimas. Tokia technologija turėtų būti parengta per 3 - 4 metus.

Diskinius kaupiklius gamina penkios kompanijos Maxtor (33% rinkos), Seagate (5 metai garantija, kiti – 3 metai) , Western Digital, IBM (11%), Samsung (didžiausia pasaulyje atmintinės lustų gamintoja, kuri pradėjo gaminti ir diskinius kaupiklius. Dešimt didžiausių kompanijų montuoja į savo kompiuterius pirmų trijų.

Išoriniai diskiniai kaupikliai. Jų pagalba galima pasidaryti viso AK diskinio kaupiklio kopiją (300 GB ir daugiau). Jų kaina priklauso nuo talpos GB (3 Lt/GB) ir sąsajų skaičiaus. Ypač populiarūs kaupikliai su keičiamomis laikmenomis (Sony Professional Disk for Data), 35 GB ir daugiau. Jie pakeis archyvuose naudojamas magnetooptines laikmenas (MO). Šie mėlynojo lazerio spindulio optiniai kaupikliai pasižymi:

Diskai dedami į sandarias dėžutes, todėl patogu laikyti, apsaugoti nuo pirštų atsaudų, dulkių;

diskai ploni, todėl patogu transportuoti

telpa daugiau infrmacijos.

Taivanyje sukurti ir raudonojo lazerio spindulio optiniai kaupikliai (FVD), kurių vienoje pusėje telpa 5,4 GB, o abiejose – 10,8 GB.

Magnetooptiniai diskai (MO - sukurti kaip talpūs išorinių atmintinių , t. y. mobilių magnetinių diskų pakaitalai (firma FUJITSU). Įrašymui magnetinis laukas ir lazerio spindulys, todėl talpa išaugo nuo 128 MB, 230 MB, 640 MB iki 2,6 GB. Įrašymo sparta 2 - 4 MB/s. Jie standartizuoti ir atsparūs išorės magnetiniams laukams, todėl naudojami archyvuose ir duomenų perkėlimui, informaciją saugo iki 50 metų.

Lankstieji magnetooptiniai diskai - panaudojus lazerį padidintas įrašymo tankis (reikia spec. įrangos įrašyti ir nuskaityti). Pvz., firmos Iomega Zip 750 įrenginys (600 Lt) – kasetės 100 MB, 250 MB, įrašymo sparta iki 1 MB/s, o OR Technology įtaise LS - 120 - 120 MB, firmos Iomega Jaz - 2 GB, įrašymo sparta 6 MB/s.

Lankstieji diskai (diskeliai - mažiems informacijos kiekiams saugoti ar perkelti į kitą AK. Tai apvali 3,5' 89 mm skersmens plastikinė plokštelė padengta magnetinės medžiagos oksidais ir specialiu laku, bei įdėta į voką. Talpa 1,44 MB, nes 2,88 – nepasiteisino. Raidės HD reiškia aukštą kokybę. Laikmenos galvutė juda iš centro link išorinio krašto ir atvirkščiai. Kiekvienoje diskelio pusėje po 80 koncentrinių takelių, suskirstytų į 18 sektorių. Informacija įrašoma fragmentais po 512 baitų į sektorių takelių atkarpas arba jų grupes vadinamas klasteriais. Informacijos nuskaitymo ir įrašymo sparta į pagrindinę atmintinę - 40 KB/s -100 KB/s. Populiarūs MAXELL, SONY, FUJI, VERBATIM, ACME, BASF. Diskelis naudojamas tik formatuotas. Kai kurios firmos, pvz., SONY nutarė į savo surenkamus kompiuterius lanksčiųjų diskų įtaisų nedėti, o jų vietoje išimamas atmintines – raktus.

Atmintinės raktai – tai išimamos atmintinės populiarios 128 – 512 MB talpos, ne didesnės už kišeninius žiebtuvėlius, sveria keliolika gramų, jungiami prie AK USB lizdo (nuo 1998 m. yra visuose AK). Be papildomų tvarkyklių veikia OS Windows Me, 2000, XP. Galima į jas ir iš jų perkelti bylas, paleisti darbines programas. Apsaugai nuo ištrynimo turi atskirą jungiklį. Duomenys perduodami 1 MB/sek greičiu, o darbinė temperatūra – 0 - +70 laipsnių, saugoti nuo vandens ir tiesioginių saulės spindulių. Nebijo dulkių ir magnetinių laukų. Informaciją saugo iki 10 metų, galima įrašyti iki milijono kartų.

Flash tipo atmintinės (Sony Memory Stick Pro), kurių didžiausia talpa 16 GB, o įrašymo ir skaitymo sparta 10 ir daugiau MB/s. Kaina 1 Lt/MB. Jie pranašesni už diskinius kaupiklius – mažiau naudoja energijos ir greičiau perduoda informaciją.

Kompaktiniai (optiniai) diskai - duomenys įrašomi ir skaitomi lazerio spinduliu:

CD-ROM - skaitomi kompaktiniai diskai (instaliacinėms programoms, elektroninėms knygoms, multimedijos informacijai (muzika, filmai, žaidimai)). Informacija saugoma labai patikimai ir didelė standartinė talpa - 640 MB, informacijos nuskaitymo sparta pvz., 48X ( 1X - lygu 150 KB/s)

CD- R - įrašomieji kompaktiniai diskai - galime įrašyti tik kartą, o daug kartų skaityti. Reikalingas įrašymui standartinis CD- ROM įrenginys.

CD - RW - perrašomieji pasirodė 1997m. Informacija į diską perrašoma iki 1000 kartų. CD - RW įtaisas 440 - 920 Lt, o 650 MB diskelyje telpa 550 MB, nes 100 MB skiriama disko formavimo duomenims. Talpa 700 MB, 840 MB. Įrenginiai – SonyDRU – 510A – tinka CD ir DVD, Plex – Writer tinka CD – RW.

CD - RW charakteristika: 24X/10X/40X

24X - duomenų įrašymo sparta 24 x 150 KB/s

10X - duomenų perrašymo sparta 10 x 150 KB/s

40X - duomenų skaitymo sparta 40 x 150 KB/s.

Informacijai saugoti tinka geltoni ar mėlyni (sidabras+cianinas), juodi (labai geri), nes juos skaito visi CD - ROM įtaisai. Patikimai saugo iki 100 metų. Žali (auksas+cianinas) yra blogesni, neskaito senesni įtaisai.

Daugiausi perkami bendrovių ACME - 40 proc., VERBATIM –25 proc., PRINCO >10 ir kt. Jiems įrašyti virš 80 proc. vartotojų naudoja Nero programą.

DVD (Digital Versatile Disk) - skaitmeniniai universalūs diskai. Tai didelės talpos optiniai diskai (1986m.). Matmenys kaip CD, tačiau talpa daug didesnė, nes didesnis įrašymo tankis ir siekia šiuo metu iki 17 GB. Tai:

DVD - ROM – duomenims Tik skaitomi skaitmeniniai diskai;

DVD - R - tik kartą įrašomi skaitmeniniai diskai (+R ir –R , saugo iki 60 m.);

DVD - RAM ( įrašyti daug kart iki 30 m.), DVD - RW - perrašomi skaitmeniniai diskai iki 1000 kartų;

DVD-Audio(muzikos įrašams), Video vaizdo informacijai (suspaustai) saugoti. DVD+Audio – jų sandara kaip klasikinio DVD vaizdo formato, galima groti visais DVD grotuvais.

DVD - 5 4,7 GB, DVD - 9 8,6 GB, DVD - 18 17 GB. 1X - 1250 KB/s

Magnetinės juostos (strimeriai) - atnaujintos magnetinių įrašų technologijos ir magnetinių juostų įrenginiai prikėlė gyvenimui magnetines juostas. Magnetinių juostų įrenginių talpa siekia iki 70 GB vienoje kasetėje, duomenų perdavimo sparta iki 10 MB/s, be to aukštas patikimumas. Tai juostiniai kaupikliai, kurie tinka daryti atsarginėms diskų kopijoms, informacijai saugoti pvz., archyvuose, perkelti į kitus AK.

2. Įvesties įrenginiai

Klaviatūra - standartizuotas įtaisas, su atatinkamai išdėstytu klavišų rinkiniu, galintis dirbti tekstiniu ir grafiniu režimu. Dabar 101 - 102, 105, 107 klavšais (2 Win 95/98), kurie grupuojami:

Pagrindinė grupė, Funkciniai - F1, F2 ….F12, Skaitmeninių klavišų (priklauso nuo NumLock būsenos), t. y. renkami skaitmenys ar vykdomas valdymas pvz., žymeklio, Žymeklio ir ekrano valdymo grupė. Gamina Mitsumi, Keytronic, Chicony, Microsoft.

Pelė - vykdo žymeklio valdymą. Masyvus gumuotas rutulys perduoda informaciją dviems koordinatiniams diskeliams. Turi 2 ar 3 klavišus, su ratuku dokumentui judėti vertikaliai. Naudojamos vielinės ir optinės (bevielės) pelės su infraraudonųjų spindulių sąsaja. Optinės pelės valdomos infraraudonųjų spindulių sąsaja. Ji gali veikti iki 2 m. atstumu (normalus 40 cm.). Su 8-10 programuojamų mygtukų, kuriais galima pasirinkti virš 20 MS Office komandų. Gamina Mitsumi, Logitech, Microsoft.

Lietimui jautrios aikštelės – jos pagalba valdomas žymeklis. Aikštelės apačioje 2 pelės klavišų mygtukai, o šone net slankiklio valdymo juosta vad. šliaužtė. Įjungus pelę, aikštelę galima išjungti.

Grafinė lenta - skirta įvesti tikslius grafinius darbus. Specialiu pieštuku joje piešiama, o vaizdas nuo lentos perkeliamas į ekrano atmintinę infraraudonųjų spindulių pagalba.

Šviesos plunksna - įtaisas naudojantis šviesai jautrų jutiklį ir skirtas objektui pasirinkti tiesiai ekrane. Už pelę 20 kart brangesnis.

Rutulinis valdytuvas - tai atverstos pelės pavidalo įtaisas, kurio rutulį sukame pirštu ar delnu. Nešiojamuose kompiuteriuose atitinka pelę ir yra stacionarus korpuse.

Vairalazdė - Tai manipuliatorius skirtas kompiuteriniams žaidimams valdyti, palenkus vairalazdę, žymeklis juda nurodyta kryptimi.

Skaitytuvai (skeneriai, skaitliai, skleistuvai) - tai įtaisai, skirti spausdintos medžiagos įvedimui į kompiuterį. Pagrinfinės jų gamintojos firmos HP ir Epson. Skaitytuvai nuosekliai skaito (skenuoja) tekstą panaudodami OCR programą atpažinimui, nuotraukas, brėžinius ar paveikslus, kurių vaizdą perduoda į kompiuterį. Tekstas specialia programa atpažįstamas ir paverčiamas į formą būdingą tekstinėms byloms. Brėžiniai ir paveikslai koduojami taip, kaip priimta grafinėse programose. Skaitytuvai: dvispalviai ir spalviniai. Skaitytuvai: staliniai ir rankiniai. Staliniai:

Būgniniai - skaitymo mechanizmas nejuda. Skaito eilutėmis ir plonus dokumentus.

Plokštieji planšetiniai (kaip kopijavimo aparatai) populiariausi.

Pagrindinė charakteristika - skenerio optinė skiriamoji geba: tekstams - 300 dpi (300 x 600 taškų colyje), skaidrėms 600 dpi (600 x 1200) ir 1200 dpi (1200 x 2400).

Antra - spalvinis gylis - 24, 36, 42 - nuo jo priklauso atspalvių perdavimas.

Plokštieji skeneriai CIS - ploni ir pigūs tinka tekstams skaityti.

Rankiniai skaitytuvai naudojami retai ir skenuoja nuo kelių cm iki 20 cm pločio dokumentus. Dažniau jie sutinkami prekybos centruose ir panaudojami prekių kainoms nuskaityti.

Sukurti naujausi skaitytuvai, kurie turi atmintines informacijai saugoti ir gali dirbti kaip su kompiuteriu, taip ir be jo.

Biometrikai – tai priemonės skirtos biometrinės informacijos nuskaitymui, kaip pvz., pirštų antspaudų, veido bruožų, kalbos ir kt. Žmogaus fiziologinės savybės yra individualios, todėl biometrinis informacijos apsaugos būdas yra patikimiausias, ypač perduodant kompiuterių tinklais. Šiuo atveju kompiuterinė sistema aprūpinama biometriniu įvesties įrenginiu, todėl prieš dirbant kompiuteriu, vartotojas patikrinamas biometriku. Biometrinės informacijos skaitytuvas gali būti klaviatūroje, pelėje ar ar atskiras specialus skaitytuvas. Tyrinėjamos šios krypties technologijos: veido termogramų sudarymo, DNR grandinių tyrimas, delnų atspaudų atpažinimas ir kt.

Intelektualioji korta – naudojama bankininkystėje, siekiant sumažinti popierinių dokumentų srautus, bei pakeisti juos elektroniniais čekiais - intelektualiosiomis kortomis. Ji panaši į debito ar kredito kortas ir turi mikroprocesorių, atmintinę ar spec. Loginę mikroshemą vartotojui identifikuoti ar finansiniams pranešimams saugoti. Naudojamos apmokant sąskaitas, perkant prekes, mokant už kelius ir kt.

Skaitmeninė vaizdo kamera joje vaizdai saugomi ne kaip analoginiai, bet kaip skaitmeniniai duomenys, todėl sukurti kamera gali būti tiesiogiai vedami į kompiuterį, bei lengvai atpažįstami. Vartotojams bendraujant realiame laike galima naudoti kompaktiškas skaitmenines vaizdo kameras, vadinamas vaizdo ir tvirtinamas virš vaizduoklio ekrano.

Skaitmeninis fotoaparatas juose informacija saugoma ne analoginiu, bet skaitmeniniu pavidalu, todėl kaip ir sukurti kamera gali būti tiesiogiai vedami į kompiuterį, bei spausdinami prie kompiuterio prijungtu spausdintuvu paprastame ar fotografiniame popieriuje.

Kalbinės įvesties įtaisai – duomenims ir komandoms įvesti juose vartojama kalba, todėl vyksta balso ar kalbos atpažinimo procesai. Vienuose jų randasi iš anksto sudarytas žodynas, todėl vartotojas duomenims ir komandoms įvesti turi vartoti tik atitinkamus žodyno terminus, kurie ir pasirodo ekrane. Kalbos atpažinimo procesas vykdomas palygimo tarp pasakytų žodžių ir saugomų kompiuterinės sistemos žodyne – atmintinės įrenginiuose. Kalbos ar balso atpažinimo sistemų yra keletas:

atskirų žodžių atpažinimas,

susieto kalbėjimo atpažinimas (su pauzėmis),

ištisinio kalbėjimo atpažinimas.

Šiandien balso atpažinimo sistemos dar vystymosi stadijoje, nes:

dar ribota kompiuterinio žodyno apimtis,

atskirų vartotojų artikuliacijos skirtumai,

kol kas kompiuteriai negeba priimti ištitsinę kalbą.

Kompiuterių apsaugos sistemose vietoje slaptažodžio galima panaudoti balso atpažinimo įrenginius ir leisti dirbti tik tuos vartotojus, kurių balsas buvo atpažintas.

3. Išvesties įrenginiai

Vaizduokliai (displėjai, monitoriai)

su elektrovakuuminiais vamzdžiais - kineskopais

naudojantys puslaidininkinius ekranus.

Elektrovakuuminiai vaizduokliai vaizdą formuoja elektroninio vamzdžio ekrane - vadinamame kineskopu . Horizontalia kryptimi iš kairės į dešinę judėdamas elektronų pluoštas palieka pėdsaką, sudarytą iš daugelio taškelių, kiekvienas taškas turi savo spalvą ir ryškumą Spalvinio vaizduoklio kineskope vaizdą piešia trys spinduliai, kurių vienas žadina raudonai, kitas - žaliai, o trečias - mėlynai švytintį ir ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Kad elektronų spindulys žadintų tik vieno tipo liuminoforą kineskope prie ekrano yra skylėta metalinė kaukė, kuri spindulį siaurina.

Vaizduokliai gaminami su:

Apvalių skylučių kauke - elektronų spinduliai prasiskverbia pro metalinę plokštę su tūkstančiais perforuotų apvalių skylučių ir ekrane piešia eilutę po eilutės ir kadrą po kadro. Veikimas panašus į buitinio televizoriaus veikimą. Ji gerai nukreipia elektronų spindulius, didžiausias trūkumas - mažas skaidrumas (14 proc. kaukės skylutės), vaizdas tamsesnis, bet tikroviškesnis, pigesni.

'Trinitron' kauke - kaukė iš tūkstančių labai plonų vertikalių juostelių (vielyčių). Per kaukės plyšius elektronų spinduliai. Pagrindinis trūkumas - plonos juostelės labai jautrios vibracijoms, geresnis vaizdo ryškumas, bei kontrastas, visiškai plokščias ekranas. Kineskopus su Trinitron kauke gamina Sony (FD Trinitron), Mitsubishi (DiamondTron).

Pailgų skylučių kauke - 1996m. firma NEC , gamina Mitsubishi, LG, kineskopai vadinami ChromaClear, Flatron. Geriausios abiejų ankstesnių kaukių savybės, tik ne toks ryškus ir kontrastingas vaizdas.

Stalinių kompiuterių vaizduoklio vaizdo kokybės rodikliai

1. Raiška arba skiriamoji geba išreiškiama taškų skaičiumi vienoje linijoje ir linijų skaičiumi ekrane. Pvz., 15' – 1024 x 786 , 17' - 1280 x 1024, labai geri 1920 x 1200.

2. Taško dydis - t. y. atstumas tarp dviejų vienos spalvos taškų, kuo mažesnis tuo geriau 0,22 -0,24 - 0,25 - 0,27 - 0,28 mm.

3. Vaizdo atnaujinimo ekrane dažnis, kuris šiuolaikiniuose vaizduokliuose yra 75 - 85 Hz (televizorių 50 Hz). Minimalus dažnis 40 - 60 Hz. (parodo kiek kartų per sekundę atsinaujina ekranas). Geriausi 85 ir daugiau.

Vaizduokio kokybę lemia vaizdo plokštė, kuri formuoja vaizdą ekrane, panaudodama grafinį ar tekstinį vaizdo kūrimo principą. Vaizdas į ekraną išvedamas iš specialios vaizdo atmintinės. Jos talpa 16, 32, 64, 128, 256 MB.

Elektroniniai vaizduokliai plokštieji ekranai) - naudojami daugumoje nešiojamuose kompiuteriuose ir jų veikimas pagrįstas įvairiais informacijos vaizdavimo principais. Jų įstrižainė nuo 10 – 13, 14,1, 15,17 colių (25 - 33 cm), tačiau yra ir 21 colio - 54 cm.

Skystųjų kristalų vaizduokliai (LCD) - naudojamos šviesos poliarizacijos priklausomybės nuo elektromagnetinio lauko principas.

Asmeninių kompiuterių LCD ekranų kokybės rodikliai :

LCD ekrano įstrižainė 17 –21 colių (1 colis – 2,54 cm), bet yra 80-90 cm., kurie pakankamai sunkūs, yra net 140 cm.

LCD ekrano raiška 19’ – 1280 x 1024 geriau nei 19’ – 1440 (stulpeliai) x 900 (eilutės).

LCD ekrano taško dydis – 0,258 mm arba 0,294 mm.

LCD ekrano pagrindinė charakteristika yra ekrano reakcijos trukmė (atsako laikas) – tai laikas per kurį taškas ekrane pakeičia spalvą iš juodod į baltą ir atgal. Šiuo metu tai 8 - 12 milisekundės. Yra ekranų, kurių ekrano reakcijos trukmė 4 milisekundės, tačiau tai tik parametro matavimo būdo pakeitimo dėka, nes yra laikas tarp tamsiai pilko ir šviesiai pilko taško ir atgal.

LCD ekrano matymo kampas turėtų būti apie 160 - 170 laipsnių, nes tokie geriau sukuria kontrastą ir spalvas.

LCD ekrano skaistis (šviesumas) – dabar tai 250 - 300 cd/m² .(Cd/m² – liuksas). Tai ekrane spinduliuojamos ir atspindėtos šviesos srautas, sudarytas iš šviesių simbolių tamsiame fone ir šviesaus fono, esant tamsiems vaizdams šviesiame fone.

LCD ekrano kontrastingumas – tai šviesiausio ir tamsiausio vaizdo ekrane santykis, kuo didesnis tuo geriau. Šiuo metu kontrastingumas 500:1 ir 600:1 – pilnai pakanka, nors yra 1600:1 ir 2000:1 ir daugiau.

LCD ekrano spalvų gylis – tai galimybė atkurti kuo didesnę spalvų gamą (turi būti kuo didesnis RGB erdvės užpildymo plotas). Geriausi 24 bitų 16,7 mln. spalvų atkuriantys ekranai, nors akis atkuria apie 2 mln.

Sparčiai auga vaizduoklių skystųjų kristalų ekranais ( ypač 17 colių) ir mažėja su kineskopais. Tačiau daugumos skystųjų kristalų vaizduoklių ekrane pasitaiko neveikiančių arba prastai veikiančių RGD triadų – vaizdo taškų (pixcels), kurios būna juodos ar baltos spalvos ir jose nedirba vienos ar dviejų spalvų elementai. Gamintojai į šį trūkumą reaguoja pakankamai laisvai ir pvz., Toshiba – keičia esant 15 (800x600 ) ar 20 (1024x768) neveikiančių triadų, IBM – 8 baltos, 8 juodos ar 9 mišrios, kitos nurodo kitas sąlygas.

Dujų plazmos vaizduokliai – tai pripildyta inertinių dujų matrica. Jie veikia elektromagnetiniam laukui veikiant dujas, kurios pradeda švytėti. Naudoja daug energijos, todėl mažai naudojami autonomiškai maitinamose sistemose. Įstrižainė 80 – 210 cm., storis 10 cm. Yra net 84 colių skersmens.

Vaizduokliai su elektrovakuuminiais šaltųjų katodų ekranais (FED)- panašūs į skystųjų ekranų, bet kol kas įstrižainė tik 5 - 6 coliai.

Jutikliniai ekranai - kurių paviršius padengtas prisilietimui jautria plėvele ir objektas ekrane liečiamas tiesiog pirštu ar specialiu pieštuku.

Spausdintuvai pagrindiniai išvesties įtaisai. Spausdintuvų tipai skiriasi:

spausdinimo principais,

darbo sparta psl. per min.,

spausdinių kokybe,

kaina.

Spausdinimo kokybė gerėja didėjant spausdinimo raiškai (gebai) ir taško atspalvių skaičiui. Tekstams spausdinti užtenka 300 ir 600 dpi, o nuotraukoms fotospausdintuvų 2400 x 1200 dpi.

Adatiniai spausdintuvai - su galvute turinčia vieną ar kelias eilutes vertikalių adatėlių (nuo 7, 9, 18 iki 24). Spausdinimo metu galvutė juda horizontaliai ir adatėlės sumuša į popierių per dažančiąją juostelę, atspaudamos reikalingus simbolius. Spausdinimo kokybė nėra aukšta ir mažėja dylant juostelei, be to triukšmingi. 300 dpi.

Lazeriniai spausdintuvai - spausdinamo teksto ar grafinis vaizdas suformuojamas ant seleninio būgno, įelektrinant atitinkamas jo vietas prie jų pritraukiant dažus, po to perkeliamas ant popieriaus. Spausdinimo sparta paprastų asmeninių nespalvotų 8- 12 - 17 ppm ir spalvotų - 8- 12 ppm, skiriamoji geba 600 - 1200 dpi, o grupinio naudojimo 16 - 32 psl./min. Skiriami: monochrominiai ir spalviniai. Gali spausdinti ant įvairaus formato popieriaus ar plėvelės. Spausdinimo kokybė labai aukšta, dirba tyliai, bet spausdinimo savikaina pakankamai aukšta. HP (LaserJet, DeskJet 900 serija), Kyocera , Minolta, Epson . Kaina nuo 800- 1500 Lt.

Firma HP pagamina > 70 mln., o sparta nuo 8 psl. Nespalvotų iki 51 psl. Spalvotų. Atsiros jų markės su dvipusio spausdinimo įrenginiais.

Rašaliniai spausdintuvai - turi 400 – 600 purkštukų, mažėja atstumas nuo spausdinimo galvučių iki popieriaus, tiksliau išpurškiami lašeliai. Tekstai ir grafiniai vaizdai formuojami užpurškiant rašalą ant popieriaus nuo 11 iki 46 mln. lašelių/s. Naudoja skystąjį ir plazminį rašalą. Naudojamas juodas pigmentinis rašalas ir dar trijų spalvų, gali būti ir fotografinis rašalas. Spausdinimo sparta – iki 30 psl./min. nespalvotų, o spalviniai - lėčiau, 20 ppm. Spausdina įvairaus formato dokumentus ir ant plėvelės. Spausdina tyliai, aukšta kokybė ir lapo spausdinimo savikaina kiek didesnė nei adatinių. Spausdinimo raiška 300 - 1200 dpi. Firmos HP DeskJet , Canon, Epson, Lexmark. Kaina nuo 250 - 500 Lt.

Terminiai spausdintuvai – juose naudojamas specialus šilumai jautrus popierius, jiems nereikia nei juostos nei rašalo. Turi specialią spausdinimo galvutę – plaktukėlį su adatėlėmis, kurios priklausomai nuo gaunamos įtampos įkaitinamos, nors ir neliečia popieriaus per atstumą paveikia popierių ir suformuoja jame vaizdą. Spausdintuvai gaminami vaškiniai (padengia paviršių plonu vaško sluoksniu) ir difūziniai. Terminiai spausdintuvai užtikrina fotografinę vaizdo kokybę.

Braižytuvai - įtaisai skirti grafinės informacijos brėžinių išvedimui į popierių.

Pagal popieriaus formatą skiriami: mažo (A,B formato), vidutinio (C, D formato), didelio (E formato ).

Pagal piešimo būdą: Vektoriniai (pieštukiniai) - braižo linijas viena ar keletu spalvų. Vienuose - popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam, braižo didelio formato dokumentus. Kituose - popierius ant stalo, o juda tik pieštukai.

Rastriniai - dirba kaip spausdintuvai, neturi judamos spausdinimo galvutės, todėl braižo iš karto visame popieriaus plotyje. Gali būti: elektrostatinai, elektrografiniai, terminiai, rašaliniai ir adatiniai.

Būgniniai - vaizdas perkeliamas nuo būgno, o popierius - rulone. Jo plunksna juda skersai popieriaus lapo, o kita kryptimi - statmena plunksnai - juda popierius.

Planšetiniai - braižo ant didelio popieriaus lapo. Plunksna juda abiem kryptimis.

Mikrofilmai išvesties įrenginiai, kurie duomenis pateikia mikrofilmo juostoje. Kadangi išvadama mikrofimu, rekalingi specialūs didinamieji įrenginiai. Naudojami skaityklose, bibliotekose ar specializuotose organizacijose.

Nedokumentinės informacijos kopijos paprastai išvedamos vaizduokliais, vaizdo projektoriais ir kalbinės išvesties įrenginiais.

Vaizdo projektoriai – naudojami įtaigiam tekstinės (žodinės) informacijos pateikimui, papildant vaizdais (lentelėmis, diagramomis, paveikslais ar nuotraukomis). Vaido projektorius pateikia informaciją skaidrėse ar tiesiogiai iš kompiuterio dideliame ekrane. Jų tipai:

Kalbinės išvesties įtaisai sukurti pagal naujas technologijas irenginiai, kuriems kurti taikomi du būdai:

kalbos kodavimas – žmogaus kalba, t.y. žodžiai ir frazės sudaromi iš garsų ir vaizdų. Garsai koduojami ir saugomi diskiniame kaupiklyje, kad galima būtų vėl perduoti kaip garsus.

kalbos sintezavimas – šiuo atveju pagrindinių kalbos garsų rinkinys saugomas kompiuterio atmintinėje, o garsai kalbinės išvesties įtaise sukuriami elektroniniu būdu, nenaudojant žmogaus balso pavyzdžio. Jo paskirtis paversti tekstinę informaciją girdima.

Kalbinės išvesties sistemos populiarėja, nes vis plačiau naudojami netradiciniai duomenys, kaip garsai, vaizdai, telekadrai, animacija.

Garso įtaisai. Aukštos kokybės garsui atkurti naudojami spec. grandynai montuojami atskiroje garso plokštėje. Ši plokštė geba įrašyti ir atkurti monofoninius ir stereofoninius signalus, atkurti garso bylas ir jų kokybe neatsilikti nuo CD - ROM. Asmeninių kompiuterių sisteminėse plokštėse yra integriniai grandynai, kurie atlieka garso valdymo funkcijas. Grafines plokštes AGP ateityje pilnai pakeis PCI – Express trimatės grafikos plokštės. Paprasčiausia šios plokštės magistralė priima ir siunčia informaciją 2 kanalais 250 MB, o PCI – vienu –133 MB. Galingos plokštės siunčia 2 – 4 GB/sek.

Prie garso plokštės jungiamas didelės varžos ir mažų matmenų garsiakalbis. AK išorėje jungiamos garso kolonėlės 180 W, 300 ir kt. Ypač geros mažos BOSE kolonėlės (Audi, Mersedes, veikia prie –40 ir +70 laipsnių, 2002 m. sukurta BOSE garso sistema su autokalibravimu, kuri per 10 min. prisitaiko prie aplinkos).

4. Prievadai

Lygiagrečiojo perdavimo principas naudojamas greitam informacijos perdavimui į AK ir iš AK, pvz. spausdintuvui prijungti. Informacija perduodama baitas po baito. AK užpakalinėje sienelėje randasi daug kontaktų turinčios jungtys - vad. lygiagretieji prievadai (lygiagrečiai perduoda 8 bitus) LPT1, LPT2…(paralel port).

Nuosekliojo informacijos perdavimo principas naudojamas perduoti informacijai nedidele sparta, bitas po bito. Toks principas ryšiui su klaviatūra, pele… AK užpakalinėje sienelėje randasi mažai kontaktų turinčios jungtys - vad. nuoseklieji prievadai (serial port) - COM1, COM2… Prie jų jungiami modemai.

IR (infraraudonųjų spindulių sąsaja) - sujungia du įtaisus nenaudojant laidų ir kabelių. Nuotolinio valdymo principas - naudojamas buitinėje technikoje, gali būti jungiama pelė, klaviatūra ir kt.

5. Modemai

Ryšių technologijų išvystymas skatina jungti kompiuterius į tinklus, nes:

Paprasčiau perduoti didelius informacijos kiekius;

Galima naudotis elektroniniu paštu;

Prisijungti prie kompiuterių tinklo Interneto.

Modemai - tai įtaisai skaitmeniniams signalams pakeisti analoginiais, naudojamais paprastose telefono linijose ir gaunamiems - iš analoginių į skaitmeninius. Be to, jie suderina kompiuterį su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą, … Pavadinimas kilo iš žodžių moduliatorius ir demoduliatorius. Pagrindinė jų charakteristika - informacijos perdavimo sparta bodais. ( bodas - 1 bitas per sekundę), 4800, 9600, 14400, 28800, t.t.… Modemai:

Vidinis - speciali plokštė, įstatyta į pagrindinės plokštės ( ISA) lizdą.

Išorinis - tai korpuse sumontuota plokštė su maitinimo šaltiniu, jungiama prie COM prievado.

6. AK vartotojo sveikata ir saugos reikalavimai

Kompiuterių poveikio vartotojo sveikatai sumažinimui būtina:

Ergonomiškai (Tinkamai) suprojektuota kompiuterizuota darbo vieta;

Kokybiška įranga darbo vietoje;

Sveiko darbo su kompiuteriu įgūdžiai.

Nustatyti kompiuterio poveikį vartotojo sveikatai yra sunku, be to nėra aiškių atskirų veiksnių ribinių parametrų. Gyviems organizmams poveikį daro elektomagnetiniai laukai, bet nustatyti jų poveikį nėra lengva. Neaišku kas blogiau, stiprus trumpalaikis ar ilgalaikis mažo intensyvumo elektromagnetinio lauko poveikis. Jis daro šiluminį ir nešiluminį poveikį. Šiluminis poveikis nėra kaupiamasis ir pasireiškia aukštųjų dažnių srityje nuo 50 MHz - 2 GHz. Nešiluminio poveikio žala nėra išaiškinta.

Elektrosmogas - aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais. Vaizduoklių (displėjų) sukuriami elektromagnetiniai laukai nėra stiprūs. Stipresni laukai didelės skiriamosios gebos vaizduoklių, todėl tikslinga sėdėti toliau nuo ekrano. Be to laukus sukuria magnetiniai diskai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, spausdintuvai, ir 10 kart stipresnius už vaizduoklių. Kompiuterinė įranga turi būti sertifikuota, tai yra atitikti saugos, elektromagnetinio suderinamumo ir žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės reikalavimus.

Vartotojas kompiuterizuotoje darbo vietoje turi įvertinti 3 dalykus

Regėjimą - dirbti neįtempiant regėjimo ir nevarginant akių, nes akiratyje dideli kontrastai, skirtingi atstumai, nes žiūrima į ekraną, klaviatūrą ir dokumentus, todėl žvilgsnis šokinėja keisdamas atstumus nuo 15 iki 50 katų per minutę. Šis atstumo kitimas ir kontrastas - yra svarbiausi, nes vargina akis ir kenkia regėjimui. Svarbu ekrano ryškumas ir darbo vietos apšvietimas - nes veikia regėjimą, padidėja fiziologinis ir psichologinis krūvis. Ilgai dirbant būtinos pertraukos ir t. t.;

Patogiai laikyti rankas, kad minimaliai varginti sausgysles;

Nugarą - sėdėjimas ir judesiai darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;

Psichika - turi jausti darbo vietoje komfortą, nes kompiuteris gali tapti psichologinės įtampos ir streso šaltiniu.

Rekomenduojama literatūra

Janickienė D. Informatika. - Kaunas: VDU leidykla, 2005.- 542 p.

Kompiuteris ir sveikata [kompaktinis diskas] / Alfredas Otas, Pranas Kanapeckas, Stasys Maciulevičius, Vytautas Petrauskas, R. Telksnienė, Algis Valys, Algis Vegys

Naudojimasis kompiuteriu ir bylų tvarkymas. ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota medžiaga. - Vilnius: Žara, 2001. -104 p.