Kauno technologijos universitetas

Grafinių darbų katedra

AutoCAD 2000 trumpas aprašymas

AutoCAD 2000 aplinka

AutoCAD 2000 programa paleidtiama: du kartus pele greitai bakstelėjus ant AutoCAD 2000 piktogramos, esančios ant darbastalio, arba paspaudus Windows 95/98/2000/NT sistemų Start mygtuką ir pasirinkus ProgramsÒAutoCAD 2000ÒAutoCAD 2000 komandą.

Pradtioje ekrane atsiranda pradinis pranešimas, kuriame pateikiamas AutoCAD sistemos numeris, duomenys apie programos registraciją ir kita pagalbinė informacija.

Vėliau atveriamas Create New Drawing dialoginis langas, kuriame pateikiamos brėtinio sudarymo būdai. Paspaudus OK mygtuką, atveriami kiti, susiję su pasirinktu būdu, brėtinio formavimo dialoginiai langai, o Cancel – AutoCAD 2000 programos pagrindiniame lange atveriamas standartinis A3 formato tuščias lapas.

Atsivėrusį pagrindinį AutoCAD langą sudaro šios dalys:

komandų meniu juosta (menu bar), kuriame pateikiamos visos programos komandos. Tokių komandų meniu struktūrą apibrėtia specialūs meniu failai (plėtinys .mnu), kuriuos galima modifikuoti, papildyti arba kurti naujus. Standartinis komandų meniu saugomas acad.mnu faile. Darbui su komandų meniu skirta ToolsÒCustomise Menus… komanda;

įrankių juostos (toolbars), kuriose išdėstytos pasirinktos AutoCAD komandų grupės piktogramos. Paspaudus daugumą mygtukų iš karto vykdoma jį atitinkanti komanda. Jos pavadinimą lengva sutinoti perkėlus pelės tymeklį ant mygtuko piktogramos. Spaudtiant mygtukus, kurių apatiniame dešiniajame kampe vaizduojamas trikampis, atveriamos naujos piktogramų juostos. Jose ‘tempiant’ pelę galima išsirinkti papildomą komandą. Išsirinkus komandą iš papildomos įrankių juostos, jos mygtukas automatiškai keičia anksčiau įrankių juostoje buvusį mygtuką. Visų įrankių juostų vietą pagrindiniame AutoCAD programos lange galima keisti. Tam tereikia pelės tymeklį perkelti ties reikalingos įrankių juostos krašto ir laikant nuspaudus kairįjį pelės klavišą ‘nutempti’ juostą į reikalingą vietą;

vienas arba keli dokumentų langai, kuriuose brėtiami reikalingi dokumentai. Kiekvienas toks dokumento langas, susideda iš kelių kortelių, kurių braitymo srityse (drawing area) betarpiškai braitomi brėtiniai arba formuojami reikalingi vaizdai. Braitymo srities kairiajame apatiniame kampe vaizduojama veikiamosios koordinačių sistemos piktograma, padedanti orientuotis sudėtinguose brėtiniuose. Dokumento lango Model kortelėjė („Modelio“ erdvė) paprastai braitomas pats geometrinis modelis, o kitose Layout kortelėse („Lapų“ erdvės) – vaizduojami spausdinamas brėtinys ar jo fragmentai skirtinguose lapų formatuose.

teksto (command line) lange išvedami vykdomų komandų, jų parametrų ir atsirandančių klaidų pranešimai. Taip pat šiame lange atsispindi visi vartotojo atliekami veiksmai. Paskutinis komandos pranešimas visada yra vaizduojamas paskutinėje lango eilutėje. Jeigu šioje eilutėje yra tik todis Command:, tai reiškia, kad AutoCAD programa laukia naujos komandos įvedimo. Ankstesnius komandų pranešimus galima pertvelgti padidinus komandinės eilutės langą (F2 klavišas arba ViewÒDisplayÒText Window), arba panaudojant šio lango slinkimo juostą;

būsenos eilutėje (status bar), išvedamos braitymo tymeklio koordinatės ir jungikliai, valdantys braitymo ir brėtinio vaizdavimo rėtimus. Pavyzdtiui, įjungus ORTHO jungiklį, galima brėtti tik ortogonalias atkarpas.

AutoCAD programos komandos pasirenkamos paspaudus vieną iš įrankių juostų mygtukų, arba suradus ir išsirinkus atitinkamą komandą iš komandų meniu juostos. Taip pat galima įvesti komandas ir jų parametrus klaviatūra, surenkant jų pavadinimus teksto lange. Vienu iš pateiktų būdų išsirinkus komandą, ši komanda gali būti

iš karto įvykdyta;

teksto lange išvedamas komandos parametrų sąrašas, patikslinantis komandos veikimą;

teksto lange išvedami specialūs pranešimai, į kuriuos būtina atsakyti, t.y. reikia įvesti papildomus duomenis.

Komandų parametrai šiame lange vaizduojami tarp simbolių , ir tarpusavyje jie skiriami simboliu. Nutylėta komandos reikšmė išvedama tarp <> simbolių. Norint pasirinkti vieną iš komandos parametrų, reikia surinkti klaviatūra jos vardą arba to parametro didtiąsias raides.

Kitas komandų išrinkimo metodas, tai klavišų kombinacijos, aktyvizuojančios atitinkamos komandų meniu elementus. Klavišų kombinacijas tymi pabraukti simboliai komandų meniu. Paspausdus klavišą Alt kartu su pabrauktu simboliu, iškviečiama komanda arba komandos parametrų dialogo langas. Pavyzdtiui, klavišų kombinacija Alt+F+O atitinka FileÒOpen komandą

Dauguma programos komandų turi savo sutrumpintus pavadinimus, susidedančius iš vienos arba kelių simbolių. Toks komandų įvedimas tymiai pagreitina darbą. Pavyzdtiui, atkarpoms brėtti vietoje Line komandos uttenka surinkti tik l raidę ir paspausti Enter klavišą.

Dirbantiems su ankstesnėmis AutoCAD programos versijomis komandų išrinkimui galima panaudoti ir šoninį meniu (screen menu), kuris ekrane vaizduojamas, įjungus ToolsÒOptions komandos dialogo lango Display kortelėje Display screen menu jungiklį. Programos lango dešinėje vaizduojamas hierarchinis komandų meniu, kurio komandos išrenkamos pelės pagalba.

AutoCAD 2000 sistemoje, paspaudus dešinįjį pelės klavišą, visada iškviečiamas kontekstinis meniu, kurio elementų sudėtis priklauso nuo pelės tymeklio padėties pagrindiniame programos lange arba vykdomos komandos.

Jeigu dešinysis pelės klavišas spaudtiamas, komandos vykdymo metu, tai ekrane išvedamas kontekstinis meniu, kurio elementai atitinka šios komandos parametrus. Taip pat šiame meniu yra išvedamos komandos, atitinkančios bendriems veiksmams: pasirinkus Enter – įvykdoma komanda; Cancel – komandos veikimas nutraukiamas (atitinka Esc klavišo paspaudimą); Zoom – keičiamas brėtinio vaizdavimo mastelis; Pan – keičiama brėtinio padėtis programos lange.

Paspaudus dešinįjį pelės klavišą virš įrankių juostų, iškviečiamas AutoCAD programos įrankių juostų sąrašas. Šiame sąraše patymėtos įrankių juostos vaizduojamos pagrindiniame programos lange. Atšaukus tokį tymėjimą, atitinkama įrankių juosta pašalinama iš programos lango. Tokius pačius veiksmus galima atlikti ir komanda ViewÒToolbars. AutoCAD 2000 programoje galima išsirinkti šias įrankių juostas:

3D Orbit – trimačių vaizdų valdymo įrankiai;

Dimension – matmenų tymėjimo komandos (meniu komandų grupė Dimension

Draw – esinių brėtimo komandos (meniu komandų grupė Draw

Inquiry – atstumo, taško koordinačių, esinių savybių, plokščių figūrų plotų, kūnų masės nustatymo komandos;

Insert – kitų brėtinių, rastrinių vaizdų ir objektų įterpimo komandos;

Layouts – grafinių langų popieriaus erdvėje valdymo komandos;

Modify – esinių redagavimo komandos (meniu komandų grupė Modify

Modify II – sudėtingų esinių (polilinijų, multilinijų, kietakūnių modelių) redagavimo komandos;

Object properties – esinių savybių valdymo komandos;

Object Snap – esinių charakteringų taškų išrinkimo priemonės;

Refedit – darbo su išorinių nuorodų objektais komandos;

Reference – išorinių nuorodų valdymo komandos;

Render – AutoCAD programos vizualizacijos priemonės;

Shade – trimačių modelių vaizdavimo komandos;

Solids – trimačių kietakūnių modelių formavimo komandos;

Solids Editing – trimačių kietakūnių modelių redagavimo komandos;

Standard Toolbar – standartinių (būdingų visoms Windows aplinkos programoms) įrankių juosta;

Surfaces – trimačių paviršinių modelių konstravimo komandos;

UCS – koordinačių sistemų valdymo priemonės;

UCS II – vartotojų koordinačių sistemų išrinkimo priemonės;

View – trimačių modelių vaizdų valdymas;

Viewports – grafinių langų sudarymo ir redagavimo komandos;

Web – priemonės dirbti WWW tinkle;

Zoom – brėtinio vaizdavimo mastelio keitimo priemonės.

Koordinačių sistemos

Atskiriems brėtinio taškams nurodyti AutoCAD programa naudoja Dekarto koordinačių sistemą, vadinamą pasauline koordinačių sistema (World Coordinate System). Šioje sistemoje X ašis tymi horizontalų atstumą, o Y ašis - vertikalų. Šioje xOy plokštumoje taškas - x ir y koordinačių pora atskirta kableliu (x,y pvz. 6,3). Pasaulinės koordinačių sistemos pradtios taškas yra apatinėje kairiojoje braitymo srities dalyje.

Trijų matavimų brėtiniuose naudojama trečia Z ašis, kuri yra vertikali xOy plokštumai. Šios ašies teigiama kryptis nustatoma pagal dešinės rankos taisyklę. Taško koordinatės trimatėje sistemoje apibrėtiamos trimis skaičiais atskirtais kableliais (x,y,z pvz. 5,3,-11).

Nurodtius tik taško x,y koordinates, šio taško z koordinate traktuojamas xOy plokštumos aukštis (current elevation). Šis aukštis gali būti keičiamas AutoCAD komandomis. Dviejų matavimų brėtiniuose toks aukštis yra lygus 0.

AutoCAD programoje pasaulinės koordinačių sistemos keisti negalima, tačiau leidtiama sudaryti vartotojo koordinačių sistemas (User Coordinate System), kurios palengvina taškų nurodymą formuojant sudėtingus geometrinius modelius (ypač trijų matavimų brėtiniuose). Vartotojo koordinačių sistemų skaičius brėtinyje nėra ribojamas. Šiose vartotojo koordinačių sistemose galima keisti koordinačių sistemos pradtią ir ašių kryptis, jas išsaugoti unikaliu vardu ir vėliau redaguoti. Norint sukurti naują vartotojo koordinačių sistemą, reikia pasirinkti vieną iš ToolsÒNew UCS grupės komandą. Pvz. ToolsÒNew UCSÒOrigin komanda sukuria naują koordinačių sistemą, kuri nuo senosios skiriasi tik nauja koordinačių sistemos pradtia. Automatiškai AutoCAD programa suteikia naujai koordinačių sistemai Unnamed vardą. Norint tik perkelti veikiamosios koordinačių sistemos pradtios tašką į naują vietą, reikia pasirinkti ToolsÒMove UCS komandą ir nurodyti naują koordinačių sistemos pradtios tašką (taškas nurodomas senojoje koordinačių sistemoje). Šiuo atveju koordinačių sistemos ašių kryptys nesikeičia. Į pasaulinę koordinačių sistemą visada grittama ToolsÒNew UCSÒWorld komanda. Pasirinkus ToolsÒNamed UCS… komandą, atveriamas UCS dialogo langas, kurio Named UCSs kortelėle pateikiamos visos brėtinyje išsaugotos koordinačių sistemos. Pateiktame sąraše World tymi pasaulinę koordinačių sistemą; Unnamed – veikiamąją kordinačių sistemą; Previous – prieš tai buvusią koordinačių sistemą. Norint išsaugoti naujai sukurtą vartotojo koordinačių sistemą, reikia ją pervardinti (du kartus bakstelėti pele ant Unnamed elemento ir įrašyti naują vardą). Informaciją apie konkrečią koordinačių sistemą galima gauti patymėjus koordinačių sistemą ir paspaudus Details mygtuką. Paspaudus Set Current mygtuką, patymėta koordinačių sistema tampa veikiamąja.

Orientuotis koordinačių sistemose padeda speciali koordinačių sistemos piktograma, kuri datniausiai vaizduojama braitymo srities apatiniame kairiajame kampe. Ši piktograma vaizduoja veikiamosios koordinačių sistemos X ir Y ašių teigiamas kryptis. “W” simbolis reiškia pasaulinę koordinačių sistemą; “+” - nurodo, kad koordinačių sistemos pradtia yra šios piktogramos apačioje; kvadratas ašių susikirtime - nurodo, kad į xOy plokštumą tiūrima iš viršaus. Koordinačių sistemos piktograma nevaizduojama, jeigu išjungiamas ViewÒDisplayÒUCS IconÒOn jungiklis. Įjungus ViewÒDisplayÒUCS IconÒOrigin jungiklį, koordinačių sistemos piktograma bus vaizduojama ne lango apatiniame kairiajame kampe, o veikiamosios koordinačių sistemos pradtios taške.

Pastaba: jeigu ekrane vaizduojamas “sulautytas pieštukas”, tai tiūrėjimo į xOy plokštumą kryptis yra lygiagreti pačiai plokštumai.

Matavimo vienetai ir jų formatai

Atstumas tarp dviejų taškų AutoCAD programoje matuojamas sąlyginiais vienetais (units), kurie gali atitikti colius, pėdas arba bet kuriuos kitus vartotojo pasirinktus matavimo vienetus. Metrinėje sistemoje naujame brėtinyje atstumai yra matuojami milimetrais. Atstumui nurodyti galima parinkti skaičius iki 14 skaitmenų ut kablelio.

Parinktų matavimo vienetų tikslumas apibrėtiamas FormatÒUnits komanda, kurioje galima nustatyti matavimo vienetų formatą ir jų tikslumą (pagal nutylėjimą vartojami dešimtainiai matavimo vienetai su keturiais skaitmenimis ut kablelio), o taip pat kampų matavimo vienetų formatą, tikslumą ir kryptį (kampai matuojami laipsniais prieš laikrodtio rodyklę).

Brėtinio ribos ir apimtis

AutoCAD sistemoje brėtinys brėtiamas stačiakampėje srityje, kurios ribos (limits), išreiškiamos x,y koordinatėmis esamoje koordinačių sistemoje. Vartotojas gali nustatyti ir keisti šias brėtinio ribas, atsitvelgiant į pasirinktus matavimo vienetus. Metrinėje sistemoje naujo brėtinio ribos atitinka A3 formato popieriaus lapą (vienas stačiakampės srities kampas – (0,0), priešingas kampas – (412,297)). Brėtinio ribos nustatomos FormatÒDrawing Limits komanda, kurioje stačiakampė sritis apibrėtima dviem kampais: apatiniu kairiuoju ir viršutiniu dešiniuoju kampu. Pasirinkus komandos ON parametrą – esinių brėtimas ut brėtinio ribų yra draudtiamas, o OFF – esiniai brėtiami neatsitvelgiant į brėtinio ribas.

Brėtinio apimtis (Extent) - stačiakampė sritis tarp brėtinio ribų, kurioje jau nubrėtti esiniai.

Esinių (grafinių objektų) sąvybės

Brėtinys AutoCAD sistemoje - esinių, išdėstytų nurodytuose koordinatėse, visuma. Kiekvienas tokių objektų (linija, lankas, apskritimas ir t.t.) brėtiamas AutoCAD sistemos komandomis ir turi bendrų sąvybių.

Visi objektai braitomi tam tikrame aukštyje (elevation), t.y. virš arba apačioje xOy plokštumos, o taip pat turi savo storį (thickness). Datniausiai šių savybių reikšmės lygios 0.

Braitant kiekvienam esiniui parenkama spalva (color), jo kontūro linijos tipas (linetype) ir plotis (lineweight

Visi esiniai išdėstomi sluoksniuose (layer). Tokių sluoksnių skaičius brėtinyje - neribojamas. Kiekvienas sluoksnis yra susietas su tam tikra spalva ir linijos tipu. Brėtinyje galima laikinai pašalinti nepageidaujamą sluoksnį (jį utšaldyti - freeze), kartu pašalinant ir visus jo esinius. Toks esinių brėtimas skirtinguose sluoksniuose yra labai patogus, nes leidtia sugrupuoti tarpusavyje susijusius objektus, nevaizduoti šiuo metu nereikalingų brėtinio fragmentų. Tai tymiai palengvina brėtinių redagavimą. Pvz. brėtiant gyvenamojo namo planą tikslinga pirmojo, antrojo aukšto sienas, baldus, elektros ir vandentiekio instaliacijos schemas brėtti skirtinguose sluoksniuose. Tada redaguojant elektros instaliacijos schemą, galima išjungti ir brėtinyje laikinai nevaizduoti baldų ir/arba vandentiekio instaliacijos schemos.

Visi AutoCAD sistemoje esiniai brėtiami veikiamajame sluoksnyje, veikiamąja spalva, linijos tipu ir pločiu, o taip pat tam tikrame aukštyje ir yra nustatyto storio. Veikiamąsias esinių savybes galima nustatyti esinių savybių įrankių juostoje (Object Properties) arba Format grupės komandomis: Layer – sluoksnį, Color… - spalvą, Linetype… - linijos tipą, Lineweight… - linijos plotį ir Thicknes – esinių storį. Naujame brėtinyje jau yra nustatytos veikiamosios esinių savybės: nulinis sluoksnis, o spalvai, linijos tipui ir pločiui – Bylayer reikšmė. Pasirinkus šią reikšmę, atitinkama brėtiamo esinio savybė bus nustatyta pagal veikiamąjį sluoksnį.

FormatÒLayer… komanda skirta darbui su sluoksniais. Atsivėrus Layer Properties Manager dialogo langui galima kurti (New mygtukas), redaguoti, ištrinti (Delete mygtukas) ir nustatyti veikiamuoju (Current mygtukas) brėtinio sluoksnius. Kiekvienas sluoksnis charakterizuojamas spalva (Color), linijos tipu (Linetype) ir linijos pločiu (Lineweight). Visi esiniai nubrėtti pasirinktame sluoksnyje tik tada įgaus to sluoksnio atitinkamas savybes, jeigu jų spalva, linijos tipas ir/arba linijos plotis turės loginę Bylayer reikšmę. Paspaudus Show details mygtuką, atveriami redagavimo laukai, leidtiantys keisti patymėto sluoksnio savybes. Hide details mygtukas – pašalina šiuos laukus iš dialogo lango. Įjungus Off for display jungiklį – patymėti sluoksniai brėtinyje yra nevaizduojami, Lock for editing – patymėtų sluoksnių esinius negalima redaguoti, o Do not plot – spausdinti.

Naujame brėtinyje visada yra automatiškai sukuriamas nulinis sluoksnis (balta spalva, linjos tipas – ištisinė linija, linijos plotis lygus 0). Šio sluoksnio negalima nei pervardinti, nei ištrinti.

Norint pakeisti jau nubrėtto esinio savybes, reikia patymėti tą esinį ir parinkti naujas reikšmes iš esinių savybių įrankių juostos arba pasirinkti ModifyÒProperties komandą, kurioje keičiamos visos patymėto esinio savybės. Šios savybės atsivėrusiame Properties dialogo lange gali būti pateiktos sugrupuotos (Categorized kortelė) arba abėcėlės tvarka (Alphabetic kortelė). Keičiant pasirinktą savybę, reikia surasti ir patymėti ją, o po nurodyti reikalingą reikšmę.

Duomenų įvedimas

Vykdant pasirinktą AutoCAD programos komandą, datniausiai reikia įvesti papildomus duomenis, kurie įvedami teksto lange klaviatūra arba nurodomi pele braitymo srityje. Jų įvedimo nuoseklumas apibrėtiamas pranešimais, išvedamais teksto lange. Pvz. norint nubrėtti atkarpą, reikia ne tik pasirinkti atkarpos brėtimo komandą (Line), bet ir nurodyti pirmiausiai atkarpos pradtios, o po to ir pabaigos taškus. Pagrindiniai įvedami duomenys – taškai, atstumai ir kampai.

Taškai

Kada reikia įvesti tašką (teksto lango pranešimas Specify first point Specify next point ir kt.), paprastai įvedamos to taško x, y, z koordinatės, skaičiuojamos nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradtios taško.

Pagrindiniai taškų įvedimo būdai:

kairiuoju pelės klavišu bakstelėti reikalingoje brėtinio vietoje. Pasirinkto taško x,y,z koordinatės automatiškai bus naudojamos kaip įvedimo duomenys vykdomai komandai;

klaviatūra įvesti taško koordinates;

parinkti tašką, pasinaudojant jau nubrėttų esinių charakteringais taškais (Object Snap

nurodyti tašką, remiantis patymėtais taškais (Auto Tracking

naudoti filtrus (Filters

AutoCAD sistemoje taškams įvesti naudojamos Dekarto koordinatės, kai įvedamos taško x, y ir z koordinatės atskirtos kableliais (pvz. 5,3,4), arba poliarinės koordinatės, kada nurodomas atstumas ir kampas, atskirti „<“ tenklu (pvz. 4<120). Kiekvienas toks taškas gali būti nurodomas absoliutinėmis arba santykinėmis koordinatėmis (prieš koordinates įrašomas „@” tenklas). Absoliutinės koordinatės skaičiuojamos nuo veikiamosios koordinačių sistemos pradtios taško, o santykinės – nuo paskutinio įvesto taško.

Command: Line¿ Specify first point: ¿ Specify next point: ¿ Specify next point: ¿ Specify next point ¿

Command: Line¿ Specify first point: 4<120¿ Specify next point: @8<-30¿ Specify next point ¿

Taip pat galima iš karto nurodyti reikalingą tašką, pele parinkus norimą kryptį ir klaviatūra įvedus reikalingą atstumą (Direct Distance Entry

Taškas gali būti parenkamas iš jau nubrėttų esinių charakteringų taškų (pabaigos, vidurio, statmens ir kt.). Tokį paieškos rėtimą galima taikyti tik vienam taškui arba visą laiką, kol šis rėtimas nėra išjungiamas.

Jeigu ieškomas tik vienas charakteringas taškas, tai pradtioje parenkamas charakteringo taško tipas iš:

Object Snap įrankių juostos;

kontekstinio meniu, kuris atsiveria paspaudus braitymo srityje kartu shift ir dešinijį pelės klavišą,

surinkus klaviatūra charakteringo taško vardą ir paspaudus Enter klavišą.

Pabaigoje patymimas esinis, kurio charakteringą tašką reikia rasti. Kiekvienas charakteringas taškas turi savo specialią tymę, todėl ieškomą charakteringą tašką galima lengvai nustatyti vizualiai.

Būsenos eilutės OSNAP mygtukas įjungia/išjungia automatinę charakteringų taškų paiešką. Automatiškai ieškomi charakteringi taškai apibrėtiami ToolsÒDrafting Setings jungikliais.

Charakteringų taškų tipai:

Endpoint – parenkamas artimiausias patymėto esinio pabaigos taškas;

Midpoint – parenkamas patymėto esinio vidurio taškas;

Intersection – parenkamas esinių sankirtos taškas;

Apparent Intersection – surandamas įsivaizduojamas esinių sankirtos taškas, nors realiai esiniai nesikerta;

Center – parenkamas patymėto apskritimo, lanko arba elipsės centras;

Quadrant – parenkamas artimiausias nurodytam apskritimo, elipsės arba lanko kvadrantas;

Node – surandamas taškas apibrėttas Point Divide arba Measure komandomis;

Insertion – parenkamas bloko, formos, atributų arba teksto įterpimo taškas;

Perpendicular – parenkamas patymėtos atkarpos, lanko arba apskritimo taškas, esantis statmenyje išvestame iš anksčiau nurodyto taško;

Parallel – taikomas lygiagretiems tiesių segmentams brėtti. Pasirinkus šį tipą pelės tymeklis perkeliamas ties atkarpa, kuriai bus brėtiama lygiagreti atkarpa. Atsiradus specialiai tymei, pelės tymeklis perkeliamas ties naujos atkarpos pabaigos tašku ir toks taškas parenkamas atsiradusiojo pagalbinėje taškinėje linijoje;

Tangent – surandamas patymėto lanko arba apskritimo taškas, kuris sujungtas su prieš tai nurodytu tašku, sudaro lietinę patymėtam esiniui;

Nearest – parenkamas patymėto esinio taškas, kuris yra artimiausias nurodytam;

None – laikinai išjungiama charakteringų taškų paieška;

Extension – naujasis taškos parenkamas esinio pratesime. Pelės tymeklis perkeliamas ir truputį sustabdomas ties reikalingos atkarpos arba lanko pabaigos tašku. Atsiradus specialiai tymei ir pagalbinei tiesei, joje galima parinkti naują tašką;

From – pradtioje nurodomas bazinis taškas, o po to panaudojant santykines koordinates apibrėtiamas reikalingas taškas.

Automatinio taškų sekimo rėtimas padeda lengvai nustatyti naujus taškus. Šie taškai randasi pagalbinėse tiesėse, nubrėttose pagal parinktus esinių charakteringus taškus (Object Snap Tracking), arba iš anksto nurodytais kampais (Polar Tracking). Šį rėtimą galima įjungti/išjungti būsenos eilutės POLAR ir OTRACK mygtukais.

Įjungus POLAR mygtuką, galima apibrėtti naujus taškus, kurie gulės pagalbinėse tiesėse, nubrėttose nurodytais kampais. Šiuos kampus galima nurodyti ToolsÒDrafting Settings komandos Polar Tracking kortelėje.

Įjungus OTRACK mygtuką nauji taškai apibrėtiami pagal esinių charakteringus taškus. Perkėlus ir sustabdtius pelės tymeklį ties reikalingu tašku, kol atsiras speciali taško tymė (krytiukas), toliau atsiradusiose pagalbinėse tiesėse galima apibrėtti reikalingą tašką. Norint panaikinti specialią tymę, reikia vėl sugrįtti ties ta tyme. Tokio taškų nustatymo būdo pagalba galima nesunkiai uttikrinti projekcinį ryšį tarp atskirų detalės vaizdų.

Filtrai leidtia įvesti taškus, pasinaudojant kitų taškų x, y, z koordinatėmis. Visais atvejais, pradtioje įvedamas reikalingas filtras, po to nurodomas taškas, kurio koordinatė bus panaudota. Pabaigoje įvedamos trūkstamos taško koordinatės. Leistini šie filtrai .X .Y .Z .XY .YZ .XZ. Filtrą galima įvesti klaviatūra, parinkti iš kontekstinio meniu Point Filters komandos arba išsirinkti iš piktogramų juostos, esančios standartinių įrankių juostoje.

Kampai

Paprastai kampai (Angle) įvedami klaviatūra laipsniais. Jie skaičiuojami prieš laikrodtio rodyklę. Nulis atitinka rytų kryptį. Paspaudus Direction mygtuką iš FormatÒUnits komandos galima keisti kampų matavimo vienetus ir kryptį.

Taip pat kampus galima įvesti ir patymėjus nubrėttą atkarpą. Pagal šios atkarpos orientaciją automatiškai apskaičiuojamas ir įvedamas kampas.

Atstumai

Norint įvesti atstumą (Specify height width radius value distance ir kt.) reikia klaviatūra įvesti reikalingą skaičių, arba įvesti tašką. Šiuo atveju AutoCAD sistema apskaičiuos atstumą nuo pasirinkto bazinio taško ir nurodyto taško. Jeigu bazinio taško automatiškai negalima nustatyti, tai naujai įvestas taškas tampa baziniu. Todėl atstumui apskaičiuoti reikia papildomai įvesti dar vieną tašką.

Postūmis

Nurodant postūmį (Specify displacement) būtina nurodyti du taškus, kurių koordinačių skirtumai ir apibrėtia reikalingą postūmį. Jeigu antrasis taškas neįvedamas, tai postūmiui prilyginamas pirmasis įvestas taškas.

Esinių tymėjimas

Daugelis AutoCAD sistemos redagavimo komandų vykdomos su patymėtu vienu arba keliais esiniais. Šiuos esinius galima patymėti iš karto prieš vykdant pasirinktą komandą, arba komandos vykdymo metu, atsiradus priminimui Select objects:. Patymėti esiniai sudaro patymėtų esinių grupę (selection set), kurią galima išsaugoti (group komanda), papildyti naujais elementais, keisti sudėtį ir naudoti kitose redagavimo komandose. Patymėti esinių kontūrai išskiriami kitais linijų tipu ir spalva. Norint atšaukti esinių tymėjimą, reikia spausti Esc klavišą.

Norint tymėti esinius, galima

pele bakstelėti ant norimų esinių kontūrų;

įvesti klaviatūra tašką, kuris kerta esinį;

pele apibrėtti sritį, kurioje esantys esiniai įtraukiami į patymėtų esinių grupę. Jeigu pirmasis srities kampas yra kairėje pusėje negu antrasis, tai bus patymėti visi esiniai telpantys nurodytoje srityje (window parametras). Jeigu pirmasis srities kampas – dešinėje, tai papildomai bus patymėti ir sritį kertantys esiniai (crossing parametras).

pasirinkti multiple M) parametrą, o po to įvesti grupę taškų. Įvedus visus grupės taškus, bus atlikta esinių paieška ir esinius, kertančius šiuos taškus, bus galima įtraukti į grupę.

pasirinkti window W) parametrą ir klaviatūra arba pele nurodyti stačiakampę brėtinio sritį. Visi esiniai telpantys šioje srityje bus įtraukti į patymėtų esinių grupę;

crossing C) parametras analogiškas window. Tik čia patymimi visi objektai, kurie telpa ir kerta nurodytą brėtinio sritį;

pasirinkus box parametrą ir patymėjus stačiakampės srities pirmąjį tašką, jeigu antrasis bus pirmojo dešinėje, tai bus vykdoma window, kitu atveju - crossing

pasirinkus polygon parametrą ir patymėjus daugiakampę sritį, visi esiniai telpantys toje srityje bus patymėti;

pasirinkus cpolygon ir patymėjus daugiakampę sritį, visi esiniai telpantys ir kertantys tą sritį bus patymėti;

pasirinkus fence ir nubrėtus lautytą liniją, visi esiniai kertantys šią liniją bus patymėti;

pasirinkus auto Au) - atliekamas automatinis tymėjimas. Jeigu nurodytas taškas kerta esinį, šis esinis patymimas. Kitu atveju taškas traktuojamas kaip Box parametro pirmasis taškas;

pasirinkus last L) - patymimas paskutinis sukurtas grafinis objektas;

pasirinkus previous P) - patymimi visi esiniai, kurie buvo patymėti paskutiniu metu;

pasirinkus undo U) - nuosekliai atšaukiami paskutinių patymėtų grafinių objektų tymėjimai;

pasirinkus remove R) parametrą pereinama į patymėtų esinių tymėjimo panaikinimo rėtimą. Dabar pasirinkus jau patymėtus esinius, jų tymėjimas atšaukiamas;

pasirinkus add A) parametrą, vėl pasirenkami esiniai įtraukiami į patymėtų esinių grupę;

pasirinkus single S) - galima įvykdyti tik vieną tymėjimo komandą;

Pastaba. Galima tymėti tik tuos esinius, kurie matomi ekrane ir priklauso sluoksniams, kuriuose yra neutdraustas esinių redagavimas. Jeigu neteisingai patymimas esinys, tai teksto lange išvedamas pranešimas Invalid selection

Esinių tymėjimas pabaigiamas, jeigu nepasirenkama jokia tymėjimo komanda ir spaudtiamas Enter klavišas. To nereikia, jeigu pasirenkamas Single tymėjimo parametras.

Rankenėlės

Jeigu neįvedama jokia redagavimo komanda ir tymimi esiniai (atkarpos, lankai ir kt.), tai patymėtų esinių charakteringi taškai (pabaigos, vidurio arba apskritimo centro) vaizduojami kvadratėliais, kurie vadinami „rankenėlėmis” (handle). Norint atšaukti tokį tymėjimą, reikia spausti Esc klavišą. Bakstelėjus dar kartą ant vienos iš tokios rankenėlės, jos kvadratėlis tampa baziniu ir yra išryškinamas. AutoCAD sistema pereina į taip vadinamą „rankenėlių” redagavimo rėtimą. T.y. pradeda vykdyti vieną iš pagrindinių esinių redagavimo komandų. Vykdoma komanda priklauso nuo pasirinkto bazinio taško padėties ir esinio tipo. Pvz. patymėjus atkarpą ir pasirinkus baziniu tašku atkarpos vidurį, galima lengvai perkelti atkarpą į kitą vietą (Move komanda), o pasirinkus baziniu – vieną iš atkarpos pabaigos taškų, galima pakeisti šio taško poziciją brėtinyje (Stretch komanda). Vykdomą komandą galima pakeisti kita, bakstelėjus dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkus kitą redagavimo komandą. Norint atsisakyti rankenėlių redagavimo rėtimo reikia spausti Esc klavišą arba pasirinkti Exit komandą iš kontekstinio meniu.

Esinių išdėstymas ekrane

Braitant sudėtingus geometrinius modelius atskiri jo esiniai datnai utdengia vienas kitą, todėl labai sudėtinga juos tada tymėti. ToolsÒDisplay Order komanda leidtia keisti esinių tarpusavio išdėstymo tvarką. Pasirinkus Bring to Front komandą, patymėti esiniai bus išdėstyti virš kitų esinių, Send to Back – patymėti esiniai bus nukelti į apačią, Bring Above Object – patymėti esiniai bus išdėstyti virš nurodyto esinio; Send Under Object – apačioje nurodyto esinio.

Braitymo rėtimų nustatymas

Būsenos eilutėje įjungus ORTHO F8 klavišas) jungiklį, pele brėtiamos tik ortogonalios atkarpos. Įjungus šį jungiklį, pele galima braityti tik vertikalias arba horizontalias atkarpas, polilinijas arba juostas, t.y. tokias atkarpas, kurios yra lygiagrečios X ir Y ašims veikiamojoje koordinačių sistemoje. Rėtimas neveikia klaviatūra įvestiems taškams.

Būsenos eilutės SNAP jungiklis įjungia/išjungia pelės tymeklio judėjimo intervalą. Jeigu šis jungiklis įjungtas, tai pelės tymeklis darbo srityje juda iš anksto nustatytu intervalu. Šis intervalas apibrėtiamas ToolsÒDrafting Settings komandos Snap grupėje. Čia nurodomas intervalas X, Y ašių kryptimis (Snap X spacing ir Snap Y spacing redagavimo laukai), judėjimo tinklelio pasukimo kampas (Angle) ir baziniai tinklelio taškai (X base Y base

Jungiklis GRID F7 klavišas) įjungia/išjungia pagalbinio tinklelio vaizdavimą. Jo tankis nustatomas ToolsÒDrafting Settings komandos Grid X spacing ir Grid Y spacing redagavimo laukuose. Jeigu tinklelis yra per tankus, tai ekrane jis nevaizduojamas.

Esinių braitymas (komandų meniu Draw, įrankių juosta Draw)

Draw Line ()

Draw Line komanda brėtiamos tiesės atkarpos. Braitant atkarpą, nurodomas pradinis atkarpos taškas (Specify first point:), o po to - pabaigos taškas (Specify next point or [Close/Undo]). Nubrėtus vieną atkarpą, komanda lieka aktyvi, todėl galima nurodyti ir kitas atkarpas, kurios brėtiamos nuo paskutinio nurodyto taško. Vietoje taško, klaviatūra įvedus simbolį “u” (Undo), atšaukiama paskutinė nubrėtta atkarpa, o “c” (close) – nubrėttos atkarpos sujungiamos į utdarą kontūrą. Komandos Line veikimas nutraukiamas, vietoje taško paspaudus Enter klavišą.

Draw Ray

Brėtiami spinduliai, nurodtius spindulio pradtios tašką (Specify start point:) ir taškus (Specify through point:), kuriuos jie turi kirsti. Komanda pabaigiama, paspaudus Enter klavišą.

Draw Construction Line ()

Brėtiamos tiesės: pasirinkus Point parametrą– per du nurodytus taškus; Hor – per nurodytus taškus lygiagrečios x ašiai, o Ver - lygiagrečios y ašiai tiesės; Ang – per pasirinktą tašką nurodytu kampu brėtiama pasvirusi tiesė; Bisect – tiesė per tašką plokštumoje. Čia plokštuma apibrėtiama, nurodant dvi susikertančias tos plokštumos atkarpas. Tiesė brėtiama per kampo tarp šių atkarpų vidurį. Offset – nurodytu atstumu arba per pasirinktą tašką brėtiama tiesė lygiagreti patymėtam esiniui.

Draw Multiline ()

Iš karto brėtiamos kelios lygiagrečios atkarpos. Jų skaičių, tarpusavio atstumą ir sujungimo būdą apibrėtia veikiamasis multilinijų stilius, kuris sudaromas ir/arba keičiamas Format Multiline Style komanda.

Draw Point

Point komandos patymi nurodytoje vietoje taškus. Šie taškai gali būti naudojami kaip charakteringi taškai. Taškų forma ir dydis apibrėtiama sisteminiais kintamaisiais PDMODE ir PDSIZE. Komanda Draw Point Single Point () tymimas tik vienas taškas. Draw Point Multiple Point iš karto patymimi keli taškai. Draw Point Divide patymėtas esinys (atkarpa, lankas, apskritimas, elipsė) taškais arba blokais padalinamas į vienodo ilgio segmentus. Čia būtina patymėti dalinamą esinį ir reikalingų taškų skaičių. Draw Point Measure patymėtame esinyje nurodytu intervalu išdėstomi taškai arba blokai.

Draw Polyline ()

Komanda brėtia dvimatę lauttinę liniją, susidedančią iš tiesių atkarpų ir lankų. Skirtingai nuo tiesių atkarpų brėtimo (Line komanda), tokia polilinija traktuojama kaip vienas esinys. Taip pat polilinijos segmentai gali būti skirtingo pločio, todėl jos pagalba patogu brėtti detalių matomus kontūrus.

Pradtioje įvedamas pradinis polilinijos taškas (Specify start point:). Kartu teksto lange išvedamas veikiamasis polinijos plotis (Current line-width is nnn), kuris bus taikomas vėliau brėtiamiems polilinijos segmentams. Norint pakeisti šį polinijos segmento plotį, reikia pasirinkti Width parametrą. Po to būtina pasirinkti vieną iš polilinijos brėtimo parametrų:

Specify next point or [Arc/Close/Halfwidth/Length/Undo/Width]:

Specify next point – įvedus naują tašką, bus nubrėtta pasirinkto pločio tiesi atkarpa, jungianti ankstesnį ir šį taškus;

Arc – pereinama į lankų brėtimo rėtimą;

Close - paskutinis polilinijos taškas sujungiamas su pirmuoju;

Length - nurodomas tik naujo segmento ilgis. Naujo segmento kryptis atitiks ankstesnio segmento kryptį;

Undo - pašalinamas paskutinis nubrėttas segmentas;

Width - nustatomas naujas polilinijos segmento pradtioje (Starting width) ir pabaigoje (Ending width) plotis;

HalfWidth - nustatomas naujas polilinijos segmentų plotis, tačiau jis skaičiuojamas nuo segmento vidurio iki krašto;

Perėjus į polilinijos lankų Arc brėtimą, ekrane išvedami tokie polilinijos lankų brėtimo rėtimai:

Specify endpoint of arc or[Angle/CEnter/CLose/Direction/Halfwidth/Line/Radius/Second pt/Undo/Width]:

Specify endpoint of arc – nurodomas brėtiamo lanko pabaigos taškas;

Angle - pradtioje nurodomas lanko kampas (included angle:), o po to lanko centras, spindulys arba pabaigos taškas (Center/Radius/<Endpoint>

Center - nurodomas brėtiamo lanko centras (Center), o po to kampas, stygos ilgis arba pabaigos taškas (Angle/Length/<End point>

Direction - nurodoma lanko brėtimo kryptis (Direction from starting point), o po to lanko pabaigos taškas (End point

Line – vėl įjungiamas polilinijos tiesių segmentų brėtimo rėtimas;

Radius - nurodomas lanko spindulys (Radius), o po to kampas arba pabaigos taškas (Angle/End point

Second pt - brėtiamas lankas per tris taškus.

Polilinija baigiama brėtti, komandinėje eilutėje paspaudus tik Enter klavišą.

Draw Polygon ()

Draw Polygon brėtiamas taisyklingas daugiakampis nuo 3 iki 1024 kraštinių. Pradtioje įvedamas daugiakampio kraštinių skaičius (Enter number of sides:), o po to pasirenkamas daugiakampio brėtimo metodas:

Specify center of polygon or [Edge]:

Center of polygon - nurodomas apskritimo apie kurį bus apibrėttas daugiakampis centras. Toliau pasirenkama, ar daugiakampis bus įbrėttas į apskritimą (Inscribed in circle), ar apibrėttas apie apskritimą (Circumscribed about circle). Pabaigoje įvedamas pačio apskritimo spindulys (radius

Edge - patymimi daugiakampio vienos kraštinės pirmasis (First endpoint of edge) ir antrasis taškai (Second endpoint of edge

Draw Rectangle ()

Draw Rectangle brėtiamas stačiakampis. Pradtioje nurodomas pirmasis stačiakampio taškas (Specify first corner point:), o po to priešingas stačiakampio taškas (Specify other corner point:). Stačiakampio kraštinės bus lygiagrečios veikiamosios koordinačių sistemos X ir Y ašims. Pasirinkus Chamfer parametrą galima nustatyti vėliau brėtiamų stačiakampių kampų nupjovimo atstumus; Elevation – nurodyti brėtiamo stačiakampio aukštį; Thickness – stačiakampio kraštinių storį; Fillet – stačiakampio kraštinių sklandaus sujungimo spindulį ir Width – kraštinių plotį.

Draw Arc ()

Lanką galima brėtti keliais būdais:

3 Points - per tris taškus (start point, second point, end point

Start, Center, End - nurodtius lanko pradtios tašką, centrą ir pabaigos tašką (start point, center, end point). Lankas brėtiamas prieš laikrodtio rodyklę. Lankas nebūtinai kerta paskutinį tašką, kadangi šis taškas reikalingas tik kampui nustatyti;

Start, Center, Angle - nurodtius pradtios tašką, centrą ir kampą (start point, center, angle

Start, Center, Length - nurodtius pradtios tašką, centrą ir stygos ilgį (start point, end point, length of chord); Styga - tiesi linija, jungianti lanko pradtios ir pabaigos taškus.

Start, End, Angle - nurodtius pradtios tašką, pabaigos tašką ir kampą (start point, end point, angle

Start, End, Direction – nurodtius pradtios tašką, pabaigos tašką ir kryptį (start point, end point, direction

Start, End, Radius - nurodtius pradtios tašką, pabaigos tašką ir spindulį (start point, end point, radius

Center, Start, End - nurodtius lanko centrą, pradtios ir pabaigos taškus (center, start point, end point

Center, Start, Angle - nurodtius lanko centrą, pradtios tašką ir kampą (center, start point, angle

Center, Start, Length - nurodtius centrą, pradtios tašką ir stygos ilgį (center, start point, length of chord

Pasirinkus Draw Arc Continue, lankas bus brėtiamas nuo paskutinio nubrėtto atkarpos arba lanko taško.

Draw Circle ()

Draw Circle brėtiami apskritimai:

Center, Radius – nurodtius apskritimo centrą ir spindulį;

Center, Diameter – nurodtius apskritimo centrą ir skersmenį;

2 Points - brėtiamas apskritimas, kurio skersmuo lygus atstumui tarp nurodytų dviejų taškų;

3 Points – brėtiamas apskritimas per tris nurodytus taškus;

Tan, Tan, Radius - patymimi du esiniai (Specify point on object for first tangent of circle: ir Specify point on object for second tangent of circle:), kuriuos turi liesti brėtiamas nurodyto spindulio (Radius) apskritimas.

Tan, Tan, Tan – brėtiamas apskritimas, liečiantis tris patymėtus esinius.

Draw Donut

Draw Donut brėtiamas tiedas. Įvedamas vidinis (Inside diameter) ir išorinis (Outside diameter) tiedo skersmenys. Po to nurodomas tiedo centras (Center of donut). Komandai pabaigti būtina paspausti Enter klavišą.

Draw Spline( )

Per nurodytus taškus Draw Spline brėtiama brėtiama sklandi kreivė.

Draw Ellipse ()

Draw Ellipse brėtiamos elipsės:

Center – nurodomas brėtiamos elipsės centras (Specify center of ellipse:); didtiosios elipsės ašies pabaigos taškas (Specify endpoint of axis:) ir įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki matosios elipsės ašies pabaigos taško (Specify distance to other axis or [Rotation]:

Axis, End - nurodomas elipsės didtiosios ašies pradtios (Specify axis endpoint of ellipse:) ir pabaigos taškai (Specify other endpoint of axis:). Po to įvedamas atstumas nuo elipsės centro iki matosios elipsės ašies pabaigos taško (Specify distance to other axis or [Rotation]:

Arc – brėtiamas elipsinis lankas. Pradtioje brėtiama elipsė, o po to nurodomas lanko pradtios ir pabaigos kampai.

Pasirinkus parametrą Rotation, didtioji elipsės ašis traktuojama kaip pagalbinio apskritimo skersmuo. Šis apskritimas erdvėje nurodytu kampu (Specify rotation around major axis:) sukamas apie elipsės ašį. Nubrėtta elipsė - pasukto apskritimo projekcija į xOy plokštumą.

Draw Text Single Line Text

Teksto lange pasirinkus reikalingą teksto stilių (parametras Style), išlyginimo būdą (Justify), nurodtius teksto eilutės pradtios tašką, teksto aukštį (Specify height:) ir rašymo krypties kampą (Specify rotation angle of text:) įvedamos teksto eilutės. Tekstas rašomas teksto lange (Text:). Naujai eilutei įvesti, reikia spausti Enter klavišą. Komanda baigiama du kartus paspaudus Enter klavišą.

Veikiamasis teksto stilius charakterizuojamas pasirinktu raidtių šriftu, aukščiu, raidtių pasvirimo kampu ir jų rašymo tvarka. Format Text Style komanda galima kurti naujus ir redaguoti jau sukurtus teksto stilius.

Datniausiai naudojami teksto išlyginimo būdai:

Start point - nurodytas taškas atitinka apatinį kairįjį pirmosios teksto raidės kampą;

Align - nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojamas toks raidtių aukštis, kad tekstas tilptų tarp šių taškų;

Center - tekstas centruojamas pagal nurodytą teksto apatinės linijos tašką;

Fit - nurodomi du taškai, ir automatiškai apskaičiuojams toks raidtių plotis (aukštis nekeičiamas), kad tekstas tilptų tarp šių taškų;

Middle - tekstas centruojamas pagal nurodytą tašką horizontalia ir vertikalia kryptimis;

Right - nurodytas taškas atitinka apatinį dešinįjį paskutinės teksto raidės kampą;

Specialiems simboliams įvesti naudojami simboliai “%%”:

%%d - brėtiamas laipsnio simbolis;

%%p - brėtiamas simbolis;

%%c - brėtiamas skersmens ( ) simbolis

%%% - brėtiamas %;

%%nnn - brėtiamas simbolis, kurio kodas nnn.

Draw Text Multiline Text ()

Didesniems teksto fragmentams įvesti naudojama Draw Text Multiline Text komanda. Komanda, brėtinyje apibrėttame lange, formuoja teksto fragmentą, kuris redaguojamas įprastomis tekstų redaktorių komandomis. Nurodtius sritį, kurioje bus rašomas tekstas, atveriamas Multiline Text Editor dialogo langas. Šiame lange perėjimas į naują eilutę atliekamas automatiškai, o Enter klavišas reikalingas tik skirsnio pabaigai tymėti.

Draw Hatch ()

Draw Hatch komanda skirta utdarų kontūrų brūkšniavimui pasirinktu šablonu. Šie šablonai naudojami atlikti pjūvius, skirti detalių sudėtines dalis arba tymėti medtiagą iš kurios susideda detalė. AutoCAD sistemos šablonų bibliotekoje ACAD.PAT yra saugomi populiariausių medtiagų brūkšniavimo šablonai.

Kiekvienas toks šablonas susideda iš vienos arba kelių atkarpų (hatch lines), nubrėttų nustatytu kampu ir atstumu. Atkarpos gali būti ištisinės arba padalintos į taškus ir brūkšnelius. Brūkšniavimas atliekamas srityse apribotose atkarpomis, lankais, apskritimais, polinijomis arba plokštumomis. Brūkšniavimo sritis apibrėtiama projektuojant srities ribas į xOy plokštumą esamoje vartotojo koordinačių sistemoje. Esiniai formuojantys brūkšniavimo srities ribas turi susikirsti.

Jeigu brūkšniavimo sritis yra tuščia, tai pasirinktu šablonu utpildoma visa ši sritis. Kitu atveju, brūkšniavimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto brūkšniavimo metodo, kuris nustatomas Advanced kortelėje Boundary Hatch dialogo lange. Esant normaliam metodui (Normal style) brūkšniavimas vykdomas link srities vidaus. Suradus srities viduje kitą utdarą kontūrą, brūkšniavimas atšaukiamas iki dar sekančio vidinio kontūro. Pasirinkus Outer metodą, brūkšniavimas vykdomas tik iki vidinio utdaro kontūro. Pasirinkus Ignore metodą, brūkšniavimas vykdomas neatsitvelgiant į srities viduje esančius vidinius kontūrus.

Pasirinkus Draw Hatch komandą, atveriamas Boundary Hatch dialogo langas, kuriame nustatomi reikalingi brūkšniavimo parametrai ir patymimi brūkšniuojami utdari kontūrai (Quick kortelė). Paspaudus OK mygtuką, pasirinktos sritys yra utbrūkšniuojamos.

Type sąraše apibrėtiamas brūkšniavimo tipas:

Predefined – brūkšniavimas atliekamas pasinaudojant jau sukurtais brūkšniavimo šablonais iš ACAD.PAT failo. Jie pasirenkami Pattern sąraše, o vaizduojami Swatch lauke. Angle ir Scale redagavimo laukuose įrašomas brūkšniavimo šablono pasvirimo kampas ir mastelis.

Custom – brūkšniavimo šablonas išrenkamas iš kitų šablonų failų.

User defined – brūkšniavimo šablonas apibrėtiamas nurodant linijų pasvirimo kampą ir atstumą tarp linijų. Brūkšniavimo linijų tipas parenkamas pagal veikiamąjį sluoksnį.

Įjungus Double jungiklį – brėtiamos papildomos brūkšniavimo linijos, susikertančios su nustatytomis.

Brūkšniavimo sritys apibrėtiamos Pick Point ir Select Objects mygtukais. Pirmuoju atveju nurodomas vidinis utdaros srities taškas, o antruoju – patymimi esiniai formuojantys brūkšniuojamą sritį (surastos sritys – išskiriamos). Paspaudus Remove Islands mygtuką galima nurodyti vidinius taškus tų sričių, kurių nereikia brūkšniuoti. Patymėtas sritis galima pamatyti paspaudus mygtuką View Selections mygtuką.

Paspaudus Preview mygtuką, ekrane vaizduojamas brėtinys su jau utbrūkšniuota sritimi. Paspaudus Continue mygtuką, grįttama atgal į dialogo langą.

Įjungus Associative jungiklį utbrūkšniuota sritis susiejama su srities ribomis, t.y. pasikeitus srities riboms automatiškai keisis ir pati štrichavimo sritis.

Norint pritaikyti jau sukurtą brūkšniavimo šabloną kitoms sritims, reikia patymėjus naujus utdarus kontūrus, paspausti Inherit Properties mygtuką ir patymėti brėtinyje brūkšniavimo sritį, kurios savybės yra paveldimos.

Esinių redagavimas (komandų meniu Modify, įrankių juostos Modify ir Modify II)

Modify Move ()

Modify Move komanda patymėtus esinius perkelia iš vienos vietos į kitą. Baigus tymėti objektus (paspaudus Enter klavi ), būtina nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement:), o po to ir naują bazinio taško vietą (Specify second point of displacement or <use first point as displacement>:) brėtinyje. Jeigu vietoje antrojo taško spaudtiamas Enter klavišas, tai pirmasis taškas traktuojamas kaip perkeliamų esinių postūmis.

Modify Rotate()

Modify Rotate pasuka patymėtus objektus norimu kampu. Šiuo atveju, patymėjus sukamus esinius ir paspaudus Enter klavišą) nurodomas bazinis taškas apie kurį sukami esiniai (Specify base point:) ir kampas (Specify rotation angle or [Reference]:). Pasirinkus Reference parametrą, nurodomas esamas pasukimo kampas (Specify the reference angle <>:) ir reikalingas posukimo kampas (Specify the new angle:

Modify Erase()

Erase komanda ištrina visus patymėtus esinius. Vietoje patymėtų esinių įvedus todį Last, bus ištrintas paskutinis nubrėttas grafinis objektas.

Modify Break()

Modify Break ištrina dalį patymėto esinio tarp dviejų nurodytų taškų. Jeigu esinys tymimas pele, tai tymėjimo taškas naudojamas kaip pirmasis trinamos atkarpos taškas. Jeigu esinys tymimas kitais būdais, tai pirmąjį tašką reikia pasirinkti papildomai. Norint pakeisti pirmojo taško vietą, reikia pasirinkti First point parametrą. Pabaigoje nurodomas antrasis taškas (Specify second break point:). Tarp šių nurodytų taškų ir bus ištrinta atkarpa.

Modify Trim()

Modify Trim ištrina nurodytą dalį patymėto esinio. Pradtioje patymimi esiniai, kurie yra traktuojami kaip nupjovimo briaunos (Select cutting edges…). Po to, paspaudus Enter klavišą, patymimos trinamos atkarpos arba lankai (Select objects:

Modify Lenghten()

Modify Lenghten keičia pasirinktų atkarpų ilgius arba lankų kampus. Pasirinkus parametrą:

Select object - išvedamas patymėto esinio ilgis;

DELta - keičiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodytu dydtiu. Pirmiausiai nurodoma pati reikšmė, o po to patymimas esinys, kurio ilgis keičiamas.

Percent - keičiamas atkarpos arba lanko ilgis, nurodant jį procentais;

Total - nurodomas bendras naujas patymėtos atkarpos ilgis arba kampas (angle

Dynamic - dinamiškai keičiamas atkarpos ilgis arba lanko kampas.

Modify Extend()

Modify Extend pratęsia patymėtus objektus iki nurodytos kliūties. Pirmiausia patymimos kliūties ribos (Select boundary edges…), o po to esiniai, kurie bus pratęsiami (Select object to extend

Modify Fillet()

Modify Fillet sklandtiai apjungia du esinius arba atskirus dvimatės polilinijos segmentus. Patymėjus du esinius, jie sklandtiai apjungiami lanku, kurio spindulys įvedamas Radius parametru. Pasirinkus Polyline parametrą ir patymėjus dvimatę poliliniją, jos segmentai taip pat sklandtiai apjungiami.

Komanda Chamfer()

Modify Chamfer nutrina dviejų atkarpų dalis ir apjungia jas tiesia linija (formuojama nuotula). Šios linijos padėtį apsprendtia Distance parametras, kuriame nurodomas pirmosios trinamos atkarpos dalies ilgis (Enter first chamfer distance), o po to ir antrosios dalies ilgis (Enter second chamfer distance). Pasirinkus Angle parametrą, reikia nurodyti pirmosios atkarpos dalies ilgį ir antrosios kampą. Norint pritaikyti šią komandą polilinijai, reikia pasirinkti Polyline parametrą.

Modify Explode()

Modify Explode suskaido patymėtus sudėtinius esinius į atskiras dalis. Jeigu “sprogdinamas” blokas, tai jis suskaidomas į atskirus esinius ir jį sudarančius blokus. Jeigu komanda pritaikoma polinijai, tai ji suskaidoma į atkarpas ir lankus. “Susprogdinus” matmenį, jis išskaidomas į atskiras dedamasias.

Modify Stretch()

Modify Stretch perkelia patymėtą grupę esinių, kartu išsaugodama visus ryšius su brėtinio esiniais paliktais savo vietoje. Komanda taikoma, norint dinamiškai “ištempti” arba “suspausti” Line Arc Trace Solids Polyline Rectangle ir kitus esinius. Pradtioje langu (crossing arba cpolygon tymėjimo parametrai) patymimi visi esiniai, kurie bus tempiami (Select objects: Use the cpolygon or crossing object selection method). Šiuo atveju visi grafiniai objektai, kurie telpa nurodytoje srityje, yra perkeliami į naują vietą (analogiškai Move komandai). Tiesių atkarpų, lankų ir polilinijų segmentų pabaigos taškai, kurie patenka į patymėtos srities vidų, yra “tempiami”, o pabaigos taškai, nepakliūnantys į langą, - paliekami vietoje. Langu patymėjus reikalingus esinius, toliau būtina nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement:) ir naują bazinio taško vietą (Specify second point of displacement:) brėtinyje.

Modify Scale()

Modify Scale keičia patymėtų esinių dydį. Patymėjus norimus esinius, nurodomas bazinis taškas (Specify base point:) ir didinimo koeficientas (Specify scale factor:). Pasirinkus Reference parametrą nurodomas esamas objekto dydis (Reference length), o po to ir norimas (New Length

Modify Properties()

Modify Properties galima keisti patymėto esinio savybes. Atveriamas Properties dialogo langas ir jame pateikiamas patymėto objekto savybių sąrašas. Šio lango struktūra keičiasi priklausomai nuo patymėto objekto tipo. Visas savybių sąrašas gali būti surūšiuotas pagal abėcėlę (Aphabetic kortelė) arba sugrupuotas pagal savybes (Categorizec kortelė). Norint pakeisti esinio charakteristiką, reikia perkelti pelės tymeklį ant atitinkamo sąrašo elemento ir įrašyti arba pasirinkti reikalingą reikšmę.

Pvz. patymėjus atkarpą, galima keisti jos pradtios ir pabaigos taškų koordinates, jos linijos tipą, spalvą, sluoksnį ir t.t. Pasirinkus apskritimą, galima keisti apskritimo centrą ir spindulį.

Modify Match Properties()

Match Properties komandos pagalba galima labai paprastai perduoti vieno esinio pagrindines savybes kitiems objektams. Pradtioje patymimas esinys, kurio savybės bus kopijuojamos (Select source object:). Po to patymimi visi esiniai, kuriems perduodamos tos savybės (Select destination object(s) or [Settings]:). Pasirinkus Settings parametrą, galima keisti kopijuojamų savybių sąrašą.

Modify Text…()

Patymėjus reikalingą tekstą, atsivėrusiame dialogo lange galima keisti to teksto turinį, pasirinktą šriftą, išlyginimo būdą ir kitas teksto charakteristikas.

Modify Spline()

Modify Spline komanda modifikuojama spline tipo kreivė.

Modify Hatch…()

Pasirinkus komandą ir pele patymėjus keičiamą brūkšniavimo sritį, atsiveria dialogo langas, kuriame galima redaguoti norimas brūkšniavimo charakteristikas.

Modify Polyline()

Modify Polyline komanda redaguojamos polilinijos. Jeigu pasirinktas esinys yra atkarpa arba lankas, tai komanda paverčia šį objektą į poliliniją, jeigu atsakoma Yes į teksto lange pateikiamą klausimą Entity selected is not a polyline. Do you want it to turn into one?

Priklausomai nuo polilinijos tipo teksto lange išvedami skirtingi jos redagavimo parametrai. Jeigu polilinija yra dvimatė, tai išvedami tokie parametrai:

Close arba Open/Join/Width/Edit vertex/Fit/Spline/Decurve/ Ltype gen/Undo/eXit<X>

Close - formuojamas segmentas, kuris sujungia paskutinį segmentą su pirmuoju.

Open - pašalinamas paskutinis sukurtas segmentas.

Join - prijungia prie polilinijos, pasirinktas atkarpas arba lankus. Polinija negali būti utdara.

Width - nustatomas naujas polilinijos plotis visiems segmentams.

Edit vertex - segmentų viršūnių redagavimo operacija. Patymima pirmoji polilinijos viršūnė krytiaus formos tymekliu ir teksto lange atsiranda naujas pranešimas:

Next/Previous/Break/Insert/Move/Regen/Straighten/Tangent/Width/eXit<N>:

Next - krytiuku patymima kita viršūnė.

Previous - krytiuku patymima ankstesnė viršūnė.

Break - įsimenama esama viršūnė ir išvedamas pranešimas:

Next/Previous/Go/eXit<N>: operacijomis Next arba Previous patymimos kitos viršūnės. Po to pasirinkus Go, segmentai tarp tų viršūnių yra ištrinami. Pasirinkus eXit - operacija bus pertraukta.

Insert - įterpima nauja viršūnė (Enter location of new vertex:). Nauja viršūnė yra įterpiama ut esamos viršūnės.

Move - perkelia patymėtą viršūnę į naują nurodytą poziciją (Enter new location

Regen - polilinija perbraitoma.

Straighten - visi segmentai tarp dviejų pasirinktų viršūnių yra pakeičiami vienu tiesės segmentu.

Tangent - suteikia patymėtai viršūnei liestinės kryptį (Direction of tangent

Width - nustato segmento einančio ut taško pradinį (Enter starting width) ir galutinį (Enter ending width) plotį.

EXit - operacijos pabaiga

Fit curve - atliekamas atskirų polilinijos segmentų sklandus apjungimas.

Spline curve - polilinijos viršūnės naudojamos kaip kontroliniai taškai B-splaino kreivei nubrėtti. Kreivė pereina per pirmą ir paskutinį polilinijos tašką.

Decurve - ištrinamos visos kreivės sugeneruotos Fit curve ir Spline curve komandomis.

Ltype gen - pakeičiamas polilinijos tipas;

Undo - atšaukiama anksčiau įvykdyta komandos Pedit operacija.

EXit - baigiama komanda.

Dvimatę poliliniją galima redaguoti tik tuo atveju, jeigu ji yra lygiagreti veikiamajai koordinačių sistemos xOy plokštumai.

Esinių konstravimas (komandų meniu Modify, įrankių juostos Modify)

Modify Copy()

Modify Copy komanda patymėtus esinius kopijuoja į naują vietą. Komandos veikimas atitinka Move komandą. Norint iš karto sukurti kelias objekto kopijas būtina pasirinkti Multiple parametrą ir tik po to nurodyti bazinį tašką (Specify base point or displacement). Kiekvieną kartą nurodtius naują bazinio taško vietą, bus nukopijuota patymėtų esinių kopija. Kopijavimas pabaigiamas, paspaudus Enter klavišą.

Modify Offset()

Modify Offset sukuria naują lygiagretų patymėtajam esinį. Pasirinkus komandą, nurodomas atstumas nuo kurio bus formuojamas naujas objektas. Galima iš karto įvesti reikalingą atstumą (Specify offset distance or [Through] <>:), arba pasirinkus Through parametrą, nurodyti tašką, kurį turės kirsti sukurtas naujas esinys. Po to patymimas kopijuojamas esinys (Select object to offset or <exit>:), ir pabaigoje apytiksliai nurodoma pusė (Side to offset:), kurioje reikia formuoti naują grafinį objektą. Sukūrus naują objektą iš karto galima patymėti ir kitą objektą, kuris turi būti dubliuojamas jau įvestu atstumu. Komanda baigiama, paspaudus Enter klavišą.

Modify Mirror()

Modify Mirror brėtia patymėtų esinių veidrodinius atvaizdus. Patymėjus reikalingus esinius, nurodomas pirmasis veidrodinės ašies taškas (Specify first point of mirror line:), po to antrasis taškas (Specify second point of mirror line:). Vėliau pasirinkus Yes atsakymą, patymėti brėtinio esiniai bus ištrinti (Delete source objects? [Yes/No]<N>:), o pasirinkus No – palikti brėtinyje.

Modify Array()

Komanda formuoja nurodytą skaičių patymėtų esinių kopijų. Toks esinių kopijavimas vykdomas dviem būdais: kopijas išdėstant stačiakampiu masyvu (Rectangular parametras) arba kopijas sukant apie ašį (Polar parametras).

Patymėjus esinius ir pasirinkus Rectangular parametrą, įvedamas kopijų eilučių (Enter number of rows:) ir stulpelių (Enter number of columns:) skaičius. Po to nurodomas atstumas tarp eilučių (Enter the distance between rows or specify unit cell) ir tarp stulpelių (Specify the distance between columns

Pasirinkus Polar parametrą, įvedamos sukimosi ašies, apie kurį bus formuojamos patymėtų objektų kopijos, koordinatės (Specify center point of array:). Po to įvedamas reikalingų kopijų, įtraukiant ir originalą, skaičius (Enter number of items in the array:), nurodomas kampas kuriuo sukami kopijuojami objektai (Specify the angle to fill (+=CCW, -=CCW)<>:). Jeigu esiniai išdėstomi visame apskritime, tai reikia nurodyti 360. Galiausiai apibrėtiamas kopijuojamų esinių išdėstymas. Atsakius Yes Rotate arrayed objects? [Yes/No]<Y> klausimą, kopijuojami esiniai bus ir atitinkamai sukami.

Informacinės komandos (meniu komanda Tools Inquiry, įrankių juosta Inquiry)

Informacinės komandos teksto lange pateikia informaciją apie pasirinktą esinį, patymėto taško koordinates, sisteminių kintamųjų reikšmes ir kitus duomenis.

Tools Inquiry List() teksto lange išveda visus duomenis (koordinatės, spalva ir t.t.) apie patymėtus esinius.

Tools Inquiry ID Point() pateikia nurodyto taško koordinates.

Tools Inquiry Distance() apskaičiuoja atstumą ir kampus tarp dviejų nurodytų taškų.

Tools Inquiry Area() apskaičiuoja figūros, nurodytos taškais, plotą (Area) ir perimetrą (Perimeter). Pasirinkus Object parametrą galima patymėti esinius, kurie bus panaudoti plotui apskaičiuoti. Pasirinkus Add parenkami objektai arba taškai bus pridėti prie skaičiuojamo ploto, pasirinkus Substract - parenkami objektai arba taškai bus atimami iš skaičiuojamo ploto.

Tools Inquiry Massprop() teksto lange pateikia patymėtų kietakūnių modelių charakteristikas, kurias vėliau galima išsaugoti atskirame faile.

Tools Inquiry Time pateikia statistinius duomenis apie brėtinio sukūrimo ir redagavimo laikus.

Tools Inquiry Status išveda veikiamąją brėtinio būseną: brėtinio esinių skaičių, brėtimo jungiklių būsenų, veikiamasias savybes ir kt.

Tools Inquiry Set Variable išveda ir nustato pasirinktų sisteminių kintamųjų reikšmės. Tam reikia, įvesti sisteminio kintamojo vardą ir naują jo reikšmę.

Matmenų tymėjimas (komandų meniu Dimension, įrankių juosta Dimension)

Kiekvienas nubrėttas matmuo – sudėtinis esinys, paprastai susidedantis iš kelių grafinių objektų: iškeltinių linijų, rodyklių, matmens linijos ir teksto. Toks matmuo gali būti traktuojamas kaip vienas grafinis objektas, t.y. jis bus asociatyvinis, arba kaip kelių tarpusavyje nesusijusių objektų rinkinys. Šiuo atveju kiekvienas matmens grafinis objektas gali būti redaguojamas atskirai. Norint brėtti asociatyvinius matmenis, reikia, prieš pradedant tymėti matmenis, DIMASO sisteminiam kintamajam suteikti ON reikšmę. Šis rėtimas yra išjungiamas, jeigu DIMASO kintamajam suteikiama OFF reikšmė. Brėtiamo matmens sudėtinių dalių formą nusako pasirinktas matmenų stilius (Dimension Style), kuriame yra apibrėtiamos matmenų sisteminių kintamųjų reikšmės ir aprašoma matmenų forma. Šiuos matmenų stilius galima kurti ir redaguoti Format Dimension Style komanda.

Nors matmenys gali būti įvairių tipų, tačiau dauguma jų susideda iš tokių elementų:

Matmens teksto, kuris tymi išmatuotą atstumą. Čia galima panaudoti automatiškai apskaičiuotą atstumą arba įvesti savo tekstą. Taip pat galima prijungti: atstumus, apskaičiuotus alternatyviais matavimo vienetais; tolerancijas ir/arba pasirinktas simbolių eilutes, įrašomas prieš arba ut apskaičiuoto atstumo.

Matmens linijų – virš kurių arba tarp kurių įrašomas matmens tekstas. Datniausiai matmens tekstas įrašomas tarp matmens linijos, tuo būdu suskaidydamas ją į dvi dalis. Pagal Lietuvoje priimtą standartą – matmens linija turi būti nesuskaidyta.

Rodyklių, kurios tymi matmens linijų pabaigas. Šių rodyklių formą ir dydį galima keisti.

Iškeltinių linijų, kurios brėtiamos nuo matuojamo esinio iki matmens linijos. Jos gali būti statmenos arba pasvirusios. Iškeltinės linijos turi būti išlindusios virš matmens linijos apie 2mm.

Centro tymių, kurios tymi apskritimų arba lankų centrus. Vietoje centro tymės gali būto braitomos ir centro linijos.

Tiesiniai matmenys DimensionÒLinear (

Tiesiniai matmenys tymi atstumą tarp dviejų nurodytų taškų esamos koordinačių sistemos xOy plokštumoje. Galima patymėti du taškus tarp kurių matuojamas atstumas arba patį matuojamą esinį.

Horizontaliniai matmenys (Horizontal) tymi atstumą lygiagretų X ašiai. Vertikalūs (Vertical) – atstumą lygiagretų Y ašiai. Pasukti (Rotated) – atstumą tarp nurodytu kampu pasuktų matmens linijų.

Norint nubrėtti tiesinį matmenį, reikia pasirinkti DimensionÒLinear komandą, ir patymėti du taškus tarp kurių bus išmatuotas atstumas, arba, paspaudus Enter klavišą, patymėti patį matuojamą esinį. Po to nurodyti matmens linijos ir matmens teksto vietą brėtinyje.

Prieš nurodant matmens linijos vietą brėtinyje galima:

Pakeisti matmens tekstą, pasinaudojant teksto langu (spaudtiama raidė m ir Enter klavišas). Čia kampiniai skliaustai rodo apskaičiuotą atstumą. Norint visiškai pakeisti šį tekstą, reikia ištrinti tuos skliaustus ir įrašyti reikalingą tekstą.

Pakeisti matmens tekstą komandinėje eilutėje (spaudtiama raidė t

Pasukti matmens tekstą nurodytu kampu (a

Pasukti patį tiesinį matmenį (r

Parinkti tiesinio matmens tipą (horizontal arba vertical

Tiesiniai matmenys DimensionÒAligned(

Norint brėtti tiesinius matmenis, kurie tymėtų tikrąjį ilgį, reikia rinktis DimensionÒAligned komandą. Šiuo atveju matmens linija bus lygiagreti tiesei nubrėttai per du parinktus taškus, o iškeltinės linijos bus jai statmenos.

Ordinatiniai matmenys DimensionÒOrdinate(

Ordinatiniai matmenys vaizduoja taškų x arba y ordinates nuo pasirinkto bazinio taško (datum). Pagal nutylėjimą bazinio taško vieta – koordinačių pradtios taškas, tačiau jį galima lengvai pakeisti, perkėlus koordinačių pradtios tašką į naują vietą.

Spindulio DimesiomÒRadius() ir skersmens DimensionÒDiameter() matmenys

Spindulio arba skersmens matmenys naudojami lankų arba apskritimų spinduliams arba skersmenims matuoti. Čia centro tymė arba centro linijos yra vaizduojamos automatiškai, jeigu šie matmenys išdėstomi apskritimo arba lanko išorėje. Jie nevaizduojami, jeigu centro tymių vaizdavimas – utdraustas, arba matmenys tymimi apskritimo viduje.

Centro tymių vaizdavimas DimensionÒCenter Mark(

Pasirinkus komandą, reikia patymėti reikalingą apskritimą arba lanką.

Kampiniai matmenys DimensionÒAngular(

Kampiniai matmenys matuoja kampus laipsniais. Aktyvavus DimensionÒAngular komandą, matuojamą kampą galima nurodyti keliais būdais:

patymėti du matuojamo apskritimo taškus;

patymėti lanką;

patymėti dvi atkarpas;

paspaudus Enter klavišą, nurodyti kampo viršūnę ir du kampo taškus.

Nurodtius matuojamą kampą, reikia parinkti matmens linijos ir teksto vietą.

Baziniai DimensionÒBaseline( ir nuoseklūs DimensionÒContinuous() matmenys

Matmenų sekoms tymėti patogu naudoti bazinius arba nuoseklius matmenis. Baziniai matmenys formuoja seką matmenų prasidedančių nuo vieno bazinio taško. Tymint matmenis nuosekliai grandine, kiekvienas naujas matmuo prijungiamas prie ankstesnio matmens, t.y. naujojo matmens pirmoji iškeltinė linija sutampa su senojo matmens antrąja iškeltine linija.

Norint formuoti šiuos matmenis, pirmiausia reikia sukurti bazinį matmenį (tiesinį, kampinį arba ordinatinį), nuo kurio bus kuriami kiti matmenys. Toliau baziniai matmenys bus formuojami nuo bazinio matmens pirmosios iškeltinės linijos, o nuoseklūs – nuo bazinio matmens antrosios iškeltinės linijos.

Bazinių arba nuoseklių matmenų tymėjimo algoritmas:

Sukurti tiesinį, kampinį arba ordinatinį matmenį.

Pasirinkti DimensionÒBaseline arba DimensionÒContinuous

Tymėti sekančių matuojamų matmenų tik antruosius taškus. Matmenų tymėjimas baigiamas, paspaudus Enter

Atstumas tarp matmenų linijų baziniuose matmenyse – fiksuotas ir jį galima keisti Dimension Style dialogo lango Line and Arrows kortelėje Baseline Spacing redagavimo lauke.

Tolerancijų tymėjimas DimensionÒTolerance(

Geometrinės tolerancijos apibrėtia leistinus formos, orientacijos, vietos nukrypimus nuo tikslaus geometrinio modelio. Šios tolerancijos nusako brėtiamos detalės tikslumą. AutoCAD sistema nubrėtia tolerancijas lentelėse, padalintose į atskiras dalis, kuriose nurodomas tolerancijos tipas ir atitinkama jos reikšmė.

Norint vienu kartu greitai patymėti kelis matmenis, reikia pasirinkti DimensionÒQDIM ) komandą, patymėti esinius, kuriuos reikia išmatuoti ir paspausti Enter klavišą. Po to komandinėje eilutėje išsirinkti reikalingą matmenų tipą ir nurodyti matmenų linijų vietas.

Nurodomieji matmenys DimensionÒLeader(

Nurodomieji matmenys susieja tekstą (anotaciją) su nubrėttu esiniu. Šios rodyklės linija gali būti nubrėtta tiesiomis atkarpomis arba Spline tipo kreivėmis. Brėtiant rodykles, jų forma (spalva, linijos tipas, rodyklės forma ir dydis) yra parenkama pagal veikiamąjį matmenų stilių.

Norint sukurti nurodomąjį matmenį reikia:

Pasirinkti DimensionÒLeader komandą.

Patymėti rodyklės pradtios tašką

Patymėti teksto vietą ir paspaudus Enter klavišą apibrėtti teksto (anotacijos) sritį.

Įvesti teksto eilutę (spaudtiant Enter klavišą galima įvesti ir daugiau teksto eilučių).

Baigus rašyti tekstą, du kartus spausti Enter klavišą.

Norint pakeisti brėtiamų rodyklių ir anotacijų parametrus, reikia pasirinkti DimensionÒLeader komandą ir paspaudus Enter klavišą aktyvuoti Leader Settings dialogo langą. Čia Annotation kortelėje apibrėtiamas anotacijos teksto tipas (tekstas, esinio kopija, tolerancija ir t.t.) ir teksto charakteristikos; Leader Line & Arrow kortelėje pasirenkamas naudojamas linijos (tiesios atkarpos - straight, kreivės – spline) tipas, o taip pat linijų ir rodyklių charakteristikos. Attachment kortelėje išrenkamas teksto išdėstymas braitomos rodyklės attvilgiu.

Matmenų redagavimas

Matmenys redaguojami rankenėlių pagalba arba redagavimo komandomis. Kiekvienas nubrėttas matmuo AutoCAD sistemoje apibrėtiamas savo charakteringais taškais (definition points), kurie braitomi DEFPOINTS sluoksnyje ir yra nespausdinami. Tokie charakteringi taškai atitinka specialius rankenėlių taškus (grip point). Patymėjus redaguojamą matmenį ir pasirinkus reikalingą rankenėlių tašką, galima lengvai keisti matmens padėtį.

ModifyÒStretch komanda galima ištempti matmenį, perstumti matmens tekstą į kitą vietą, o ModifyÒTrim arba ModifyÒExtend - sutrumpinti arba ištempti matmenis arba jų elementus. ModifyÒMove komanda galima perkelti matmenį arba atskiras jo dalis į kitą poziciją. ModifyÒExplode komanda suskaido matmenį į atskiras dedamasias ir jas perkelia į nulinį sluoksnį. Ši komanda naudojama, kai reikia keisti atskiras asociatyvinio matmens dalis.

Norint nubrėtti pasvirusius matmenis, reikia pasirinkti DimensionÒOblique komandą, patymėti jau nubrėttą matmenį ir nurodyti pasvirimo kampą.

Keičiant matmens tekstą, būtina pasirinkti ModifyÒProperties komandą ir esinių savybių dialogo lango Text grupės Text Override redagavimo lauke įrašyti naują tekstą.

Norint išlyginti matmens tekstą ir pakeisti matmens linijos vietą, reikia pasirinkti DimensionÒAlign komandų grupę, kurioje parametras:

Home – gratina matmens tekstą į poziciją, apibrėtiamą jo matmens stiliaus;

Rotate – pasuka matmens tekstą nurodytu kampu;

Left – perkelia matmens tekstą ties matmens linijos kairiuoju kraštu;

Right – perkelia matmens tekstą ties matmens linijos dešiniuoju kraštu;

Center – perkelia matmens tekstas į centrą.

Tą patį galima atlikti greičiau, jeigu, patymėjus reikalingą matmenį, aktyvuojamas kontekstinis komandų menu (paspaudus dešinįjį pelės klavišą) ir pasirenkama viena iš Dim Text Position komandų. Taip pat atsivėrusiame kontekstiniame meniu Precision komanda galima keisti išmatuoto atstumo tikslumą.

Paspaudus Dimesion Edit ) mygtuką iš Dimension įrankių juostos galima: keisti matmens teksto vietą (Home parametras), įvesti naują matmens tekstą (New), pakreipti matmenį reikalingu kampu (Oblique) ir pasukti matmens tekstą (Rotate

Pakeitus naudojamo matmenų stiliaus charakteristikas, šio stiliaus jau nubrėtti matmenys brėtinyje automatiškai nepasikeičia, todėl DimensioÒUpdate ) komandos pagalba reikia perbraityti pakeisto stiliaus matmenis. Norint pritaikyti nubrėttam matmeniui kitą matmenų stilių, reikia patymėti tą matmenį ir Dim Style Control sąraše () pasirinkti naują reikšmę.

Visas matmenų savybes galima keisti ModifyÒProperties komanda.

Visus matmenų pakeitimus galima išsaugoti kaip atskirą matmenų stilių, jeigu patymimas reikalingas matmuo ir paspaudus dešinįjį pelės klavišą, pasirenkama Dim StyleÒSave As New Style komanda.

Matmenų stiliai

Matmenų stiliai valdo matmenų formatą ir jo vaizdą. Brėtiant matmenis, AutoCAD sistema naudoja veikiamąjį matmenų stilių. Brėtiant naują brėtinį metrinėje sistemoje, veikiamasis matmenų stilius atitiks ISO-25 standartą. Pasirinktas matmenų stilius apibrėtia:

Matmenų linijų, iškeltinių linijų, rodyklių ir centro tymių formatą ir poziciją;

Matmenų teksto poziciją ir formą;

Taisykles pagal kurias AutoCAD sistema išdėsto matmenų tekstą ir linijas;

Bendrą matmenų mastelį;

Pagrindinių, alternatyvių ir kampinių matmenų formatą ir tikslumą;

Tolerancijų formatą ir tikslumą.

Norint sukurti savo arba pakeisti veikiamąjį matmenų stilių, reikia pasirinkti FormatÒDimension Style komandą. Atsivėrus Dimension Style Manager dialogo langui galima pakeisti veikiamąjį matmenų stilių (Set Current mygtukas), sukurti naują (New), pakeisti seną (Modify) arba palyginti kelis matmenų stilius (Compare Preview lange vaizduojamas veikiamojo matmens stiliaus matmenys.

Kuriant naują arba redaguojant seną matmenų stilių aktyvuojamas Modify Dimension Style dialogo langas, kuriame yra šios kortelės:

Line And Arrows kortelėje – apibrėtiamos matmenų linijų (Dimension Lines), iškeltinių linijų (Extension Lines), rodyklių(Arrowheads) ir centro tymių (Center Marks) forma, dydis, linijos tipas ir spalva;

Text – apibrėtiamas matmenų teksto stilius, spalva, dydis, vieta ir išdėstymo būdas. Offset from dim line redagavimo lauke nurodomas matmens teksto atstumas nuo matmens linijos;

Fit – išrenkamas matmens teksto ir linijų brėtimo, o taip pat jų tarpusavio išdėstymo būdai, kai tekstą ir/arba rodykles negalima patalpinti į automatiškai apskaičiuotą poziciją. Taip pat čia galima parinkti matmenų mastelį, kuris bus taikomas matmenų teksto, rodyklių ir kitiems matmenų dydtiams, bet negalios matuojamiems atstumams;

Primary Units apibrėtiamas pagrindinių matmenų formatas, tikslumas, o taip pat matuojamo atstumo mastelis (Scale factor Sufix ir Prefix redagavimo laukuose galima įrašyti simbolių sekas, kurios bus išvedamas prieš ir/arba ut matmens teksto;

Alternate Units apibrėtiamas alternatyvių matmenų formatas, tikslumas ir vieta. Jie vaizduojami, jeigu įjungiamas Display alternate units jungiklis;

Tolerances tolerancijų formatą, tikslumą ir vietą.

Blokai

Blokai – keletas apjungtų į vieną grupę esinių. Kiekvienas blokas gali turėti savo unikalų vardą arba būti bevardis. Tokių blokų kopijas galima įterpti į brėtinį kelis kartus, juos pasukti ir keisti jų mastelį. ModifyÒExplode komanda bloko kopijos brėtinyje yra suskaidomos į atskirus esinius. Reikia įsidėmėti, kad pakeitus bloko esinius automatiškai pasikeičia ir visos bloko kopijos brėtinyje.

Blokų panaudojimo privalumai:

Galima sukurti datniausiai naudojamų simbolių, komponenčių arba standartų bibliotekas ir juos įterpti į naujai kuriamus brėtinius.

Leidtia lengvai keisti brėtinių atskirus fragmentus.

Kada į brėtinį įterpiama bloko kopija, tai įterpiama tik nuoroda į tą bloką, todėl tymiai sumatėja brėtinio dydis.

Bloką sudarantys esiniai gali būti nubrėtti įvairiuose sluoksniuose, skirtingu linijos tipu ir pločiu. Ši informacija bloke yra išsaugoma, todėl, įterpiant bloką, visi bloko esiniai bus nubrėtti originaliame sluoksnyje ir originalia spalva ir linijos tipu.

Jeigu bloke yra esinių, kurie yra nubrėtti nuliniame sluoksnyje ir jų spalva, linijos tipas arba plotis - BYLAYER, tai šie esiniai bus patalpinti brėtinio veikiamajame sluoksnyje ir įgys visas to sluoksnio savybes.

Jeigu bloko esinių savybės - BYBLOCK , tai šie esiniai įgaus veikiamasias brėtinio savybes.

Kiekviename bloke gali būti nuorodos į kitus blokus. AutoCAD sistema kuria ir bevardtius blokus, kaip asociatyvius matmenis arba brūkšniavimo šablonus.

Norint sukurti bloką, reikia:

Nubrėtti visus bloką sudarančius esinius.

Pasirinkti DrawÒBlockÒMake… ().

Name redagavimo lauke įvesti bloko vardą.

Paspaudus Select objects mygtuką, patymėti esinius, kurie priklausys apibrėtiamam blokui. Paspaudus Quit Select mygtuką, galima tymėti esinius pagal pasirinktą filtrą.

Įjungus:

Retain – sukūrus bloką, bloko esiniai išliks pačiame brėtinyje.

Convert to Block – brėtinyje nubrėtti esiniai bus pakeisti bloku.

Delete – bloko esiniai bus ištrinti iš brėtinio

Base point grupėje pasirenkamas bloko įterpimo taškas. Paspaudus Pick Point mygtuką galima pačiame brėtinyje nurodyti bloko įterpimo tašką.

Description lauke galima trumpai aprašyti bloką.

Įjungus:

Do not include an icon – nesukuriama bloko piktograma

Create icon from block geometry – kartu su bloku išsaugoma ir bloko piktograma

Taip sukurtą bloką galima įterpti tik į tą patį brėtinį. Norint panaudoti sukurtą bloką kituose brėtiniuose, reikia jį išsaugoti atskirame faile. Klaviatūra surinkus wblock komandą ir atvėrus Write Block dialogo langą, galima išsaugoti atskirus brėtinio fragmentus kituose failuose:

1. Įjungus:

Block: ir nurodtius jau sukurto brėtinio bloką, šis bus išsaugotas atskirame faile. Bloko ir failo vardai gali nesutapti.

Entire Drawing visas brėtinys bus išsaugotas kaip atskiras blokas.

Object ir patymėjus nubrėttus esinius, jie bus išsaugoti faile. Šiuo atveju reikia taip pat nurodyti bloko įterpimo tašką (Base point) ir patymėti bloką sudarančius esinius (Objects

File Name įrašomas naujas failo vardas.

Location – nurodomas aplankas, kuriame bus išsaugotas blokas.

Insert units – pasirenkami įterpiant bloką naudojami matavimo vienetai.

Blokas bus išsaugotas kaip AutoCAD sistemos brėtinys (.DWG formato failas). Taip sukurtą bloką galima naudoti ir braitant kitus brėtinius.

InsertÒBlock () komanda įterpiamas sukurtas blokas, nurodant jo įterpimo tašką (Insertion point), mastelį X, Y, Z ašių kryptimis (Scale) ir pasukimo kampą (Rotation). Įterpiamo bloko vardas įrašomas Name lauke, arba surandamas aplankų medyje (Browse mygtukas).

Įjungus Specify On-screen jungiklius, bloko įterpimo tašką, mastelį ir pasukimo kampą reikia patymėti pačiame brėtinyje, kitu atveju jo koordinatės ir/arba mastelis įrašomi X, Y, Z ir Angle laukuose. Įjungus Uniform Scale jungiklį, mastelis visomis kryptimis bus vienodas. Įjungus Explode jungiklį, įterptas blokas iš karto bus suskaidytas į atskirus esinius.

Litetatūra

R. Vaišnora. AutoCAD 2000 atmintinė, - Leidykla Smaltija, Kaunas, 2000, 32psl.

B. Smitas. AutoCAD 14 taliems, - Leidykla Smaltija, Kaunas, 1998, 400psl.

P. Kumpikas, A. Vasylius. Kompiuterinės grafikos utdavinynas, - Technologija, Kaunas, 2000, 47psl.

J. Matickas, A. Lenkevičius. Kompiuterinė grafika, - Technologija, Kaunas,

P. Audzijonis. Kompiuterinė intinerinė geometrija ir grafika,- Vilnius, 1999, 123psl.