CATEGORII DOCUMENTE
Afaceri Calculatoare Casa masina Didactica pedagogie Diverse Educatie Finante Geografie Istorie & politica Legislatie Limba Management Sanatate Tehnologie

Bulgara	Ceha slovaca	Croata	Engleza	Estona	Finlandeza	Franceza
Germana	Italiana	Letona	Lituaniana	Maghiara	Olandeza	Poloneza
Sarba	Slovena	Spaniola	Suedeza	Turca	Ucraineana

įstatymai	įvairių	Apskaitos	Architektūra	Biografija	Biologija	Botanika	Chemija
Ekologija	Ekonomika	Elektra	Finansai	Fizinis	Geografija	Istorija	Karjeros
Kompiuteriai	Kultūra	Literatūra	Matematika	Medicina	Politika	Prekyba	Psichologija
Receptus	Sociologija	Technika	Teisė	Turizmas	Valdymas	vietimas

Bendros ˇinios apie arcview gis

kompiuteriai

+ Font mai mare | - Font mai mic


DOCUMENTE SIMILARE

ĮVADAS

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios ir Regioninės geografijos katedrose skaitomas kursas Geografinės informacinės sistemos (GIS). Kurso paskirtis – supa˛indinti su ia technologija, jos struktūra, pateikti vystymosi retrospektyvą, irykinti jos vietą geografijos ugdyme bei įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat sudaryti galimybę įvaldyti GIS programinę įrangą geografinių duomenų naudojimo, u˛klausos, analizės, pateikimo, ˛emėlapių sudarymo klausimams spręsti. 2004 m UAB HNIT-BALTIC GeoInfoServisas nemokamai vieneriems metams pateikė ArcView programinę įrangą ArcView 8.3, reikalingą geografinių duomenų paruoimui, valdymui ir publikavimui. Todėl i galimybė jau realizuojama. Kursas reikalingas ne tik geografams, bet ir kitų specialybių studentams, dėstytojams - vienaip ar kitaip susijusiems su geografinių duomenų naudojimu Kol kas is kursas skaitomas geografijos magistrų studijose.

i mokymo priemonė skirta imokti naudotis programine ArcView įranga geografinių duomenų surinkimui, saugojimui, analizei, vaizdavimui ir ˛emėlapių sudarymui, o imokus panaudoti ruoiant mokslinius tyrimus, darbus, ataskaitas. Svarbiausia ios mokymo priemonės dalis yra praktinės u˛duotys ir pratimai, kurie leid˛ia gautas teorines ˛inias apie GIS pritaikyti praktikai, naudojant realius duomenis apie Lietuvą ir Pasaulį. Tai integruotas teorinių ir praktinių u˛duočių kompleksas. Įvairūs GIS procesai ir funkcijos yra isamiai paaikintos, nurodomi jų atlikimo būdai.

Prie atliekant praktinį pratimą ar u˛duotį svarbu atid˛iai perskaityti atitinkamą teorinę ArcView GIS dalį bei įsigilinti į pateikiamą u˛duoties problemą.

Visos praktinės u˛duotys yra suskirstytos į atskirus skyrius pagal analizuojamas programinės įrangos funkcijas ar galimybes. Daugeliu atveju pratimo prad˛ioje yra pateikiama spręstina problema, o toliau – sprendimo pavyzdys.

Visos praktinės u˛duotys parengtos pagal Lietuvos geoinformacinių duomenų bazę GDB200 (a VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras “GIS-Centras”), kuri apima reljefo, hidrografijos, ˛emėnaudos, gyvenviečių, administracinių vienetų, transporto, energetikos, saugomų teritorijų sluoksnius. Naudojamas topografinis ˛emėlapis bei aerofotovaizdas “VMI_5522 (a Nacionalinė ˛emės tarnyba).

I. BENDROS ˇINIOS APIE ARCVIEW GIS

ArcView - populiariausia pasaulyje ir Lietuvoje GIS programinė įranga, apimanti GIS duomenų vizualizacijos, erdvinių ir atributinių u˛klausų, analizės, GIS ir atributinių duomenų integravimo, kūrimo ir redagavimo galimybes.

ArcView 8.3 sudaro ios aplikacijos: ArcMap – duomenų vaizdavimas, redagavimas, u˛klausos ir analizė; ArcCatalog – geografinių ir lentelinių duomenų kūrimas, valdymas bei jų administravimas; ArcToolbox – bazinis duomenų konvertavimas i/į skirtingus formatus. Naudojant ias aplikacijas kartu, galima atlikti bet kokią GIS u˛duotį, nuo paprasčiausio duomenų atvaizdavimo iki sudėtingų u˛duočių, tokių kaip tematinis kartografavimas, geografinė analizė, duomenų kūrimas ir redagavimas, geoduomenų apdorojimas.

Pagrindiniai ios programinės įrangos privalumai ir savybės:

Sąveika su ˛emėlapiu. ArcView programinė įranga pateikiama su įrankiais duomenų per˛iūrai ir irankai. Įrankiai apima: ˛emėlapio didinimas/ma˛inimas, perstūmimas bei identifikacija. Galima kurti hypernuorodas į iorines aplikacijas, makrokomandas. Nauja savybė yra ˛emėlapio u˛uominos, kurios parodomos u˛vedus pelę ant ˛emėlapio objekto. Mikroskopo bei ap˛valgos langai leid˛ia per˛iūrėti duomenis ididintu bei ap˛valginiu būdu.

ˇemėlapio vaizdavimas. ArcView teikia galimybę rinktis kaip bus vaizduojami duomenys ˛emėlapyje. Sluoksniai gali būti vaizduojami kaip perviečiami, norint pabrė˛ti duomenis esančius ˛emiau pieiamo sluoksnio. Perviečiamumas yra labai naudingas vaizduojant rastrinius sluoksnius vir kitų sluoksnių, tuo leid˛iant matyti ir rastrinius, ir ˛emiau esančius sluoksnius vienu metu. Duomenys gali būti vaizduojami įvairiais klasifikacijos metodais - vienu simboliu, unikalios reikmės, sulyginimas su simbolių biblioteka, graduotais simboliais ar spalvomis, proporciniais simboliais, takų intensyvumo ˛emėlapiais, ˛emėlapiais su apskritiminėmis bei stulpelinėmis diagramomis, iskiriamas dvinaris ir daugianaris duomenų vaizdavimas.

ˇymės. ArcView turi ˛ymių idėstymo ˛emėlapyje funkcionalumą, kuris leid˛ia u˛dėti paaikinamąjį tekstą alia vieno ar kelių ˛emėlapyje esančių objektų. ˇymės gali būti idėstomos interaktyviai kiekvienam ˛emėlapyje esančiam elementui, arba dinamikai visam ˛emėlapio sluoksniui. Vartotojas gali nurodyti koks bus naudojamas ˛ymės riftas, jo dydis bei spalva.

ˇemėlapio analizė. ArcView turi daug savybių, leid˛iančių analizuoti duomenis esančius GIS duomenų bazėse. Elementai ˛emėlapyje gali būti irinkti interaktyviai, pagal jų atributus ar jų padėtį. Įvairūs erdviniai sąryiai gali būti rasti naudojant įrankius esančius ArcView. ArcView turi įrankius, kurie leid˛ia kurti buferius, ikirpti, sulieti, apjungti, susieti duomenis pagal jų geografinę padėtį bei suformuoti ataskaitas.

Duomenų konvertavimas. ArcToolbox aplikacija esanti ArcView turi įrankius, kurie reikalingi konvertuoti duomenis saugomus COVERAGE, GRID, TIN, CAD į kitus palaikomus duomenų formatus. Įrankiai yra sugrupuoti į smulkesnius rinkinius priklausančius atitinkamam konvertavimo u˛daviniui. Konvertavimo įrankiai veikia su dauguma plačiai paplitusių GIS duomenų formatų.

Duomenų formatų palaikymas. ArcView gali tiesiogiai (be konvertavimo) skaityti iuos ir kitus duomenų formatus: Shapefailai, Coverage, Geoduomenų bazės, Geography Network servisai, TIN, Rastiniai duomenų tipai.

Metaduomenys. ArcCatalog aplikacija esanti ArcView turi integruotą metaduomenų redaktorių, kuriuo galima dokumentuoti turimus duomenis. Sukūrus naujus duomenis ArcCatalog automatikai u˛pildo dalį informacijos metaduomenyse, naudodamas duomenyse esančią informaciją. Jei duomenų savybės keičiasi, pavyzd˛iui pridėjus naują stulpelį duomenims, ArcCatalog automatikai atnaujina metaduomenis.

Pritaikymo galimybės. Programa turi labai plačias pritaikymo galimybes.

ArcView 8.3. programoje naudojami duomenys

ArcView 8.3 programoje daugiausia naudojami dviejų tipų duomenys: vektoriniai ir rastriniai

Vektoriniai duomenys. ArcView vektorinių duomenų formatas vadinamas SHAPE. Kiekvieną SHAPE formato vektorinių duomenų sluoksnį sudaro nuo 3 iki 5-6 bylų. Svarbiausios i jų dvi: *.shp bylose saugoma grafinė, o *.dbf bylose – atributinė objektų informacija. *.dbf bylas galima atidaryti ir su MS Excel programa. Dauguma oficialių duomenų bazių Lietuvoje yra sukurtos kita ESRI kompanijos programa ArcInfo. ArcInfo formato vektorinius sluoksnius sudaro ˛ymiai daugiau bylų. ArcInfo duomenis ArcView programose galima per˛iūrėti, tačiau negalima redaguoti. Jeigu norime dirbti su ArcInfo duomenimis, juos reikia konvertuoti į Shape formatą.

Kuriant naują temą pirmiausia sukuriamas Shape formato failas, su iplėtimu .shp (pvz., miestai.shp). taip pat automatikai sukuriamos atitinkamos bylos (pvz., miestai.shx bei miestai.dbf).Iskiriami ie privalumai:

Shape failai greitai brai˛omi;

Shape failai yra redaguojami ArcView aplinkoje;

Naudojantis iuo formatu galima sukurti savo duomenis

Kitų formatų geografinius duomenis galima pertvarkyti į Shape formatą.

Pertvarkant jau egzistuojančią temą į Shape failą, nurodomas naujos temos vardas, bei saugojimo katalogas. Į Shape failą galima konvertuoti tik reikalingus, pasirinktus elementus.

Rastriniai duomenys. Darbui su ArcView programine įranga gali būti naudojami ne tik vektoriniai, bet ir rastriniai duomenys. Rastriniame duomenų modelyje kiekvienas takas suprantamas kaip celė. Pagrindiniai rastrinių vaizdų formatai yra JPEG; BMP, TIFF, rastrinių vaizdų katalogai ir kt. Rastriniai duomenys kaip duomenų altiniai vektorinių sluoksnių kūrimui ir redagavimui GIS programose naudojami “pririti” (t.y. turintys koordinates)– skenuoti ˛emėlapiai ir planai, kosminiai ir aerofoto vaizdai. Rastriniai duomenys neturi atributinės informacijos – tai tik “paveiksliukai”. Rastrinių duomenų pririimo takų koordinatės saugomos *.tfw bylose. ArcView 8.3 programa leid˛ia naudoti įvairių formatų rastrinius duomenis, tačiau da˛niausiai naudojamas TIFF formatas. Jeigu turime “nepriritus” rastrinius duomenis, ArcView 8.3 programa leid˛ia juos pririti (i funkcija detaliau nenagrinėjama). Naudojami kaip pagrindas vektorinių duomenų kūrimui, per˛iūrai, analizei.

GIS programose reikia dirbti tik su gerai priritais vektoriniais ir rastriniais duomenimis. Prieingu atveju objektų padėtis, plotai, ilgiai, formos ir kiti parametrai neatitiks realios situacijos.

ArcView 8.3 programos projektai. ArcView 8.3 programos dokumentai vadinami projektais (angl. project). Projekte saugomos nuorodos į naudojamus duomenis (tačiau ne patys duomenys – tuo GIS programų dokumentai skiriasi nuo kai kurių kitų populiarių programų, pvz., MS Word ar Excel, dokumentų), legendos, ˛emėlapių maketai, įvairūs darbui reikalingi nustatymai.

1 pav.

ArcView 8.3 projekto piktograma Windows aplinkoje.

Projektai saugomi *.mxd formatu. Projektas gali saugoti daug vaizdų, sudarytų i įvairių duomenų altinių, temų. Tema – geografinių objektų, kuriuos sieja vienodos savybės, visuma (miestai, gatvės, e˛erai). Geografiniai objektai temose gali būti trijų tipų: takai, linijos ir plotai. Jie turi savo simbolius, kurie saugomi pačioje programoje. Vektoriniai (geografiniai) duomenys – duomenys, saugantys geografinių objektų padėtį, formą koordinačių pavidalu bei ryiais tarp elementų.Vieni pagrindinių vektorinių temų duomenų altinių, naudotinų dirbant su ia programine įranga yra shape failai, taip pat rastriniai bei lentelių duomenys. Lentelių duomenimis gali būti labai įvairi informacija. Da˛niausiai tai informacija apie ˛emėlapio objektus, kurią susiejus su tema, galima analizuoti ir redaguoti temos objektus.

ArcView 8.1. programos lango struktūra

Struktūrinės ArcView 8.3. programos lango dalys yra ios (i viraus į apačią, ˛r.2 pav.):

projekto pavadinimo eilutė (virutiniame pakratyje)– rodomas atidaryto projekto pavadinimas,
meniu juosta (˛emiau projekto pavadinimo) – talpinamas pagrindinis programos meniu;
įrankių juosta (˛emiau meniu, gali būti idėstyta abipus darbinio programos lauko) – talpinami įrankių mygtukai ir paletės;
darbo laukas (vidurinėje programos lango dalyje) – rodomas grafinis duomenų/˛emėlapio maketo vaizdas. Turi du re˛imus, kurie nustatomi apatiniame deiniajame darbo lauko kampe arba meniu View. Da˛niausiai naudojamas Data View (rodyti duomenis) re˛imas, kuriame pateikiamas grafinis projekte esančių sluoksnių vaizdas. Re˛imas Layout View naudojamas kuriant ˛emėlapių maketus;
turinio lentelė (Table of contents), paprastai talpinama kairėje darbo lauko pusėje – joje rodomi projekte esantys sluoksniai, jų idėstymo tvarkai bei legendos. Turinio lentelės dydį ir padėtį galime keisti savo nuo˛iūra. Lentelė turi du re˛imus – Display ir Source (jie nustatomi lentelės apačioje). Nustačius pastarąjį papildomai rodomas kelias iki duomenų altinio. Jeigu io lango nėra, arba jį ijungėme, vėl įdėti galime meniu View pasirinkę Table of contents;
praneimų juosta (apatiniame pakratyje) – rodomos tako, kuriame yra kursorius, stačiakampės koordinatės bei kai kurie kiti vaizdo parametrai. Stačiakampės koordinatės – tai atstumas matavimo vienetais nuo pusiaujo ir Grinvičo dienovidinio.

Čia galime pasirinkti darbo lauko re˛imą ir atnaujinti vaizdą (Refresh )

Mastelis

Turinio lentelė

Čia galime pasirinkti turinio lentelės re˛imą

Darbo laukas

Čia rodomos kursoriaus stačiakampės koordinatės

2 pav. ArcView 8.3. programos lango struktūra

II. Duomenų per˛iūra, atranka ir analizė

.1. Projekto atidarymas ir isaugojimas

3 pav.

2.1.1. Projekto (˛emėlapio ruoinio) atidarymas. Įjungus ArcView 8.3 programą, pirmiausia pasirodo pasisveikinimo lentelė (3 pav.), kurioje galime nurodyti, kokį projektą norime atidaryti:

naują (tučią) projektą (A new empty map),

parengtą ˛emėlapio ruoinį (A template),

jau egzistuojantį (anksčiau sukurtą ir isaugotą) projektą (An existing map).

4 pav.

ArcView programos “atsimena” anksčiau atidarytus projektus – nuorodos į juos pateikiamos apatiniame lentelės lange (4 pav.). Jei pasirenkame atidaryti ˛emėlapio ruoinį, pasirodo nauja dialogo lentelė, kurioje galime nurodyti, kokį ruoinį norime atidaryti. Atidaryti jau egzistuojantį projektą galime pa˛ymėję nuorodą į tą projektą apatiniame lentelės lange, o jeigu nuorodos nėra – norimą atidaryti projektą nurodome pasirinkę komandą Browse for maps.

Projekto isaugojimas. Programos meniu File pasirenkame komandą Save project as. Pasirod˛iusioje dialogo lentelėje nurodome, kurioje vietoje, kokiu pavadinimu ir formatu norime isaugoti projektą. Programos ArcView 8.3 projektai saugomi *.mxd formatu. Projektą galima isaugoti ir kaip ˛emėlapio ruoinį (*.mxt formatu).

2.1.3. Projekto pakeitimų isaugojimas. Egzistuojančio projekto pakeitimai isaugomi kaip ir kitų programų (pvz., MS Word) dokumentuose: meniu File pasirenkame komandą Save, arba nuspaud˛iame atitinkamą mygtuką įrankių paletėje Standart. Jeigu dirbome su nauju projektu, pirmiausia reikia isaugoti patį projektą.

5 pav.

U˛darant projektą, su kuriuo dirbome, programa taip pat klausia, ar norime isaugoti pakeitimus (5 pav.). Yes – isaugoti, No – nesaugoti, Cancel – nutraukti projekto u˛darymą.

2.1 u˛duotis. Atidaryti ir per˛iūrėti Europos ˛emėlapio ruoinį.

Sprendimas. Įjungiame ArcView 8.3 programą. Pasisveikinimo lentelėje nurodome, kad norime atidaryti ˛emėlapio ruoinį. Pasirinkimą patvirtiname (spaud˛iame OK).

6 pav.

Atsidaro dialogo lentelė “New”, kurioje galime nurodyti, kurį ruoinį norime atidaryti. Per˛iūrime visas lentelės korteles. Reikalingas ruoinys yra kortelėje World (6 pav.). Pa˛ymime į ruoinį ir atidarome.

Gauname ˛emėlapio maketą Layout View re˛ime. Įjungiame Data View re˛imą (˛r. 2 pav.), atidarome ir per˛iūrime sluoksnių atributines duomenų lenteles (˛r. 2.4.1.)

Projektą u˛darome, pakeitimų nesaugome.

2.2 u˛duotis. Atidaryti naują projektą, nustatyti matavimo vienetus, įkelti duomenų sluoksnį ir isaugoti.

Čia nurodome katalogą, kuriame norime isaugoti projektą

Sprendimas. Atidarome ArcView programą, pasisveikinimo lentelėje spaud˛iame OK (t.y. patvirtiname, kad norime atidaryti naują projektą). Nustatome matavimo vienetus – metrus (˛r. 2.2.8.). I GDB duomenų bazės įkeliame sluoksnius “upes”, “adm” ir “gyvenv” (˛r. 2.2.1.).

Čia matome atidaryto katalogo turinį

7 pav.

Projektą isaugome (˛r. 2.1.2.) kataloge “Bandymai” (c:gis duomenys bandymai; jei tokio katalogo nėra, reikia sukurti), pavadinimu “Bandymai” (7 pav.). Kaip matome, projektą galime isaugoti ir kaip ˛emėlapio ruoinį. Nuspaudus mygtuką Save, projektas isaugomas. Isaugoję projektą, jį u˛darome.

2.3 u˛duotis. Atidaryti isaugotą projektą.

8 pav.

Sprendimas. Įjungiame ArcView programą. Pasisveikinimo lentelėje nurodome, kad norime atidaryti jau egzistuojantį projektą ir pasirenkame komandą Browse for maps du kartus paspausdami kairiu pelės klaviu (˛r. 2.1.1.). Pasirod˛iusioje paiekos lentelėje (8 pav.) nurodome norimą atidaryti projektą, t.y. anksčiau isaugotą projektą “Bandymai”. Nuspaudus Open projektas atidaromas.

2. 2. Sluoksnių įkėlimas, per˛iūra ir paalinimas i projekto

2.2.1. Duomenų sluoksnio įkėlimas. Įrankių paletėje Standart nuspaud˛iame komandos Add data mygtuką.

9 pav.

Pasirod˛iusioje duomenų paiekos lentelėje (9 pav.) nurodome (t.y. surandame ir pa˛ymime) duomenų sluoksnį, kurį norime įkelti į projektą (galima nurodyti ikart kelis sluoksnius, jei jie yra tame pačiame kataloge), ir nuspaud˛iame mygtuką Add. Į projektą įkeltų sluoksnių pavadinimai ir legendos rodomi turinio lentelėje, o programos darbo lauke matome grafinį duomenų vaizdą.

2.2.2 Sluoksnio įjungimas/ijungimas

Tam reikia u˛dėti arba nuimti varnelę prie sluoksnio pavadinimo turinio lentelėje. Jeigu varnelė u˛dėta – sluoksnio grafinis vaizdas rodomas darbo lauke, o jei nuimta – nerodomas.

10 pav.

Pratimas. Projekte “Bandymai” ijungiame gyvenviečių ir administracinį sluoksnius, kad būtų rodomas tik upių sluoksnis (10 pav.). Po to vėl įjungiame anksčiau ijungtus sluoksnius.

2.2.3. Kontekstinis vektorinio sluoksnio meniu. į meniu atidarome pa˛ymėję sluoksnį turinio lentelėje deiniu pelės klaviu (11 pav.).

11 pav.

Vektorinio sluoksnio kontekstiniame meniu yra ios funkcijos:

Copy – kopijuoti;

Remove – paalinti sluoksnį i projekto;

Open Attribute Table – atidaryti sluoksnio atributinę lentelę;

Join and Relates – prijungti (susieti) kitas duomenų bazes;

Zoom to Layer – ididinti sluoksnio vaizdą tiek, kad matytume jį per visą darbo lauką;

Visible Scale Range – įjungti maksimalų/minimalų sluoksnio mastelį (jeigu nustatytas);

Selection – objektų ˛ymėjimas ir operacijos su pa˛ymėtais objektais;

Label Features – ikelti sluoksnio objektų atributinę informaciją į grafinį vaizdą u˛raų/indeksų pavidalu;

Convert Labels to Annotation – paversti ikeltą atributinę informaciją į anotacijas (tada galime koreguoti kiekvieno atskiro u˛rao poziciją ir stilių);

Convert Features to Graphics – paversti objektus grafiniais elementais (jie nėra susieti su atributine duomenų baze ir ilieka ijungus ar paalinus sluoksnį);

Data – nustatyti (keisti) duomenų altinį bei eksportuoti duomenis į kitą sluoksnį/formatą;

Save As Layer File – isaugoti sluoksnio legendą;

Properties – sluoksnio nustatymai.

2.2.4. Vektorinio sluoksnio nustatymai Properties. Sluoksnio nustatymus galima per˛iūrėti ir keisti lentelėje Layers Properties, kurią atidarome sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkę komandą Properties. ią lentelę sudaro keletas kortelių su skirtingais nustatymais:

kortelėje General rodomas sluoksnio pavadinimas (galima pakeisti);

kortelėje Source rodomas sluoksnio duomenų altinis (galima pakeisti), projekcija ir kampinių takų stačiakampės koordinatės;

kortelėje Selection rodomas pa˛ymėto objekto irykinimo būdas (galima pakeisti);

kortelėje Simbology rodoma sluoksnio legenda (galima pakeisti, ˛r. 2.7),

kortelėje Fields rodomi sluoksnio atributinės lentelės stulpelių parametrai;

kortelėje Labels galima nustatyti objektų atributinės informacijos (pavadinimai, Gkodai ir kt.) pateikimą grafiniame sluoksnio vaizde.

2.2.4. Sluoksnio paalinimas i projekto. Norint paalinti sluoksnį i projekto, reikia pa˛ymėti jį deiniu pelės klaviu ir kontekstiniame meniu pasirinkti komandą Remove (˛r. 11 pav.).

10 pav.

Pratimas. Paaliname i projekto ir i naujo įkeliame upių sluoksnį.

2.2.5. Sluoksnio pavadinimo pakeitimas. Jeigu netenkina sluoksnio pavadinimas, paprasčiausia jį pakeisti turinio lentelėje – du kartus (negreitai!) nuspaudus kairiu pelės klaviu, sluoksnio pavadinimas tampa redaguojamas ir galime jį pakeisti (duomenų altinio pavadinimas nesikeičia!). Sluoksnio pavadinimą taip pat galime keisti sluoksnio nustatymų lentelės Layers Properties kortelėje General (˛r. 2.2.4.).

Pratimas. Sluoksnio “gyvenv point” pavadinimą pakeičiame į “Gyvenvietės”, “adm polygon” – į “Savivaldybės”, “upes arc” – į “Upės”.

2.2.6. Sluoksnių idėstymas. Turinio lentelėje aukčiau esančio sluoksnio grafinis vaizdas programos darbo lauke u˛dengia ˛emiau esančio sluoksnio objektų vaizdą. Siekiant, kad plotiniai arba rastriniai sluoksniai neu˛dengtų takinių arba linijinių sluoksnių vaizdo, turinio lentelėje jie idėstomi tokia tvarka (i viraus ˛emyn): takiniai, linijiniai, plotiniai, rastriniai.

Pratimas. Turinio lentelėje gyvenviečių ir upių sluoksnius perkeliame ˛emiau administracinio sluoksnio (pa˛ymėjus norimą sluoksnį, neatleid˛iant kairio pelės klavio jis perkeliamas į norimą vietą). Matome, kad plotinis administracinis sluoksnis “u˛dengia” ˛emiau atsidūrusius takinius ir linijinius sluoksnius. Vadinasi, sluoksniai yra idėstyti neteisingai. Gyvenviečių ir upių sluoksnius gra˛iname į pradinę vietą.

2.2.7. Sluoksnio grafinio vaizdo ididinimas. Norint ididinti sluoksnio grafinį vaizdą taip, kad matytume jį per visą darbo lauką, reikia pa˛ymėti pasirinktą sluoksnį deiniu pelės klaviu ir kontekstiniame meniu pasirinkti komandą Zoom to layer (˛r. 11 pav.). i funkcija svarbi tuomet, kai į projektą įkelti sluoksniai apima nevienodas teritorijas.

Pratimas. Į projektą įkeliame rastrinį sluoksnį “c-43-21-a-b-4.tif” (c:gis duomenystopo_10000). Jis u˛ima ˛ymiai ma˛esnę teritoriją nei anksčiau įkelti sluoksniai ir mes net negalime jo į˛iūrėti. Ididiname io sluoksnio vaizdą. Matome, kad tai yra skenuotas topografinis ˛emėlapis. Plotinis savivaldybių sluoksnis yra aukčiau, todėl u˛dengia skenuoto ˛emėlapio vaizdą ir trukdo per˛iūrai. Savivaldybių sluoksnį ijungiame. Grį˛tame į pilną įkeltų sluoksnių vaizdą – įrankių paletėje Tools nuspaud˛iame komandos Full extent mygtuką (˛r. 2.3.2.). Vėl įjungiame savivaldybių sluoksnį.

12 pav.

2.2.8. Matavimo vienetų nustatymas. Kol nenustatyti matavimo vienetai, nerodomas duomenų grafinio vaizdo mastelis.

Matavimo vienetai (Measure units) nurodomi nustatymų lentelės Data Frame properties kortelėje General (būtina nurodyti matavimo vienetus abiejose matavimo vienetų nustatymo Units eilutėse – Map ir Display). ią lentelę (12 pav.) galima atidaryti meniu View. Kadangi Lietuvoje priimta metrinė matavimo sistema, paprastai nustatome metrus. is nustatymas svarbus ne tik masteliui, bet ir stačiakampėms koordinatėms bei atributiniams duomenims (kiekybiniai duomenys – plotas, ilgis ir pan. – paskaičiuojami būtent nurodytais matavimo vienetais).

2.2.9. Mastelio nustatymas. Grafinio vaizdo, kurį matome programos darbo lauke, mastelis rodomas įrankių paletėje Standart. Mastelį galima keisti nurodant arba įraant norimą santykį (13 pav.).

13 pav.

Pratimas. Nustatome mastelius: 1:10.000.000, 1:3.000.000, 1:2.000.000, 1:1.000.000, 1:500.000, 1:200.000. Po to sugrį˛tame į pilną sluoksnių vaizdą.

2.3. Susipa˛inimas su įrankių paletėmis Tools ir Standart

2.3.1. Įrankių mygtukai ir paletės. Siekiant palengvinti darbą, reikalingos valdymo funkcijos (komandos, įrankiai, nustatymai) gali būti ikelti į programos lango pavirių mygtukų, rečiau – ma˛esnių langų (pvz. mastelis) pavidalu. Grafinis mygtuko vaizdas vadinamas ikona. Ikonos atspindi valdymo funkcijos paskirtį (pvz. paiekos įrankio Find mygtuko ikonoje vaizduojami ˛iūronai).

14 pav.

Pagal paskirtį įrankių mygtukai grupuojamos į įrankių paletes (Toolbars). Įrankių paletes galima atidaryti/ijungti lentelėje Toolbars, kurią gauname paspaudę deiniu pelės klaviu bet kurioje meniu ar įrankių juostos vietoje arba meniu View pasirinkę Toolbars. Įrankių paletes galime idėstyti savo nuo˛iūra. Kad neu˛stotų duomenų grafinio vaizdo darbo lauke, geriausia jas idėstyti įrankių juostose (˛r. 14pav.). Duomenų per˛iūrai da˛niausiai naudojamos paletės – Standart ir Tools.

Pratimas. Po vieną ijungiame įrankių paletes. Matome, kad paletės Main Menu negalima ijungti – tai pagrindinis programos meniu, talpinamas meniu juostoje. Vėl įjungiame paletes Standart ir Tools, idėstome virutinėje įrankių juostoje: Standart – kairėje, o Tools – deinėje juostos pusėje.

2.3.2. Paletės Tools įrankiai

15 pav. Įrankių paletė Tools.

1 lentelė. Paletės Tools įrankiai.

Ikona	Pavadinimas (angl.)	Paskirtis
	Measure	Matuoti atstumus
	Find	Surasti objektus pagal atributinę informaciją, da˛niausiai pavadinimą
	Identify	Gauti atributinę informaciją apie norimą objektą
	Select elements	ˇymėti grafiniams elementams Layout View re˛ime
	Select features	ˇymėti objektams Data View re˛ime
	Go to previous/ next extent	Grį˛ti į ankstesnį vaizdą
	Full extent	Ididinti vaizdą tiek, kad darbo lauke tilptų visi projekte esantys sluoksniai
	Pan	Perstumti vaizdą norima kryptimi
	Fixed zoom in/out	Didinti arba ma˛inti vaizdą tam tikru santykiu
	Zoom in/out	Didinti/ma˛inti vaizdą iki nurodytos teritorijos. Da˛niausiai naudojamas didinimo įrankis Zoom in, nes juo ypač patogu ididinti norimos teritorijos vaizdą

2.4 u˛duotis. Naudojant atstumų matavimo įrankį Measure pagal savivaldybių sluoksnį nustatyti atstumą nuo rytinio iki vakarinio ir nuo iaurinio iki pietinio Lietuvos respublikos teritorijos takų.

Sprendimas. Pasirenkame matavimo įrankį, pastatome kursorių matuojamos atkarpos prad˛ioje ir nuspaud˛iame kairį pelės klavią. Atkarpos prad˛ia u˛fiksuojama. Tuomet vedame kursorių į atkarpos pabaigą. Atkarpos ilgis (matavimo vienetais – metrais) rodomas praneimų eilutėje (apatiniame kairiame programos lango pakratyje). Dar kartą nuspaudus kairį pelės klavią, u˛fiksuojama atkarpos pabaiga, ir galime matuoti kitą atkarpą (nuo ankstesnės atkarpos pabaigos). Matavimas panaikinamas dukart paspaudus kairį pelės klavią.

2.5 u˛duotis. Naudojant paiekos įrankį Find, surasti objektą pagal jo pavadinimą.

Sprendimas. Surasime upę “Dubysa”. Nuspaudus paiekos įrankio ikoną, atsiranda paiekos lentelė Find (16 pav.), kurios kortelėje Features nurodome paiekos parametrus. Eilutėje Find nurodome paiekos ˛odį (iuo atveju “Dubysa”), eilutėje In layers – sluoksnį, kuriame tas objektas turėtų būti (iuo atveju sluoksnis “Upės”) eilutėje In fields – atributinės lentelės stulpelį, pagal kurį atliksime paieką (iuo atveju stulpelis “vardas”). Nuspaudus mygtuką Find, programa ieko objektų, atitinkančių u˛klausą. Surasti objektai parodomi dialogo lentelės apačioje esančiame lange. Kaip matome, surasti net 9 objektai – tai reikia, kad Dubysos upė iame sluoksnyje yra suskaidyta į 9 atkarpas (toks suskaidymas yra būdingas tik linijiniams sluoksniams).

16 pav

Pa˛ymėjus pasirinktą objektą deiniu pelės klaviu, kontekstiniame meniu galime pasirinkti eilę komandų – pa˛ymėti objektą (Select feature), ididinti objekto vaizdą (Zoom to feature) ir t.t. Pa˛ymime visus objektus, nuspaud˛iame deinį pelės klavią ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Zoom to feature(s). Vaizdas darbo lauke ididinamas tiek, kad į jį tilptų visi pa˛ymėti objektai. Tačiau mes nematome, kurie tai objektai. Vėl spaud˛iame deinį pelės klavią ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Select feature(s). Objektai pa˛ymimi darbo lauke ir matome upės Dubysa vaizdą.

2.3.3. Objektų ˛ymėjimas programos darbo lauke. Objektai pa˛ymimi norint su jais atlikti tam tikras operacijas (itrinti, redaguoti, perkelti į kitą sluoksnį ir kt.). Kaip jau pastebėjome (5 u˛duotis), pa˛ymėtas objektas iskiriamas kita spalva. Pa˛ymėjus objektą darbo lauke, pa˛ymima ir jo eilutė atributinėje duomenų lentelėje (ir atvirkčiai). Objekto ˛ymėjimas nuimamas paspaudus ˛ymėjimo įrankiu tučioje darbo lauko vietoje.

Pratimas. Pasirenkame ˛ymėjimo įrankį Select features ir pa˛ymime Bir˛ų rajono savivaldybę. Matome, kad ji iskiriama kita spalva. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę lentelę (˛r. 2.4.1.). Matome, kad pa˛ymėta ir objektą atitinkanti eilutė. U˛darome atributinę lentelę, ˛ymėjimą nuimame.

2.3.4. Paletės Standart įrankiai

17 pav. Įrankių paletė Standart.

2 lentelė. Paletės Standart įrankiai.

Ikona	Pavadinimas (angl.)	Paskirtis
	A new empty map	Atidaryti naują projektą
	Open	Atidaryti egzistuojantį projektą (˛emėlapio ruoinį)
	Save	Isaugoti projekto pakeitimus
	Add data	Įkelti duomenis (˛r. 1.2.1.)
	Editor Toolbar	Atidaryti redagavimo įrankių paletę
	ArcCatalog	Atidaryti ArcCatalog programą duomenų sluoksnių kūrimui ir administravimui
	Copy	Kopijuoti pa˛ymėtą objektą
	Cut	Ikirpti pa˛ymėtą objektą
	Paste	Padėti nukopijuotą/ikirptą objektą
	Undo/Redo	Pereiti į ankstesnę/tolimesnę projekto padėtį
	Delete	Itrinti pa˛ymėtą objektą
	What’s this?	Gauti informaciją apie programos valdymo funkcijas

2.4. Atributinės duomenų lentelės per˛iūra

Informacija apie vektoriniame sluoksnyje esančius objektus talpinama atributinėje duomenų lentelėje. Kiekvieną objektą atitinka tam tikra lentelės eilutė (Record), turinti unikalų numerį (stulpelis FID). Atributinę lentelę sudaro didesnis ar ma˛esnis skaičius stulpelių (Fields), kuriuose talpinami kokybikai skirtingi duomenys. Stulpeliai turi unikalius pavadinimus (jie atitinka stulpelyje talpinamų duomenų pobūdį). Pagrindiniai duomenys, paprastai pateikiami atributinėse lentelėse yra ie: kiekybinės objektų charakteristikos – plotas (stulpelis AREA), perimetras (PERIMETER) , ilgis (LENGTH); Gkodai (GKODAS), Gkodų paaikinimai (OBJEKTAS), objektų pavadinimai (VARDAS). Be to, priklausomai nuo sluoksnio pobūd˛io, gali būti įvedama įvairi kita specifinė informacija. Atributiniai duomenys yra dinamikai susieti su grafiniu objektų vaizdu programos darbo lauke. Jau pastebėjome (˛r. 2.3.3.), kad pa˛ymėjus objektą atitinkančią eilutę atributinėje lentelėje, objektas pa˛ymimas ir darbo lauke (ir atvirkčiai). Itrynus objektą, inyksta ir jį atitinkanti eilutė atributinėje lentelėje, o sukūrus naują objektą, sluoksnio atributinėje lentelėje atsiranda jį atitinkanti eilutė, į kurią galime suvesti reikiamus duomenis.

2.4.1. Atributinės lentelės atidarymas. Sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Open attribute table (˛r. 2.2.3.).

2.4.2. Stulpelių ir eilučių ˛ymėjimas. Stulpeliai pa˛ymimi u˛vedus kursorių ant stulpelio pavadinimo ir paspaudus kairį pelės klavią. Eilutės ˛ymimos u˛vedus kursorių ant stačiakampio kairiajame eilutės pakratyje ir paspaudus kairį pelės klavią. Neatleid˛iant kairio pelės klavio vienu kartu galima pa˛ymėti keletą eilučių arba stulpelių.

2.4.3. Stulpelių kontekstinis meniu:

18 pav.

Sort Ascending/Descending – idėstyti objektus eilės tvarka pagal stulpelyje esančių įraų abėcėlę arba dydį (˛r. 2.4.3.);

Summarize – susumuoti kiekybinius duomenis pagal kategorijas (˛r. 2.6.);

Calculate Values – įrayti vienodą informaciją keliems objektams (˛r. 2 skyrių);

Statistics – gauti stulpelyje esančių duomenų statistiką (tik stulpeliams su kiekybiniais duomenimis; ˛r. 2.4.4.);

Freeze/Unfreeze Column – “u˛aldyti”/”ataldyti” stulpelį;

Delete Field – itrinti stulpelį (˛r. 2 skyrių).

2.4.4. Atributinės lentelės meniu Options:

Find and Replace – surasti ir pakeisti įraą (-us);

Select by Attributes – atrinkti objektus pagal atributinius duomenis (˛r. 2.5.);

Select All – pa˛ymėti visus objektus;

Clear Selection – nuimti ˛ymėjimą;

Switch Selection – sukeisti ˛ymėjimą vietomis;

Add Field – įdėti naują stulpelį (˛r. 2 skyrių);

Related Tables – pakelti susietas duomenų lenteles;

Create Graph – sukurti diagramą pagal atributinius duomenis;

19 pav.

Add Table to Layout – įkelti lentelę į ˛emėlapio maketą;

Reload Cache – atnaujinti lentelę (po pakeitimų);

Export – eksportuoti lentelę į kitą bylą/formatą;

Appearance – koreguoti lentelės stilių.

2.4.3. Objektų surūiavimas pagal atributinę informaciją. Pirmiausia pa˛ymime stulpelį, pagal kurį rūiuosime objektus, spaud˛iame deinį pelės klavią ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Sort Ascending/Descending. Objektai isidėstys eilės tvarka pagal stulpelyje esančių įraų abėcėlę arba dydį.

Pratimas. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę duomenų lentelę. Surūiuojame objektus pagal vardą.

2.4.4. Statistinės informacijos apie stulpelyje esančius duomenis gavimas. Pa˛ymime norimą stulpelį su kiekybiniais duomenimis, deiniu pelės klaviu ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Statistics. Gauname lentelę, kurioje pateikiama stulpelio įraų statistika.

Pratimas. Per˛iūrime savivaldybių sluoksnio atributinės lentelės stulpelių AREA, PERIMETER, GYV_SK statistiką.

2.5. Objektų atranka pagal atributinius duomenis

i funkcija svarbi tuo, kad leid˛ia greitai irinkti objektus, su kuriais norime atlikti vienokias ar kitokias operacijas. Objektų atrankos procesas vadinamas u˛klausa.

Atributinės lentelės meniu Options pasirenkame komandą Select by Attributes. Pasirodo u˛klausos lentelė (20, 21 pav.), kurioje nurodome, kokius objektus norime atrinkti, t.y. atributinių duomenų stulpelį (irenkame i lentelės lango Fields dukart greitai nuspausdami kairiu pelės klaviu), matematinę funkciją (jų mygtukai talpinami tarp langų Fields ir Unique (sample) values) ir atributinių duomenų reikmę (ją galime irinkti i lango Unique (sample) values arba įrayti, kategorijos ir pavadinimai įraomi kabutėse). U˛klausos apraas talpinamas apatiniame lentelės lange “SELECT FROM (sluoksnio pavadinimas) WHERE” (atrinkti i sluoksnio, kai…). Nuspaudus mygtuką Aplly u˛klausą atitinkantys objektai pa˛ymimi. Norėdami toliau tikslinti atranką, eilutėje Method pasirenkame reikiamą funkciją – Add to current selection (atrinkti objektai bus pridėti prie esamos atrankos), Remove from current selection (atrinkti objektai bus paalinti i esamos atrankos) arba Select from current selection (objektai bus atrinkti i esamos atrankos). Norėdami padaryti naują u˛klausą, eilutėje Method nurodome funkciją Create a new selection.

2.5.1. Objektų atranka pagal kiekybinius duomenis.

2.6 u˛duotis. Gyvenviečių sluoksnyje irinkti gyvenvietes, kurių gyventojų skaičius didesnis arba lygus 100000.

20 pav.

Sprendimas. Atidarome gyvenviečių sluoksnio atributinę lentelę. Meniu Options pasirenkame komandą Select by Attributes. Apraome u˛klausą: atrankos lentelės lauke Field nurodome stulpelį GYV_SK, tada pasirenkame matematinę funkciją “>=” (daugiau arba lygu), galiausiai įraome ribinę duomenų reikmę – 100000 (20 pav.). Nuspaud˛iame Apply. Matome, kad atributinėje lentelėje visos gyvenvietės (t.y. jas atitinkančios eilutės), kurių gyventojų skaičius didesnis arba lygus 100000, tapo pa˛ymėtos. Taip pat jos tapo pa˛ymėtos ir grafiniame sluoksnio vaizde.

2.5.1. Objektų atranka pagal kategorijas arba pavadinimą.

2.7 u˛duotis: Pelkių sluoksnyje irinkti durpynus.

21 pav.

Sprendimas. I GBD 200 duomenų bazės į projektą įkeliame pelkių sluoksnį (˛r. 2.2.1.). Durpynų Gkodas yra ed0, taigi, reikės irinkti objektus, kurių Gkodas yra ed0. Atidarome atrankos lentelę. Apraome u˛klausą: lauke Fields nurodome stulpelį GKODAS, pasirenkame matematinę funkciją “lygu”, lauke Unique sample values nurodome duomenų reikmę ed0. Nuspaudus Apply u˛klausą atitinkantys objektai bus pa˛ymėti atributinėje lentelėje ir grafiniame sluoksnio vaizde. Analogikai galima atrinkti objektus ir pagal kitus kokybinius duomenis bei pavadinimą.

2.6. Kiekybinių duomenų susumavimas pagal objektų kategorijas/pavadinimus

Dirbant su vektoriniais duomenimis da˛nai ikyla poreikis gauti statistinę informaciją apie kiekybinių charakteristikų pasiskirstymą pagal objektų kategorijas arba pavadinimą. Kiekybinių charakteristikų sumavimas pagal objektų pavadinimą daugiau aktualus linijiniams sluoksniams, kadangi linijiniai objektai da˛nai būna suskaidyti į daugelį atkarpų (˛r. 5 u˛d.).

2.8 u˛duotis. Susumuoti pelkių sluoksnio objektų plotus pagal Gkodus.

22 pav.

Sprendimas. Pelkių sluoksnio atributinėje lentelėje pa˛ymime stulpelį, pagal kurį norėsime sumuoti (iuo atveju – stulpelį GKODAS) ir kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Summarize. Pasirodo lentelė (22 pav.), kurios antrajame lange pa˛ymime reikiamą stulpelį su kiekybinėmis charakteristikomis (iuo atveju – AREA) bei pageidaujamą statistinę funkciją (iuo atveju – Sum). Apatiniame lentelės lange nurodome kur ir kokiu pavadinimu norėsime isaugoti rezultatų lentelę (lentelė isaugoma DBF formatu, taigi ją galima atidaryti ir MS Excel programoje). Lentelę isaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “Sum_pelkes”. Nuspaudus OK, atliekami paskaičiavimai ir sukuriama lentelė.

23 pav.

Programa paklausia, ar norime rezultatų lentelę įkelti į projektą. Patvirtiname. Rezultatų lentelę atidarome pa˛ymėję ją deiniu klaviu ir kontekstiniame meniu pasirinkę komandą Open (23 pav.). Kaip matome, gautoje lentelėje yra keturi stulpeliai (24 pav.). Antrajame stulpelyje nurodyti Gkodai, trečiajame – tam tikrą Gkodą turinčių objektų skaičius, ketvirtajame – objektų plotų suma (m²).

24 pav.

. Vektorinio sluoksnio legendos redagavimas

Įkėlus vektorinį sluoksnį į projektą, jo ˛enklas parenkamas automatikai. Sluoksnio legendą galime pakeisti savo nuo˛iūra.

2.7.1. Sluoksnio ˛enklo keitimas. Jeigu visus sluoksnio objektus norėsime vaizduoti tuo pačiu ˛enklu (legenda negraduojama), paprasčiausia jį pakeisti turinio lentelėje. U˛vedame kursorių ant sluoksnio ˛enklo ir paspaud˛iame kairį pelės klavią. Atsiranda ˛enklo redagavimo lentelė Symbol Selector (25 pav.), kurioje galime keisti ˛enklo parametrus:

plotiniams objektams – u˛pildymo spalvą ir iorinės linijos storį,

linijiniams objektams – linijos spalvą ir storį,

takiniams objektams – ˛enklo formą ir u˛pildymo spalvą.

Nuspaudę mygtuką Properties, galime pasirinkti daugiau ˛enklo nustatymų (pvz., plotinio ˛enklo u˛pildymo pobūdį, linijos tipą ir kt.).

ˇenklą nebūtinai turime kurti patys. Daugelis tipinių ˛enklų pateikiami pačioje lentelėje, deinėje pusėje esančiame lange – juos galime pasirinkti ir, esant poreikiui, pakoreguoti. Lentelės eilutėje Category galime pasirinkti ˛enklų kategoriją, o jeigu reikiamo ˛enklo nerandame, galime per˛iūrėti daugiau ˛enklų nuspaudę mygtuką More Symbols. Savo sukurtą ˛enklą taip pat galime isaugoti (sukūrę ˛enklą spaud˛iame Save ir nurodome, kur ir kokiu pavadinimu norime isaugoti).

25 pav.

Pratimas. Atidarome upių sluoksnio ˛enklo keitimo lentelę. Kaip matome, lentelėje jau yra upės ˛enklo pavyzdys (River). Pa˛ymime į ˛enklą. Matome, kad tai paprasta linija, spalva – mėlyna, storis – 1 punktas. Pakeičiame ˛enklo spalvą tamsesne, ˛enklą pastoriname iki 1.5 punkto. Nuspaudus OK, sluoksnio ˛enklas pakeičiamas pagal mūsų nustatymus. Atitinkamai pasikeičia ir grafinis sluoksnio vaizdas programos darbo lauke. Vėl atidarome ˛enklo redagavimo lentelę. Isaugome sukurtą ˛enklą (kategorija Hydrological Feature, pavadinimas – “Upė”).

2.7.2. Legendos gradavimas pagal objektų kategorijas. Legendos gradavimas pagal atributinę informaciją atliekamas sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Simbology (˛r. 1.2.4.). Graduodami legendą galime ne tik vizualizuoti objektų kategorijas ar kiekybines charakteristikas, tačiau ir ispręsti da˛nai pasitaikantį u˛davinį, kai norime vizualizuoti ne visus, o tik dalį tam tikrus parametrus atitinkančių objektų.

Graduojant pagal objektų kategorijas, pavyzd˛iui Gkodą, kortelės lange Show pasirenkame Categories (26 pav.), eilutėje Value Field nustatome atributinės lentelės stulpelį, pagal kurį norėsime sugraduoti legendą bei nuspaud˛iame mygtuką Add all values (įtraukti visas kategorijas). Visos stulpelyje esančios kategorijos įkeliamos į legendą, kuri rodoma did˛iajame lentelės lange (stulpelyje Symbol rodomas kategorijos ˛enklas, stulpelyje Value – kategorija, stulpelyje Label – kategorijos ˛enklo paaikinimas, kuris bus rodomas turinio lentelėje, Count – kategorijai priskirtų objektų skaičius). ˇenklai parenkami automatikai. Eilutėje Color Scheme galime nustatyti spalvų gradaciją. ˇenklus galime pakeisti nuspaudus kairiu pelės klaviu, kaip aprayta ankstesniame skyrelyje. Taip pat galime pakeisti ˛enklo paaikinimą Label (paspaud˛iame kairiu pelės klaviu ant ˛enklo paaikinimo ir, kai jis tampa redaguojamu, pakeičiame).

Dalies kategorijų vizualizavimas. Jeigu norime rodyti ne visas objektų kategorijas, nereikalingas kategorijas pa˛ymime ir paaliname, nuspausdami mygtuką Remove. Kategorijos neturintys bei paalintų (neįtrauktų) kategorijų objektai priskiriami “kitų objektų” kategorijai <all other values> (u˛dėdami/nuimdami varnelę prie ios ategorijos galime pasirinkti ar ją rodyti). Įdėti reikiamą kategoriją (-as) galime paspaudę mygtuką Add Values (i funkcija naudinga, kai stulpelyje yra labai daug kategorijų, o mums reikia tik vienos ar keleto).

2.9 u˛duotis. Sugraduoti kelių sluoksnio legendą pagal kelių kategorijas.

Sprendimas. Į projektą įkeliame kelių sluoksnį (˛r. 2.2.1.), atidarome jo atributinių duomenų lentelę (˛r. 2.4.1.). Kaip matome, visi keliai turi vienodą Gkodą, tačiau jie yra suskirstyti į keturias kategorijas (stulpelis KATEGORIJA) pagal reikmę – svarbiausi (magistraliniai) keliai priskirti pirmai, krato keliai – antrai, rajoniniai – trečiai, u˛ alies ribų esantys nemagistraliniai keliai – ketvirtai kategorijai. Atributinę lentelę u˛darome.

Atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Symbology (˛r. 2.2.4.). Lange Show nurodome Categories – Unique values, eilutėje Values Field nurodome reikiamą stulpelį (iuo atveju – KATEGORIJA), tuomet nuspaud˛iame mygtuką Add All Values. Ketvirta kategorija ma˛iau svarbi, todėl ją paaliname i legendos – pa˛ymime ir nuspaud˛iame mygtuką Remove. Taip pat nuimame varnelę prie kitų objektų kategorijos <all other values>.

26 pav.

Pakeičiame kategorijų ˛enklus (pirma kategorija – raudona 2 punktų storio linija, antra kategorija – juoda 1.5 punkto storio linija, trečia kategorija – juoda 1 punkto storio linija) ir paaikinimus (pirma kategorija – “Magistraliniai keliai”, antra kategorija – “Krato keliai”, trečia kategorija – “Rajoniniai keliai”). Nuspaudus Apply ir OK, sluoksnio legenda ir grafinis vaizdas pasikeičia pagal mūsų nustatymus.

Legendos ˛enklus ir paaikinimus galime keisti ne tik sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Symbology, tačiau ir turinio lentelėje.

2.7.3. Legendos gradavimas pagal kiekybinius duomenis. Jeigu legenda graduojama pagal kiekybines charakteristikas, pvz., objektų ilgį arba plotą, kortelės Symbology lange Show renkamės Quantities (galimi įvairūs vizualizavimo būdai, tačiau mes detaliau nagrinėsime tik spalvinį gradavimą – Graduated colors). Nurodome reikiamą stulpelį (nustatymas Field Value), pageidaujamą spalvų skalę (nustatymas Color Ramp) bei intervalų skaičių (nustatymas Classes). Intervalų ribos parenkamos automatikai, pagal parametrų pasiskirstymą. Intervalų ribas ir pavadinimus (Label) galime pakeisti savo nuo˛iūra, analogikai kaip keitėme ˛enklo paaikinimus 9 u˛duotyje.

2.10 u˛duotis. Sugraduoti savivaldybių sluoksnio legendą pagal gyventojų skaičių.

Sprendimas. Atidarome savivaldybių sluoksnio atributinę duomenų lentelę. Matome, kad duomenys apie savivaldybių gyventojų skaičių pateikiami stulpelyje GYV_SK. Atributinę lentelę u˛darome, atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Symbology. Lange Show nurodome Quantities - Graduated colors, nustatymo eilutėje Field Value nurodome reikiamą stulpelį (GYV_SK). Parenkame raudonos spalvos skalę. Legendą sugraduosime į keturis intervalus: iki daugiau kaip 2 gyventojų. I prad˛ių nustatome intervalų skaičių ( ) eilutėje Classes, tada pakeičiame intervalų ribines reikmes (stulpelyje Range), ir pavadinimus (stulpelyje Label), kaip tai parodyta 27 paveiksle. Nuspaudus Apply ir OK, sluoksnio legenda ir grafinis vaizdas pakeičiamas pagal mūsų nustatymus.

27 pav.

2.7.4. Sluoksnio legendos isaugojimas ir įkėlimas

Legenda isaugoma sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Save as layer file. Atsidaro lentelė Save Layer, kurioje nurodome, kur ir kokiu pavadinimu norime isaugoti legendą. ArcView 8.3. programose legendos isaugomos *.lyr formatu.

Isaugotą legendą įkeliame sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Symbology. Spaud˛iame mygtuką Import, atsidaro lentelė Import Symbology (˛r.28 pav.), kurios eilutėje Layer nurodome norimą įkelti legendą (spaud˛iame mygtuką Open, atsidaro paiekos lentelė Import Symbology from Layer, kurioje nurodome norimą įkelti legendą). Patvirtinus pasirinkimą, nurodyta legenda panaudojama sluoksnio vizualizavimui.

28 pav.

Pratimas. Savivaldybių sluoksnio legendą, sukurtą atliekant 10 u˛duotį, isaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “gyv_sk”. Savivaldybių sluoksnį paaliname i projekto ir po to įkeliame i naujo. Matome, kad sluoksnio legenda pasikeitė. Įkeliame isaugotą legendą

2.8. Plotinių ir/arba rastrinių duomenų grafinio vaizdo persidengimo problemos sprendimas

Jeigu projekte įjungti keli darbui reikalingi plotiniai/rastriniai duomenų sluoksniai, apimantys tą pačią mus dominančią teritoriją, susiduriame su problema – negalime per˛iūrėti visų duomenų grafinio vaizdo vienu metu, nes aukčiau esančio plotinio/rastrinio sluoksnio grafinis vaizdas“u˛dengia” ˛emiau esantį. Yra keletas ios problemos būdų, priklausomai nuo to, kokio tipo sluoksniai persidengia. Bet kuriuo atveju vienas ar keli i persidengiančių sluoksnių turi būti padaryti “permatomais”. Jeigu persidengia nevienodo tipo (rastrinis ir vektorinis) sluoksniai, permatomu paprastai daromas vektorinis sluoksnis.

2.8.1. Rastrinio sluoksnio vaizdo koregavimas. Rastrinis sluoksnis “permatomu” padaromas panaudojus papildomą įrankių paletę Effects (˛r. 2.3.1., 29 pav.): paletės lange Layer nurodome sluoksnį, kurio vaizdą norime koreguoti. Deinėje paletės pusėje yra trys nustatymai: Adjust transparency – nustatomas permatomumo lygis, Adjust brightness – rykumas, Adjust contrast – kontrastas.

Pratimas. Į projektą įkeliame du rastrinius duomenų sluoksnius (˛r. 2.2.1.): skenuotą topografinį ˛emėlapį “c-43-21-a-b-4.tif” (c:gis duomenystopo_10000) ir aerofotovaizdą “VMI_5522.tif” (c:gis duomenysortofoto) ir ididiname jų vaizdą (˛r. 2.2.7.). Kitus sluoksnius ijungiame. Matome, kad ie du sluoksniai perdengia vienas kitą ir negalime matyti abiejų sluoksnių vaizdo vienu metu.

Įjungiame papildomą įrankių paletę Effects. Paletės lange Layer nurodome sluoksnį, kurio vaizdą norime padaryti “permatomu”. Koreguosime aerofotovaizdą. Įjungiame nustatymą Adjust Transparency ir nustatome pageidaujamą permatomumo lygį (paprastai u˛tenka nustatyti apie pusę skalės). Permatomumo lygį nustatome apie 50 proc. Pasirinktas sluoksnis tapo permatomu, taigi galime matyti abiejų sluoksnių vaizdą vienu metu ir palyginti. Vėl atstatome pradinį sluoksnio vaizdą (permatomumo lygis 0 proc.).

29 pav. Rastrinio vaizdo koregavimas naudojant paletę Effects.

2.8.2. Vektorinio plotinio sluoksnio padarymas “permatomu”. Vektorinis plotinis sluoksnis “permatomu” padaromas koreguojant sluoksnio legendą: vietoj itisinio u˛pildymo spalva panaudojame takuotę/trichuotę arba ivis atsisakome ˛enklo u˛pildymo spalva.

Pratimas. Ididiname rastrinių sluoksnių vaizdą. Į projektą įkeliame ˛emėnaudos sluoksnį (c:gis duomenysgdb200 zemnaud). Kaip matome, ˛emėnaudos sluoksnis u˛dengia rastrinių sluoksnių vaizdą. Padarysime ˛emėnaudos sluoksnį permatomu itisinį u˛pildymą spalva pakeisdami trichuote. Atidarome ˛emėnaudos sluoksnio ˛enklo redagavimo lentelę (˛r. 2.7.1.), spaud˛iame mygtuką Properties. Atsidaro nustatymų lentelė Symbol Property Editor. Nustatymo eilutėje Type nurodome Line Fill Symbol (richuoti linijomis). Taip pat galime nustatyti trichavimo linijų spalvą (nustatymas Color), pobūdį (nustatymas Line), iorinės linijos pobūdį (nustatymas Outline), trichavimo linijų pasvirimo kampą (nustatymas Angle), atstumą tarp trichavimo linijų (nustatymas Separation) ir kt. trichavimo linijų spalvą nustatome raudoną, iorinę liniją – raudoną 2 punktų storio, pasvirimo kampą – 45 laipsnių, atstumą tarp linijų – 8 punktų.

30 pav.

Patvirtinus nustatymus, ˛emėnaudos sluoksnio legenda pakeičiama. Matome, kad ˛emėnaudos sluoksnis tapo “permatomas” ir galime matyti bent dviejų sluoksnių vaizdą vienu metu. Dabar galime palyginti ˛emėnaudos sluoksnio duomenis su rastrinių sluoksnių vaizdu. Matome, kad ˛emėnaudos sluoksnio duomenys yra stipriai generalizuoti, nes io sluoksnio mastelis 1:200000, o rastrinių sluoksnių mastelis – 1:10000.

2.9. Atributinės informacijos pavaizdavimas grafiniame sluoksnio vaizde

Dirbant su vektoriniais duomenimis kartais (da˛niausiai – rengiant ˛emėlapio maketą) prireikia vizualizuoti (t.y. parodyti grafiniame sluoksnio vaizde) objektų pavadinimus arba kategorijų indeksus. Tokie u˛raai ArcView programose vadinami Label(s).

Sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Label Features (˛r. 11 pav.), bus vizualizuoti stulpelio, nurodyto sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelės Fields eilutėje Pimary Display Field įraai.

Tačiau geriausia į u˛davinį spręsti sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelėje Labels (˛r. 2.2.4.), nes čia galime pasirinkti ˛ymiai daugiau nustatymų (keisti u˛raų stilių, nurodyti pageidaujamą patalpinimo vietą ir kt.). Visų pirma u˛dedame varnelę ties eilute Label Features in this layer, taip patvirtindami, kad norime panaudoti ią funkciją. Tada eilutėje Label Field nurodome atributinės lentelės stulpelį, kurio įraus norėsime ikelti į grafinį sluoksnio vaizdą. Eilutėje Method galime pasirinkti u˛raų pavaizdavimo būdą:

Label all the features the same way – visų objektų informaciją vizualizuoti vienodai;
Define classes of features and label each class differently – suskirstyti objektus į klases ir kiekvienai klasei vizualizuoti informaciją skirtingai.

Nuspaudę mygtuką Symbol galime keisti u˛raų parametrus (riftą, dydį, spalvą ir kt.). Sukurtą u˛raų stilių galime isaugoti. Nuspaudę mygtuką Label Placement Options galime nustatyti pageidaujamą u˛raų patalpinimo vietą. Nuspaudę mygtuką Label Styles galime pasirinkti jau sukurtus u˛raų stilius.

2.11 u˛duotis. Upių sluoksnio grafiniame vaizde vizualizuoti upių pavadinimus.

Sprendimas. Upių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirinkame komandą Label Features. Matome, kad į sluoksnio grafinį vaizdą ikeliami sluoksnio atributinės lentelės stulpelio GKODAS įraai, nes būtent is stulpelis nurodytas sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelės Fields eilutėje Pimary Display Field. Atidarome sluoksnio nustatymų lentelės Layer Properties kortelę Labels. Eilutėje Label Field nurodome stulpelį VARDAS (30 pav.). Spaud˛iame mygtuką Symbol ir atsiradusioje lentelėje Symbol Selector nustatome upių pavadinimams būdingą u˛raų stilių: pakeičiame u˛raų spalvą (mėlyna) ir nustatome, kad u˛raai būtų pateikiami kursyvu. Nustatymus patvirtiname. Sluoksnio grafiniame vaizde rodomi upių pavadinimai pagal mūsų nustatymus.

30 pav.

III. Duomenų kūrimas ir redagavimas

Naudodami GIS programas galime kurti naujus bei koreguoti esamus vektorinius ir atributinius duomenis. iame skyriuje susipa˛insime kaip tai daroma ArcView 8.3. programose.

Naujo duomenų sluoksnio sukūrimas

Nauji duomenų sluoksniai kuriami programoje ArcCatalog. ią programą paleid˛iame programos meniu Tools arba nuspaudę atitinkamą mygtuką įrankių panelėje Standart (˛r. 2.3.4.). Atsidaro programos dialogo lentelė, kurioje i prad˛ių nurodome katalogą, kuriame norėsime isaugoti naują sluoksnį (31 pav.). Po to meniu File pasirenkame komandas New > Shapefile (32 pav.).

31 pav.

32 pav.

2 pav.

Atsidaro naujo sluoksnio kūrimo lentelė, kurioje nurodome naujo sluoksnio pavadinimą (eilutė Name; atminkite, kad suteikiant duomenų sluoksniams pavadinimus reikia vengti specifinių lietuvikų raid˛ių) ir sluoksnio tipą (Feature Type): Point – takinis, Polyline – linijinis, Polygon – plotinis (pastarasis nustatymas ypač svarbus – nuo to priklauso, kokius objektus galėsime kurti naujame sluoksnyje). Nurodyti koordinačių sistemos nebūtina. Nuspaudus mygtuką OK, naujas sluoksnis sukuriamas. Jį galima įkelti į projektą (˛r. 2.2.1.).

33 pav. Naujo sluoksnio parametrų nustatymas

3.1 u˛duotis. Sukurti naujus trijų pagrindinių tipų (takinį, linijinį ir plotinį) duomenų sluoksnius (isaugoti kataloge “Bandymai”, sluoksniams suteikti tipų pavadinimus, t.y.: “Taskai”, “Linijos”, “Plotai”).

Sprendimas. Atidarome projektą “Bandymai” ir sukuriame nurodytus sluoksnius, kaip aprayta aukčiau. Įkeliame juos į projektą. Matome kad iuose sluoksniuose dar nėra nei grafinių nei atributinių duomenų – juos reikia skurti.

3.2. Vektorinio sluoksnio duomenų eksportavimas į naują SHAPE formato sluoksnį

Naudodami ArcInfo duomenis susiduriame su problema – io formato duomenų negalima redaguoti ArcView programoje. Norint redaguoti ArcInfo duomenis ArcView programoje, juos reikia eksportuoti į SHAPE formatą. Eksportuojant bus sukurtas naujas SHAPE formato sluoksnis (ArcInfo sluoksnis liks nepakitęs). Galime eksportuoti visus (˛r. 2 u˛d.) arba atrinktus (˛r. 3 u˛d.) duomenis. Tokiu pačių būdu, esant poreikiui, galime eksportuoti į naują sluoksnį ir SHAPE sluoksnio duomenis.

3.2 u˛duotis. Eksportuoti GBD200 duomenų bazės upių sluoksnį į naują SHAPE formato sluoksnį.

Sprendimas. Įjungtą paliekame tik upių sluoksnį, kitus sluoksnius ijungiame. Upių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandas Data > Export Data (34 pav.). Atsidaro duomenų eksportavimo lentelė (35 pav.). Eilutėje Export galime pasirinkti, ar norime eksportuoti visus duomenis (All features) ar tik atrinktus (pa˛ymėtus) duomenis (Selected features) ar tik duomenis, kurių grafinį vaizdą matome programos darbo lauke (All features in View Extent). Kadangi mums reikia eksportuoti visą sluoksnį, paliekame nustatymą All features. Apatinėje lentelės eilutėje nurodome kur ir kokiu pavadinimu norėsime isaugoti naują sluoksnį. Sluoksnį isaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Upes”.

34 pav.

35 pav.

Nuspaudus OK, ArcInfo sluoksnio duomenų pagrindu sukuriamas naujas SHAPE formato sluoksnis. Baigus eksportuoti, programa klausia ar norime įkelti naują sluoksnį į projektą. Patvirtiname. Įkėlus naują upių sluoksnį matome, kad jis grafikai nesiskiria nuo analogiko ArcInfo sluoksnio. Atidarome abiejų sluoksnių atributines lenteles. Matome, kad jos taip pat nesiskiria. Taigi, buvo perkelti tiek grafiniai, tiek atributiniai duomenys. Skirtumas tas, kad SHAPE formato upių sluoksnio duomenis galėsime redaguoti. ArcInfo formato sluoksnį paaliname i projekto.

3.3 u˛duotis. GBD200 duomenų bazės pelkių sluoksnio pagrindu sukurti naują durpynų sluoksnį.

Sprendimas. Įjungiame pelkių sluoksnį, kitus sluoksnius ijungiame. Pelkių sluoksnio atributinėje lentelėje irenkame objektus, turinčius Gkodą “ed0” (durpynai) (˛r. 2.5.1., 7 u˛d.). Atributinę lentelę u˛darome. Matome, kad atrinkti objektai yra pa˛ymėti.

Pelkių sluoksnio kontekstiniame meniu pasirenkame komandas Data > Export Data. Matome, kad duomenų eksportavimo lentelės eilutėje Export nurodyta reikiama funkcija Selected Features (t.y. eksportuoti tik atrinktus duomenis). Naują sluoksnį isaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Durpynai”. Įkeliame naują sluoksnį. Kaip matome, jį sudaro tik objektų, turinčių Gkodą “ed0”, t.y. durpynų, grafiniai ir atributiniai duomenys.

3.3. Vektorinių duomenų kūrimas ir redagavimas

iame poskyryje bus naudojami du svarbūs GIS terminai. Naujų objektų kūrimas vadinamas vektorizavimu, o terminas “redagavimas” apima jau esamų objektų koregavimą arba itrynimą.

Vektorizuojant ir redaguojant duomenis labai svarbu nustatyti tinkamą vaizdo mastelį – nuo to priklausys duomenų detalumas. Mastelio parinkimas priklauso nuo duomenų bazės detalumo bei objektų, kuriuos vektorizuojame ar redaguojame, ypatybių. Jeigu duomenų bazė turi nustatytą mastelį, patartina vektorizavimo ir redagavimo veiksmus atlikti bent dvigubai stambesniame mastelyje (pvz. jei redaguojamos ar kuriamos duomenų bazės mastelis 1:10000, vektorizuojame ir redaguojame 1:5000 arba dar stambesniame mastelyje).

Atidarome naują projektą. I katalogo “Bandymai” įkeliame sluoksnius “Taskai”, “Linijos” ir “Plotai”. iuose kol kas tučiuose duomenų sluoksniuose mokysimės vektorizuoti skirtingo pobūd˛io objektus. Taip pat įkeliame rastrinį sluoksnį “pav.tif” (c:Gis duomenysPav.). Ididiname io sluoksnio vaizdą (˛r. 2.2.7.). Kaip matome, tai yra sovietinio topografinio ˛emėlapio masteliu 1:10000 fragmentas (toliau – fragmentas). Jį naudosime kaip duomenų altinį vektorizavimui.

3.3.1. Duomenų redagavimo re˛imo nustatymas. Redagavimo panelė Editor

Norint pradėti redaguoti sluoksnį, visų pirma reikia atidaryti redagavimo įrankių paletę Editor. ią paletę galime atidaryti meniu Toolbars (˛r. 2.3.1.) arba nuspaudę atitinkamą mygtuką įrankių panelėje Standart (2.3.4.). panelę patalpiname įrankių juostoje. Atidaryta panelė lieka neaktyvi tol, kol neįjungiamas duomenų redagavimo re˛imas.

Duomenų redagavimo re˛imo nustatymas. Redagavimo re˛imą įjungiame redagavimo panelės meniu Editor pasirinkdami komandą Start Editing (t.y. pradėti redagavimą). Jeigu projekte esančių vektorinių sluoksnių duomenys talpinami ne tame pačiame kataloge, įjungiant redagavimo re˛imą reikės nurodyti (nuspaudus Start Editing programa atidaro specialia lentelę), kurio katalogo duomenis norėsime redaguoti.

Redaguojamas sluoksnis

U˛duotis (funkcija)

Atidarome redagavimo paletę ir įjungiame redagavimo re˛imą. Kadangi į į projektą įkeltų sluoksnių duomenys saugomi tame pačiame kataloge “Bandymai”, nurodyti katalogo neprireikia.

Per˛iūrėti pa˛ymėto objekto atributinę informaciją

Redagavimo įrankis

Redagavimo meniu

Vektorizavimo įrankis

Pasukti objektą aplink savo aį

Perkirpti linijinį objektą

36 pav. Redagavimo paletė Editor.

Redagavimo paletės lange Target galime nurodyti sluoksnį, kurio duomenis norime redaguoti. Pasirinkti galime tik i SHAPE formato vektorinių sluoksnių, kurių duomenys saugomi nurodytame kataloge (iuo atveju – kataloge “Bandymai”). Jeigu norime redaguoti kitame kataloge esančius duomenis, redagavimą reikia sustabdyti ir įjungti i naujo, nurodant reikiamą katalogą.

Lange Task (˛r. 36 pav.) nurodome norimą atlikti veiksmą:

U˛duotis (funkcija)	Paskirtis	Įrankis	Pastabos
Create New Feature	Sukurti naują objektą		ˇr. 2.3.2., 2.3.3., 2.3.4.
Auto Complete Polygon	Automatikai u˛baigti naują plotinį objektą pagal alia esančio ribą
Select Features Using Line / Area	Pa˛ymėti objektus naudojant liniją / plotą		ˇymi visų redaguojamų sluoksnių objektus
Extend / Trim Features	Padidinti/suma˛inti pa˛ymėtą linijinį objektą		Vartojama retai, ˛r. meniu Help
Mirror Features	Veidrodikai atspindėti pa˛ymėtą objektą		Vartojama retai, ˛r. meniu Help
Modify feature	Koreguoti objektą
Reshape Feature	Pridėti/atimti arealą prie/i pa˛ymėto plotinio objekto
Cut Polygon Feature	Pa˛ymėtą plotinį objektą perkirpti į dvi dalis

Redagavimo sustabdymas. Redagavimas sustabdomas redagavimo meniu Editor pasirinkus komandą Stop Editing.

Pakeitimų isaugojimas. Pakeitimai isaugomi redagavimo meniu Editor pasirinkus komandą Save Edits. Jeigu buvo padaryti duomenų pakeitimai, stabdant redagavimą programa klausia, ar juos isaugoti.

Pakeitimų ataukimas. Pakeitimus ataukti galima naudojant įrankių paletės Standart įrankius “rodyklytes” Undo/Redo (˛r. 2.3.4.) arba surenkant atitinkamas klavių kombinacijas Ctrl+Z (atitinka Undo) Ctrl+Y (atitinka Redo).

Objektų ˛ymėjimas, itrynimas ir perstūmimas. Redaguojant duomenis da˛nai prireikia iskirti objektus, kuriuos norėsime itrinti, perstumti arba redaguoti. Tai atliekama naudojant redagavimo įrankį Edit. ˇymėjimas nuimamas paspaudus redagavimo įrankiu bet kurioje vaizdo vietoje, kurioje nėra vektorinių objektų. Objektai itrinami juos pa˛ymėjus (tai galima padaryti ir atlikus u˛klausą pagal atributinius duomenis, ˛r. 2.5.) ir nuspaudus klavią Delete. Norint perstumti objektą reikia jį pa˛ymėti ir, neatleid˛iant kairio pelės klavio, perstumti į norimą vietą.

3.3.2. Takinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Takinių objektų vektorizavimas ir redagavimas yra pats paprasčiausias, kadangi galime atlikti tik tris veiksmus: “padėti” taką, jį perkelti ir itrinti.

3.4 U˛duotis. Nuvektorizuoti, perkelti, itrinti ir vėl sugrą˛inti takinį objektą sluoksnyje “Taskai”.

Sprendimas. Ididiname fragmento vaizdą iki e˛ero apylinkių. Nustatome mastelį 1:5000. Jei reikia, perstumiame fragmento vaizdą taip, kad e˛eras būtų centre.

Redagavimo panelės lange Target nustatome takinį sluoksnį “Taskai”. Redagavimo panelės lange Task nurodome funkciją Create New Feature sukurti naują objektą). Pasirenkame vektorizavimo įrankį “pietuką”. Takinis objektas sukuriamas nuvedus vektorizavimo įrankį į norimą vietą ir paspaudus kairį pelės klavią. Takinį objektą padedame bet kurioje vaizdo vietoje. Matome, kad jis yra pa˛ymėtas. Pasirenkame redagavimo įrankį “rodyklę” ir paspaud˛iame kitoje vietoje. ˇymėjimas nuimamas. Atidarome sluoksnio atributinę lentelę. Matome, kad joje atsirado nauja eilutė, atitinkanti naują objektą, tačiau kol kas lentelėje nėra jokios atributinės informacijos – ją reikia įvesti. Atributinę lentelę u˛darome.

Dabar perkelsime nuvektorizuotą objektą. Redagavimo įrankiu vėl pa˛ymime objektą ir, neatleisdami kairio pelės klavio, perneame į altitudės iauriniame e˛ero krante vietą. Objektą itriname ir vėl sugrą˛iname (˛r. Objektų itrynimas ir Pakeitimų ataukimas).

3.3.3. Linijinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Linijinių objektų objektų vektorizavimas ir redagavimas sudėtingesnis, nes be jau minėtų veiksmų – naujo objekto sukūrimo, jau esamo perkėlimo ir itrynimo – linijinį objektą galime koreguoti, pratęsti, suskaidyti į dalis, sujungti keletą linijinių objektų į vieną.

3.3.3.1. Naujo linijinio objekto sukūrimas. Redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį “Linijos”, lange Task – funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Linijinis objektas vektorizuojamas pradiniame bei posūkio takuose paspaud˛iant kairį pelės klavią. Tokiu būdu sukuriami mazgai (Vertex), per kuriuos trumpiausiu atstumu vedama linija. Mazgus jungiančios atkarpos vadinamos briaunomis (Edge). Vektorizavimą baigiame du kartus greitai nuspausdami kairį pelės klavią.

Briaunos (Edge)

Objekto prad˛ia

Objekto pabaiga

Mazgai (Vertex)

37 pav. Linijinio objekto struktūra

Jeigu vektorizuojamas objektas tęsiasi toliau negu siekia vaizdas darbo lauke, vaizdą galime perstumti norima kryptimi neu˛baigiant vektorizavimo (naudojame paletės Tools vaizdo perstūmimo įrankį Pan, ˛r. 2.3.2.; taip pat, esant poreikiui, galime pakeisti mastelį) ir, vėl pasirinkę vektorizavimo įrankį, toliau pratęsti objekto vektorizavimą.

3.5 U˛duotis. Nuvektorizuoti upelio Merkavas atkarpą nuo e˛ero į iaurę.

Sprendimas. Vektorizuojame upelį iki darbo lauko krato. Kaip matome, upelis tęsiasi toliau, todėl perstumiame vaizdą reikiama kryptimi ir vektorizuojame toliau, kol vėl prieiname darbo lauko kratą. Vektorizavimą u˛baigiame.

3.3.3.2. Linijinio objekto koregavimas. Jeigu objektas nepakankamai sutampa su duomenų altinio (iuo atveju – skenuoto ˛emėlapio fragmento) vaizdu, jį reikia koreguoti. Redagavimo panelės lange Task nurodome veiksmą Modify Feature (t.y. koreguoti objektą). Pasirenkame redagavimo įrankį ir juo pa˛ymime objektą, kurį norėsime koreguoti. Koregavimas atliekamas itrinant, pridedant bei perstumiant objekto kontūrą sudarančius mazgus.

Mazgų perstūmimas. U˛vedame redagavimo įrankį ant mazgo, kurio padėtį reikia koreguoti, nuspaud˛iame kairį pelės klavią ir neatleisdami perstumiame mazgą į reikiamą vietą. Pokytis u˛fiksuojamas paspaudus įrankiu alia objekto.

Papildomų mazgų įterpimas. Jeigu objekto koregavimui tam tikroje vietoje pritrūksta mazgų, juos galima įterpti. Redagavimo įrankiu u˛einame ant reikiamos objekto vietos, paspaud˛iame deinį pelės klavią ir pasirod˛iusiame kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Insert Vertex (t.y. įterpti mazgą). Įterptą mazgą galime perstumti į reikiamą vietą.

Nereikalingų mazgų itrynimas. U˛vedame redagavimo įrankį ant nereikalingo mazgo, nuspaud˛iame deinį pelės klavią ir pasirod˛iusiame kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Delete Vertex. Objekto kontūro pokytis u˛fiksuojamas paspaudus įrankiu alia objekto.

Pratimas. Vaizdo mastelį suma˛iname iki 1:3000 ir koreguojame nuvektorizuotą objektą, kad jo kontūras kiek galima tiksliau atitiktų upelį skenuotame ˛emėlapyje.

3.3.3.3. Naujo linijinio objekto vektorizavimas “pritraukiant” jo prad˛ią/pabaigą prie jau esamo objekto. Pritraukimo funkcija ArcView programoje vadinama Snapping. Ji daugiausia naudojama linijinių objektų vektorizavimui. i funkcija svarbi tuo, kad leid˛ia ivengti linijinių duomenų nutrūkimo ar persidengimo tame pačiame sluoksnyje. Pritraukimo funkcija įjungiama redagavimo panelės meniu Editor pasirinkus Snapping.

38 pav.

Atsidariusioje lentelėje Snapping Environment (38 pav.) redaguojamo linijinio sluoksnio (iuo atveju – sluoksnio “Linijos”) eilutėje varnelėmis pa˛ymime vietas, prie kurių norėsime pritraukti naujo objekto prad˛ią arba pabaigą. Vertex – artimiausias mazgas, Edge – briauna, End – linijinio objekto pabaiga.

39 pav.

Pritraukimo atstumas (Snapping Tolerance) nustatomas automatikai. Jeigu jis per didelis arba per ma˛as, galima pakeisti. Redagavimo panelės meniu Editor pasirenkame Options ir atsidariusios nustatymų lentelės Editing Options kortelėje General eilutėje Snapping tolerance nustatome pageidaujamą pritraukimo atstumą (39 pav.). Jį galima nustatyti tiek pikseliais, tiek nustatytais matavimo vienetais (metrais). is nustatymas svarbus tuo, kad jei pritraukimo atstumas nustatytas per didelis – programa gali pritraukti naują objektą mums to nenorint, o jeigu per ma˛as – bus sunku naudoti pritraukimo funkciją.

3.6 U˛duotis. Nustatyti pritraukimo funkciją ir pratęsti upelio vektorizavimą į iaurę iki fragmento krato, pritraukiant naujos atkarpos prad˛ią prie ankčiau nuvektorizuoto objekto pabaigos.

Sprendimas. Perstumiame vaizdą taip, kad anksčiau nuvektorizuotos atkarpos pabaiga būtų apatiniame pakratyje. Įjungiame pritraukimo funkciją. Lange Target nustatome funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Ibandome, kokiu atstumu naujo objekto prad˛ia bus pritraukta prie ankstesnio pabaigos. Jeigu is atstumas labai didelis arba per ma˛as, jį pakeičiame (esant masteliui 1:3000 rekomenduojamas pritraukimo atstumas apie 10 pikselių). Pritraukiame naujo objekto prad˛ią prie anksčiau nuvektorizuotos atkarpos pabaigos. Toliau vektorizuojame upelį iki fragmento pabaigos.

3.3.3.4. Linijinių objektų perkirpimas. Redagavimo paletės lange Task pasirenkame funkciją Modify feature. Redagavimo įrankiu pa˛ymime objektą, kurį norime perkirpti. Redagavimo paletėje pasirenkame įrankį Split (į deinę nuo lango Target, ˛r. 36 pav.) ir norimoje vietoje perkerpame objektą.

3.7 U˛duotis. Perkirpti antrąją nuvektorizuotą upelio atkarpą į dvi apylyges dalis.

Sprendimas. Ididiname vaizdą tiek, kad darbo lauke matytume visą nuvektorizuotą upelio dalį. Pa˛ymime antrąją nuvektorizuotą atkarpą ir perkerpame ją į dvi apylyges dalis. Įsitikiname, kad objektas i tiesų perkirptas.

3.3.3.5. Kelių objektų sujungimas į vieną., Lange Task pasirenkame funkciją Modify feature, redagavimo įrankiu pa˛ymime objektus, kuriuos norime sujungti ir redagavimo paletės meniu Editor pasirenkame komandą Merge. Pa˛ymėti objektai sujungiami į vieną.

3.8 U˛duotis. Sujunkite visas nuvektorizuotas upelio atkarpas į vieną objektą.

3.3.4. Plotinių objektų vektorizavimas ir redagavimas

Vėl ididiname vaizdą iki e˛ero apylinkių. Nustatome mastelį 1:3000. Jei reikia, perstumiame vaizdą taip, kad e˛eras būtų vaizdo centre. Redagavimo paletės lange Target nurodome plotinį sluoksnį “Plotai”.

3.3.4.1. Naujo plotinio objekto vektorizavimas. Plotiniuose sluoksniuose vektorizavimas atliekamas panaiai kaip ir linijiniuose, skirtumas tik toks, kad nuvektorizuotas objektas neturi prad˛ios/pabaigos.

U˛duotis. Nuvektorizuoti e˛erą.

Sprendimas. Redagavimo paletės lange Task nurodome funkciją Create New Feature. Pasirenkame vektorizavimo įrankį. Vektorizuojame e˛erą pagal jo kontūrą.

3.3.4.2. Naujo plotinio objekto nuvektorizavimas alia jau esančio, paliekant bendrą ribą. i funkcija svarbi tuo, kad leid˛ia ivengti alia esančių plotinių objektų persidengimo / ribų nesutapimo tame pačiame sluoksnyje.

3.9 U˛duotis. Nuvektorizuoti e˛erą supančią pelkę bei į iaurės rytus esantį mikelį.

Sprendimas. Redagavimo paletės lange Task nurodome funkciją Auto Complete Polygon. Pasirenkame vektorizavimo įrankį.

Pelkės vektorizavimas iuo atveju yra sudėtingas tuo, kad pelkė apsupa e˛erą. Tokiu atveju naują objektą vektorizuojame taip: vektorizuoti pradedame esančio objekto (iuo atveju “e˛ero”) viduje, tuomet ieiname į pelkės pakratį ir vektorizuojame pagal jį kol apeiname aplinkui, vektorizavimą u˛baigiame naujojo objekto viduje (˛r. 40 pav.).

Mikelio vektorizavimas yra paprastesnis u˛davinys, nes jis tik liejasi prie pelkės. Vektorizuoti vėl pradedame jau esančio objekto (iuo atveju “pelkės”) viduje, ties objektų (“pelkės” ir “miko”) susikirtimo taku. Vektorizuoti baigiame taip pat “pelkės” viduje, ties antruoju susikirtimo taku (˛r. 41 pav.).

Plotinių objektų koregavimas atliekamas taip pat kaip linijinių objektų. Tačiau susiduriame su jau ˛inoma problema: nuvektorizuoti plotiniai objektai u˛dengia skenuoto ˛emėlapio vaizdą, todėl nematome, ar jų kontūrai gerai nuvektorizuoti. Sluoksnį “Plotai” padarome permatomu (˛r. .8.2.) ir kur reikia pakoreguojame objektų kontūrus.

3.3.4.3. Plotinių objektų perkirpimas ir sujungimas. Norint perkirpti plotinius objektus, redagavimo paletės lange Task reikia pasirinkti funkciją Cut Polygon Features, redagavimo įrankiu pa˛ymėti objektus, kuriuos norėsime perkirpti ir, pasirinkus vektorizavimo įrankį, nubrė˛ti kirpimo liniją. Plotinių objektų sujungimas atliekamas taip pat kaip ir linijinių objektų.

3.10 U˛duotis. Perkirpti visus tris sukurtus plotinius objektus ir po to juos vėl sujungti.

“Pelkė”

“E˛eras”

A – vektorizavimo prad˛ia

B – vektorizavimo pabaiga

C – persikirtimo takas

Vektorizuojamas objektas (“pelkė”)

Esamas objektas (“e˛eras”)

40 pav. Esamą objektą apsupančio objekto vektorizavimas: procesas (kairėje) ir rezultatas (deinėje).

“Mikas”

A – vektorizavimo prad˛ia

B – vektorizavimo pabaiga

C – susikirtimo takai

Vektorizuojamas objektas (“mikas”)

Esamas objektas (“pelkė”)

“Pelkė”

“E˛eras”

41 pav. Prie esamo objekto besiliejančio objekto vektorizavimas: procesas (kairėje) ir rezultatas (deinėje).

U˛duotis. Sukurti plotinį Lietuvos Respublikos teritorijos sluoksnį.

Sprendimas. I GDB200 duomenų bazės įkeliame apskričių sluoksnį “region.aps” (C:Gis duomenys.GDB200.Adm). Jį konvertuojame į SHAPE formatą (isaugome kataloge “Bandymai” pavadinimu “Lietuva”; ˛r. 3.2.). Naują SHAPE formato sluoksnį įkeliame į projektą, ididiname jo vaizdą. Įjungiame naujo sluoksnio “Lietuva” redagavimą (˛r. 3.3.1), pa˛ymime visus io sluoksnio objektus ir sujungiame. Sluoksnyje lieka tik vienas objektas – Lietuvos Respublikos teritorija. Duomenų redagavimą sustabdome, pakeitimus isaugome.

3.3.4.4. Plotinio objekto kontūro koregavimas prijungiant arba ijungiant apibrė˛tą arealą. Jeigu prireikia pridėti/iimti didesnį arealą, koreguoti plotinio objekto kontūrą perstumiant mazgus gali būti nepatogu. Tokiu atveju tikslinga naudoti funkciją Reshape Feature, kuri nustatoma redagavimo panelės lange Task. Redagavimo įrankiu pa˛ymime objektą, kurio kontūrą norime koreguoti. Tada pasirinkę vektorizavimo įrankį apibrė˛iame arealą, kurį nori prijungti/ijungti: jeigu norime arealą prijungti, jį brė˛iame į objekto iorę, o jeigu norime ijungti – į objekto vidų (42 pav.). Priklausomai nuo to, baigus vektorizavimą, apibrė˛tas arealas bus prijungtas arba ijungtas.

42 pav. Plotinio objekto kontūro koregavimas prijungiant (A) arba ijungiant (B) apibrė˛tą arealą.

2.3.5. Objektų kopijavimas i vieno sluoksnio į kitą. Objektus galime kopijuoti i vieno sluoksnio į kitą tik tada, jeigu abu sluoksniai yra vienodo geometrinio tipo (takiniai, linijiniai arba plotiniai). Objektų kopijavimas atliekamas taip:

įjungiame duomenų redagavimo re˛imą (abu sluoksniai turi būti redaguojami);

pasirenkame redagavimo įrankį ir pa˛ymime objektą (objektus), kuriuos norėsime nukopijuoti;

nuspaud˛iame komandos Copy mygtuką įrankių paletėje Standart;
redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį, į kurį norime nukopijuoti objektus;
nuspaud˛iame komandos Paste mygtuką įrankių paletėje Standart.

U˛duotis. Nukopijuoti objektą i upių sluoksnio į sluoksnį “Linijos”.

Sprendimas. I katalogo “Bandymai” įkeliame upių sluoksnį, jeigu reikia ididiname jo vaizdą. Įjungtus paliekame tik į sluoksnį bei sluoksnį “Linijos”, kitus sluoksnius ijungiame. Įjungiame redagavimo re˛imą (jeigu programa klausia, pasirenkame redaguoti katalogo “Bandymai” duomenis, nes būtent iame kataloge saugomi abiejų reikalingų sluoksnių duomenys), pa˛ymime bet kurį objektą upių sluoksnyje ir nuspaud˛iame komandos Copy mygtuką. Tada redagavimo paletės lange Target nurodome sluoksnį “Linijos” ir nuspaud˛iame komandos Paste mygtuką. Upių sluoksnį ijungiame. Matome, kad objektas buvo nukopijuotas į sluoksnį “Linijos”. Atidarome abiejų sluoksnių atributines duomenų lenteles. Matome, kad atributinė objekto informacija nebuvo nukopijuota, nes sluoksnio “Linijos” atributinėje lentelėje nėra reikiamų stulpelių. Atributines lenteles u˛darome, redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

3.4. Atributinių duomenų kūrimas ir redagavimas

3.4.1. Naujo sluoksnio atributinės lentelės sukūrimas ir objektų

atributinės informacijos įvedimas

3.13 U˛duotis. Sukurti sluoksnio “Plotai” atributinę lentelę ir įvesti objektų atributinę informaciją.

Sprendimas. Įjungiame sluoksnį “Plotai” ir ididiname jo vaizdą. Kitus sluoksnius ijungiame. Atidarome sluoksnio atributinę lentelę. Kaip matome, joje nėra jokios reikmingos atributinės informacijos. Taigi, mums patiems teks sukurti naujus stulpelius ir įrayti objektų atributinius duomenis.

3.4.1.1. Naujų stulpelių kūrimas. Naujus stulpelius kurti galima tik ijungus duomenų redagavimo re˛imą. Kuriant naujus stulpelius svarbu i anksto apsispręsti dėl jų pavadinimų. Lentelės meniu Options pasirenkame komandą Add Field (˛r. 3.4.4.).

Gauname stulpelio kūrimo lentelę (43 pav.), kurioje turime nurodyti stulpelio pavadinimą (Name) ir pasirinkti įraų tipą (Type):

Short Integer – skaičius iki 5 skaitmenų;

Long Integer – skaičius nuo 5 iki 9 skaitmenų;

Double – skaičius, ilgesnis kaip 9 skaitmenys;

Text – tekstas;

43 pav.

Date – data.

Lentelės lange Field Properties galime nustatyti papildomus stulpelio parametrus priklausomai nuo duomenų tipo, pvz. maksimalų įraų ilgį, skaitmenų po kablelio skaičių. Paspaudus mygtuką OK sukuriamas naujas stulpelis deinėje atributinės lentelės pusėje.

Sluoksnio “Plotai” atributinėje lentelėje sukuriame tris naujus stulpelius: “Gkodas”, “Objektas” ir “Vardas”. Visų ių stulpelių įraų tipas – tekstas. Tekstiniai įraai gali būti iki 255 simbolių ilgio. Kadangi Gkodai yra trumpi, nurodome ma˛esnį ilgį – 10 simbolių. Tuo tarpu kitų dviejų stulpelių įraų ilgį paliekame 50 simbolių, nes iuose stulpeliuose įraai gali būti ilgesni.

Atributinės lentelės stulpelių plotį ir isidėstymą galime keisti.

3.4.1.2. Naujų atributinių duomenų įraymas ir esamų redagavimas. Įjungiame sluoksnio “Plotai” redagavimo re˛imą. Dabar galima įrayti sluoksnyje esančių objektų atributinius duomenis. Programos lange pa˛ymime e˛erą atitinkantį objektą. Atidarius sluoksnio atributinę lentelę matome, kad viena eilutė yra pa˛ymėta (iskirta kita spalva). i eilutė atitinka programos lange pa˛ymėtą objektą. Taigi, duomenis apie tą objektą reikia įrayti būtent ioje eilutėje.

44 pav.

Stulpelyje “Gkodas” įvedame e˛ero Gkodą (hd3), stulpelyje “Objektas” įraome Gkodo paaikinimą (e˛eras). Kadangi e˛ero vardas ˛emėlapyje nenurodytas, stulpelyje “Vardas” neraome nieko (44 pav.).

Pa˛ymėje objektą, atitinkantį pelkę, įvedame tokią atributinę informaciją: Gkodas – hd6, objektas – pelkė. Pa˛ymėję objektą, atitinkantį miką, įvedame: Gkodas –ms0, objektas – mikas.

Padarytus įraus galime keisti. Pakoreguojame Gkodų paaikinimus, kad jie prasidėtų did˛iosiomis raidėmis (t.y. “E˛eras”, “Pelkė”, “Mikas”).

3.4.1.3. Nereikalingų stulpelių itrynimas. Stulpeliai itrinami ijungus redagavimo re˛imą. Pa˛ymime nereikalingą stulpelį ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Delete Field (˛r. 2.4.3.). Pa˛ymėtas stulpelis itrinamas.

Kadangi, nei vienas objektas neturi vardo, stulpelis “Vardas” yra nereikalingas. Sustabdome sluoksnio redagavimą ir jį itriname.

3.4.2. Kiekybinių objekto charakteristikų (ilgio/ploto/perimetro) perskaičiavimas

Nuvektorizavus naują objektą, jo kiekybinės charakteristikos (linijinių objektų ilgis, plotinių – plotas ir perimetras) automatikai nepaskaičiuojamos. Taip pat kiekybinės charakteristikos neperskaičiuojamos pakoregavus objektą. Sukūrus naują sluoksnį, jo atributinėje lentelėje netgi nėra stulpelių ioms charakteristikoms įrayti – juos reikia sukurti.

Minėtų kiekybinių charakeristikų stulpeliai turi tipikus pavadinimus: ilgis – Length, plotas – Area, perimetras – Perimeter. Kuriant iuos stulpelius geriausia nurodyti įraų tipą Double.

3.14 U˛duotis. Paskaičiuoti sluoksnių “Plotai” ir “Linijos” objektų kiekybines charakteristikas.

Sprendimas. Sluoksnio “Plotai” atributinėje lentelėje sukuriame sukuriame stulpelį “Area” (įraų tipas Double), kuriame paskaičiuosime objektų plotus. Paskaičiavimo algoritmą randame pasinaudodami pagalbos meniu Help.

45 pav.

Į paiekos langą įraome frazę “making field calculations”, spaud˛iame mygtuką List Topics ir lange Select Topic pa˛ymime u˛klausą atitinkantį įraą. Deiniajame lange pasirodo informacija apie u˛klausos objektą (45 pav.). Pasirinkę nuorodą Updating area for a shapefile, gausime ploto paskaičiavimo algoritmą, pasirinkę nuorodą Updating perimeter for a shapefile perimetro paskaičiavimo algoritmą, o pasirinkę nuorodą Updating length for a shapefile, gausime ilgio paskaičiavimo algoritmą.

Per˛iūrime ploto paskaičiavimo algoritmą.

46 pav.

Įjungiame duomenų redagavimo re˛imą. Atributinėje lentelėje pa˛ymime stulpelį Area ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusioje lentelėje pa˛ymime nustatymą Advanced (u˛dedame varnelę). Lange “Pre-Logic VBA Script Code”, įraome reikalingą skriptą (˛r. pav.). į skriptą galima nukopijuoti i pagalboje aprayto algoritmo (etasis ˛ingsnis). Lange “Area=” įraome “dblArea” (46 pav.). Nuspaudus mygtuką OK, paskaičiuojami sluoksnio objektų plotai matavimo vienetais (iuo atveju – kvadratiniais metrais). Plotiniams objektams esant poreikiui taip pat galima paskaičiuoti perimetrą.

47 pav.

Analogikai atliekamas ir linijinių sluoksnių objektų ilgių paskaičiavimas, skiriasi tik skriptas ir apatiniame paskaičiavimo lentelės lange “Length=” reikia įrayti “dblLength” (47 pav.). Sluoksnio “Linijos” atributinėje lentelėje sukuriame stulpelį “Length”, kuriame paskaičiuojame objektų ilgį matavimo vienetais (iuo atveju – metrais).

3.4.3. Vienodos atributinės informacijos įraymas keliems objektams

3.15 U˛duotis. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukurti katalogą Kategorija ir jame iskirti pagrindines upes.

Sprendimas. Įjungiame upių sluoksnį, ididiname jo vaizdą. Sustabdome redagavimą, atidarome sluoksnio atributinę lentelę ir sukuriame stulpelį pavadinimu “Kategorija” (įraų tipas – tekstas, ilgis – 5 simboliai). Irenkame pagrindines Lietuvos upes pagal vardą: Nemunas, Skirvytė, Neris, ˇeimena, Merkys, eupė, ventoji, Nevė˛is, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Mūa, Lėvuo, Nemunėlis (˛r. 2.5.). Atrinkti objektai turi būti pa˛ymėti tiek atributinėje lentelėje, tiek grafiniame sluoksnio vaizde.

48 pav.

Visoms atrinktoms upėms suteiksime kategoriją “1”. Įjungiame duomenų redagavimo re˛imą. Pa˛ymime stulpelį “Kategorija” ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusios lentelės lange “Kategorija=” įraome “1” (būtinai kabutėse, jeigu stulpelis tekstinis, ˛r. 48 pav.). Nuspaudus OK visų pa˛ymėtų objektų eilutėse stulpelyje “Kategorija” atsiras įraas “1”. Dabar, kurdami sluoksnio legendą, galėsime vizualizuoti pagrindines (t.y. pirmos kategorijos) upes. Redagavimą sustabdome, pakeitimus isaugome.

3.4.4. Objektų itrynimas pagal atributinius duomenis

Pa˛ymėjus objektus atitinkančias eilutes atributinėje lentelėje, objektai pa˛ymimi ir grafiniame sluoksnio vaizde. Tuomet, įjungus duomenų redagavimo re˛imą, mes juos galime itrinti nuspausdami klavią Delete.

3.16 U˛duotis. Upių sluoksnyje irinkti objektus, kurių Gkodas yra “hc97” ir juos itrinti.

Sprendimas. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje irenkame objektus, kurių Gkodas yra “hc97” (˛r. 2.5.1.). Atributinę lentelę ijungiame. Matome, kad atrinkti objektai yra pa˛ymėti grafiniame sluoksnio vaizde – tai laivybai tinkamos upės. Įjungiame duomenų redagavimo re˛imą ir itriname pa˛ymėtus objektus nuspausdami klavią Delete. Matome, kad ir pa˛ymėti objektai yra itrinami. Taip pat itrinamos juos atitinkančios eilutės atributinėje lentelėje. Redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

3.4.5. Stulpelyje esančios atributinės informacijos kopijavimas į kitą stulpelį

3.17 U˛duotis. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukurti stulpelį “Objektas” ir nukopijuoti į jį stulpelio GKODAS duomenis.

49 pav.

Sprendimas. Upių sluoksnio atributinėje lentelėje sukuriame stulpelį “Objektas”. Įjungiame duomenų redagavimo re˛imą. Pa˛ymime stulpelį “Objektas” ir jo kontekstiniame meniu pasirenkame komandą Calculate Values. Atsidariusioje lentelėje, lange Fields nurodome stulpelį GKODAS. Toks pat įraas atsiranda ir lentelės lange “Objektas=” (˛r. 49 pav.). Nuspaudus mygtuką OK, stulpelio GKODAS duomenys nukopijuojami į stulpelį “Objektas”.

Atlikę ią u˛duotį, duomenų redagavimą sustabdome, pakeitimų nesaugome.

IV. ˇemėlapio maketavimas ir paruoimas spausdinimui

ˇemėlapio maketui naudojamas tas pats duomenų grafinis vaizdas, kurį nustatome darbo lauke Data View re˛ime. Todėl, prie pradedant maketuoti ˛emėlapį, turime paruoti grafinį duomenų vaizdą – įkelti ir įjungti reikalingus duomenų sluoksnius, nustatyti jų legendas, esant poreikiui vizualizuoti atributinę informaciją (Labels) ir nustatyti vaizdo mastelį bei dydį. Norint paruoti ˛emėlapio maketą, reikia pereiti į ˛emėlapio maketavimo re˛imą Layout View (˛r. 50 pav.). Būsimo maketo dydis ir orientacija nustatoma meniu File pasirinkus komandą Page setup.

U˛duotis. Parengti A4 formato Landscape orientacijos Lietuvos savivaldybių su pagrindiniais keliais ir gele˛inkeliais ˛emėlapio maketą, masteliu 1:2000000.

Sprendimas. Atidarome naują projektą. I GDB200 duomenų bazės įkeliame reikalingus sluoksnius: “adm”, “gelez”, “keliai”. Nustatome reikiamą mastelį. Kaip matome, kelių ir gele˛inkelių rodoma per daug – mums reikės ˛emėlapyje vaizduoti tik pagrindinius.

Nustatysime maketo dydį ir orientaciją. Meniu File pasirenkame komandą Page setup ir atsidariusioje nustatymų lentelėje nustatome reikiamą lapo dydį ir orientaciją.

Pakeičiame sluoksnių pavadinimus: “adm polygon” į “Savivaldybės”, “keliai arc” – į “keliai”, “gelez arc” – į “Gele˛inkeliai” (˛r. 2.2.5.).

Sutvarkome sluoksnių legendas. Pirmiausia nustatome pagrindinio – savivaldybių – sluoksnio ˛enklo parametrus (˛r. 2.7.1.). Atidarome ˛enklo redagavimo lentelę Symbol Selector. U˛pildymo spalvą (nustatymas Color) pasirenkame matinę viesiai ˛alią (Tzavorite Green). Pakeisime ir iorinės ribos (Outline) ˛enklą. ˇenklo redagavimo lentelėje spaud˛iame mygtuką Properties, atsivėrusioje lentelėje Symbol Property Editor spaud˛iame mygtuką Outline. Atsidaro iorinės ribos ˛enklo redagavimo lentelė. Joje pasirenkame iorinės ribos ˛enklą “Boundary, County”, kuris tinkamas savivaldybių lygio administracinių vienetų riboms vaizduoti.

Toliau sutvarkome kelių sluoksnio legendą. Nustatome, kad būtų vaizduojami tik pirmos kategorijos keliai (˛r. 2.7.2.). ˇenklo koregavimo lentelėje pasirenkame ˛enklą “Highway” (greitkelis), suma˛iname jo storį iki 2 punktų (nustatymas Width). ˇenklo paaikinimą “1” pakeičiame į “Magistraliniai keliai”. Turinio lentelėje itriname stulpelio pavadinimą “KATEGORIJA”.

Sutvarkome gele˛inkelių sluoksnio legendą. Nustatome, kad būtų vaizduojami tik pagrindiniai gele˛inkeliai, t.y. objektai, kurių Gkodas yra “gz2”. ˇenklo redagavimo lentelėje pasirenkame ˛enklą “Single, nautical dashed”, kuris atitinka įprastą gele˛inkelių vaizdavimą. ˇenklo storį suma˛iname iki 2 punktų. ˇenklo paaikinimą “gz2” pakeičiame į “Gele˛inkeliai”. Turinio lentelėje itriname stulpelio pavadinimą “GKODAS”.

50 pav. Turinio lentelė pakeitus sluoksnių pavadinimus ir sutvarkius legendas.

Vaizdo paruoimą u˛baigiame ikeldami savivaldybių pavadinimus (˛r. 2.9.). U˛raus pastoriname (nustatymas Bold).

Vaizdas paruotas. Pereiname į maketo re˛imą Layout View (˛r. skyrelį apie programos lango struktūrą). iame re˛ime vaizdo didinimas, ma˛inimas ir stumdymas vykdomas naudojant paletės Layout (˛r. 52 pav.) įrankius (i paletė įsijungia automatikai perėjus į Layout View re˛imą). Grafiniai maketo elementai ˛ymimi naudojant panelės Tools įrankį Select Elements (˛r. 2.3.2.) – pa˛ymėjus galima keisti elemento dydį bei vietą.

Jeigu ˛emėlapio mastelis pasikeitė, vėl nurodome reikiamą mastelį.

ˇemėlapio pavadinimo įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Title. Įraome pavadinimą “Savivaldybės”. Pavadinimą perkeliame į laisvą virutinį deinį maketo kampą. Du kartus paspaudus ant pavadinimo kairiu klaviu gauname lentelę, kurioje galima keisti pavadinmo rifto parametrus.

ˇemėlapio legendos įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Legend. Pirmame legendos nustatymo etape galime parinkti, kokių sluoksnių legendas norėsime įdėti, bei legendos stulpelių skaičių. Kadangi nurodyti visi reikalingi sluoksniai, nieko nekeičiame, spaud˛iame mygtuką Next. Antrame etape galima nustatyti legendos pavadinimo parametrus. Legendą pavadiname “Sutartiniai ˛enklai”. Trečiame etape galime pasirinkti legendos rėmelio (Border) tipą, galinio fono (Background) spalvą. Legendos rėmą nustatome paprastą vieno punkto liniją, galinio fono spalvą parenkame geltoną (Yellow). Paskutiniame etape galima nustatyti legendos sudedamųjų dalių dyd˛ius ir tarpus tarp jų. Nieko nekeičiame, spaud˛iame Finish. Legendą perkeliame į apatinį kairį kratą.

Mastelio įkėlimas. Galima įkelti dviejų tipų mastelius – grafinį (Scale Bar) ir tekstinį (Scale Text). Įkelsime tekstinį mastelį. Meniu Insert pasirenkame komandą Scale Text. Atsidariusioje lentelėje galima pasirinkti mastelio tekstinę iraiką. Pasirenkame Absolute scale. Mastelį perkeliame į apatinį deinį kampą.

Pasaulio alių rodyklės įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą North Arrow. Atsidariusioje lentelėje galima pasirinkti rodyklės grafinį vaizdą. Pasirenkame ESRI North12. iaurės rodyklę padedame vir mastelio.

Teksto įkėlimas. Meniu Insert pasirenkame komandą Text. Įraome: “ˇemėlapį maketavo (vardas, pavardė)”. Tekstą padedame po ˛emėlapio pavadinimu. Teksto rifto parametrus galima keisti taip pat kaip ir pavadinimo.

ˇemėlapio rėmelio ir galinio fono nustatymas. Meniu Insert pasirenkame komandą Neatline. Rėmeliui (Border) nustatome paprastą 1 punkto liniją, galinio fono nenurodome.

Baigę maketuoti, projektą isaugome kataloge “Bandymai”, pavadinimu “Savivaldybes” ˛emėlapio ruoinio formatu.

51 pav.

Grafinio duomenų vaizdo/˛emėlapio maketo eksportavimas į paveiksliuką (rastrinius duomenis). Tiek ˛emėlapio maketą Layout View re˛ime , tiek grafinį duomenų vaizdą Data View re˛ime galime eksportuoti rastro pavidalu (t.y. į paveiksliuką). Eksportavimas atliekamas taip: Meniu File pasirenkame komandą Export Map, atsidariusioje lentelėje Export nurodome, kur, kokiu pavadinimu ir formatu norime eksportuoti. Eksportavimo lentelėje nuspaudus mygtuką Options galime pasirinkti rastro rezoliuciją (jei rastrą naudosime spausdinimui, patartina rezoliuciją padidinti bent iki 300 dpi, kitaip vaizdas bus nepakankamai rykus) ir galinio fono (Background) spalvą. Nuspaudus mygtuką Export ˛emėlapis eksportuojamas į rastrinę bylą.

Pratimas. ˇemėlapį eksportuojame į katalogą “Bandymai” JPEG formatu, pavadinimu “Savivaldybes1”, 300 dpi rezoliucijos, galinį foną parenkame geltoną. Įkeliame ir per˛iūrime eksportuotą ˛emėlapį. Kadangi is rastrinis sluoksnis yra nepriritas (neturi koordinačių), jis patalpinamas visikai kitoje vietoje nei vektoriniai sluoksniai. Taigi, io sluoksnio koordinatės ir mastelis rodomos neteisingai.

Eksportuojant i Data View re˛imo, galime gauti priritus rastrinius duomenis (i funkcija aktuali tik tuomet, jeigu rastrą norėsime naudoti GIS programoje). Tam reikia eksportavimo lentelėje pasirinkti formatą TIFF, nuspausti mygtuką Options ir atsidariusioje lentelėje u˛dėti varnelę prie nustatymo Create World File. Rastrinio vaizdo koordinatės bus isaugotos papildomoje *.twf formato byloje.

Pratimas. Atidarome isaugotą ˛emėlapio ruoinį “Savivaldybes”. Įjungiame Data View re˛imą ir eksportuojame vaizdą kaip aprayta aukčiau (rezoliucija 300 dpi, galinis fonas geltonas). Isaugome kataloge Bandymai pavadinimu “Savivaldybes”. Įkeliame eksportuotą rastrinį sluoksnį. Ijungę vektorinius sluoksnius matome, kad paveiksliukas tiksliai atkartoja grafinį duomenų vaizdą – vadinasi, jo koordinatės teisingos.

Mastelis

Rėmelis

Pavadinimas

ˇemėlapio vaizdas

Pasaulio alių rodyklė

Tekstas

Legenda

Lapas

Įrankių paletė Layout

52 pav. Paruotas ˛emėlapio maketas.

Individuali u˛duotis. Sukurkite ˛emėlapį, susijusį su jūsų atliekamo mokslinio darbo tema. ˇemėlapio makete turi būti visi aukčiau aprayti komponentai (pavadinimas, legenda, mastelis, pasaulio alių rodyklė, tekstas, rėmelis). ˇemėlapio maketą isaugokite kataloge Bandymai kaip ˛emėlapio ruoinį, vietoj pavadinimo įraydami savo pavardę. Taip pat ˛emėlapį eksportuokite į rastrinę bylą (isaugokite kataloge Bandymai JPEG formatu, rezoliuciją nustatykite 200, vietoj pavadinimo įraykite savo pavardę).

V. GIS IR EDUKOLOGIJA

Kompiuterizuoto mokymo proceso spartėjimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose lemia ir naujų informacijos technologijų diegimo galimybę: informacinės visuomenės sąlygomis. Geoinformacinės sistemos (GIS) plačiai naudojamos iuolaikinėje geografijoje ˇemės kosminiams tyrimams, aplinkos ir visuomenės gamtosauginiam monitoringui, kompiuterinio ratingumo reikalavimai atsispindi ir vietimo dokumentuose. GIS plėtros ir naudojimo daugelyje gyvenimo sričių analizė, besiformuojančios geoinformacinės aplinkos, pedagoginių bei technologinių sąlygų vertinimas leid˛ia daryti ivadą apie ios technologijos integracijos į mokyklas būtinumą ir leid˛ia teikti principinius metodus -būdus, spartinančius ios technologijos panaudojamumą.

Efektyvus GIS panaudojimas ugdyme yra daugiau nei paprastas mygtukų paspaudimas ˛emėlapio sukūrimui. GIS teigiamas vaidmuo vietimo procese siejamas su iais aspektais:

GIS – efektyvi priemonė, u˛tikrinanti mokinių, mokytojų informacinių gebėjimų ugdymą, mokymo formų turinio ir metodikos kaitą.

i geografinė informacijos technologija (kartu su kitomis informacinėmis technologijomis ) lavina intelektualinius gebėjimus:

- kritinį mąstymą – sugebėjimą analizuoti, sintetinti ir vertinti;

- loginį mastymą – sugebėjimą interpretuoti ir panaudoti skaičius, suprasti ir panaudoti priemones, kurios palengvina duomenų apdorojimą ir informacijos pateikimą;

- lingvistinį mastymą – gebėjimą interpretuoti ir pristatyti informaciją ˛od˛iu bei interpretuoti grafinę duomenų iraiką;

- erdvinį mąstymą – gebėjimą transformuoti realų vaizdą į vizualinį paveikslą ir atvirkčiai;

- modelinį mąstymą – gebėjimą kurti modelius, prognozes, juos analizuoti ir interpretuoti.

Skatina kompiuterinį ratingumą – operavimą bylomis, manipuliavimą duomenų baze, informacijos iskleidimą, grafinių priemonių panaudojimą, nuotoliniu būdu surenkamų duomenų panaudojimą, naudojimąsi internetu.

GIS skatina diegti nuotolinio mokymo formas.

Panaudojant GIS atsiranda naujų galimybių plėtoti nepamokinį ugdymą.

Visa tai reikia, kad GIS – priemonė ir objektas, pritaikomas mokymui įvairiuose mokymo lygiuose ir mokomuosiuose dalykuose.

Kuris dalykas turėtų imtis iniciatyvos diegiant GIS mokyklose? Visų pirma, geografija. Geografija yra įvairialypė disciplina, apimanti plačią geografikai orientuotą informacijos sritį. Tuo tarpu pats GIS apibrė˛imas prioritetą priskiria erdvikai orientuotai informacijai. Be to, bet kurioje GIS programoje svarbiausia jos sudedamoji dalis yra ˛emėlapis, o tai irgi yra geografų alfa ir omega. Taigi - GIS skverbimasis į mokyklas turėtų prasidėti nuo geografijos mokymo. ˇinoma, erdvikai orientuotos informacijos yra istorijos, biologijos, kituose dalykuose, todėl GIS skverbimasis į mokyklą galimas ir lygiagrečiais keliais.

GIS panaudojimo mokykloje problema įsilieja į bendrą informacinių gebėjimų ugdymo problemą (sąvoką “informaciniai gebėjimai” apima terminus “informacinė kultūra”, “informaciniai įgūd˛iai”, “kompiuterinis ratingumas”, “technologinis ratingumas” ir pan.). iuo metu informatikai pritaria, jog svarbu imokyti moksleivius argumentuotai naudoti informacijos ir komunikacijos technologiją informacijai rasti, įvertinti, apdoroti, kompetentingiems sprendimams priimti bei rezultatams pateikti. Naujos technologijos taikymas turi ugdyti moksleivių nuostatą nuolatos mokytis ir atnaujinti ˛inias bei įgūd˛ius. ˇemiau esančioje lentelėje pateikiami JAV technologinių gebėjimų nacionalinius vietimo standartai ireikia dabartinę daugelio alių specialistų nuomonę, kokie informaciniai gebėjimai turėtų būti ugdomi vidurinėje mokykloje.

JAV technologinių gebėjimų nacionaliniai vietimo standartai (National.., 1998

Technologijos samprata ir pagrindinės sąvokos:

- moksleiviai suvokia technologijos prigimtį bei veikimo principus, sumaniai ją naudoja. *

Socialiniai, etiniai ir kultūriniai technologijos aspektai:

moksleiviai suvokia technologijos įtaką kultūrai ir visuomenei, mokosi atsakingai taikyti technologijos sistemas, informaciją bei kompiuterines programas; *

- moksleiviai ugdosi pozityvią nuostatą mokytis visą gyvenimą, bendradarbiauti, savarankikai bei produktyviai dirbti ir iems tikslams taikyti technologiją.

Technologijos taikymas:

moksleiviai taiko technologiją kūrybai, siekdami naiau ir geriau mokytis; *

moksleiviai naudoja taikomąsias kompiuterines programas kūrybai, straipsniams rengti, modeliuoti. *

Komunikacijos priemonės:

moksleiviai taiko technologiją bendradarbiaudami, skleisdami informaciją, bendraudami su bendraam˛iais, ekspertais bei kitais ˛monėmis; *

moksleiviai efektyviai keičiasi idėjomis bei informacija, parenka tinkamas priemones ir technologiją. *

Tyrinėjimo priemonės:

moksleiviai taiko technologiją informacijai įvairiuose altiniuose iekoti, rinkti bei vertinti; *

moksleiviai taiko technologiją duomenims apdoroti ir rezultatams pateikti;*

moksleiviai parenka bei įvertina konkrečiai u˛duočiai atlikti tinkamus informacijos altinius bei technologijos naujoves. *

Planavimo ir valdymo priemonės:

moksleiviai taiko technologiją u˛duotims atlikti ir kompetentingiems sprendimams priimti;*

moksleiviai taiko technologiją strategijoms parengti bei realioms u˛duotims atlikti.*

Prie 90% ių vietimo standartų įvardinimų padėta ˛vaig˛dutė (*) reikia GIS panaudojimo galimybę juose (ypač integruotų GIS panaudojimą). ių standartų taikymas priimtinas ir Lietuvoje “igyvendinus” kompiuterinės ir komunikacinės technikos problemą.

Kaip ir kokie informaciniai gebėjimai turi būti ugdomi Lietuvos bendro lavinimo mokyklose, geriausiai atspindi oficialūs alies vietimo dokumentai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos programos . XI-XII klasėse geografijos ugdymo turinyje pateikiamų vertybių sąrae apie informacinių įgūd˛ių ugdymą u˛simenama: “siekti geografinio ratingumo, lavinant orientavimosi iuolaikinėje informacijos ir technologijos įgūd˛ius”. GIS integracija į geografiją vidurinėje mokykloje visa tai palengvintų ir atvertų naujas perspektyvas informacinių įgūd˛ių ugdymo problemai spęsti.

GIS panaudojimo problema – plataus mąsto, susijusi ne tik su skurd˛ia mokyklų technikos baze, bet ir su mokymo turinio pertvarkymu, atsi˛velgiant į spartų naujų technologijų plėtotę ne tik versle, bet ir mokyme.

Geografijos dėstymas mokyklose, iame permainų am˛iuje, tampa aktualia problema daugeliui pasaulio alių. Organizuojami forumai, konferencijos, geografų ir pedagogų suva˛iavimai, kuriuose diskutuojama, kalbama ir iekoma bendrų problemos sprendimų būdų. Tikslas vienas - koks turi būti geografijos dėstymas naujų technologijų - informacinės visuomenės - am˛iuje Lietuvos pedagogai turėtų rimčiau susimąstyti apie naujųjų technologijų daromą įtaką mokiniams ir jų panaudojimo galimybes – kaip keisti senas nusistovėjusias mokymo tradicijas naujomis, paremtomis sparčia naujų technologijų integracija. Ypač turėtų būti per˛iūrėtas geografijos mokymo turinys vyresnėse klasėse, kur geografija yra kaip pasirenkamasis kursas. Mūsų laikmečio ypatumas – vietimo socialinio ir kultūrinio vaidmens kėlimas. Radikalios mokyklinės reformos iuo metu vyksta JAV, daugelyje Europos alių.

Nepaisant informacijos technologijos integravimo tikslų - mokyti bei mokytis apie ar su kompiuteriu – į ugdymą ji da˛niausiai integruojama dviem būdais: 1) formaliu – pradedamas atskiras dalykas arba kursas (dalyko dalis); 2) integruotu – informacijos technologija integruojama į įvairių kitų dalykų turinį ir mokymo metodus. GIS integracija pakopomis turėtų vykti miriuoju būdu. Tai lemia plačios GIS panaudojimo mokyme galimybės (turima omeny įvairios disciplinos) bei pačios technologijos įsigalėjimas įvairiose veiklos srityse.

Mokslininkai ir vietimo specialistai neneigia informacijos technologijos, kaip atskiro dalyko, integravimo būdo svarbos. H.G.Teiloras su bendraautoriais pateikia labai pragmatikų argumentų: 1) jei įvedamas atskiras kursas, tai toks ugdymo pakeitimas paliečia gan nedaug mokytojų ir reikia perkvalifikuoti arba parengti ma˛iau pedagogų (pvz., GIS kursą iklauso 1-2 mokyklos mokytojai); 2) nereikia i esmės keisti mokyklos ugdymo programos; 3) mokytojų parengimo kursai yra paprastesni, standartizuoti ir lengviau įgyvendinami (Taylor, Aiken, van Weert, 1993). Tačiau kai kurie autoriai teigia, kad informacijos technologijos integravimo būdas taikomas mokant atskirų dalykų ˛inių bei įgūd˛ių, glaud˛iau pačią technologiją susieja su pedagoginiais tikslais. GIS produktus galima naudoti mokant geografijos, istorijos, matematikos, informatikos pamokose. GIS iuo atveju būtų mokymo priemonė. Atskiras kursas reikalingas įtvirtinti ir sustiprinti GIS programos valdymo įgūd˛ius. GIS iuo atveju – mokymo objektas.

54pav. GIS taikymo mokymo procese principinė schema

Geografinis ˛mogaus ugdymas grind˛iamas pa˛intinėmis ir dvasinėmis vertybinėmis nuostatomis. Viena i jų – siekti geografinio ratingumo, lavinant orientavimosi iuolaikinėje informacijoje ir technologijoje įgūd˛ius. GIS panaudojimas ugdyme , ireiktas dviems būdais (kaip priemonė ir kaip objektas) prisideda prie ių vertybių ir nuostatų įgyvendinimo.

Kol Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos turės galimybę įsigyti ArcGIS pograminę įrangą, įvairias duomenų bazes, iuo metu siūlomi kiti variantai, skatinantys GIS integraciją į ugdymą. Mokymo tikslams GIS programinė įranga turi būti paprastesnė ir suprantama mokytojams bei mokiniams (t.y. skirta ne profesionaliam naudojimui). iuo metu yra aktualu turėti supaprastintus, specializuotus pradiniam GIS įsisavinimui ar panaudojimui mokymo procese profesionalių GIS programų variantus. Tokias programas siūlytumėme pavadinti mokomosiomis GIS (MGIS).

Mokomąsias GIS programas dar galima skirstyti į demonstracines, bendrąsias ir specializuotas. Demonstracinėse programose (pvz., ArcView demo) demonstruojamos ios programos galimybės ir naudojimo instrukcija. Tai pa˛intinės informacinės programos, skirtos mokinių supa˛indinimui su profesionaliomis GIS. Jos būtinos, nes mokiniai jų dėka įgytų bendrą supratimą apie GIS bei jų programas, naudojamas pasaulyje.

Bendrosios GIS programoms ma˛ai skirtųsi nuo profesionalių, tačiau tai turėtų būti supaprastinti ArcGIS programų variantai, prieinami mokykloms ir naudotini mokantis dirbti su GIS ar mokytis apie GIS informatikos, geografijos bei kitų pamokų metu, kur naudojamas kompiuteris ir mokiniai dirba su naujomis technologijomis. Specializuotose GIS programose būtų akcentuojamos GIS paskirtys ir galimybės konkrečių geografijos ar kitų dalykų kursų ar temų įsisavinimui (pvz., “Akis M”). alia paminėtų, iskirtina dar viena kategorija – tai GIS internete. iuo metu interneto lankytojams yra suteikta galimybė internetiniuose puslapiuose dirbti su ˛emėlapiais, kurie leid˛ia atlikti GIS funkcijas. Mokykloms, kurios turi internetą, bet neturi galimybių įsigyti GIS mokomųjų programų, tai reali ieitis mokinių supa˛indinimui su GIS apskritai. Čia i karto mokoma dirbti su dviem naujomis technologijomis - GIS ir internetu. I čia iplauktų ir dar viena GIS kategorija – Integruotos GIS (IntGIS). Tai GIS ir interneto – kitaip tariant dviejų naujų technologijų bendras panaudojimas neatsiejant vieno nuo kito. Taip pat galimas GIS ir GPS (Globalinė padėties nustatymo sistema) integralus variantas.

Mokyklose programa “Akis M2” bei jos naujesnės versijos, galėtų būti viena i pagrindinių programų mokymui su ar apie GIS.

GIS ugdyme tarnauja kaip veiksminga iuolaikinė komunikacijos ir tyrinėjimo priemonė. Naudojant GIS sėkmingai ugdomi ie gebėjimai: darbo su ˛emėlapiu ir planu, tyrimų organizavimo, stebėjimo ir analizės, realios ir virtualios aplinkos vertinimo bei palyginimo, informacijos rinkimo, pateikimo ir apibendrinimo bei dalykinio bendravimo.

Spartėjantis mokyklų kompiuterizavimas, teigiamas mokytojų po˛iūris į naujų technologijų integraciją, mokomosios programos “Akis M” paruoimas ir naudojimas mokant geografijos suteikia galimybę galvoti apie GIS geografijos vadovėlių idėją, kaip vieną i geoinformacinių mokymo priemonių variantą. Jame turėtų būti gausi duomenų bazė įvairioms temoms ir galimybė atlikti įvairias geografines u˛duotis GIS programos pagalba.

Politica de confidentialitate | Termeni si conditii de utilizare

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Vizualizari: 1940
Importanta:

Comenteaza documentul:

Te rugam sa te autentifici sau sa iti faci cont pentru a putea comenta

Creaza cont nou

Distribuie URL
https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/BENDROS-INIOS-APIE-ARCVIEW-GIS54939.php

Adauga cod HTML in site
<a href="https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/BENDROS-INIOS-APIE-ARCVIEW-GIS54939.php" target="_blank" title=" - https://www.scrigroup.com/limba/lituaniana/259/BENDROS-INIOS-APIE-ARCVIEW-GIS54939.php">Bendros ˇinios apie arcview gis</a>

Bendros ˇinios apie arcview gis

kompiuteriai

DOCUMENTE SIMILARE

I. BENDROS ˇINIOS APIE ARCVIEW GIS

2. 2. Sluoksnių įkėlimas, per˛iūra ir paalinimas i projekto

Paskirtis

Measure

Paskirtis

2.4. Atributinės duomenų lentelės per˛iūra

Pasukti objektą aplink savo aį

Perkirpti linijinį objektą

Briaunos (Edge)

“Pelkė”

“E˛eras”

“Mikas”

“Pelkė”

“E˛eras”

3.4.2. Kiekybinių objekto charakteristikų (ilgio/ploto/perimetro) perskaičiavimas

3.4.3. Vienodos atributinės informacijos įraymas keliems objektams

Mastelis

Rėmelis

Pavadinimas

ˇemėlapio vaizdas

Lapas

DISTRIBUIE DOCUMENTUL

Comenteaza documentul:

2. 2. Sluoksnių įkėlimas, per˛iūra ir paalinimas i projekto

Pasukti objektą aplink savo aį

“Mikas”

3.4.3. Vienodos atributinės informacijos įraymas keliems objektams